- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-07-15
- Bylos Nr.
- 1-446-914/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00296-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Steponaitis
- Kaltinamasis
- D. R.
- Civilinis ieškovas
- E. B., J. J.
- Advokatai
- Henrikas Oseckis
- Kategorijos
nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms E. B., J. J., jų atstovui advokatui Henrikui Oseckiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „S. s.“, M. Lt, UAB, išsituokusi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamoji D. R., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, būtent: ji 2014 m. lapkričio 7 d., apie 17.10 val. Šiauliuose, Trakų g., ties namu Nr. 34, vairuodama kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 127 punktų reikalavimus, tai yra, Trakų gatve nuo Ežero gatvės link Vasario 16-osios gatvės artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio prieš pėsčiųjų perėją ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėščiųjų perėja“, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu ir neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, nepraleido iš kairės pusės pėsčiųjų perėja einančio J. V. ir dėl to jį kliudė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio J. V. tą pačią dieną apie 20.55 val. VšĮ Šiaulių respublikinės ligoninės Chirurginės reanimacijos skyriuje nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė.
Kaltinamoji D. R. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014-11-17 važiavo Trakų g. Šiauliuose. Tuo metu lijo, nieko nesimatė. Prieš kalną važiavo apie 50 km/h, kairėje kelio pusėje stovėjo daug automobilių. Iš po mašinų pamatė šuniuką ir pradėjo stabdyti į dešinę, buvo pirmas smūgis, paskui pamatė žmogų, kuris gulėjo ant perėjos. Tuo metu buvo tamsu, lijo, buvo dulksna. Pėstysis buvo apsirengęs tamsiai, atšvaitų neturėjo. Šiauliuose būna retai, gatvių, vietų nežino. Galėjo jos vairuojamo automobilio greitis būti ir nesaugus. Pėsčiųjų perėjos ji nepastebėjo. Dėl to ką padarė labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų.
Nukentėjusioji E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad eismo įvykis įvyko 2014-11-07, kur buvo sužalotas jos tėtis J. V., tačiau ligoninėje, po kelių valandų jis mirė. Vairuotoja joms yra pareiškusi užuojautą. Ji paties įvykio nematė. Dėl žalos atlyginimo su eismo įykio kaltininke nepavyko susitarti (1 t., 46-47 b. l.).
Nukentėjusioji J. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad eismo įvykis buvo 2014-11-07, po 17 valandos. Ji paties įvykio nematė. Su pačia vairuotoja teko bendrauti, buvo susitikusios, kalbėjo apie žalos atlyginimą, tačiau nieko nesutarė, nes advokatei reikėjo bendrauti su pačia vairuotoja dėl visų tarpusavyje aptartų sąlygų. Žalos atlyginimo klausimas liko neišspręstas (1 t., 57-58 b. l.).
Liudytojas M. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad eismo įvykis įvyko 2014-11-07, vakare, tamsiu paros metu, tikslesnio laiko pasakyti negali. Įvykio vieta – Trakų gatvė, prie buvusio „Verpsto“. 2014-11-07 jis su D. R. važiavo jos vairuojamu automobiliu BMW X5. Jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, o H. galinėje. Prieš įvykstant šiam eismo įvykiui, jie važiavo Trakų gatve nuo Šalkauskio gatvės link Vasario 16-osios gatvės, link miesto centro. Viskas įvyko labai staiga. Kadangi eismo įvykio metu oro sąlygos buvo labai prastos – tamsu, purškė, buvo sunku per stiklus ką įžiūrėti. Jis pajuto tik smūgį į automobilio kairės pusės šoną, kažkur, kur yra šoninis galinio vaizdo veidrodėlis. Smūgį pajuto, kai buvo įvažiavę į pėsčiųjų perėją, esančią Trakų gatvėje, prie buvusio „Verpsto“. Tas pėsčiasis turėjo eiti jiems iš kairės pusės. D. R. to pėsčiojo net nematė, ji pradėjo stabdyti jau įvykus susidūrimui. Išlipę iš automobilio ir pamatė, kad yra sužalotas žmogus, iš karto skambino policijai ir medikams. Tas pėsčiasis gulėjo arčiau dešinio šaligatvio, jų važiavimo kryptimi, o ar ant pėsčiųjų perėjos punktyrų, ar kiek už perėjos, pasakyti negali, nebepamena. Pėsčiasis buvo apsirengęs tamsiai, tad jį pamatyti buvo tikrai sunku (1 t., 91-93 b. l.).
