- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-18
- Bylos Nr.
- AN2-184-606/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00009-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Advokatai
- Jonas Špelveris
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nubaustojo V. K. atstovo advokato Jono Špelverio apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi paliktas galioti Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK 2018 m. sausio 1 d. nutarimas, kuriuo V. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalį 300 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių, už tai, kad 2018 m. sausio 1 d. 9.58 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavo automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,59 promilės – neblaivumo laipsnis.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu apygardos teismui nubaustojo V. K. atstovas advokatas J. Špelveris prašo Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK 2018 m. sausio 1 d. nutarimą ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti bei V. K. administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinio poveikio priemonę pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, galėjo paskirti tik vadovaudamasis ANK 442 straipsnio 9 dalimi, tai yra nurodžius jos skyrimo pagrindą. Pareigūnas, priėmęs skundžiamą nutarimą, šios nuorodos į minėtą įstatymo ir poveikio priemonės privalomą taikymą nenurodė. Apylinkės teismas, nagrinėdamas V. K. skundą, šios įstatyme numatytos nuorodos neištaisė ir nutartyje jos taikymo aplinkybės, kaip numatyta ANK 635 straipsnio 3 dalyje, neaptarė.
2.2. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. prisipažino padaręs pažeidimą, kad vairavo transporto priemonę galbūt neblaivus, bet buvo įsitikinęs, kad neblaivumas jam nustatytas netinkamai, nesivadovaujant transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, alkotesterio naudojimo tvarkos reikalavimais, nes jis Naujųjų metų išvakarėse alkoholio vartojo labai nedaug, ir patikros metu tikrai ši norma negalėjo viršyti leistinos vairuoti – 0,4 prom. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas V. K. surašytas 2018 m. sausio 1 d. 10.44 val. Administracinio nusižengimo byla išnagrinėta 2018 m. sausio 1 d. 10.46 val. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. paaiškino, kad jis nesutiko su administracinio nusižengimo protokolu bei su jam pateiktu nutarimu, todėl juos atsisakė pasirašyti, taip pat nurodė, kad jam nebuvo išaiškintos jo procesinės teisės, numatytos ANK 577 straipsnyje. Apeliantui akivaizdu, kad nesutikdamas su administraciniu nutarimu, V. K. pažeidimo padarymo vietoje siekė, jog būtų įgyvendintos jo teisės, kad galėtų teikti papildomus įrodymus, pareigūnams sakė, jog nori, kuo greičiau vykti į gydymo įstaigą tam, kad atliktų papildomus tyrimus dėl neblaivumo nustatymo, taip pat norėjo turėti atstovą byloje, dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka bei teikti kitus reikšmingus bylai dokumentus. Pareigūnai, surašę administracinio nusižengimo protokolą, net neketino V. K. aiškinti jo teisių ir skirti bylos nagrinėjimą vėlesniam laikui, taip pat duoti jam galimybę pasikviesti atstovą, taip pat rinkti ir pateikti į bylą norimus įrodymus. Byloje apklaustas kaip liudytojas įvykio vietoje kartu su protokolą surašiusiu V. S. buvęs pareigūnas L. M. teismo posėdžio metu parodė, kad pažeidimo protokolas V. K. buvo rašomas tarnybiniame automobilyje, o duomenys apie pažeidimo faktą ir pažeidėjo asmenybę buvo perduoti telefonu tyrėjui L. J., kuris ir atvežė į pažeidimo vietą jau surašytą administracinio nusižengimo nutarimą, bet V. K. jį pasirašyti atsisakė. Ir tai parodo, kad V. K. administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta per 2 minutes nuo protokolo apie nusižengimo padarymą surašymo, nors ginčo nutarime nurodyta, kad byla išnagrinėta viešame posėdyje rašytinio proceso tvarka, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Apeliantas nurodo, kad administracinės teisenos proceso įstatyme numatyta, kad administracinė byla gali būti išnagrinėta rašytinio arba žodinio proceso tvarka, bet viešo rašytinio proceso įstatymai nenumato (ANK 616 straipsnio 1. 