Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-06-22 · Administracinė byla Nr. eI2-2804-422/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-06-22
Bylos Nr.
eI2-2804-422/2023
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00083-2023-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
K. S.
Atsakovas
Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 29.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I2-2804-422/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00083-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 29.7; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 22 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Henrikai Milevskei,dalyvaujant pareiškėjui K. S.,

atsakovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Gintarei Pelurtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) Kauno klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2022 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. V1(19.2)-1730 „Dėl subsidijos, įgyvendinant savarankiško užimtumo rėmimo keičiantiems ekonominės veiklos rūšį priemonę, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas, skundžiamas Įsakymas), pripažinti sutartį Nr. URS (19.3)-2537 esant įvykdyta ir pasibaigusia.

Pareiškėjas nurodė, jog skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Nurodė, jog tarp jo ir atsakovės 2020 m. liepos 10 d. buvo sudaryta savarankiško užimtumo rėmimo keičiantiems ekonominės veiklos rūšį sutartis Nr. URS (19.3)-2537 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią Užimtumo tarnyba jam išmokėjo 6 980 Eur dydžio subsidiją. Tvirtino, jog Sutarties sąlygas įvykdė ir subsidiją panaudojo pagal Sutartyje numatytą paskirtį – atliko tiekėjų apklausą ir iki 2020 m. gruodžio 28 d. įsigijo darbo priemones, iki Sutartyje numatyto termino įsteigė darbo vietą pagal individualios veiklos pažymą. 2021 m. sausio mėnesį pateikė Užimtumo tarnybai ataskaitą apie darbo vietos įsteigimą ir darbo priemonių įsigijimą, tačiau atsakovė laikė, kad darbo vieta neįsteigta Sutartyje numatyta tvarka ir Įsakymu nurodė grąžinti subsidiją, grįsdama tai formaliais pažeidimais.

Nurodė, jog Užimtumo tarnyba teigė, jog jis neva pažeidė Užimtumo tarnybos direktoriaus 2019 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V-353 patvirtintas Subsidijų gavėjų, nesančių perkančiosiomis organizacijomis pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisykles (redakcija, galiojusi iki 2021m. vasario 2 d.; toliau – ir Taisyklės), nes netinkamai pasirinko tiekėjus. Tačiau pareiškėjas su tuo nesutinka.

Pažymėjo, jog Taisyklių 5.3 papunktyje tiekėjas apibrėžiamas taip: „Prekių tiekėjas, paslaugų teikėjas, rangovas (toliau – tiekėjas) – ūkio subjektas (fizinis ar juridinis asmuo arba tokių asmenų grupė), galintis pasiūlyti arba siūlantis prekes, paslaugas ar darbus“. Tačiau ūkio subjekto sąvoka nei Sutartyje, nei Taisyklėse, nei kituose atsakovės nurodytuose dokumentuose nebuvo apibrėžta. Tai padaryta tik vėlesnėje Taisyklių 5.3 papunkčio redakcijoje.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovė su juo nebendradarbiavo, nors viešai skelbė, kad prioritetas teikiamas bendradarbiavimui su paramos gavėjais. Pirmą kartą dėl Sutarties vykdymo su juo atsakovė susisiekė tik 2020 m. spalio 7 d., t. y. praėjus 3 (trims) mėnesiams po Sutarties pasirašymo. Prieš pasirašant Sutartį, Užimtumo tarnyba jo nekonsultavo, nepateikė metodinės medžiagos. Priimant skundžiamą Įsakymą, nebuvo atsižvelgta į jo jauną amžių, patirties stoką.

Pažymėjo, kad atsakovė nusižengė Europos sutarčių teisei, reikalaudama nutraukti Sutartį dėl Sutarties sąlygų, kurios buvo nuslėptos (Europos sutarčių teisės 2:104 str.).

Tvirtino, jog atsakovė pažeidė jo teisę į sąžiningą Sutarties sąlygų taikymą, kaip tai numato Europos Sąjungos sutarčių teisė, ir tokiu būdu siekia sukelti jam nepagrįstą finansinę naštą.