Liudytoja H. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-11-07, apie 17.00-17.10 val. Šiauliuose, Trakų gatve į centro pusę (link buvusio Snoro banko) ji važiavo automobiliu BMW X5, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. R.. Ji sėdėjo ant galinės sėdynės, už vairuotojo. Taip pat automobilyje sėdėjo Mindaugas, kurio pavardės nežino. Jis sėdėjo šalia vairuotojos, priekyje. Buvo tamsus paros metas, lietus ar tai krito rūkas. Kelio danga, kiek ji pamena, buvo šlapia. D. R. važiavo negreitai, galėjo būti apie 40 km/h greičiu. Ji buvo sustojusi prie pėsčiųjų po to ėmė kilti į įkalnę ir „padavė truputį gazo“. Ji kažko ieškojo rankinėje, kuri buvo jai ant kelių. Po šio sustojimo praėjus 10 sekundžių išgirdo trenksmą ir pamatė, kad automobilis ant dešinėje pusėje esančio šaligatvio. Ji paklausė kas nutiko, D. R. jai pasakė, kad ji nutrenkė dieduką. Ji nelipo iš mašinos, išlipo tik D. R. ir Mindaugas. Po kokių 5 minučių ji išlipusi iš mašinos pamatė, kad ant šaligatvio guli senyvo amžiaus vyriškis, kurio ji nepažinojo. Ji iškvietė greitąją pagalbą (1 t., 96 b. l.).
Liudytojas V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad eismo įvykis įvyko 2014-11-07, penktadienį, apie 17.05 valandą, Šiauliuose, Trakų gatvėje esančioje pėsčiųjų perėjoje, netoli įvažiavimo į Teritorinę darbo biržą, į buvusią „Verpsto“ valgyklą. Eismo įvykio metu buvo blogos oro sąlygos – tamsus paros metas, purškė. Gatvių apšvietimas jau buvo įjungtas, tačiau matomumas dėl prastų oro sąlygų buvo tikrai labai blogas. Jis, prieš įvykstant šiam eismo įvykiui, kaip tik buvo išėjęs iš muzikos mokyklos, ėjo pro to pastato laukines duris, kada išgirdo garsą, panašų į smūgį. Suprato, kad tai yra eismo įvykio garsas. Tačiau vieną sekundę pagalvojo, kad tiesiog susidaužė du automobiliai. Kai atsisuko, pamatė Trakų gatvės važiuojamojoje kelio dalyje, ne pėsčiųjų perėjos ribose, gulintį asmenį. Iškart puolė skambinti pagalbos ir ėjo link tos eismo įvykio vietos. Negali pasakyti, kur įvyko automobilio ir pėsčiojo susidūrimas. Nematė pėsčiojo ir prieš jam įžengiant į Trakų gatvę (1 t., 97-98 b. l.).
Liudytoja D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad eismo įvykis įvyko 2014 m. lapkričio pradžioje, penktadienį, vakare nuo 17 iki 18 valandos, tada jau buvo sutemę, Šiauliuose, Trakų gatvėje esančioje pėsčiųjų perėjoje, netoli įvažiavimo į Teritorinę darbo biržą. Ji eismo įvykio nematė. Prieš tai jokio garso, panašaus į eismo įvykio, negirdėjo. Perėja buvo apšviesta (1 t., 99-100 b. l.).
Liudytoja Z. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad eismo įvykis įvyko 2014 m. lapkričio 7 d., apie 17.05 val. Šiauliuose, Trakų gatvėje esančioje pėsčiųjų perėjoje, netoli įvažiavimo į buvusį „Verpsto“ kiemą. Eismo įvykio metu buvo blogos oro sąlygos – tamsus paros metas, purškė lietus. Gatvių apšvietimas eismo įvykio metu jau buvo įjungtas, tačiau matomumas dėl prastų oro sąlygų buvo tikrai labai blogas. Ji, prieš įvykstant šiam eismo įvykiui, vedžiojo savo šuniuką. Matė, kaip prie pėsčiųjų perėjos nuo buvusio VERPSTO pusės stovi pėsčiasis, kuris irgi turėjo šuniuką. Tas pėsčiasis buvo pasirengęs - žalsva striukė, šviesiai mėlynos spalvos džinsais. Tas pėsčiasis stovėjo ir norėjo pereiti į kitą gatvės pusę, į tą pusę, kurioje buvo ji. Taip pat girdėjo, jau likus kelioms sekundėms iki pačio eismo įvykio, automobilio didelį garsą. Patį automobilį pastebėjo tik jau po susidūrimo, kuomet jis pilnai sustojo ant šaligatvio skersai. Tiesiog vieną sekundę išgirdo tokį stiprų garsą, tarsi ant automobilio būtų užkritęs koks bulvių maišas, toks jai pasirodė tas garsus kontaktas, automobilio ir pėsčiojo, kaip vėliau paaiškėjo. Pačio susidūrimo ji nematė, atsisuko jau po visko (1 t., 101-103, 104-105 b. l.)
