Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“, prašymą dėl faktinių aplinkybių konstatavimo (įrodymų užtikrinimo), suinteresuoti asmenys byloje A. B., J. B., M. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Jonavos rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjos BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“, prašymas dėl įrodymų užtikrinimo. Pareiškėjos bankroto administratorius, vadovaudamasis CPK 221 straipsniu ir 222 straipsniu, teismo prašo leisti BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ pasirinktam antstoliui patekti į A. B. gyvenamąjį namą, žemės sklypą, kitas patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini) , ir konstatuoti faktines aplinkybes – užfiksuoti nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) būklę.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Įrodymų užtikrinimas – tai įstatyme nustatyta tvarka vykdomas įrodymų išsaugojimas ir užfiksavimas. Teisinis įrodymų užtikrinimo instituto pagrindas – byloje dalyvaujančių asmenų pagrįsta abejonė, kad vėliau pateikti reikalingus įrodymus pasidarys neįmanoma arba sunku. Prašymą užtikrinti įrodymus teismui galima pateikti tiek iki pareiškiant ieškinį, tiek jau jį padavus. CPK 221 straipsnis nustato, kad asmenys, kurie turi pagrindą baimintis, jog pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą, tiek prieš ieškinio padavimą, tiek ir padavus jį, užtikrinti šiuos įrodymus. Prašyme užtikrinti įrodymus, be procesiniams dokumentams privalomų elementų, turi būti nurodoma: 1) įrodymai, kuriuos reikia užtikrinti; 2) aplinkybės, kurias įrodymai turi patvirtinti; 3) priežastys, dėl kurių pareiškėjas prašo užtikrinti įrodymus (CPK 222 straipsnis). Taigi, įrodymų užtikrinimo būtinumas yra siejamas su reikalingumu teismui pateikti įrodymus, abejojant, ar vėliau tai bus įmanoma padaryti, ar ne. Sprendžiant įrodymų užtikrinimo klausimą yra svarbu, kad prašomi užtikrinti įrodymai būtų susiję su būsimo ar esamo ieškinio aplinkybių pagrindimu. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nuostatos, reglamentuojančios įrodymų užtikrinimą, numato tik prašomų užtikrinti įrodymų pateikimą teismui, darytina išvada, jog CPK 221 straipsnio pagrindu įrodymai neužtikrintini kitokiu tikslu (2014 m. gruodžio 17 d. Kauno apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje 2S-2599-390/2014, 2014 m. kovo 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje 2S-377-553/2014).

BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ administratorius nurodo, kad yra kilusi reali grėsmė, jog skolininkas A. B. suniokos turtą, iš kurio vykdomas išieškojimas, pablogins turto būklę ir sumažins vertę arba galimai jau yra pabloginęs turto būklę, taip sukeldamas žalą. Siekiant rinkti įrodymus dėl galimos žalos dydžio, yra būtina konstatuoti faktines aplinkybes – užfiksuoti šiuo metu esančią nekilnojamojo turto būklę. 2016 m. rugpjūčio 18 d. buvo paskelbtos antrosios skolininko A. B. turto varžytynės Nr. 126063. 2016 m. rugsėjo 19 d. varžytynės baigėsi, jų laimėtoju buvo paskelbtas varžytynių dalyvis M. N., pasiūlęs didžiausią kainą už parduodamą turtą. Varžytynių laimėtojas M. N. 2016 m. spalio 14 d. kreipėsi į išieškotojo BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto administratorių ir bankroto administratoriaus įgaliotą asmenį su prašymu užfiksuoti šiuo metu esančią varžytynėse Nr. 126063 įsigyto turto faktinę būklę, užtikrinti, kad turtas nebus pablogintas, organizuoti turto išsaugojimą ir užkirsti kelią žalos atsiradimui. Nagrinėjamu atveju egzistuoja reali tikimybė, kad siekdamas