Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Č. B. individualios įmonės ieškinį atsakovui V. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2012-05-01 šalys sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau- Sutartis) pagal kurią atsakovas išnuomojo ieškovui negyvenamąsias patalpas: smuklę – šašlykinę ir pirtį su tvenkiniu bei metalinį kioską (toliau – Turtas), esančias adresu (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 10-14). Sudarydamos Sutartį šalys pažymėjo, kad patalpos atitinka reikalavimus ir perduotos be jokių pretenzijų. Sutartis buvo sudaryta 5 metų terminui. Turtas buvo išnuomotas kavinės veiklai. Šalys sulygo, kad nuomos sutarties kaina yra 500 Lt dydžio nuomos mokestis.

Į bylą pateiktas 2016-05-25 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 128-16-955, kuriame antstolis R. V. konstatavo užsakovo nurodytų nuomojamų patalpų atjungtos elektros energijos faktą bei faktinių aplinkybių konstatavimo metu dalyvavusių asmenų pareikštas pastabas, kuriame konstatuota, kad Turte yra įjungti elektros energijos jungikliai, tačiau jokie elektriniai prietaisai neveikia (e.b.l. 7-9).

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2016-01-28 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio Rudaminos policijos nuovados tyrėja priėmė nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nesant veikoje administracinių teisės pažeidimų požymių (e.b.l. 19-20).

2017-05-19 rašytine pretenzija ieškovas pareikalavo, kad atsakovas atlygintų 16939,96 Eur materialinę žalą, padarytą 2016-01-20 atjungus elektros energiją išnuomotame Turte (e.b.l. 25-27).

Tarp šalių iškilęs ginčas dėl nuostolių atlyginimo už trukdymą naudotis išnuomotu Turtu.

Tarp šalių buvo susiklostę nuomos teisiniai santykiai, todėl ginčo sprendimui aktualios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) šeštosios knygos XXVIII skyriaus nuostatos.

Pagal bendrąsias teisės normas, negyvenamosios patalpos nuomos sutarties esmė – nuomotojo įsipareigojimas suteikti už mokestį patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti, o nuomininko – įsipareigojimas naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį ir, pasibaigus nuomos sutarties terminui, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdymo principas reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų ir jas tinkamai vykdyti. Pagrindinė nuomotojo pareiga – perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Šios nuomotojo pareigos vykdymas prasideda įsigaliojus sutarčiai ir išlieka visą nuomos sutarties terminą (CK 6.483 str. 1 d.). CK 6.485 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies trukdo naudotis daiktu pagal paskirtį net ir tais atvejais, kai nuomotojas, sudarydamas sutartį, apie juos nežinojo. Nuomotojui tenka atsakyti už daikto tinkamumą naudoti pagal paskirtį, išskyrus CK 6.483 straipsnio 2 dalyje ir 6.485 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus. Tinkamos kokybės daikto perdavimas reiškia, kad perduotas daiktas turi būti be trūkumų, kurie trukdytų visiškai ar iš dalies naudotis juo pagal paskirtį. Nuomotojo atsakomybės nėra tais atvejais, dėl kurių šalys susitarė, ir kai perduodamo daikto trūkumai iš anksto buvo žinomi nuomininkui, pavyzdžiui, daiktas buvo naudojamas anksčiau ar buvo žinoma apie turto padėtį iš kitų šaltinių ir pan., arba daikto trūkumai turėjo būti žinomi apžiūrint turtą ar tikrinant jo pritaikymą nesvarbu kada, t. y. tiek sudarant sutartį, tiek daiktą perduodant (akivaizdūs daikto trūkumai).

CK 6.485 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuomotojo atsakomybė už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus nežinojo. CK 6.485 straipsnio 2 dalis nustato, kad nuomininkas, jeigu paaiškėja jam išnuomoto daikto trūkumai, savo pasirinkimu gali reikalauti, kad nuomotojas neatlygintinai tuos trūkumus pašalintų arba atitinkamai sumažintų nuomos mokestį, arba atlygintų trūkumų pašalinimo išlaidas, jas išskaičiuoti iš nuomos mokesčio, jeigu apie tai iš anksto pranešė nuomotojui, be to, nuomininkas turi teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį prieš terminą.

Ieškovas pareiškė reikalavimą dėl nuostolių, kurie pasireiškė pajamų negavimu, atlyginimo, reikalavimą grįsdamas aplinkybe, kad atsakovas 2016-01-20, pažeisdamas Sutartį, vienašališkai atjungė elektros energiją, todėl ieškovo veikla nutrūko ir jis negavo pajamų - laikotarpiu nuo elektros energijos atjungimo, tai yra 2016-01-20, iki nuomos sutarties pasibaigimo, tai yra 2017-05-05, patyrė 24540,29 Eur nuostolių, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo.

Atsakovas nesutikimą su ieškiniu grindžia aplinkybe, kad elektros energiją atjungė ne jis, o elektros tinklai, kadangi ieškovas neteisėtai naudojo elektros energiją kaip buitinis vartotojas.

Neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, laikoma, kad sutartis yra pažeista (CK 6.59 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis), dėl to atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kuri apima dvi formas – nuostolių atlyginimą ar netesybų (delspinigių, baudos) sumokėjimą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutartinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi, netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti, kurios taikymui būtina nustatyti šių sąlygų visumą: sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis), tarp atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis) bei kaltę (CK 6.248 straipsnis). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas/atsakovas, reikalaujantis taikyti sutartinę atsakomybę.

Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu; už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė; sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis; sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai vienašališkai sutartį nutraukti šalis gali pati arba inicijuoti teismine tvarka nutraukimą.

