Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-10-17 · Civilinė byla Nr. e2S-1659-431/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-17
Bylos Nr.
e2S-1659-431/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-23200-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Suinteresuotas asmuo
uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
Kreditorius
akcinės bendrovė SEB bankas
Skolininkas
V. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1659-431/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23200-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.1.3; (S) 3.5.1; 3.5.21.1; 3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovo V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio I. G. pareiškimą dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimo, suinteresuotieji asmenys – išieškotoja akcinės bendrovė SEB bankas, skolininkas – V. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolis prašė skirti UAB (duomenys neskelbtini) vadovui 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną antstolio patvarkymo nevykdymo dieną, ją skaičiuojant nuo antstolio patvarkymo nevykdymo dienos – 2019 m. balandžio 1 d. Nurodė, jog vykdo skolos išieškojimą iš V. B. išieškotojai AB SEB bankas. Nustatęs, kad skolininkas dirba UAB (duomenys neskelbtini), antstolis priėmė 2018 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko pajamų. Šis patvarkymas nebuvo vykdomas, todėl pagal antstolio prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-46365-600/2018 įmonės vadovui skyrė 5 Eur baudą už kiekvieną antstolio patvarkymo nevykdymo dieną. Po šios baudos skyrimo, įmonės vadovas ir skolininkas 2019 m. sausio 15 d. pervedė antstoliui 20 Eur, o 2019 m. kovo 27 d. – 14 Eur. Antstolio patvarkymas dėl atskaitymų iš darbo užmokesčio toliau nevykdomas, nors VSDFV duomenimis skolininkas iki šiol dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį. Taigi 5 Eur baudos už patvarkymo nevykdymo dieną skyrimas nepasiekė savo tikslo ir išskaitos iš pajamų toliau nedaromos, teismo sprendimas ignoruojamas.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo, skolininkas ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, nesutiko su prašymu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog įmonė pervedė antstoliui sausio, kovo ir rugpjūčio mėnesį iš viso 64 Eur. Skolininkas, dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gauna 0,125 MMA, tai yra 70 Eur darbo užmokestį. Didesnio atlyginimo šiuo metu įmonė skolininkui mokėti negali dėl finansinių sunkumų. UAB (duomenys neskelbtini) yra gavusi tris antstolių patvarkymus dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio. Todėl iš skolininko darbo užmokesčio UAB (duomenys neskelbtini) privalo daryti apie 16,50 Eur dydžio atskaitymus, iš kurių antstoliui turėtų būti pervedama 5,50 Eur. Ši suma antstoliui ir yra pervedama. Su antstoliu 2019 m. pradžioje buvo susitarta, kad bus mokama ne kas mėnesį, bet rečiau, tačiau didesnėmis sumomis už kelis mėnesius į priekį, kadangi vienas mokėjimo pavedimas įmonei kainuoja 0,40 Eur. Antstolis neteisingai nurodo patvarkymo nevykdymo dieną nuo 2019 m. balandžio 1 d., nes 2019 m. kovo 27 d. antstoliui buvo atliktas pervedimas. Antstolio prašoma skirti bauda yra nepagrįstai didelė, palyginus su išieškomos skolos dydžiu.

3. Suinteresuotas asmuo, išieškotoja AB SEB bankas, prašė tenkinti prašymą. Nurodė, jog UAB (duomenys neskelbtini) pateiktame patvarkyme dėl išskaitų darymo iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio nurodyti visi įstatyme numatyti reikalavimai. Antstolio priimtas patvarkymas dėl išskaitų darymo iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio priimtas laikantis CPK 733 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų reikalavimų ir turi būti vykdomas. Teismo skirta 5,00 Eur bauda nepasiekiami jai keliami tikslai, tai yra skolininkas neskatinamas kuo efektyviau ir operatyviau patenkinti išieškotojos interesus ir įvykdyti prievolę, taip užtikrinti greitą ir efektyvų vykdymo proceso tikslų pasiekimą. Pastarosios aplinkybės yra pagrindas didinti baudines sankcijas skolininkui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi antstolio I. G. pareiškimą tenkino iš dalies ir skyrė UAB (duomenys neskelbtini) vadovui V. B. 100,00 Eur dydžio baudą už antstolio I. G. reikalavimų nevykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/01114. Išaiškino UAB (duomenys neskelbtini) vadovui, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti antstolio reikalavimus.