Liudytoja Z. N. parodymų patikrinimo metu parodė, kad J. V. buvo įėjęs į pėsčiųjų perėją ties Trakų 34, Šiauliuose, namą ir laikė įtemptą šuns pavadėlį, o po išgirsto smūgio ji atsisuko ir pamatė, kad J. V. guli ant Trakų gatvės nuo kelkraščio 3,20 m atstumu, o automobilis stovi užvažiavęs ant kelkraščio (1 t., 106-111 b. l.).
Liudytoja E. M. ikiteisminio tyrimo metu metu parodė, kad eismo įvykis įvyko 2014-11-07, penktadienį, apie 17.12 val. Šiauliuose, Trakų gatvėje esančioje pėsčiųjų perėjoje, netoli įvažiavimo į buvusį „Verpsto“ kiemą. Eismo įvykio metu buvo blogos oro sąlygos – tamsus paros metas, purškė. Gatvių apšvietimas, eismo įvykio metu, buvo jau įjungtas, tačiau matomumas dėl prastų oro sąlygų buvo blogas. Ji, prieš įvykstant šiam eismo įvykiui, ėjo dešiniuoju Trakų gatvės šaligatviu, žiūrint kryptimi link Šalkauskio gatvės. Priėjus pėsčiųjų perėją, kurioje ir įvyko šis eismo įvykis, ji sustojo. Matė, kaip jai iš dešinės pusės, tai yra Trakų gatve nuo Šalkauskio gatvės link Vasario 16-osios gatvės atvažiuoja automobilis. Pagalvojo, kad gali nespėti pereiti, todėl nusprendė šį automobilį geriau praleisti. Tuo labiau jai atrodė, kad šis automobilis važiavo pakankamai dideliu greičiu. Gerai matė, kitoje gatvės pusėje, kur yra parduotuvė AIBĖ, į pėsčiųjų perėją jau žengiantį neskubančiu žingsniu savo kaimyną, kuris vedėsi šuniuką. Šuniukas ėjo pirmiau to pėsčiojo kokio 1 metru atstumu su pavadėliu. Pėstysis buvo įžengęs į pėsčiųjų perėją ir jau paėjęs kokį gerą metrą ir jį kliudė tas jos matytas automobilis, kuris judėjo jai iš dešinės pusės. Pirmas smūgis kliuvo šuniukui, o po to sekė ir smūgis ir pėsčiajam (kaimynui). Susidūrimas įvyko pėsčiųjų perėjoje. Ji nematė, kad pėstysis būtų turėjęs šviesą atspindinčių elementų (1 t., 112-113, 114, 117 b. l.).
Liudytoja E. M. parodymų patikrinimo metu parodė, kad 2014-11-07, apie 17.12 val. eismo įvykio metu ties pėsčiųjų perėja, esančia priešas Trakų g. 34, Šiauliuose, kai ji pamatė, vyriškis gulėjo šalia šaligatvio (1 t., 115-116 b. l.).
Eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Šiauliuose, ties Trakų gatvės 34 namu, užfiksuota pėsčiųjų perėja, automobilio BMW X5 padėtis už pėsčiųjų perėjos, išmatuoti kiti reikiami atstumai (1 t., 8-20 b. l.).
Transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuoti automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo požymiai: sulaužytas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis. Po eismo įvykio automobilis grąžintas saugoti savininkei D. R. (1 t., 21-25, 29-30 b. l.).