Nurodė, jog atsakovė, vertindama Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Užimtumo rėmimo priemonių aprašas) 74.2 papunkčio nuostatas, laikėsi nuomonės, kad ūkio subjektais gali būti laikomi tik tokie fiziniai asmenys, kurie gali išrašyti sąskaitas faktūras. Su tuo pareiškėjas nesutinka. Mano, jog Užimtumo rėmimo aprašo 74 punktas yra skirtas ne subsidijos gavėjui, o Užimtumo tarnybai, todėl jokių įpareigojimų subsidijos gavėjui nekelia.

Teigė, jog atsakovė Įsakyme manipuliuoja sąvokomis, sąmoningai klaidina prisijungusią šalį, tačiau visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidė Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 4 punkto nuostatas. Pažymėjo, jog valstybinių institucijų klaidos negali sukelti nepagrįstos naštos fiziniams asmenims.

Tvirtino, jog Užimtumo tarnyba skundžiamą Įsakymą priėmė nesuteikusi pakankamai laiko ir galimybių ištaisyti Sutarties 2.3 papunktyje numatytų įsipareigojimų vykdymo trūkumus, nes paskirti 1 ir 4 darbo dienų terminai buvo akivaizdžiai per trumpi nurodytiems darbams atlikti. Tokiu būdu atimta pareiškėjo teisė į tinkamą Sutarties įvykdymą. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Užimtumo tarnyba atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdyje nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog Sutarties 2.3 papunkčiu pareiškėjas įsipareigojo prekių, perkamų už subsidijos lėšas, pirkimus atlikti vadovaudamasis Taisyklėmis. Taisyklių 5.3 papunktyje (redakcija, galiojusi iki 2021 m. vasario 2 d.) nurodyta, kad prekių tiekėjas, paslaugų teikėjas, rangovas (toliau – tiekėjas) – ūkio subjektas (fizinis ar juridinis asmuo arba tokių asmenų grupė), galintis pasiūlyti arba siūlantis prekes, paslaugas ar darbus. Todėl pagal Taisykles, prekes, perkamas už subsidijos lėšas, privaloma įsigyti iš ūkio subjektų. Ūkio subjektais gali būti laikomi tik tokie juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie vykdo ekonominę ūkinę veiklą ir gali išrašyti sąskaitas faktūras.

Atsakovės nuomone, tokia išvada daroma vertinant Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 74.2 papunkčio nuostatas, kuriose nurodyta, kad savarankiško užimtumo rėmimo keičiantiems ekonominės veiklos rūšį subsidijos gavėjas kartu su darbo vietos steigimo ataskaita, be kita ko, turi pateikti išlaidas pagrindžiančių (sąskaitų faktūrų) ir patirtų išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų (sąskaita faktūra, banko išrašas arba pavedimo per elektroninę bankininkystę kopija, patvirtinta subsidijos gavėjo parašu) kopijas. Kartu su darbo vietos ataskaita turi būti pateikiamos ir perkamų prekių, įsigytų už subsidijos lėšas, sąskaitos faktūros. Sąskaitas faktūras gali išrašyti tik tokie fiziniai asmenys, kurie vykdo ūkinę komercinę veiklą.

Tvirtino, jog pareiškėjas pateikdamas darbo vietos steigimo ataskaitą kartu su ja nepateikė automobilio ir priekabos įsigijimo pagrindžiančių dokumentų – sąskaitų faktūrų, todėl tinkamai neįvykdė Sutarties nuostatų.

Šalies argumentai

Pažymėjo, jog savo skunde pareiškėjas nurodo, kad jo pateiktuose pirkimo dokumentuose nurodyti fiziniai asmenys (A. M. ir E. J.) gali būti pripažįstami ūkio subjektais, darančiais įtaką Lietuvos Respublikos ūkinei veiklai, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų Užimtumo tarnybai nepateikė.