5. Teismas nustatė, jog antstolis 2018 m. rugpjūčio 6 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S1-46011, kuriuo įpareigojo skolininko darbovietę UAB (duomenys neskelbtini) iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio, viršijančio Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Antstolis 2018 m. spalio 17 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S1-47240, kuriuo pakartotinai įpareigojo skolininko darbovietę daryti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi paskyrė UAB (duomenys neskelbtini) vadovui 5,00 Eur baudą už kiekvieną antstolio 2018 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 23 d., iki minėtame patvarkyme nurodytų reikalavimų įvykdymo.

6. Antstolio depozitinėje sąskaitoje 2019 m. sausio 15 d. bei 2019 m. kovo 27 d. įskaityta 34 Eur. Prašymo nagrinėjimo metu, 2019 m. rugpjūčio 10 d. buvo pervesta dar 30 Eur į antstolio depozitinę sąskaitą. Nors skolininkas nurodė, kad 2019 m. pradžioje su antstoliu susitarė, kad bus mokama ne kas mėnesį, o rečiau didesnėmis sumomis už kelis mėnesius į priekį, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių esant tokį susitarimą, nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad UAB (duomenys neskelbtini) tinkamai būtų vykdžiusi 2018 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymą, tai yra reguliariai, iki visos sumos išieškojimo arba antstolio nurodymo, iš skolininko išskaitytų ir pervestų sumas į antstolio depozitinę sąskaitą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad skolininkas būtų visiškai atsiskaitęs su išieškotoja vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/01114.

7. Teismas padarė išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovui yra pagrindas skirti baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, nevykdydamas antstolio reikalavimų, tokiais savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) sutrukdė jam per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą, pažeidė išieškotojos vykdomojoje byloje teises bei teisėtus interesus, nesikreipė į antstolį (nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi) ir nepranešė, dėl kokių priežasčių negali įvykdyti antstolio reikalavimų pagal 2018 m. rugpjūčio 6 d. patvarkyme nustatytą tvarką. Pagal byloje esančius duomenis, įmonės vadovas niekaip nereagavo į antstolio reikalavimus, nors juos gavo. Taigi antstolio įpareigojimų nevykdymas, nenustačius svarbių tokio nevykdymo priežasčių, leidžia teismui konstatuoti piktybišką valstybės funkcijas vykdančio asmens teisėtų reikalavimų nevykdymą, kuris, įvertinus padarytų pažeidimų pobūdį, leidžia skolininkui skirti CPK 585 straipsnio 2 dalies ribose nustatytą baudą.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Suinteresuotas asmuo V. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir antstolio prašymą atmesti arba paskirtą baudą sumažinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. UAB (duomenys neskelbtini) yra gavusi tris antstolių patvarkymus dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio. UAB (duomenys neskelbtini) vykdo atskaitymus pagal antstolės B. P. patvarkymus vykdomosiose bylose Nr. 0171/09/01799 ir Nr. 0171/10/04274 bei antstolio I. G. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/01114. Iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl iš skolininko darbo užmokesčio UAB (duomenys neskelbtini) privalo daryti apie 16,50 Eur dydžio atskaitymus. Kadangi yra vykdomi trys patvarkymai, ši suma dalintina iš 3, todėl antstoliui vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/01114 turėtų būti pervedama 5,50 Eur. Šiuo metu antstoliui yra pervesta daugiau, nei turėtų būti pervesta pagal įstatymą.

8.2. Su antstoliu 2019 m. pradžioje buvo susitarta, kad jam bus mokama ne kas mėnesį, o vykdomi reguliarūs mokėjimai retesniu laiko tarpu, tačiau didesnėmis sumomis už kelis mėnesius į priekį, kadangi vienas mokėjimo pavedimas įmonei kainuoja 0,40 Eur. UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 15 d., 2019 m. kovo 27 d. ir 2019 m. rugpjūčio 10 d. iš viso antstoliui pervedė 64 Eur, tai yra mokėjimų už 11 mėnesių, nors pagal antstolio patvarkymą jam turėtų būti pervesta iš viso 44 Eur. Todėl teiginys, kad UAB (duomenys neskelbtini) nevykdo antstolio patvarkymo, yra klaidinantis. Šių aplinkybių teismas neįvertino. Teismas nurodė, kad skolą dengia skolininkas, tačiau pavedimus į antstolio depozitinę sąskaitą atlieka ne skolininkas, o UAB (duomenys neskelbtini). Todėl teismo motyvuojamoji dalis neatitinka tikrųjų faktinių aplinkybių.