Specialisto išvadoje nurodyta: J. V. mirtis įvyko nuo kaukolės pamato priekinės duobės ir kaktikaulio kairės pusės lūžio; Šiaulių ligoninės gydymo stacionare istorijos duomenimis, J. V. mirė 2014-11-07, 20.55 val.; mirusiojo J. V. kūne rasti sužalojimai: kaukolės pamato priekinės duobės ir kaktikaulio kairės pusės lūžis, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš abiejų pusrutulių, krūtinkaulio lūžis, dėšinės krūtinės ląstos pusės I-III šonkaulių lūžiai mentės linijos projekcijoje, dešinio klubikaulio sparno lūžis, muštinės žaizdos kairėje kaktos pusėje ir dešiniame žaste, kraujosruvos kaktos minkštuosiuose audiniuose ir dešinio inksto kapsulėse, poodinės kraujosruvos dėšinėje kaktos pusėje, abiejų akių vokuose, kairiame dilbyje ir dešinio klubikaulio sparno srityje, odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, kairiame skruoste, viršutinės lūpos kairėje pusėje ir kairėje smakro pusėje; sužalojimai gavosi kontaktuojant su kietais bukais paviršiais keleto valandų laikotarpyje iki mirties; kaukolės pamato priekinės duobės lūžis kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu; visi sužalojimai padaryti vienu metu, galėjo būti padaryti eismo įvykio metu; J. V. mirtis įvyko nuo kaukolės pamato priekinės duobės ir kaktikaulio kairės pusės lūžio; iš turimų duomenų nėra galimybės atsakyti iš kurios kūno pusės ir į kurią kūno sritį ir kokiame aukštyje nuo padų buvo suduotas pirminis smūgis judančia transporto priemone; nėra teismo medicininių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad J. V. buvo pervažiuotas transporto priemonės ratais, nėra teismo medicininių duomenų, kad J. V. buvo velkamas; tikėtina, kad pirminio trauminio poveikio metu J. V. buvo vertikalioje kūno padėtyje; mirusiojo J. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta; nerasta morfologinių požymių nurodančių, kad jis prieš mirtį vartojo nuodingas, narkotines ar stipriai veikiančias medžiagas (1 t., 33-35 b. l.).
Specialisto išvadoje Nr. pM 35/14-615/14(04) nurodyta, kad iš turimų teismo medicininių dokumentų, tikėtina, kad susidūrimo su automobiliu metu pėsčiasis J. V. judėjo iš kairės pusės automobilio atžvilgiu (1 t., 38 b. l.).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota šuns drabužio su atšviečiamaisiais elementais apžiūra (1 t., 141-146 b. l.).
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 262 nurodyta, kad D. R. po eismo įvykio buvo blaivi (1 t., 157 b. l.).
Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodyta, kad kaltinamoji padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Ji pripažįsta kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Byloje ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad D. R., vairuodama automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, todėl nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytinas tas faktas, jog ji prisipažino padariusi baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamoji D. R. anksčiau neteista, nusikalto pirmą kartą (t. 1, b. l. 183), veika priskiriama neatsargiems nusikaltimams. Ji pripažino savo kaltę, gailisi padariusi nusikalstamą veiką, bausta administracine tvarka (t. 1, b. l. 191-195); dirbanti, darbdavio charakterizuojama teigiamai (t. 1, b. l. 60), kitos neigiamai charakterizuojančios medžiagos apie ją byloje nėra, todėl teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, visiškai atlygins žalą. Kaltinamoji pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad pervedė nukentėjusiosioms dalį prašomas priteisti sumos (t. 2, b. l. 63), taip pat įsipareigoja atlyginti teismo priteistą neturtinę žalą, tačiau mano, kad prašoma priteisti suma yra per didelė. Nukentėjusioji turi nekilnojamojo turto, yra darbingo amžiaus, dirbanti, todėl yra pagrindo manyti, kad ji realiai gali įvykdyti įsipareigojimus, susijusius su neturtine žala. Byloje yra laiduotojos R. N. prašymas perduoti kaltinamąją D. R. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Teismas atsižvelgia į teigiamas laiduotojo asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, daro išvadą, jog R. N. yra verta teismo pasitikėjimo. Ji yra artima D. R. draugė, gyvena tame pačiame mieste, nuolat bendrauja, darbovietės charakterizuojama teigiamai, neteista, bausta administracine tvarka. Tarp laiduotojos ir kaltinamosios yra artimi, draugiški ryšiai, todėl manytina, kad laiduotoja gali turėti teigiamos įtakos kaltinamajai. Nukentėjusiosios neprieštarauja laidavimo instituto taikymui. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, todėl D. R. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vieneriems metams ir baudžiamoji byla jai nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).