Teigė, jog pareiškėjas buvo supažindintas bei turėjo visas galimybes susipažinti su Taisyklių nuostatomis, kurios yra viešai prieinamos, su pareiga pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus (sąskaitas faktūras). Todėl nesutiko su skunde išdėstyta nuomone, kad Sutarties 2.3 papunktyje nurodyta sąlyga atlikti už subsidijos lėšas perkamų prekių pirkimus pagal Taisyklių nuostatas nuo pareiškėjo buvo nuslėpta, priešingai nei savo skunde nurodo pareiškėjas. Atkreipė dėmesį, kad Taisyklių reikalavimai, jog prekes reikia įsigyti iš ūkio subjektų, kurie gali išrašyti sąskaitas faktūras, pareiškėjui buvo žinomi, nes jis kitų prekių (keltuvo, įrankių rinkinio, darbinio kombinezono, smūginio suktuvo) įsigijimą pagrindžiančius dokumentus – sąskaitas faktūras – pateikė. Taigi, pareiškėjas turi prisiimti atsakomybę dėl netinkamų pirkimų atlikimo ir Sutarties 2.3 papunkčio nuostatų pažeidimo.

Nesutiko su skundu, kad Užimtumo tarnyba, vykdydama Sutartį, pažeidė Civilinio kodekso 6.200 straipsnio 2 dalyje nurodytą bendradarbiavimo principą. Teigė, jog, priešingai, atsakovė suteikė pareiškėjui galimybę tinkamai įvykdyti Sutarties 2.3 papunktyje numatytus įsipareigojimus.

Pažymėjo, jog Užimtumo tarnyba dėjo maksimalias pastangas, kad tarp pareiškėjo ir Užimtumo tarnybos sudaryta Sutartis būtų įgyvendinta, o nebūtų nutraukiama. Įspėjimai apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą pareiškėjui buvo išsiųsti net du kartus: 2021 m. sausio 8 d. raštu Nr. SD (19.2)-136 ir 2021 m. sausio 20 d. raštu Nr. SD (19.2)-364. Pareiškėjas minėtuose raštuose suteikta galimybe išsitaisyti Sutarties 2.3 papunktyje numatytų įsipareigojimų vykdymo trūkumus nepasinaudojo, todėl Užimtumo tarnyba pateikė pareiškėjui 2021 m. vasario 2 d. pretenziją dėl subsidijos grąžinimo ir Sutarties nutraukimo. Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2022 m. gruodžio 12 d. įsakyme „Dėl subsidijos, įgyvendinant savarankiško užimtumo rėmimo keičiantiems ekonominės veiklos rūšį priemonę, grąžinimo“ Nr. V1(19.2)-1730 pagrįstai buvo konstatuoti Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 2 punkte ir Sutarties 6.2 papunktyje nurodyti pažeidimai dėl darbo vietos neįsteigimo ir pareiškėjui nurodyta grąžinti pervestą subsidiją.

Atsakovės nuomone, Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai išnagrinėjus visas reikšmingas aplinkybes, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti ir pripažinti, kad Sutartis yra įvykdyta ir pasibaigusi. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2022 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. V1(19.2)-1730, kuriuo pareiškėjas įpareigotas grąžinti visą jam pervestą subsidiją – 6 980,00 Eur (šešis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų, 00 ct), teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas nesutikimą su Įsakymu motyvavo tuo, jog atsakovė su juo nebendradarbiavo, elgėsi nesąžiningai, pažeidė Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 4 punkto nuostatas, Sutartį aiškindamas prisijungusios šalies (pareiškėjo) nenaudai. Pažymėjo, jog ūkio subjekto sąvoka prašymo nagrinėjimo metu atsakovės priimtuose aktuose nebuvo apibrėžta, tai padaryta tik vėlesnėje Taisyklių 5.3 papunkčio redakcijoje. Pareiškėjo nuomone, Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 74 punkto nuostatos subsidijos gavėjui netaikomos, jos taikomos tik Užimtumo tarnybai.