3 dalys). Kad patvirtintų ar paneigtų šias aplinkybes, į teismo posėdį buvo prašoma iškviesti ir apklausti kaip liudytojus policijos pareigūnus V. S. bei L. J., bet teismas šį V. K. atstovo prašymą atmetė, todėl šios aplinkybės, kurios labai svarbios šiai bylai, liko nepatikslintos ir prieštaravimai nepašalinti. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad ši administracinė byla buvo išnagrinėta šiurkščiai pažeidus administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. procesines teises, numatytas ANK 577 straipsnyje, o kartu pažeista ir jo teisė į gynybą, nes kaip asmuo gali gintis nuo pareikšto kaltinimo, nurodyto administracinio nusižengimo protokole, jei jam nesuteikiama teisė teikti įrodymus, naudotis gynėjo paslaugomis bei naudotis kitomis procesinėmis teisėmis. Iš V. K. ranka padaryto įrašo jam pateiktame nusižengimo protokole matyti, kad jis atsisakė pasirašyti jam teikiamus procesinius dokumentus, nes nesutiko su surašytu nusižengimo protokolu bei priimtu jam nutarimu. ANK 616 straipsnio 3 dalyje numatyta traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui pareikšti prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokia galimybė ir teisė V. K. nebuvo suteikta. Nagrinėjant šią bylą apylinkės teisme pagal V. K. skundą, tokie procesiniai pažeidimai turėjo būti pripažinti esminiais, kliudančiais išnagrinėti šią administracinę bylą jos neteisminio nagrinėjimo procese, o šiems pažeidimams pašalinti administracinio nusižengimo byla turėjo būti grąžinama iš naujo tirti įgaliotai institucijai. Kadangi apylinkės teismas šias aplinkybes ištyrė tik paviršutiniškai ir minėtų procesinių pažeidimų nepašalino, skundžiamo nutarimo nepanaikino, todėl skundžiama nutartis yra neteisėta ir apeliacine tvarka turi būti panaikinta.
2.3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad V. K. buvo nustatytas 0,59 promilės girtumas, tačiau alkotesteriui „Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0050 taikoma ± 0,017 promilės paklaida. Pažymima, kad ši paklaida yra kintamas dydis ir jo skaitinė išraiška priklauso nuo nustatyto pradinio neblaivumo įvertinimo. Minėta paklaida reiškia, kad alkotesteriu nėra absoliučiai tiksliai nustatomas neblaivumo laipsnis, o leidžiamas kintamas svyravimas į didesnę ar mažesnę pusę 0,017 promilės amplitude. Kadangi 2018 m. sausio 1 d. V. K. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0050 buvo nustatytas 0,59 promilės neblaivumas, šio neblaivumo ribos yra nuo 0,573 iki 0,607. V. K. transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punkte nustatyta tvarka savarankiškai atliko neblaivumo patikrą medicinos įstaigoje. Administracinio nusižengimo protokole nurodytas nusižengimo padarymo laikas 9.58 val., sprendimas dėl jo nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo priimtas 10.31 val. Policijos pareigūnai V. K. paleido iš pažeidimo vietos 11.15 val., ir jis iš karto išvyko į Klaipėdos miesto ligoninę neblaivumo patikrai nustatyti. V. K. į ligoninę atvyko 12.08 val. Šis laikas užfiksuotas 2018 m. sausio 1 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1, kuriame taip pat nurodyta, kad patikra alkotesteriu atlikta 12.10 val., rezultatas 0,2 prom., pakartotinė patikra atlikta 12.35 val., rezultatas 0,13 prom., o kraujas tyrimui paimtas 12.15 val. Specialisto išvadoje Nr. T-A 290/2018(01) nurodyta, kad paimtame V. K. kraujyje etilo alkoholio rasta 0,18 prom. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1 matyti, jog atlikus alkoholio matavimo patikras ir asmens medicininę apžiūrą, padaryta išvada, kad V. K. buvo blaivus. Bylos nagrinėjimo teisme metu patraukto administracinėn atsakomybėn V. K. atstovo prašymu buvo paskirta byloje ekspertizė V. K. blaivumui nustatyti. 