Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-02-01 · Civilinė byla Nr. e2S-163-544/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-01
Bylos Nr.
e2S-163-544/2018
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-04294-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Ieškovas
L. T.
Atsakovas
UAB „Panevėžio autobusų parkas“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamai Lietuvos filialo
Trečiasis asmuo
A. B.
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr.e2S-163-544/2018

Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04294-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.6.; 3.1.14.6.; 3.2.6.12.2.; 3.3.2.5. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 1 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Panevėžio autobusų parkas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5343-589/2017 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagal ieškovės L. T. ieškinį atsakovėms UAB „Panevėžio autobusų parkas“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamai Lietuvos filialo, trečiajam asmeniui – A. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės L. T. ieškinį, kuriuo buvo prašoma jai iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance company“ priteisti 313,89 Eur turtinės žalos atlyginimo, 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o, įvykio nepripažinus draudiminiu ar nepakakus draudimo sumos žalai atlyginti, - 313,89 Eur turtinę žalą, 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisti subsidiariai iš UAB „Panevėžio autobusų parkas“. Taip pat ieškovė prašė priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 120-123). 2017 m. spalio 20 d. ieškovė L. T. pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškimą, kuriame atsisakė ieškinio atsakovės UAB „Panevėžio autobusų parkas“ atžvilgiu ir prašė bylą nutraukti. Nurodė, kad jai yra žinomos civilinės bylos nutraukimo pasekmės (b. l. 139).2017 m. spalio 20 d. ieškovė L. T. ir atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance company“ pateikė prašymą patvirtinti taikos sutartį ir bylą nutraukti. Nurodė, kad šalys ginčą išsprendė taikiai tarpusavio nuolaidų būdu ir kad joms yra žinomos bylos nutraukimo teisinės pasekmės (b. l. 137, 138).Pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 20 d. priėmė nutartį, kuria ieškovės L. T. atsisakymą nuo ieškinio atsakovės UAB „Panevėžio autobusų parkas“ atžvilgiu priėmė ir civilinės bylos dalį šiuo pagrindu nutraukė. Taip pat teismas patvirtino taikos sutartį tarp ieškovės ir atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, nutraukė civilinės bylos dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance company“, paskirstė teismo turėtas proceso išlaidas (b. l. 140-142).2017 m. spalio 30 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas atsakovės UAB „Panevėžio autobusų parkas“ prašymas priimti papildomą sprendimą ir priteisti jos naudai iš ieškovės 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti arba paskirstyti bylinėjimosi išlaidas pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 94 straipsnio 2 dalyje nustatytas taisykles (b. l. 148-149).

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės UAB „Panevėžio autobusų parkas“ prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti jos naudai iš ieškovės 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 150-152).Teismas sprendė, kad šios atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jos pačios kaltės, kadangi ji ieškovei neatlygino 2017 m. vasario 22 d. prašymu reikalautos atlyginti 313,89 Eur turtinės ir 3 000,00 Eur neturtinės žalos, kurią ieškovė patyrė 2016 m. lapkričio 4 d. UAB „Panevėžio autobusų parkas“ vairuotojo A. B. sukelto eismo įvykio metu. Be to, ieškinio dalykas ir teisinis pagrindas buvo suformuluoti atsižvelgiant būtent į atsakovės poziciją nepripažinti ieškovės teisės į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ir neišmokėti šios žalos atlyginimo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės iniciatyva paaiškėjus draudimo bendrovei, kuriai UAB „Panevėžio autobusų parkas“ yra perleidusi civilinę atsakomybę, reikalavimai buvo pareikšti ir draudimo bendrovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“. Kartu į bylą pateikti atsakovės UAB „Panevėžio autobusų parkas“ procesiniai dokumentai patvirtina, jog ji su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti, o ieškovės siektas pažeistų teisių gynybos būdas buvo realizuotas tik jai sudarius taikos sutartį su atsakove AAS „BTA Baltic Insurance company“, atstovaujamai Lietuvos filialo, kas ir buvo pagrindinė ieškinio atsakovės UAB „Panevėžio autobusų parkas“ atžvilgiu atsisakymo priežastis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Panevėžio autobusų parkas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti papildomą sprendimą priteisiant bendrovės naudai 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 157-158). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kadangi nepagrįstai konstatavo, jog bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl pačios bendrovės kaltės. Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo atstovaujama advokatės, todėl jai turėjo būti žinoma, kad bendrovė keleivių vežimui privalo turėti išduotą licenciją, kuri išduodama tik autobusus apdraudus privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Taigi ieškovė ieškinį privalėjo pareikšti tik draudimo bendrovei. Susidarius priešingai situacijai, UAB „Panevėžio autobusų parkas“ turėjo gintis nuo pareikšto ieškinio, dėl ko patyrė bylinėjimosi išlaidas. Kartu pažymi, jog, net ir patikslinusi ieškinį, ieškovė viena iš atsakovių vis tiek nurodė UAB „Panevėžio autobusų parkas“, iš kurios prašė priteisti žalą įvykio nepripažinus draudiminiu. Šiuo atveju teismas neištyrė byloje surinktų įrodymų ir nekonstatavo žalos dydžio pagrįstumo bei eismo įvykio fakto, o ieškovė ieškinio atsisakė nenurodydama jokių motyvų. Atsakovės UAB „Panevėžio autobusų parkas“ procesinis elgesys buvo tinkamas, ieškovės reikalavimai bendrovės atžvilgiu nebuvo patenkinti ir tai sudaro pagrindą bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės priteisimui, juo labiau, kad atsakovė UAB „Panevėžio autobusų parkas“ atsisakė sudaryti taikos sutartį nagrinėjamoje byloje, o kita atsakovė taip pat neturėjo pagrindo sudaryti taikos sutarties, kadangi nebuvo eismo įvykio.Atsiliepimų į atskirąjį skundą nustatytu terminu negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė atsakovės prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, kai bylos dalis šios atsakovės atžvilgiu buvo nutraukta ieškovei atsisakius nuo ieškinio CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai aiškino bei taikė CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino įrodymus, tinkamai nustatė klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, atskleidė nagrinėjamo klausimo esmę, nenukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atmesti atsakovės prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl CPK 94 straipsnio nuostatų taikymo tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimo atsisakymą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Lietuvos apeliacinio teismo plėtojamoje praktikoje išaiškinta, kad, nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017).Byloje nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtinta ieškovės ir atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ sudaryta taikos sutartis ir ši bylos dalis nutraukta, yra įsiteisėjusi (b. l. 150-151). Apeliantė šios nutarties apeliacine tvarka neskundė, vadinasi, jos sudarymui neprieštaravo. CPK 18 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl atskirojo skundo argumentai apie tai, kad kita atsakovė negalėjo sudaryti taikos sutarties, vertinami nepagrįstais ir atmetami. Iš kitos pusės, atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, turėjo pagrindą pagrįstai manyti, kad byloje nurodomas įvykis galimai yra draudiminis, dėl ko ir sutiko bylą baigti taikos sutartimi bei atlyginti ieškovei prašomos priteisti žalos dalį. Ši išvada grindžiama tuo, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno 2017 m. sausio 16 d. nutarimu trečiasis asmuo A. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalį, 426 straipsnio 1 dalį 150 Eur bauda už tai, kad, vairuodamas maršrutinį autobusą bei sustojęs sustojimo vietoje bei uždarydamas autobuso duris, neužtikrino keleivės saugumo ir ją prispaudė, dėl ko ši pargriuvo bei patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Net ir pastebėjęs pargriuvusią ieškovę, vairuotojas nepasiliko įvykio vietoje (7 b. l.). Įrodymus apie nustatytus sveikatos sutrikimus, dėl patirtos traumos patirtus turtinius praradimus, 2017 m. vasario 22 d. reikalavimą, kad atsakovė UAB „Panevėžio autobusų parkas“ atlygintų žalą, ieškovė kartu su ieškiniu buvo pateikusi pirmosios instancijos teismui (8 – 13 b. l.). Apeliantė neteisingai nurodo, kad 2017 m. spalio 19 d. pareiškimu ieškovė ieškinio reikalavimų bendrovės atžvilgiu atsisakė be motyvų. Ieškovė ieškiniu siekė gauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš atsakingų už jos padarymą asmenų (atsakovių). Apie tai, kad ieškovė su draudimo kompanija ketina sudaryti taikos sutartį, apeliantė žinojo iš ieškovės paaiškinimų 2017 m. spalio 3 d. teismo posėdyje (b. l. 124-125). Taikos sutartį buvo siūloma pasirašyti ir apeliantei, todėl iš sutarties turinio apeliantei turėjo būti aišku, kad ieškovės materialinis turtinis reikalavimas iš dalies patenkinamas (b. l. 131-133). Iš šių faktinių duomenų apeliantei, kaip verslu užsiimančiai bendrovei, atstovaujamai advokato, turėjo būti akivaizdu, kad ieškovė ieškinio jos atžvilgiu atsisako ne be motyvų, bet dėl to, kad kita atsakovė ieškovės reikalavimus pagal taikos sutarties sąlygas iš dalies patenkino. Apeliantė tvirtina, kad, vadovaujantis dispozityviškumo principu (CPK 13 straipsnis) ir ieškovo teise pasirinkti, kam, kokiu pagrindu ir kokius reikalavimus reikšti bei vykdant pareigą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, ieškovė, atstovaujama advokato, turėjo ir privalėjo žinoti, kad autobusai keleivių pervežimui yra apdrausti privalomu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, todėl privalėjo pareikšti ieškinį tik draudimo bendrovei, o pareiškė tik UAB „Panevėžio autobusų parkas“, todėl privalėjo gintis nuo ieškinio ir patyrė bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas nutarties 21 punkte nurodytą argumentą vertina nepagrįstu. Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą yra solidari (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-165/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2010). Taigi, pagal aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką už atsakovės UAB „Panevėžio autobusų parkas“ ieškovei padarytą žalą atsakingas (solidariai) ir jos civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas – AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per Lietuvos filialą, kuris taip pat turi pareigą atlyginti patirtą žalą draudimo apsaugos ribose, tačiau jo prievolė atlyginti žalą kyla iš draudimo sutarties ir yra ribota šioje sutartyje nustatyta draudimo suma, o žalą padaręs asmuo privalo padarytą žalą atlyginti visiškai. Civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolės solidarumas reiškia, kad žalą patyręs asmuo (ieškovė) turėjo teisę reikalauti, jog žalą atlygintų tiek abi atsakovės, tiek bet kuri iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Todėl, esant bylos faktinėms aplinkybėms, apeliantę patraukti atsakove faktinis ir teisinis pagrindas buvo. Pažymėtina, kad atsiliepime į ieškinį atsakovė net nekėlė klausimo, kad ji yra netinkama atsakovė ir nenurodė, kad civilinė atsakomybė yra apdrausta pagal draudimo sutartį, dėl ko atsakove turėtų būti draudimo kompanija (b. l. 54-55), o 2017 m. liepos 25 d. parengiamajame teismo posėdyje sutiko, kad draudimo kompanija būtų įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu (b. l. 79-82). Be to, po ieškinio priėmimo 2017 m. spalio 3 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, atsakovė UAB „Panevėžio autobusų parkas“ iki 2017 m. spalio 20 d. nutarties priėmimo pirmosios instancijos teismui nepateikė procesinių dokumentų, nevyko teismo posėdžiai žodinio proceso tvarka, todėl papildomų pagrįstų išlaidų neturėjo atsirasti. Atsižvelgiant į nutarties 16-22 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, nustatytas aplinkybes, argumentus ir motyvus, atsakovės UAB „Panevėžio autobusų parkas“ atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Ramunė Čeknienė