8.3. Skolininkas, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, yra nurodęs įmonės buhalterei pervesti į antstolio sąskaitą didesnes sumas. Taip buvo sutarta su antstoliu, tačiau antstolis kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo. Todėl skolininko finansinė padėtis buvo apsunkinta ir sumažinta galimybė greičiau sumokėti skolą. Skolininkui jau skirta 500 Eur baudų, tai yra 40 proc. visos skolos dydžio. Teismo skirta bauda yra neproporcinga formaliam pažeidimui.

Atsiliepimas

9. Antstolis I. G. atsiliepimu nesutinka su suinteresuotojo asmens atskiruoju skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Juridinio asmens vadovas yra atsakingas už juridinio asmens veiklą, darbo organizavimą, teisių ir pareigų įgyvendinimą. Skolininkas, kartu būdamas ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, piktybiškai vengia vykdyti antstolio reikalavimą daryti atskaitymus iš savo paties darbo užmokesčio ir grąžinti skolą kreditoriui. Nuo 2015 m. iki šios dienos yra išieškota tik 94,47 Eur. Įmokos sumokamos tik tada, kai kreipiamasi į teismą dėl baudos skyrimo arba yra paskiriama bauda. Tokiais savo veiksmais skolininkas ne tik ignoruoja antstolio procesinius veiksmus, tačiau rodo nepagarbą priimtam ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuris vykdomas jau ketverius metus.

9.2. Skolininkas imasi visų įmanomų priemonių, kad privalomas teismo sprendimas nebūtų vykdomas. Nepaisant to, kad skola nėra labai didelė, skolininkas jau daugiau kaip ketverius metus ignoruoja teismo sprendimo privalomumą. Antstoliai neturi pareigos tarpusavyje derinti išieškojimo veiksmų, domėtis, kolegų atliktais ar ketinamais atlikti veiksmais. UAB (duomenys neskelbtini) vadovui turėtų būti žinoma, kad iš skolininko darbo užmokesčio atskaitytina suma negali būti tiesiog dalinama iš trijų, nes gauti 3 patvarkymai dėl skolos išieškojimo, o skolos turi būti dengiamos proporcingai. Pagal CPK 743 straipsnį antstolis nekontroliuoja vykdomų išskaitų teisingumo. Antstolis neturi pareigos tikrinti, ar skolininko darbovietė pervedė daugiau negu turėtų, ar būtent tiek, kiek reikėtų atskaityti. Atsakomybė už išskaitų teisingumą ir vykdymą tenka įmonės vadovui, kuris privalo užtikrinti, kad jo vadovaujamoje įmonėje būtų vykdomi antstolio reikalavimai taip, kaip nurodyta patvarkyme – išskaityti lėšas kiekvieną mėnesį.

9.3. Skolininkas nepagrįstai nurodo, jog gauna faktiškai apie 55 Eur darbo užmokestį, o teismo paskirta bauda yra neproporcingai didelė. Skolininkas yra įmonės vadovas. Skolininkas nėra kreipęsis dėl socialinės pašalpos skyrimo, o išgyventi už 55 Eur nėra įmanoma. Šiuo metu skolininkas (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad skolininkas gauna papildomas pajamas, nors oficialiai deklaruoja vieninteles pajamas iš UAB(duomenys neskelbtini). Tuo tarpu skolos per ketverius metus sumokėta tik 94,47 Eur. Akivaizdu, kad gaunamos pajamos slepiamos, o skolos grąžinimas piktybiškai vilkinamas, nevykdant antstolio reikalavimo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

10. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonės vadovui buvo skirta 100 Eur bauda už antstolio patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-18955-545/2015 dėl 2 146,33 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 48,36 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko išieškotojai AB SEB bankas. Antstolis nustatė, jog skolininkas dirba UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, todėl 2018 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymu įpareigojo UAB (duomenys neskelbtini) iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.