2018 m. kovo 5 d. ekspertizės akto Nr.EG 399/2018(03) išvadose nurodyta, kad alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos mažėja vidutiniškai 0,15 proc., minimaliai – 0.1 proc., maksimaliai – 0,25 proc. per 1 val., todėl padarė išvadą, kad 2018 m. sausio 1 d. 9.58 val. V. K. organizme galėjo būti atitinkamai 0,52 prom., minimaliai 0,41 prom., maksimaliai 0,75 prom., pritaikius E. Vidmark alkoholio oksidacijos žmogaus organizme skaičiavimo metodą. Apylinkės teismas iš šios ekspertizės akto išvadų konstatavo, kad alkoholio koncentracija V. K. kraujyje patikros metu 2018 m sausio 1 d. 10.15 val. alkotesteriu galėjo būti nustatyta 0,59 prom., tai yra nebuvo mažesnė kaip 0,4 prom., todėl jis vairuodamas transporto priemonę neblaivus pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Tačiau, apelianto nuomone, teismas nevisiškai teisingai įvertino ekspertizės akto išvadas. Ekspertas išvadoje nurodė du patikros laikus pažeidimo padarymo vietoje – tai 9.58 val. ir 10.15.59 val. Teismo išvadose policijos patikros atliktas laikas nurodytas 10.15.59 (10.16) val. Dėl šios aplinkybės eksperto paskaičiavimuose pagal E. Vidmarko formulę – oksidacijos faktorių – atsirado netikslumai it neatitikimai realiai skaičiavimo metodikai. Rašytiniais byloje esančiais įrodymais ir šaltiniais nustatyta, kad V. K. patikra alkotesteriu atlikta 10.15 val. ir šią aplinkybę patvirtina kompiuterinė alkotesterio „Drager 7510“ kopija, esanti šioje byloje. Dėl šios aplinkybės skaičiavimo laikas turėjo būti skaičiuojamas intervale nuo 10.16 val. iki 12. 15 val., tai sudaro 2 val. ir 1 min., o ekspertizės akte šis laikas nurodytas 2 val. 17 min. Apeliantas pažymi, kad jokia patikra 9.58 val. nebuvo atlikta ir toks skaičiavimas yra aiškiai neteisingas ir prieštaraujantis skaičiavimo logikai. Kadangi eksperto paskaičiavimuose yra trys skirtingi skaičiavimai, tai minimalus, vidutinis ir maksimalus alkoholio oksidacijos organizme apskaičiavimo skaičius, todėl skaičiuojant V. K. oksidacijos organizme lygį, turėtų būti pasirinktas minimalus jo sumažėjimo skaičius, nes visos abejonės, netikslumai ir kitos aplinkybės turi būti vertinamos patraukto atsakomybėn asmens naudai. Teismo išvadose nurodyta, kad daugiausiai etilo alkoholio iš kraujo per vieną valandą gali pasišalinti 0,25 prom., esant itin dideliam fiziniam aktyvumui, stresui, šalčiui ir kitoms panašioms aplinkybėms, todėl teismas daro išvadą, kad tikėtina, jog nuo 10.15 val. iki 12.15 val., tai yra per dvi valandas, etilo alkoholio koncentracija V. K. kraujyje galėjo sumažėti nuo 0,59 prom. iki 0,18 prom. Iš to apeliantas daro išvadą, kad teismas pasirinko didžiausią atgalinį koncentracijos apskaičiavimo variantą. Tokios teismo išvados negali būti pripažintos teisingomis, nes niekas neįvertino tiriamojo asmens fizinės būklės per šias dvi valandas. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. iki 11.15 val. buvo laikomas policijos automobilyje, o vėliau automobiliu vyko į ligoninę, todėl jokio fizinio aktyvumo jis neturėjo, taip pat niekas neįvertino ir jo fizinių duomenų (jo ūgis apie 170 cm ir sveria apie 70 kg, smulkaus kūno sudėjimo). Be to, oksidacijai svarbūs ir kiti žmogaus organų funkcionavimai, o duomenų apie tai, byloje nėra. Dėl šių aplinkybių, apelianto nuomone, minimalaus oksidacijos kiekio skaičiavimas šiuo atveju būtų teisingas ir objektyvus. Nurodo, kad minimalų atgalinį koncentracijos apskaičiavimą V. K. kraujyje 2018 m. sausio 1 d. 10.16 val., panaudojant Vidmarko formulę, sudaro: minimali AKK = 0.18% + 0.1% x 2(val.) + 0,0017% x 1 (min.) = 0.18% + 0.2% + 0.0017% = 0,3817 % = 0.38%. Be to, iš šio skaičiaus dar būtina atimti alkotesterio „Drager 7510“ rodmens tikslumo paklaidą, kuri sudaro 0,017 %, todėl galutinė minimali AKK sudaro 0,3647 prom. arba suapvalinus – 0,37 promilių. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliantas daro išvadą, kad V. K. veikoje nėra nustatyta jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sudėties.
