- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-08
- Bylos Nr.
- e2A-1276-779/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02947-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Inga Staknienė, Rūta Petkuvienė, Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- Č. B.
- Atsakovas
- V. M.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Petkuvienės ir Vaclovo Pauliko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Č. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Č. B. IĮ ieškinį atsakovui V. M. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas jo naudai priteisti iš atsakovo 24 540,29 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad šalys 2012 m. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas išnuomojo ieškovui 5 metų laikotarpiui nekilnojamąjį turtą kavinės veiklai vystyti.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovas pažeidė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį – 2016 m. sausio 20 d. vienašališkai atjungė elektros energijos kabelį į nuomojamas patalpas, dėl ko nutrūko ieškovo kavinės veikla ir ieškovas patyrė nuostolius iki sutarties galiojimo pabaigos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė su ieškiniu nesutinkantis, kadangi ieškovas atsakovui jokių pretenzijų neteikė. Nurodė, kad šašlykinei buvo nuvesta atskira linija, kurią sunaikino J. Š. ir kuri vėliau buvo oficialiai atjungta. Elektros liniją atjungė ne atsakovas, o elektros tinklai. Nurodė, jog J. Š. reikalavo, kad atsakovas elektros energiją leistų naudoti iš savo namo ir elektros energiją vogė iš atsakovo statomo namo, dėl ko ne kartą buvo iškviesta policija. Ieškovas kategoriškai atsisakė atkurti elektros liniją ir neteisėtai naudojosi pigia elektra šašlykinei ir pirčiai.
I. P. instancijos teismo sprendimo esmė
4. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Skundžiamame sprendime nurodė, jog tarp šalių buvo susiklostę nuomos teisiniai santykiai.
5. Teismas rėmėsi civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsniu, nustatančiu, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
6. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo veikla išnuomotame turte negalėjo būti vykdoma dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Nurodė, kad ieškovas, perimdamas turtą, patvirtino, kad jis atitinka reikalavimus ir jį priėmė be pretenzijų. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas tik patvirtina faktus, kad 2016 m. gegužės 25 d., 10 valandą, išnuomotame turte neveikė elektriniai prietaisai, nors jungikliai įjungti, bei patvirtinamos ieškovo atstovo J. Š. nurodytos aplinkybės, kad atsakovas perkasė į smuklę einančius elektros energijos tiekimo tinklus. Pažymėjo, kad konstatuojant faktines aplinkybes, ieškovo atstovas nurodė, jog atsakovas elektros energijos tiekimą atjungė prieš 5 mėnesius, t. y. 2015 m. gruodžio mėnesį, tuo tarpu ieškinyje nurodoma, kad elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas 2016 m. sausio 20 d.
7. Pažymėjo, kad nuomos sutarties 2.3.6 punktu šalys susitarė, jog nuomininkas savo lėšomis privalo nedelsiant likviduoti elektros energijos avarijų padarinius. Sutarties 2.3.9 punktas ieškovą įpareigojo būti atsakingu už elektros ūkį, saugų elektros ūkio eksploatavimą. Teismo vertinimu, ūkio subjektas - ieškovas, negalėdamas vystyti veiklos išnuomotame turte, pirmiausia turėjo kreiptis į elektros tinklus prižiūrinčias organizacijas, siekiant nustatyti priežastis, dėl ko neveikia elektros energija jo naudojamose patalpose, tačiau ieškovas tokių veiksmų nesiėmė.
8. Teismo vertinimu, ieškovas, nesiekdamas pašalinti išnuomoto daikto trūkumų bei nenutraukdamas Sutarties, nors tokią teisę jis pagal Sutartį turėjo, bei nemokėdamas nuomos mokesčio, neketino vykdyti veiklos, kuriam turtas buvo išnuomotas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2018 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: teismas neatskleidė bylos esmės, nesuprato liudytojų teiktų paaiškinimų, atsisakė priimti ieškovo teiktą elektros schemą ir, tokiu būdu, neatskleidė esminių bylos faktinių aplinkybių bei pažeidė asmens teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą.
Šalies argumentai
11. Apeliantas nurodė, kad teismas naikintiname sprendime klaidingai „kabinėjasi“ prie neesminių detalių dėl elektros atjungimo datų.
12. Dėl sudėtingesnių faktinių aplinkybių, - kaip, iš kur, pro kur buvo pajungta senoji (savavališka) elektros linija į smuklę bei kada, iš kur, kokiu būdu buvo pajungta naujoji elektros linija į smuklę, - teismas daro absoliučiai klaidingas išvadas, nes neleido pateikti ieškovui į bylą schemos, o rėmėsi liudytojų parodymais, kurie paliudijo tik detales.
13. Iš www.regia.lt žemėlapio bei jame esančių duomenų pagrindu parengtos schemos bei ESO atsakymo, matyti, kad naujoji elektros linija į smuklę buvo įvesta 2014 m. vasario 19 d.. Liudytojai patvirtino, kad šios naujos elektros linijos įvedimą organizavo ieškovas. Tuo tarpu 2012 m. gegužės 1 d., sudarant smuklės ir pirties 5 metų nuomos sutartį, minėtos naujos elektros linijos nebuvo, o veikė senoji linija, kuri, kaip matyti iš www.regia.lt esančio žemėlapio, buvo nelegali, niekur nepažymėta ir, kaip paliudijo liudytojai, buvo labai prastos kokybės.