12. Įsigaliojus CPK pakeitimams, antstolis 2018 m. spalio 17 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo įpareigojo UAB (duomenys neskelbtini) iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi skyrė UAB (duomenys neskelbtini) vadovui 5,00 Eur baudą už kiekvieną antstolio 2018 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymo nevykdymo dieną. Po baudos skyrimo, UAB (duomenys neskelbtini) vadovų 2019 m. sausio 15 d. ir 2019 m. kovo 27 d. pervedė antstoliui iš viso 34 Eur, tačiau vėliau jokių išskaitų nuo skolininko darbo užmokesčio nebeatliko. Todėl antstolis pakartotinai kreipėsi dėl baudos skyrimo.

13. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumo principas. Jis įgyvendinamas antstoliui vykdant teismo sprendimą. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Atlikdamas savo funkcijas, antstolis turi teisę gauti reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus jo funkcijoms atlikti (Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis). Asmuo, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar neteikia informacijos apie skolininko turtinę padėtį, nesant įstatymo pagrindo ar teismo sprendimo, pripažįstamas atlikusiu neteisėtus veiksmus ir pažeidusiu įstatymo reikalavimus (CPK 18, 585 straipsniai). CPK normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio ir turi būti vykdomos arba turi būti ginčijami antstolio veiksmai. Jeigu neįvykdytas teisėtas antstolio reikalavimas, tai yra pagrindas šio reikalavimo nevykdžiusio asmens veiksmus vertinti kaip neteisėtus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011).

14. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas pritaiko procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų galių, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017, 24 punktas).

15. Suinteresuotasis asmuo atskirajame skunde nenurodo, kokios bylos aplinkybės patvirtina teismo nutarties ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Atskirajame skunde yra nurodomos tokios pačios aplinkybės bei argumentai, kaip ir atsiliepime į antstolio prašymą dėl baudos skyrimo. Tačiau pirmos instancijos teismas visus suinteresuotojo asmens atsikirtimus įvertino ir motyvavo, kodėl jie nepaneigia pagrindų pakartotiniam baudos skyrimui. Pažymėtina, jog antstolio 2018 m. rugpjūčio 6 d. ir spalio 17 d. patvarkymuose buvo nurodyta, jog išskaitymai iš skolininko darbo užmokesčio turi būti atliekami kiekvieną mėnesį. Suinteresuotasis asmuo nei pirmos instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti, jog su antstoliu buvo sudarytas susitarimas dėl kitokio išskaitų vykdymo būdo ir terminų.

16. Atskirajame skunde nurodoma, jog iš skolininko darbo užmokesčio išieškojimas yra vykdomas pagal tris antstolių patvarkymus, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, kokių dydžio skolų išieškojimai yra vykdomi kitose dvejose vykdomosiose bylose. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog pagal CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktą pagal kelis vykdomuosius dokumentus iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių MMA, išskaitoma trisdešimt procentų. Tačiau antstolio patvarkymuose buvo nurodyta, jog jeigu iš skolininko turi būti išieškoma pagal kelių antstolių patvarkymus, išskaitytos lėšos turi būti paskirstomos pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę.

17. Pagal 754 straipsnio 5 dalį, jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai. Kadangi suinteresuotasis asmuo nepateikė duomenų, kokios eilės ir kokio dydžio yra kitų antstolių iš jo vykdomi išeškojimai, apeliacinės instancijos teismas negali patikrinti atskirojo skundo teiginių, jog nagrinėjamoje byloje antstoliui turėtų būti pervedama tik 5,50 Eur per mėnesį ir faktiškai pervesta suma yra didesnė, nei turėtų būti pagal įstatymus, pagrįstumo ir suinteresuotojo asmens vykdomų išskaitų teisėtumo.

18. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog įmonės vadovui paskirta bauda yra neproporcingai didelė. Pirmos instancijos teismas skyrė tik 100 Eur baudą, tuo tarpu, nepriskaičiavus teismo priteistų 5 proc. palūkanų, išieškoma yra iš viso 2 194,69 Eur suma. Aplinkybė, jog paskutinė įmoka buvo sumokėta tik 2019 m. rugpjūčio 10 d., tai yra antstoliui jau pateikus prašymą teismui dėl pakartotinio baudos skyrimo, patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi paskirta bauda įstatyme įtvirtintų tikslų nepasiekė, tai yra antstolio įpareigojimai nebuvo vykdomi tinkamai pagal patvarkyme nustatytą tvarką.

19. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

20. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Gerasičkinienė