Nukentėjusiosios B. V., E. B., J. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl joms padarytos neturtinės žalos atlyginimo (atitinkamai 8000, 5000, 5000 Eur) iš kaltinamosios ir 5000 Eur iš draudimo bendrovės Seesam Insurance AS, veikiančios per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą. Teismo posėdžio metu nukentėjusios patvirtino, kad draudimo bendrovė atlygino joms bendrai 5000 Eur neturtinę žalą. Byloje taip pat yra duomenys, kad kaltinamoji sumokėjo kiekvienai nukentėjusiajai po 700 Eur turtinės žalos. Nurodo, kad dėl padaryto nusikaltimo žuvo artimas žmogus (atitinkamai sutuoktinis, tėvas), dėl to jos patyrė didžiulį skausmą, išgyvenimus, nepatogumus, pablogėjo B. V. sveikata, savijauta, patyrė dvasinį ir emocinį sukrėtimą, šoką, o nusikaltimu padarytos pasekmės neatstatomos.
Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Dėl ieškovo teisės į pinigines sumas už neturtinę žalą turėtų būti nusprendžiama atsižvelgiant į faktinį ieškovą ir žuvusįjį siejusių santykių pobūdį. Priteisiamos sumos turi būti teisingos. Tai reiškia, kad jos turi būti priteisiamos paisant asmenų lygybės, proporcingumo ir protingumo principų ir piniginių sumų už neturtinę žalą paskirties. Iš to išplaukia, kad esminis priteisiamos neturtinės žalos dydžio kriterijus yra kilę padariniai, kurių sunkumas nustatomas pagal sunkaus sužalojimo sukeltus fizinio, psichinio ir socialinio pobūdžio padarinius ir jų švelnėjimo perspektyvą ar vertinant žuvusiojo ir ieškovo buvusio tarpusavio ryšio glaudumą. Gyvybės atėmimo bylose pagrindinis neturtinės žalos dydžio kriterijus yra žuvusiojo ir nukentėjusiojo asmens tarpusavio ryšys. Piniginių sumų už neturtinę žalą paskirtis yra teisingumo įvykdymas, pripažįstant nukentėjusiojo teisėto intereso pažeidimo faktą ir išreiškiant jam pagarbą bei užuojautą. Nesant įstatyme nustatytų orientacinių už neturtinę žalą priteistinų sumų dydžių, jų apskaičiavimo išeities taškas turi būti teismų praktikoje analogiškose bylose nusistovėjusi suma. Priteistinas neturtinės žalos dydis nustatomas kiekvienam ieškovui individualiai.
Neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Pavyzdžiui, iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, nukentėjusiesiems buvo priteista ir 150000 Lt, ir 120000 Lt, ir 50000 Lt, ir 40000 Lt, ir 25000 Lt, ir 20000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-196/2009, 2K-322/2009, 2K-353/2009, 2K-399/2009).
Teismas sutinka su tuo, kad nukentėjusiosioms yra padaryta neturtinė žala, neabejoja ir jų nurodytais motyvais dėl prarasto artimo žmogaus (tėvo, sutuoktinio). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, pėstysis buvo partrenktas pėsčiųjų perėjoje, kaltinamoji nebuvo pakankamai atidi prie itin nepalankių eismo sąlygų miesto ribose, tačiau greičio viršijimas, kiti šiurkštūs kelių eismo taisyklių pažeidimai nenustatyti.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtina atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, racionalaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Atitinkamai neturtinės žalas dydžio nustatymo kriterijai nevertintini atskirai konkrečia pinigine suma ar atitinkamu proporcingu dydžiu, todėl šie kriterijai nesumuojami, o vertinama jų visuma, siekiant teisingo neturtinės žalos atlyginimo.
Įvertinus aptartų neturtinės žalos kriterijų visumą, konstatuotina, kad ieškinyje prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nukentėjusiosioms atitinka nurodytus kriterijus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismų praktiką, todėl reikalavimai dėl neturtinės žalos dydžių vertintini kaip pagrįsti, atitinkamai priteistini nukentėjusiosioms iš kaltinamosios (minusuojant kaltinamosios pervestas sumas nukentėjusiosioms).
Byloje nustatyta, kad ieškinyje reikalaujamą bendrai neturtinę žalą (5000 Eur) draudimo bendrovė „Seesam Insurance AS“ nukentėjusiosios išmokėjo (atitinkamai po 1666 Eur E. B. ir J. J., B. V. – 1668 Eur), todėl ši ieškinio dalis nutrauktina (BPK 107 str.).