14. Nurodė, jog liudytojas I. Ž. paliudijo, kad atsakovas V. M. kabelį buvo pratiesęs pro liudytojo sklypą, tačiau buvo negiliai užkasęs, todėl apdirbdamas žemę plūgu, kabelį nutraukė apie 2013-2014 m. Ieškovas neturėjo pareigos ir teisės žinoti, kad atsakovas savavališkai buvo prasitiesęs kabelį per kaimyninius sklypus, tame tarpe ir I. Ž. sklypą, kuriame minėtas liudytojas apdirbinėjo žemę ir nutraukė plūgu elektros kabelį.
15. Tai, kad atsakovas atjungė elektrą, patvirtino liudytojai E. D. bei A. R.. Be to, iš Regia.lt duomenų matyti, kad atsakovas nukirto elektros kabelį ir prijungė prie savo neįregistruoto pastato savavališkai, nes schemoje nėra nurodyta, kad nuo skaitliuko būtų elektros pajungimas į jo pastatą.
Atsiliepimas
16. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodė, kad šašlykinei buvo nuvesta atskira elektros linija, kurią sunaikino ieškovo atstovas J. Š., o paskui ji iš tiesų buvo oficialiai atjungta. Elektros liniją atjungė elektros tinklai, nes tik jie turi teisę prijungti naują vartotoją arba jį atjungti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Teismas konstatuoja:
17. Pagal civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Prie apeliacinio skundo ieškovas pateikė www.regia.lt sklypų schemas bei savo paties braižytą elektros linijos schemą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti teikiamus dokumentus, nes jie buvo pateikti pavėluotai, po teismo nustatyto termino įrodymams pateikti, todėl apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo šių įrodymų prijungti.
19. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2012 m. gegužės 1 d. ieškovas ir atsakovas sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas išnuomojo ieškovui negyvenamąsias patalpas: smuklę – šašlykinę ir pirtį su tvenkiniu bei metalinį kioską (toliau – turtas), esančias adresu (duomenys neskelbtini). Turtas buvo išnuomotas kavinės veiklai. Prie sutarties esantis priedas priėmimo perdavimo aktas patvirtina, kad perduodamos patalpos atitinka reikalavimus ir perduotos be jokių pretenzijų.
20. Į bylą pateiktas 2016 m. gegužės 25 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 128-16-955, kuriame antstolis R. V. konstatavo, kad smuklės pastate yra įjungti elektros energijos jungikliai, tačiau jokie elektriniai prietaisai neveikia.
21. Byloje keliamas atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės klausimas. Civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus, kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nesant bent vienos iš šių sąlygų deliktinė civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, ko pasėkoje ieškovas patyrė nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmos instancijos teismo išvada sutinka.
23. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kadangi įstatymas įtvirtina nuostolių atlyginimą, ieškovas turi įrodyti jų atsiradimą. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktų įrodymų visumą, sprendžia, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl jo patirtos žalos kaltas atsakovas.
24. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Dėl to ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį.
25. Ieškovas atsakovo neteisėtus veiksmus (elektros tiekimo apribojimą ieškovui) įrodinėjo antstolio faktinių aplinkybių protokolu bei liudytojų parodymais.
26. Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2016 m. sausio 20 d. vienašališkai atjungė elektros energijos kabelį į nuomojamas smuklės patalpas. Atsakovas šias aplinkybes neigia. 2016 m. gegužės 25 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 128-16-955 antstolis R. V. konstatavo tik tai, kad smuklės pastate yra įjungti elektros energijos jungikliai, tačiau jokie elektriniai prietaisai neveikia. Išklausius teismo posėdžio garso įrašą, apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog liudytojas E. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015-2016 metais pirko elektros kabelį ir padėjo jį atvesti nuo kavinės iki gyvenamojo namo. Liudytojas J. Ž. teismo posėdžio patvirtino, jog elektros energijos tiekimas į kavinę buvo per jo sklypą, o kabelis buvo nutrauktas 2016-2017 metais. Liudytojas A. K. paaiškino, jog jis iš viso nieko nežino. Liudytojas A. R. teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio dirbo kavinėje ūkvedžiu ir jis tiesiog žino, jog atsakovas išjunginėjo elektrą tiems, kurie nuomojo kavinę. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, nei vienas iš liudytojų nepatvirtino fakto, jog būtų matęs, kad atsakovas 2016 m. sausio 20 d. ar bet kurią kitą dieną atjungė elektros energijos kabelį. Nurodytos elektros energijos atjungimo aplinkybės nefiksuotos jokiame protokole ar kitokiame oficialiame dokumente. Dėl elektros energijos tiekimo apribojimo ieškovas į jokias valstybines institucijas nesikreipė, atnaujinti elektros energijos tiekimą neprašė.
27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, įvertinęs skundžiamame sprendime padarytas teismo išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog, priešingai apelianto argumentams dėl neatskleistos bylos esmės, liudytojų teiktų paaiškinimų nesupratimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame sprendime atskleidė bylos esmę, nurodė nustatytas aplinkybes, pateikė byloje esančių įrodymų vertinimą, išvadas dėl ieškovo reikalavimų ir atsakovo atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.
28. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmos instancijos teismo sprendimui, konstatuoja, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo veiksmus, įtakojant ar apribojant elektros energijos tiekimą į ieškovo nuomojamas smuklės patalpas, todėl nesant vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – neteisėtų veiksmų, atsakovui negali kilti civilinė atsakomybė.
29. Kadangi ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų, kurių pasėkoje ieškovas patyrė nuostolius, todėl dėl nuostolių dydžio ir/ar jų pagrįstumo pirmosios instancijos teismas iš viso galėjo nepasisakyti.
30. Dėl visų šioje nutartyje išdėstytų priežasčių teismas konstatuoja, kad ieškovo apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
31. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1, 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teismas
Nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimą.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.