2.4. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad ANK 7 straipsnyje nustatyta, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį nusižengimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka ir kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Taigi nustatant, ar asmuo transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, svarbu tai, kad to ištyrimas, siekiant nustatyti asmens apsvaigimo faktą, būtų atliktas vadovaujantis Taisyklėse ir Metodikoje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju Taisyklėse ir Metodikoje nustatytų medicininių tyrimų atlikimo tvarkos laikomasi nebuvo. Apelianto tvirtinimu, remiantis vien tik byloje esančiu vieninteliu patikrinimu alkotesteriu, negali būti daroma kategoriška išvada dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, t. y. vienareikšmiškai negalima konstatuoti, kad šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2018 m. sausio 1 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Be to, apelianto tvirtinimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuotajam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Veiklos skyriaus viršininkas K. B. mano, kad V. K. atstovo apeliacinis skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas, o skundžiamas nutarimas paliktas galioti nepakeistas.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į tai, kad 2018 m. sausio 1 d. administracinio nusižengimo protokolas V. K. buvo surašytas 10.44 val., o nutarimas šioje byloje priimtas 2018 m. sausio 1 d. 10.46 val., t. y. praėjus dviem minutėms, apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su tuo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam V. K. nebuvo garantuotos visos ANK 577 straipsnyje numatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, taip pat yra pagrindo manyti, kad jos V. K. nebuvo išaiškintos išvis. Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas policijos pareigūnas L. M. nepaneigė to, jog policijos pareigūnui V. S. surašius V. K. administracinio nusižengimo protokolą, atvykęs į įvykio vietą policijos pareigūnas L. J., iš karto priėmė V. K. ir nutarimą. Liudytojas L. M. taip pat nebuvo tikras, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K. buvo išaiškintos jo teisės, numatytos ANK 577 straipsnyje. Šiuo atveju nėra pagrindo abejoti tuo, jog V. K., būdamas įvykio vietoje, kaip ir dalyvavo jo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, tačiau, kaip jau minėta, nėra jokio pagrindo nesutikti su tuo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam V. K. nebuvo garantuotos visos ANK 577 straipsnyje numatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės. Pažymėtina, kad liudytojas policijos pareigūnas L. M. iš esmės nepaneigė apeliacinio skundo argumento, jog L. J. nutarimą priėmė iš karto po to, kai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Šią aplinkybę akivaizdžiai patvirtina ir administracinio nusižengimo protokole bei Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK 2018 m. sausio 1 d. nutarime nurodytas laikas, todėl iš esmės nesant prieštaravimų dėl protokolo ir nutarimo surašymo aplinkybių, teismo posėdyje apklausti dar ir kitus policijos pareigūnus, nebuvo tikslinga. Apygardos teismas pažymi, kad nors priimant nutarimą V. K. ir dalyvavo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, pats nusižengimo tyrimas ir bylos nagrinėjimo procesas buvo organizuotas pernelyg skubotai. Akivaizdu, kad esant nustatytoms aplinkybėms, V. K. negalėjo pasinaudoti atstovo advokato pagalba ir panašiai, juolab kad, sausio 1 d. buvo išeiginė diena. Apygardos teismas akcentuoja, kad toks skubotas ir nekokybiškas bylos nagrinėjimas, neįvertinus paminėtų konkretaus atvejo aplinkybių visumos, ir lėmė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nebuvo užtikrintos visos ANK jam garantuojamos teisės. Todėl apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad buvo pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo V. K. teisės, numatytos ANK 577 straipsnyje, ir tai nėra toleruotina.
7.1. Nutarimas yra teisėtas, kai priimtas laikantis ANK ir kitų teisės normų. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės pažeidimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Tačiau akcentuotina, kad administracinis procesas yra vieningas, todėl organo (pareigūno) padarytus pažeidimus privalo ištaisyti nagrinėjantis skundą apylinkės teismas, o šio teismo pažeidimus – nagrinėjantis apeliacinį skundą apygardos teismas. Nesant tokios galimybės, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, gali būti priimtas kitoks ANK numatytas sprendimas. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2AT-14-139/2016). Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas turėjo galimybę ištaisyti pareigūnų padarytus proceso pažeidimus ir juos pagrįstai bei tinkamai ištaisė. Naudojimasis ANK 577 straipsnyje numatytomis teisėmis V. K. buvo užtikrintas nagrinėjant jo skundą apylinkės teisme. Jis naudojosi įgalioto atstovo – advokato pagalba, pats tiesiogiai ar per įgaliotą atstovą turėjo teisę susipažinti su bylos medžiaga, viešame teismo posėdyje davė teismui paaiškinimus, teikė įrodymus, kurie buvo ištirti, reiškė prašymus, dėl kurių priimti atitinkami sprendimai. Kartu pažymėtina, kad, nors administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. administracinio nusižengimo protokolo surašymo ir nutarimo priėmimo dieną ant šių procesinių dokumentų pasirašyti atsisakė ir jų neėmė, tačiau kitą dieną, t. y. 2018 m. sausio 2 d. V. K. minėtus procesinius dokumentus, taip pat ir sprendimą nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, pasiėmė.