neteisėtai pasipelnyti, skolininkas A. B. perims savo žinion (pasisavins) įvairius, neatsiejamai su įkeistu ir parduodamu nekilnojamuoju turtu susijusius kilnojamuosius daiktus, suniokos turtą iš kurio vykdomas išieškojimas, pablogins turto būklę ir sumažins vertę 2016 m. balandžio 13 d. nekilnojamajam turtui buvo atlikta ekspertizė, kurios metu užfiksuota tuo metu buvusi turto būklė bei nustatyta vertė. Turtas buvo įvertintas bendrai 156 000 Eur sumai. Varžytynių laimėtojas 2016 m. spalio 14 d. prašyme nurodo, kad dalyvaudamas varžytynėse ir spręsdamas dėl turto įsigijimo, rėmėsi 2016 m. balandžio 13 d. ekspertizės metu užfiksuota turto būkle bei verte ir turėjo pagrįstą lūkestį perimti tokios pačios būklės turtą. Tačiau atsižvelgiant į skolininko A. B. grasinimus ir atsisakymą geranoriškai perduoti turtą, kyla reali grėsmė, jog turto būklė bus pabloginta, lyginant su 2016 m. balandžio 13 d. ekspertizės metu užfiksuota būkle. Administratoriaus teigimu, skolininkas A. B. vengia bendradarbiauti, geranoriškai perduoti turtą, be to kaip buvo nurodyta, yra grasinęs, kad pablogins parduodamo nekilnojamojo turto būklę. Taigi yra reali grėsmė, kad iškraustymo proceso metu gyvenamojo namo būklė (interjeras) bei kitų statinių būklė bus pabloginta, todėl yra būtina patekti į A. B. gyvenamąjį namą bei kitas patalpas ir užfiksuoti jų būklę iš vidaus (interjerą).

Teismo vertinimu, BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ administratorius nepagrindė, jog yra reali grėsmė (pagrįstos prielaidos) netekti galimybės gauti bylai teisingai išspręsti reikšmingus įrodymus. Teiginiai, jog A. B., siekdamas neteisėtai perimti savo žinion (pasisavinti) ir savavališkai parduoti įvairius, neatsiejamai su įkeistu ir parduodamu nekilnojamuoju turtu susijusius kilnojamuosius daiktus, suniokos turtą iš kurio vykdomas išieškojimas, pablogins turto būklę ir sumažins vertę, yra niekuo nepagrįsti, nes duomenų, jog turto savininkas buvo informuotas apie numatomą atlikti turto apžiūrą ir atsisakė tiek pats, tiek jo įgalioti asmenys dalyvauti apžiūroje, nėra. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių pagrindžiančių duomenų, kad tokius veiksmus A. B. gali atlikti ar jau yra bandęs atlikti. Įvertintina ir ta aplinkybė, jog tenkinant prašymą, BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ per 14 dienų terminą privalo pateikti teismui ieškinį, tačiau kokios priežastys trukdo pareikšti ieškinį, teismui nenurodoma. Iš prašymo nėra aišku, ar ieškinys iš vis bus ruošiamas ir teikimas teismui. Prašyme nurodomos tik prielaidomis grįstos aplinkybės, kad pareiškėjai faktinių aplinkybių konstatavimo metu nustačius, jog nekilnojamo turto ar su juo susijusių kilnojamųjų daiktų būklė yra pabloginta, pareiškėja turėtų svarius įrodymus kreiptis į teismą dėl turto apsaugos, taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad nepateikus ieškinio per teismo nustatytą terminą, įrodymų užtikrinimo priemonės yra naikinamos (CPK 223 straipsnio 2 dalis). Kadangi BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ administratorius neįrodė, kad egzistuoja aplinkybės, dėl kurių yra kilęs pavojus bylai reikšmingiems įrodymams neišlikti, be to, bylos nagrinėjimo metu teismas šalių prašymu gali skirti nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizę, todėl pareiškėjos prašymas įrodymų užtikrinimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 221–223, 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“, prašymą dėl įrodymų užtikrinimo atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Jonavos rajono apylinkės teismui.