Jo teigimu, pagal Taisyklių 71 punkto, 81.2.4 papunkčio nuostatas, pagal kurias pirkimas dokumentuojamas tiek, kiek to reikalauja buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai – PVM sąskaita faktūra, sąskaita faktūra ar kitas buhalterinės apskaitos dokumentas, 2020 m. rugpjūčio 11 d. ir 2020 m. gruodžio 28 d. transporto priemonių pirkimo-pardavimo standartinės sutartys taip pat turėjo būti priskiriamos buhalterinės apskaitos dokumentams.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 44 straipsnyje kaip viena iš darbo vietoms steigti teikiamų paramos rūšių numatyta darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimas (1 d. 1 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta parama teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Užimtumo tarnybos atrinktiems darbdaviams (toliau – subsidijos gavėjai) šio įstatymo 45–47 straipsniuose nurodytais atvejais ir nustatyta tvarka, mokant subsidiją tiesioginėms funkcijoms steigiamoje darbo vietoje atlikti būtinoms darbo priemonėms ar techninės pagalbos priemonėms neįgaliesiems įsigyti, montuoti, pritaikyti ir nuosavybės teise valdomoms patalpoms, reikalingoms darbo vietai įrengti, remontuoti ar pritaikyti, jeigu planuojamos išlaidos patalpoms remontuoti ar pritaikyti neviršija 50 procentų visos subsidijos steigiamoms darbo vietoms dydžio.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas ir atsakovė 2020 m. liepos 10 d. sudarė savarankiško užimtumo rėmimo keičiantiems ekonominės veiklos rūšį sutartį Nr. URS(19.2)-2537, pagal kurią pareiškėjas iki 2020 m. gruodžio 30 d. (vėliau terminas buvo pratęstas iki 2021 m. sausio 10 d.) įsipareigojo įsteigti kitų variklinių transporto priemonių pardavimo veiklos pagal individualios veiklos pažymos kodą 45.19 darbo vietą.

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjui pagal Sutartį Užimtumo tarnyba išmokėjo 6 980 Eur dydžio subsidiją.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2021 m. sausio 7 d. pateikė Užimtumo tarnybai darbo vietos steigimo dokumentus. Tarnyba 2021 m. sausio 8 d. raštu Nr. SD(19.2)-136 nurodė pateikti papildomus dokumentus, 2021 m. sausio 18 ir 20 d. pateikė įspėjimus apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, tvirtindama, jog buvo nesilaikyta Sutarties 2.3 punkto, nes pareiškėjas transporto priemones (automobilį ir priekabą) 2020 m. rugpjūčio 11 d. ir 2020 m. gruodžio 28 d. transporto priemonių pirkimo-pardavimo standartinėmis sutartimis įsigijo iš fizinių asmenų, kurie nėra laikomi ūkio subjektais. Pareiškėjui papildomų dokumentų nepateikus, Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno rajono skyrius išsiuntė jam 2021 m. vasario 2 d. pretenziją Nr. SD(19.2)-2537, kurioje informavo pareiškėją, kad jis nesilaikė Sutarties, todėl Sutartis bus nutraukta po 10 dienų ir pasiūlė pareiškėjui per 15 darbo dienų grąžinti subsidiją arba kreiptis dėl subsidijos grąžinimo grafiko sudarymo.

Minėta pretenzija pagal pareiškėjo skundą buvo ginčyta Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr. eI2-4565-428/2021, kurioje 2021 m. spalio 5 d. teismo sprendimu pareiškėjo skundas atmestas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-752-552/2022 Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 5 d. sprendimą panaikino, administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą atsakovei Užimtumo tarnybai dėl administracinio akto panaikinimo nutraukė, konstatavusi, jog pretenzija laikytina tarpiniu dokumentu, pareiškėjui nesukeliančiu jokių tiesioginių teisinių pasekmių, kad pretenzija negali būti administracinės bylos ginčo objektas, jos priėmimas neužkerta kelio pareiškėjui ginčyti Užimtumo tarnybos priimto sprendimo dėl subsidijos grąžinimo ar jo nevykdymo.