7.2. Iš matuoklio panaudojimo alkoholio kiekiui nustatyti registracijos žurnale užfiksuotų duomenų nustatyta, kad 2018 m. sausio 1 d. 10.15 val. V. K. nustatytas 0,59 promilės girtumas. V. K. su jam nustatytu neblaivumo laipsniu buvo supažindintas, jis registracijos žurnale tai patvirtino savo parašu (b. l. 23A). Pažymėtina, kad iš 2018 m. sausio 1 d. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio V. S. tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų nustatyta, kad sustabdžius V. K. vairuotą automobilį, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, vairuotojas prisipažino, jog iš vakaro gėrė alkoholio – dvi taures šampano, apie 100 ml brendžio. Šią aplinkybę patvirtino ir prie automobilio priėjęs V. K. draugas, kuris teigė, jog V. K. vienas išgėrė apie butelį šampano ir konjako, tiksliai išgerto alkoholio kiekio pasakyti negalėjo (b. l. 17). Aplinkybę, kad vartojo iš vakaro alkoholio, tiek teismo posėdyje, tiek ir apeliaciniame skunde patvirtino ir pats nubaustasis V. K.. Apie tai, kad V. K. iš vakaro buvo vartojęs alkoholio, teismo posėdyje patvirtino ir apklaustas kaip liudytojas A. A.. Akcentuotina, kad nubaustojo V. K. subjektyvus įsitikinimas, jog jam pagal suvartotą alkoholio kiekį negalėjo būti nustatytas neleistinas vairuoti neblaivumo laipsnis, visiškai nepaneigia byloje surinktų, teismo posėdyje ištirtų ir skundžiamoje nutartyje aptartų objektyvių įrodymų.
7.3. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 2.3. punkte numatytas neblaivumo tikrinimas metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija). Iš patikros sertifikato Nr. 0629798 nustatyta, kad alkotesterio „Alcotest 7510 Nr. ARKA-0050, kuriuo buvo matuojamas V. K. neblaivumo laipsnis, 2017 m. rugsėjo 1 d. patikrą atliko Vilniaus regiono laboratorija Fizikinių ir cheminių matavimų skyrius. Patikros sertifikatas galiojo iki 2018 m. kovo 1 d., todėl nėra pagrindo abejoti alkotesteriu užfiksuotais neblaivumo duomenimis. Patikros metu nustatytas matavimo alkotesteriu rodmenų tikslumas – kai nustatomas nuo 0,01 iki 1 promilės neblaivumas, taikytina +/– 0,017 promilės paklaida (b. l. 19). V. K. nustatytam neblaivumo laipsniui pritaikius – 0,017 promilės paklaidą, būtų 0,573 promilės.
Žemesnės instancijos teismas
7.4. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 29. punkte numatyta, kad jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos ar Administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija).
7.5. Nors, kaip buvo nustatyta ir aptarta, administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. teisės, numatytos ANK 577 straipsnyje, ir buvo pažeistos, tačiau jis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 29. punkte numatyta teise pasinaudojo.