CK 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Išanalizavus bylos medžiagą nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo veikla išnuomotame Turte negalėjo būti vykdoma dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Kaip jau pažymėta ankščiau, ieškovas perimdamas Turtą patvirtino, kad jis atitinka reikalavimus ir jį priėmė be pretenzijų. Savo reikalavimui pagrįsti ieškovas į bylą pateikia antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuris tik patvirtina faktus, kad 2016-05-25, 10 valandą, išnuomotame Turte neveikia elektriniai prietaisai, nors jungikliai įjungti, bei patvirtinamos ieškovo atstovo J. Š. nurodytos aplinkybės, kad atsakovas perkasė į smuklę einančius elektros energijos tiekimo tinklus. Pažymėtina, kad konstatuojant faktines aplinkybes ieškovo atstovas nurodė, kad atsakovas elektros energijos tiekimą atjungė prieš 5 mėnesius, tai išeitų 2015 m. gruodžio mėnesį, tuo tarpu ieškinyje nurodoma, kad elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas 2016-01-20.

Pažymėtina, kad Sutarties 2.3.6 punkte šalys susitarė, kad nuomininkas savo lėšomis privalo nedelsiant likviduoti elektros energijos avarijų padarinius. Sutarties 2.3.9 punktas ieškovą įpareigojo būti atsakingu už elektros ūkį, saugų elektros ūkio eksploatavimą.

Teismo vertinimu ūkio subjektas, šiuo atveju ieškovas, negalėdamas vystyti veiklos išnuomotame turte, pirmiausia turėjo kreiptis į elektros tinklus prižiūrinčias organizacijas, siekiant nustatyti priežastis dėl ko neveikia elektros energija jo naudojamose patalpose, tačiau ieškovas tokių veiksmų nesiėmė.

Priešingai į bylą pateiktas 2016-05-17 AB „Energijos skirstymo operatorius“ informacijos pateikimo atsakovui raštas, kuriame nurodoma, kad elektros energijos tiekimas objektui buvo nutrauktas 2014-04-01 dėl susidariusios 722,71 Eur skolos už elektros energiją bei elektros energijos tiekimas neatnaujintas (e.b.l. 65). Teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad tokia skola buvo susidariusi, jis ją apmokėjo, tačiau dėl elektros energijos tiekimo nesikreipė, kadangi tuo metu elektrą naudojo iš kitos linijos, kuri buvo nutiesta namui. Šias aplinkybes, kad ieškovo atstovas pats organizavo kabelio tiesimą ir elektros pajungimą nuo atsakovo namų patvirtino ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas E. D.. Į bylą nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šie elektros linijos tiesimo darbai buvo atlikti pagal projektą ir gavus atsakovo sutikimą. Ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad elektros linija, kuri buvo nutiesta į išnuomotą Turtą buvo nekokybiška ir, kad jos naudojimo negalima buvo atnaujinti.

Pažymėtina, kad pagal Sutarties 10.9 punktą šalys susitarė imtis visų priemonių ir bendradarbiauti, siekiant, kad sutartis būtų tinkamai vykdoma, geranoriškai bei ekonomiškai. Ieškovas per visą Sutarties galiojimo laikotarpį nereiškė pretenzijos atsakovui dėl negalėjimo naudotis išnuomotomis patalpomis, o pretenziją dėl nuostolių atlyginimo pareiškė tik pasibaigus Sutarties galiojimo terminui. Pažymėtina, kad pretenzijoje dėl nuostolių atlyginimo ieškovas nurodė, kad jo negautos pajamos per ginčo laikotarpį sudaro 12438,40 Eur, tuo tarpu ieškinyje nurodo, kad buvo negauta 23994,25 Eur pajamų.

Iš teismų informacinės Liteko sistemos duomenų bazės nustatyta, kad 2015-12-30 Šalčininkų rajo apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei Č. B. individualiai įmonei dėl nuomos sutarties nutraukimo dėl nuomininko kaltės bei dėl skolos priteisimo bei priimtas sprendimas V. M. reikalavimą nutraukti nuomos sutartį dėl atsakovės Č. B. individualios įmonės kaltės palikti nenagrinėtą, išaiškinant ieškovui, kad įteikęs atsakovei aiškiai surašytą įspėjimą apie būtinumą įvykdyti prievolę ar pašalinti pažeidimus ir per protingą terminą nesulaukęs prievolės įvykdymo ar pažeidimo pašalinimo, jis galės kreiptis į teismą bendra tvarka. Minėtoje civilinėje byloje buvo nustatytos aplinkybės, kad ieškovas atsakovui siuntė įspėjimą dėl nuomos sutarties nutraukimo 2014-08-22 ir 2014-08-29 registruotais laiškais išnuomotų patalpų adresu. 2014-09-25 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK KPS 1-ojo poskyrio vyresniojo tyrėjo A. A. nutarime Nr. 10-57-AT1-564 nurodyta, kad tikrinant V. M. pareiškimą dėl jo išnuomotose patalpose vykdomos veiklos, buvo atliktas netikėtas patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad patikrinimo metu ir kuris laikas iki patikrinimo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) jokios ūkinės komercinės veiklos joks ūkio subjektas nevykdo.

Teismo vertinimu, ieškovas, nesiekdamas pašalinti išnuomoto daikto trūkumų bei nenutraukdamas Sutarties, nors tokią teisę jis pagal Sutartį turėjo, bei nemokėdamas nuomos mokesčio neketino vykdyti veiklos, kuriam Turtas buvo išnuomotas.

Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ieškovo reikalavimus dėl 24540,29 Eur materialinės žalos atlyginimo atmeta kaip nepagrįstus.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 9,25 Eur. Ieškinį atmetus, jos valstybės naudai priteistinos iš ieškovo (CPK 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Č. B. individualios įmonės, j.a.k. 300110706, valstybės naudai 9,25 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.