Skundžiamame Užimtumo tarnybos 2022 m. gruodžio 12 d. įsakyme Nr. V1(19.2)-1730 nurodytas teisinis pagrindas – Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 2–3 punktai, Sutarties 6 punktas, 6.2–6.3 papunkčiai bei 19 punktas.

Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) įtvirtinta, jog subsidijos gavėjas privalo grąžinti Užimtumo tarnybai visą jam pervestą subsidiją, jeigu jis neįsteigė (nepritaikė) darbo vietos iki vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo ir finansavimo sutartyje nurodyto laikotarpio (2 p.); raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis praneša Užimtumo tarnybai apie atsisakymą vykdyti sutartinius įsipareigojimus (nurodomas juridinio asmens pavadinimas ir kodas arba fizinio asmens vardas, pavardė, gimimo data) arba jų nevykdo, jeigu prieš tai nors kartą jam buvo išsiųstas Užimtumo tarnybos įspėjimas apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, išskyrus darbo vietos panaikinimo atvejį (3 p.).

Pagal Sutarties 2.3 papunktį, pareiškėjas įsipareigojo prekių, perkamų už subsidijos lėšas, pirkimus atlikti vadovaudamasis Taisyklėmis.

Pagal Sutarties 5 punktą, šalys už Sutartyje nurodytų įsipareigojimų nevykdymą atsako įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pagal Sutarties 6 punktą, subsidijos gavėjas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo Užimtumo tarnybos pretenzijos pateikimo dienos privalo Užimtumo tarnybai grąžinti visą jam pervestą subsidiją, jeigu, be kita ko, nevykdo sutartinių įsipareigojimų (6.3 pap.).

Tarnybos tvirtinimu, pareiškėjas nevykdė Sutartyje nustatytų įsipareigojimų, todėl privalo grąžinti išmokėtą subsidiją.

Iš esmės byloje kilo ginčas dėl Užimtumo tarnybos direktoriaus 2019 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V-353 patvirtintų Subsidijų gavėjų, nesančių perkančiosiomis organizacijomis pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių 5.3 papunkčio aiškinimo.

Minėtos taisyklės nustato pirkimų tvarką valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų fondų lėšų subsidijų gavėjams, nesantiems perkančiąja organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę (1 p.). Taisyklėmis turi vadovautis subsidijos gavėjas, nesantis perkančiąja organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, kai pirkimą vykdo vadovaudamasis sutartimi, sudaryta su Užimtumo tarnyba, be kita ko, ir dėl paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo (2.1 pap.).

Ši nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 patvirtinto Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 14 d.) 73 punkte, kuriame, be kita ko, numatyta, jog, jeigu subsidijos gavėjas nėra perkančioji organizacija, visi pirkimai vykdomi vadovaujantis Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintomis Subsidijos gavėjų, nesančių perkančiosiomis organizacijomis, vykdomų pirkimų taisyklėmis.

Pagal Taisyklių 4 punktą, už tinkamą pirkimo vykdymą yra atsakingas subsidijos gavėjas.

Pagal Taisyklių 5.3 papunktį (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. vasario 3 d.) Prekių tiekėjas, paslaugų teikėjas, rangovas (toliau – tiekėjas) apibrėžiamas kaip ūkio subjektas (fizinis ar juridinis asmuo arba tokių asmenų grupė), galintis pasiūlyti arba siūlantis prekes, paslaugas ar darbus.