7.5. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK 2018 m. sausio 1 d. nutarime nurodytas jo priėmimo laikas 10.46 val. (b. l. 14). Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1 užfiksuotų duomenų nustatyta, kad nubaustajam V. K. atvykus į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę 12.08 val., ir 12.10 val., t. y. po jo sustabdymo – 9.58 val. – praėjus 2 valandoms ir 12 minučių bei po neblaivumo tikrinimo alkotesteriu – 10.15 val. – praėjus valandai ir penkiasdešimt penkioms minutėms, pamatavus jo neblaivumą alkotesteriu „Lion Alcometer 500“, jam dar buvo nustatytas 0,2 promilės neblaivumas, o 12.35 val. – 0,13 promilės neblaivumas. 12.15 val. V. K. buvo paimtas ir kraujas etilo alkoholio koncentracijai nustatyti (b. l. 9). Pažymėtina, kad policijos pareigūnams V. K. teigė, jog jis iš vakaro išgėrė dvi taures šampano, apie 100 ml brendžio, tačiau VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jį apžiūrėjusiai gydytojai jau nurodė, jog išgėrė apie 200 g konjako ir taurę šampano. Tai parodo, kad V. K. pats negalėjo tiksliai nurodyti, kokį alkoholio kiekį jis suvartojo iš vakaro. Tai kartu nepaneigia ir liudytojo A. A. policijos pareigūnams nurodytos aplinkybės, kad V. K. galėjo būti suvartojęs ir daugiau alkoholio, nei teigė pats.
7.6. Specialisto išvadoje Nr. T-A 290/2018(01) užfiksuota, kad atlikus kraujo tyrimą, V. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,18 promilės etilo alkoholio (b. l. 10).
7.7. Nagrinėjant nubaustojo V. K. skundą apylinkės teisme, tam, kad būtų pašalinti prieštaravimai dėl to, ar teisingai įvykio metu buvo nustatytas V. K. neblaivumo laipsnis, nubaustojo V. K. atstovo advokato J. Špelverio prašymu, apylinkės teismas 2018 m. vasario 27 d. nutartimi paskyrė teismo ekspertizę (b. l. 36–37).
7.7.1. Iš ekspertizės akte Nr. EG 399/2018 (03) užfiksuotų duomenų nustatyta, kad medicininiu požiūriu nėra prieštaravimų tarp policijos pareigūnų 2018 m. sausio 1 d. 10 val. 15 min. 59 s alkotesteriu atlikto V. K. blaivumo testo – nustatyta 0,59 promilės etilo alkoholio ir 2018 m. sausio 1 d. 12 val. 10 min. bei 12 val. 35 min. alkotesteriu atliktų testų – kai nustatyta atitinkamai 0,2 promilės ir 0,13 promilės etilo alkoholio bei 2018 m. sausio 1 d. 12 val. 15 min. paimto kraujo ėminio tyrimo rezultatų – rasta 0,18 promilės etilo alkoholio, nes alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) procesų dėsningai mažėja: vidutiniškai – 0,15 promilės, minimaliai gali sumažėti 0,1 promilės, o maksimaliai – 0,25 promilės per 1 val. Alkoholio koncentracija iškvėptame ore ir kraujyje gali skirtis, nes tiriamos skirtingos organizmo terpės – iškvėptas oras ir kraujas. Sustabdymo patikrinimui momentu 2018 m. sausio 1 d. 9.58 val., vairuotojo V. K. kraujyje tikėtina alkoholio koncentracija – 0,52 promilės, minimaliai galėjo būti – 0,41 promilės, o maksimaliai galėjo siekti – 0,75 promilės etilo alkoholio, ir tai atitinka lengvą neblaivumo laipsnį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos SAM įsakymu „Dėl medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“ pakeitimo 2017 m. lapkričio 20 d. Nr. V-1312 8.10. punktu, alkoholio kiekis kraujyje nustatomas dujų chromatografijos metodu, kiti nustatymo metodai gali būti tik pagalbiniai. Greitosios tyrimo priemonės (alkotesterio rodmenys) paprastai taikomos kaip pradinis tyrimo metodas (9.4. punktas). Nustatant neblaivumo laipsnį, lemiamos reikšmės turi alkoholio koncentracija tiriamojo kraujyje (b. l. 41–43).
8. Kaip jau buvo aptarta, papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jeigu dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai policijos pareigūnai įtaria, jog asmuo yra neblaivus, jo neblaivumas nustatomas ne tik vizualiai, bet ir alkotesteriu, todėl netgi praėjus atitinkamam laiko tarpui, asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dar kartą patikrinus alkotesteriu asmens neblaivumą ir nustačius, kad neblaivumo laipsnis yra sumažėjęs, galbūt yra leistinas ar netgi 0 promilių, savaime nereikštų, kad jis buvo blaivus ir vairavimo metu, nes per atitinkamą laiką alkoholio kiekis iškvėptame ore atitinkamai mažėja. Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai.
8.1. Teismo posėdyje teismo medicinos ekspertas D. V. patvirtino ekspertizės akte užfiksuotų duomenų teisingumą, pažymėjo, jog daugiausiai etilo alkoholio iš kraujo per vieną valandą gali pasišalinti 0,25 promilės, esant itin dideliam aktyvumui, stresui, šalčiui ir panašioms aplinkybėms. Apeliaciniame skunde teigiama, kad V. K. jokio fizinio aktyvumo neturėjo. Nagrinėjamu atveju, atlikus tyrimus, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1, specialisto išvadoje Nr. T-A 290/2018(01) bei ekspertizės akte Nr. EG 399/2018 (03) nustatyti ir užfiksuoti rezultatai visiškai neprieštarauja vieni kitiems, o kartu ir tam, kad įvykio metu 10.15 val. V. K. teisingai buvo nustatytas 0,59 promilės, o pritaikius – 0,017 promilės paklaidą, 0,573 promilės neblaivumas. Akivaizdu, jog V. K. nuvykus į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, praėjus tam tikram laiko tarpui, šiuo atveju nuo jam neblaivumo patikrinimo alkotesteriu 10.15 val. iki 12.10 val., kai jam neblaivumas alkotesteriu buvo tikrinamas dar kartą, tiek iškvėptame ore, tiek kraujyje alkoholio koncentracija buvo sumažėjusi, t. y. praėjus vienai valandai penkiasdešimt penkioms minutėms iškvėptame ore alkoholio koncentracija proporcingai mažėjo, ir V. K. įpūtė dar 0,2 promilės, o praėjus dar 25 minutėms – 0,13 promilės. Tokie rezultatai visiškai neprieštarauja ir specialisto išvadoje užfiksuotiems duomenims, kai V. K. paėmus kraują po dviejų valandų nuo jam neblaivumo patikrinimo alkotesteriu, jo kraujyje nustatyta vis dar mažiausia koncentracija 0,18 promilės etilo alkoholio, t. y. per beveik dvi valandas tiek iškvėptame ore, tiek ir kraujyje nustatytas iš esmės toks pat alkoholio koncentracijos sumažėjimas – per valandą alkoholio koncentracija atitinkamai proporcingai mažėjo apie 0,2 promilės, nes V. K. jokio fizinio aktyvumo neturėjo. Ir tai visiškai nepaneigia policijos pareigūnų alkotesterio rezultatų tikrumo bei nereiškia, kad praėjus tam tikram laiko tarpui, net ir medicinos įstaigoje nustačius jam iškvėptame ore ar kraujyje mažesnį neblaivumo laipsnį, neviršijantį 0,4 promilės, galima teigti, kad jis vairavo automobilį blaivus. Kartu pažymėtina, kad po V. K. sustabdymo iki jam neblaivumo patikrinimo praėjo 17 minučių, todėl pagal nustatytus ir aptartus duomenis, kad iškvėptame ore ir kraujyje, praėjus atitinkamam laiko tarpui alkoholio koncentracija proporcingai mažėja, galima daryti pagrįstą išvadą, jog V. K. 9.58 val. būtų įpūtęs atitinkamai daugiau nei 0,59 promilės, o pritaikius – 0,017 promilės paklaidą, 0,573 promilės.
9. Apeliantas teisus, skunde tvirtindamas, kad teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius nusižengimą, ir turi būti laikomasi nekaltumo prezumpcijos. Tačiau šiuo atveju aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad V. K. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, jo veika kvalifikuota teisingai, jis pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nubaustas pagrįstai ir teisėtai. Šiuo atveju apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą ir dėl to, kad nėra jokio pagrindo V. K. taikyti ir ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų.
10. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad administracinio poveikio priemonę pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, galėjo paskirti tik vadovaudamasis ANK 422 straipsnio 9 dalimi, tai yra nurodžius jos skyrimo pagrindą. Tačiau apygardos teismas akcentuoja, kad ANK 422 straipsnio 9 dalis nėra savarankiška, šiuo atveju V. K. veika kvalifikuota pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, todėl ANK 422 straipsnio 9 dalis taikoma imperatyviai, ir tai, jog nutarime nenurodyta nuoroda į ANK 422 straipsnio 9 dalį, nutarimas netampa neteisėtu ir nepagrįstu.
11. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintina ir nekeistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nutartį nepakeistą ir V. K. atstovo advokato Jono Špelverio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.