Ieškinyje taip pat prašoma priteisti 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Ši reikalavimas nepagrįstas. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taigi palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė visų pirma turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą. Ieškovės remiasi kasacine praktika, suformuluota nutartyje Nr. 3k-3-373/2006, tačiau ja remiasi fragmentiškai. Minėtoje nutartyje yra suformuluota taisyklė, „kad tam, jog būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos.“ Kaip tik antroji sąlyga yra esminė šioje byloje. Ginčas dėl žalos dydžio, o taip pat ir dėl palūkanų priteisimo tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamosios vyko iki teismo galutinio procesinio sprendimo priėmimo. Be to, galutinis procesinis sprendimas pirmosios instancijos teisme nėra galutinis, todėl negalima kalbėti ir apie prievolės atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Įstatymas nenustato konkretaus termino, per kurį turi būti savanoriškai įvykdyta prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, todėl remiantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, pateikus teismo nustatytą žalos atlyginimo prievolę vykdymui, turi būti nustatytas protingas terminas prievolės savanoriškam įvykdymui ir tik po to, jei ji nevykdoma galima pripažinti, jog skolininkai nevykdo pareigos atlyginti žalą ir dėl šios priežasties nukentėjusysis patiria nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-234/2010). Atitinkamai ieškinio reikalavimas atmestinas.
Nukentėjusiosios taip pat prašo joms priteisti patirtas išlaidas, sumokėtas už advokato pagalbą. Išlaidos gynėjo pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 6 p.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, advokatas teikė teisines paslaugas nukentėjusiosioms už atstovavimą, dokumentų surašymą (1 t., 75 b. l.; 2 t., 59 b. l.). Dėl to nukentėjusiosios patyrė 1324 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl ši suma priteistina iš kaltinamosios nukentėjusiosioms.
butą, esantį Aukštaičių g. 84-31, Panevėžyje, unikalus numeris 2797-9000-5016:0036, paskirtas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2015-01-14 nutarimu;
žemės sklypą, esantį Radviliškio r. sav., Baisiogalos sen., Baisiogalos mstl., unikalus Nr. 7108-0007-0145; žemės sklypą, esantį Radviliškio r. sav., Baisiogalos sen., Baisiogalos mstl., unikalus Nr. 7108-0007-0146; žemės sklypą, esantį Radviliškio r. sav., Baisiogalos sen., Baisiogalos mstl., unikalus Nr. 7108-0007-0147, paskirtas Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-11 nutartimi, paliktinas galioti iki visiško ieškinio atlyginimo šioje byloje.
Padaryta veika susijusi su šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu: kaltinamoji, esant itin nepalankioms eismo sąlygoms, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, neįsitikino, kad per pėsčiųjų perėją eina pėsčiasis, nestabdė savalaikiai automobilio, partrenkė pėsčiąjį, dėl ko jis žuvo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, uždraudimas vairuoti kelių transporto priemonę paprastai skiriamas, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, kad BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-427/2011). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat į ankstesnius kaltinamosios administracinius teisės pažeidimus, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.).
Daiktai, turintys reikšmės šios bylos tyrimui ir nagrinėjimui: automobilis BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas saugoti (1 t., 29-30 b. l.), paliktinas teisėto savininko nuosavybėn (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. R., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 5 dalyje, padarymo, perduoti ją R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
D. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jai vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones.
Nukentėjusiųjų B. V., E. B., J. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Procesą dėl ieškinio dalies atsakovui draudimo bendrovei Seesam Insurance AS, veikiančiai per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, nutraukti.
Priteisti iš kaltinamosios D. R. nukentėjusiosioms E. B. ir J. J. po 4300 Eur, o B. V. 7300 Eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš kaltinamosios D. R. nukentėjusiosioms E. B., J. J., B. V. 1324 Eur advokato pagalbai apmokėti.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
butą, esantį Aukštaičių g. 84-31, Panevėžyje, unikalus numeris 2797-9000-5016:0036, paskirtas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2015-01-14 nutarimu;
žemės sklypą, esantį Radviliškio r. sav., Baisiogalos sen., Baisiogalos mstl., unikalus Nr. 7108-0007-0145; žemės sklypą, esantį Radviliškio r. sav., Baisiogalos sen., Baisiogalos mstl., unikalus Nr. 7108-0007-0146; žemės sklypą, esantį Radviliškio r. sav., Baisiogalos sen., Baisiogalos mstl., unikalus Nr. 7108-0007-0147, paskirtas Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-11 nutartimi, palikti galioti iki visiško ieškinio atlyginimo šioje byloje.
Daiktus, turinčius reikšmės šios bylos tyrimui ir nagrinėjimui: automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti savininko neribotai nuosavybei.
Išaiškinti D. R., kad jai per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.