Pagal Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 74 punktą, Užimtumo tarnyba, gavusi 74.1 papunktyje nurodytą raštišką subsidijos gavėjo pranešimą apie sudarytas materialines ir teisines sąlygas naujoms darbo vietoms sukurti, kuriame nurodomas subsidijos gavėjo juridinio asmens pavadinimas ir kodas ar fizinio asmens vardas, pavardė, gimimo data, išvardijamos sudarytos materialinės ir teisinės sąlygos naujoms darbo vietoms sukurti, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, dalyvaujant subsidijos gavėjui, patikrina darbo vietas, jų atitiktį paraiškoje nurodytiems reikalavimams ir tai, kaip jose naudojamos už subsidiją darbo vietoms steigti subsidijos gavėjo įsigytos darbo priemonės. Darbo vieta laikoma įsteigta pasirašius Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintos formos Materialinių ir teisinių sąlygų naujai darbo vietai sukurti sudarymo aktą ir įsteigtoje darbo vietoje įdarbinus Užimtumo tarnyboje registruotą asmenį (74.1 pap.); Užimtumo tarnyba, gavusi subsidijos gavėjo darbo vietos steigimo ataskaitą apie atliktus visus prekių, paslaugų arba darbų pirkimus lėšomis, numatytomis SUR paraiškos Nr. 2 sąmatoje, kartu su išlaidas pagrindžiančių (sąskaitų faktūrų) ir patirtų išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų (sąskaita faktūra, banko išrašas arba pavedimo per elektroninę bankininkystę kopija, patvirtinta SUR Nr. 2 subsidijos gavėjo parašu), leidimų, licencijų, reikalingų vykdomai veiklai, jeigu šios informacijos nėra Licencijų informacinėje sistemoje ir ji nebuvo pateikta su SUR paraiška Nr. 2, kopijas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas patikrina jų atitiktį SUR paraiškai Nr. 2. Darbo vieta laikoma įsteigta nuo visų šiame papunktyje nurodytų dokumentų pateikimo dienos. Jei SUR Nr. 2 subsidijos gavėjas panaudoja mažiau lėšų, nei buvo numatyta savarankiško užimtumo rėmimo keičiantiems ekonominės veiklos rūšį sutartyje, jis privalo per 5 darbo dienas nuo visų šiame papunktyje nurodytų dokumentų pateikimo dienos grąžinti Užimtumo tarnybai nepanaudotų lėšų likutį (74.2 pap.).

Nors pareiškėjas tvirtino, jog darbo vieta įsteigta, tačiau į bylą šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikta.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2021 m. sausio 7 d. pateikė Užimtumo tarnybai darbo vietos steigimo dokumentus, tačiau darbo vietos steigimo dokumentų vertinimo stadijoje paaiškėjo, jog pareiškėjas nepateikė automobilio ir priekabos įsigijimo pagrindžiančių dokumentų – sąskaitų faktūrų, todėl Užimtumo tarnyba pagrįstai padarė išvadą, jog buvo nesilaikoma Sutarties 2.3 papunkčio, nes transporto priemones (automobilį ir priekabą) pareiškėjas įsigijo iš fizinių asmenų, kurie nėra laikomi ūkio subjektais, tokiu būdu pažeidė Taisyklių 5.3 papunkčio reikalavimus.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas, gavęs įspėjimus apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą iki atsakovės nustatyto termino, nepateikė Užimtumo tarnybai patikslintų pirkimo dokumentų apie tinkamai atliktus pirkimus, dėl to Užimtumo tarnyba padarė teisėtą išvadą, jog darbo vieta neįsteigta Sutartyje numatyta tvarka ir pagrįstai Įsakymu įpareigojo pareiškėją grąžinti visą jam pervestą subsidiją – 6 980,00 Eur, kaip numato Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktai, Sutarties 6 punktas, 6.2–6.3 papunkčiai.

Pareiškėjas nesutinka su Įsakymu, dėl jo teigimu, netinkamo Užimtumo tarnybos Taisyklių 5.3 papunkčio aiškinimo dėl ūkio subjekto sąvokos.

Byloje nėra ginčo, jog ūkio subjekto sąvoka prašymo nagrinėjimo metu Taisyklėse nebuvo apibrėžta, tik vėlesnėje Taisyklių redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2021 m. vasario 2 d., apibrėžta, jog Ūkio subjektu laikomas juridinis asmuo arba kita organizacija, juridinio asmens arba kitos organizacijos padalinys, vykdantis teisės aktų reglamentuojamą ūkinę veiklą arba fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą.

Tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo skundo pagrįstumui konstatuoti, nes ūkio subjekto sąvoka (jo galėjimo būti ūkio subjektu) fizinio asmens požiūriu buvo apibrėžta kituose teisės aktuose.

Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 22 dalį, ūkio subjektas – įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ar organizacijos arba kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. To paties Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 21 dalyje ūkinė veikla apibrėžiama kaip gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu, išskyrus atvejus, kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti.

Taigi, akivaizdu, jog ūkio subjektais gali būti laikomi tik tie juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie vykdo teisės aktais reglamentuojamą ūkinę veiklą, kurią sudaro prekių tiekimas ar paslaugų teikimas atitinkamoje rinkoje, nesusijęs su vienkartiniu asmeninių poreikių tenkinimu, todėl subsidijos lėšos galėjo būti panaudotos darbo priemonių įsigijimui tik iš ūkio subjektų, o nagrinėjamu atveju transporto priemones (automobilį ir priekabą) pareiškėjas įsigijo iš fizinių asmenų, kurie nebuvo ūkio subjektai.

Finansinės apskaitos įstatyme išvardyti ūkio subjektai (1 str. 1 d.). Pagal minėtas nuostatas fiziniai asmenys, kurie nesiverčia individualia veikla, nepriskiriami prie ūkio subjektų.

Pagal Finansinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 punktą – apskaitos dokumentas – tai popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti. Tokie dokumentai turi būti apskaitomi bendroje apskaitos sistemoje pagal buhalterinės apskaitos reikalavimus (2 str. 3–4 p., 6 str.).

Teismo vertinimu, 2020 m. rugpjūčio 11 d. ir 2020 m. gruodžio 28 d. transporto priemonių standartinės sutartys, pagal kurias pareiškėjo buvo įsigytos už subsidijos lėšas darbo priemonės, minėtų reikalavimų neatitinka, todėl jų negalima laikyti buhalterinės apskaitos dokumentais, kaip kad tvirtino pareiškėjas, nors Taisyklių 71 punkto, 81.2.4 papunkčio nuostatose ir nurodoma, jog be PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros pirkimas gali būti dokumentuojamas ir (ar) kitame buhalterinės apskaitos dokumente.

Iš Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 74 punkto nuostatų matyti, jog jos taikomos tiek Užimtumo tarnybai (vertinant pateiktus subsidijos gavėjo dokumentus), tiek subsidijos gavėjui, kiek tai susiję su jo pareiga pateikti nurodytus dokumentus (darbo vietos steigimo ataskaitą kartu su išlaidas pagrindžiančių (sąskaitų faktūrų) ir patirtų išlaidų apmokėjimą įrodančiais dokumentais), todėl teismas atmeta pareiškėjo argumentus, jog Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 74 punktas jam, kaip subsidijos gavėjui, nebuvo aktualus.

Teismas pažymi, jog viešojoje teisėje iš esmės dominuoja principas, jog viešojo administravimo subjektui leidžiama tik tai, kas nurodyta įstatymuose (kituose teisės aktuose), todėl Užimtumo tarnyba, priimdama skundžiamą įsakymą, pagrįstai kaip esminiais vadovavosi subsidijos grąžinimą, o ne sutartinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais ir juose įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Valstybė, skirdama valstybės paramą, turi teisę apibrėžti ir griežtus reikalavimus subjektams, siekiantiems ją gauti. Įstatymų leidėjo tikslas, nustatant Įstatymo reikalavimus, yra išimtinai susijęs su subjektams, naudojantiems valstybės biudžeto lėšas, keliamais aukštais standartais, todėl Sutarties 2.3 papunktyje nurodytų reikalavimų nesilaikymas negali būti vertinamas kaip formalaus pobūdžio pažeidimas.

Pareiškėjas akcentavo, jog Užimtumo tarnyba pažeidė bendradarbiavimo pareigą, nes dėl Sutarties vykdymo su juo susisiekė tik praėjus 3 (trims) mėnesiams po Sutarties pasirašymo. Prieš pasirašant Sutartį jo nekonsultavo, nepateikė metodinės medžiagos. Tvirtino, jog Sutarties 2.3 papunktyje nurodyta sąlyga nuo pareiškėjo buvo nuslėpta. Priimant skundžiamą Įsakymą nebuvo atsižvelgta į jo jauną amžių, patirties stoką.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas pasirašė Sutartį. Dėl jos išaiškinimo konsultacijų į atsakovę nesikreipė. Sutarties 2.3 papunktyje buvo įtvirtinta sąlyga perkamų prekių pirkimus atlikti pagal Taisyklių nuostatas. Atsakovės pateiktas Išrašas iš informacinės sistemos patvirtinta, jog pareiškėjui, kaip ir kitiems paraiškų tiekėjams buvo sudaryta galimybė susipažinti su Taisyklėmis iki paraiškos pateikimo momento, Taisyklės yra paskelbtos viešai, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, jog Sutarties 2.3 papunktyje nurodyta sąlyga nuo pareiškėjo buvo nuslėpta.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas, pasirašydamas Sutartį buvo pilnametis, pats kreipėsi dėl subsidijos skyrimo, todėl tokios aplinkybės, kaip jaunas amžius, patirties stoka, teisės aktų skirtingas traktavimas ir pan. negali būti laikomos faktiniais pagrindais skundžiamo įsakymo nepagrįstumui konstatuoti, juolab kad pareiškėjas faktinių duomenų, objektyviai patvirtinančių jo negalėjimą suprasti ir įvertinti Sutarties sąlygų, teismui nepateikė.

Bylos duomenimis nustatyta, jog skundžiamas Įsakymas buvo priimtas prieš tai suteikus pareiškėjui galimybę ištaisyti Sutarties 2.3 papunktyje numatytus įsipareigojimų vykdymo trūkumus, tuo tikslu atsakovė išsiuntė įspėjimus apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (2021 m. sausio 8 d. raštas Nr. SD(19.2)-136 ir 2021 m. sausio 20 d. raštas Nr. SD (19.2)-3640), pateikė pareiškėjui 2021 m. vasario 2 d. pretenziją dėl subsidijos grąžinimo ir Sutarties nutraukimo, kurioje, be kita ko, buvo išaiškinta teisė pareiškėjui kreiptis dėl subsidijos grąžinimo grafiko sudarymo. Tačiau pareiškėjas į įspėjimus ir pretenziją nereagavo, įspėjimuose nustatytais terminais nepateikė Užimtumo tarnybai tinkamų pirkimo dokumentų apie atliktus pirkimus, nepasinaudojo atsakovės išaiškinta teise kreiptis dėl subsidijos grąžinimo grafiko sudarymo.

Nors skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas akcentavo, jog Užimtumo tarnyba skundžiamą Įsakymą priėmė, nesuteikusi pakankamai laiko ir galimybių ištaisyti Sutarties 2.3 papunktyje numatytų įsipareigojimų vykdymo trūkumus, nes paskirti terminai buvo akivaizdžiai per trumpi nurodytiems darbams atlikti, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovę dėl terminų pratęsimo ar ėmęsis kitų aktyvių veiksmų dėl tinkamo Sutarties 2.3 papunktyje nurodytos sąlygos įvykdymo. Pagal byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus duomenis darytina išvada, jog Užimtumo tarnyba tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą su pareiškėju, ėmėsi veiksmų, kad pareiškėjas pateiktų pagal Sutartį tinkamus finansinius dokumentus apie atliktus automobilių pirkimus, todėl teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad Užimtumo tarnyba bendradarbiavimo pareigą pažeidė. Tokių nuostatų laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2023 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-583-415/ 2023).

Įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių teismas konstatuoja, jog skundžiamas Įsakymas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktais, priimtas laikantis esminių procedūrų, neprieštarauja aukštesnę galią turintiems teisės aktams, todėl jo panaikinimui ir išvestinio reikalavimo tenkinimui byloje nėra pagrindo. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, nėra pagrindo patenkinti jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo K. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisJanina VitunskienėNatalja Zelionkienė