Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Alonos Romanovienės, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Sabinai Vigelytei, dalyvaujant atsakovei V. J., jos atstovui advokatui R. N., ieškovės UAB „Klaipėdos bendrabutis“ atstovėms D. G., advokatei J. U., trečiojo asmens V. J. firmos atstovui V. J., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. J. ir atsakovės UAB „Klaipėdos bendrabutis“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Klaipėdos bendrabutis“ ieškinį atsakovei V. J. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo V. J. firma,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė, atsižvelgdama į šioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 priimtą nutartį, pateikė papildomus įrodymus – atestuotos specialinės L. J. sudarytą (duomenys neskelbtini) lokalines sąmatas, kuriose nurodyti būtini darbai ir medžiagos hidroizoliacijos problemai išspręsti, ir patikslinusi apeliacinio skundo reikalavimą prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-18 sprendimą pakeisti – ieškovės naudai priteistą 5258,80 Lt sumą sumažinti iki 908,97 Lt ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Nurodo, kad pagal pateiktas lokalines sąmatas patalpos I-29 remontui apskaičiuota darbų ir medžiagų kaina yra 2 007 Lt, patalpos I-26 remontui – 4 806 Lt. Sutinka, kad abiejų patalpų būtinųjų darbų kaina yra 6 813 Lt, todėl jai tenkanti mokėtina suma, priklausanti nuo jai tenkančios nuosavybės dalių, būtų 1021,95 Lt. Iš šios sumos atėmus įskaitytas kaupiamąsias lėšas – 112,98 Lt, jai tenkanti mokėti už būtinas remonto išlaidas suma – 908,97 Lt.

Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas palaikė apeliacinio skundo reikalavimus ir jame išdėstytą poziciją, prašė jį tenkinti.

Ieškovė, vykdydama Klaipėdos apygardos teismo 2014-01-30 nutartį, pateikė papildomus įrodymus, kuriuose detalizavo atliktų darbų atitikimą pagal STR 1.12.05:2002, ir nurodė, kad visi patalpose I-29 ir I-26, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti remonto darbai buvo privalomi ir būtini.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovės apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Šalys pateikė atsiliepimus į viena kitos apeliacinius skundus, iš esmės remdamosi savo apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ir atsakovės apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat patikrinti, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nesustatė absoliučių negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaidų, patirtų suremontavus keliems butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias bendrojo naudojimo patalpas, atlyginimo. Byloje nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas su bendro naudojimo patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), ir negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos su bendro naudojimo patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 14–17). Ieškovė paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore (b. l. 121–122, I t.). Ieškovės techninės priežiūros specialistas 2007-04-27 ir 2008-04-16 atliko statinio, adresu (duomenys neskelbtini), kasmetinę pavasario apžiūrą, turėdamas tikslą patikrinti statinio atitiktį esminiams statinio reikalavimams (t. 1, b. l. 142–147). Bendrojo naudojimo patalpų, pažymėtų indeksais I-26 ir I-27, savininkai 2008-05-15 raštais įspėti apie tai, kad jiems priklausančios bendrojo naudojimo patalpos yra techniškai netvarkingos, ir įpareigoti iki 2008-06-16 atstatyti bendrojo naudojimo patalpų sienų, grindų hidroizoliaciją, pakeisti vamzdyną, santechniką (t. 3, b. l. 19–24). 2008-04-24 įvyko daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), I įėjimo I aukšto butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, jo metu buvo sprendžiamas bendrojo naudojimo patalpų remonto klausimas, patalpų bendraturčiai buvo supažindinti su patalpų technine būkle, paaiškinta, kad patalpose labai susidėvėjęs vandentiekio, kanalizacijos vamzdynas, grindų ir sienų hidroizoliacija, perdanga nuolat drėgna, drėgmė patenka į rūsį ir gadinamos rūsio patalpos, santechnika išlūžusi, virtuvės patalpose, pertvaroje išmuštos angos, patalpų savininkai supažindinti su sandėliuko prausyklos I-29 bei virtuvės I-26 remonto darbų kaina, remonto darbams pritariančių savininkų skaičius sudarė 55 proc. savininkų ir buvo nutarta skelbti konkursą rangovui parinkti, remontuojant virtuvės ir sandėliuko prausyklos patalpas, numatyta atlikti šiuos darbus: įrengti sienų, grindų hidroizoliaciją, keisti vandentiekio, kanalizacijos vamzdyną, santechniką, virtuvės langą, duris, elektros instaliaciją (t. 1, b. l. 37–39). 2008-03-12 ir 2008-09-03 surašyti avarinės būklės nustatymo aktai (t. 1, b. l. 158–159). Ieškovė paskelbė viešąjį pirkimą dėl (duomenys neskelbtini) (I įėjimo I aukšte) bendrojo naudojimo patalpų, t. y. I-26 ir I-29, avarinės būklės likvidavimo darbų atlikimo. Pasiūlymus viešajam pirkimui dėl avarinės būklės likvidavimo darbų atlikimo pateikė UAB „Kivenas“, UAB „Vojava“, UAB „Inesitas“, UAB „Klaibuta“, UAB „Skaidrola“, UAB „Ranga“ (t. 2, b. l. 60–65). Ieškovės Viešųjų pirkimų komisija, įvertinusi visus pateiktus pasiūlymus, nusprendė, kad atsižvelgiant į pasiūlytas darbų kainas, geriausią konkurso pasiūlymą pateikė UAB „Vojava“ (t. 2, b. l. 55–56), su laimėtoju sudarė statybos rangos sutartį, darbų kaina pagal suderintas lokalines sąmatas – 48 043 Lt (t. 1, b. l. 148–152). 2008-12-02 ieškovės atstovai ir rangovas apžiūrėję atliekamus avarinės būklės likvidavimo darbus nustatė, kad reikia papildomai atlikti šiuos darbus: patalpos I-29 drėgmei surinkti sumontuoti ventiliatorių, patalpoje I-26 numatytus dažymo darbus pakeisti į lubų apkalimą plastikinėmis dailylentėmis, sienas išklijuoti glazūruotomis plytelėmis įrengiant hidroizoliaciją iki 1,5 m aukščio pagal perimetrą (t. 1, b. l. 155). Už atliktus bendrųjų patalpų I-26 ir I-29 remonto darbus ieškovė rangovui sumokėjo 50 837 Lt. Ieškovė apskaičiavo, kad dėl bendro naudojimo patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), remonto išlaidų atsakovei tenkanti sumokėti dalis už bendro naudojimo patalpų remontą yra 7 512,57 Lt (t. 1, b. l. 98).

CK 4.76 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi prisidėti prie bendro turto išsaugojimo ir išlaikymo. Nagrinėjamu atveju atsakovei ir kitiems gyvenamojo namo butų savininkams dalinės nuosavybės teise priklauso bendrojo naudojimo patalpos, pažymėtos indeksais I-26 ir I-29, pirmame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini). Šiomis patalpos naudojasi ne visi gyvenamojo namo gyventojai, o tik šių patalpų bendraturčiai. Taigi ir pareiga rūpintis šių patalpų būkle bei jų išlaikymo išlaidos tenka ne visiems namo gyventojams, o tik tiems, kurie įgiję šias bendrojo naudojimo patalpas nuosavybėn. Šių patalpų bendraturčiai turi pareigą jas prižiūrėti ir naudoti taip, kad nedarytų žalos ir nekeltų grėsmės kitų asmenų turtiniams ir kitokiems interesams (CK 4.37 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, bendraturčiai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso patalpos I-26 ir I-29, privalėjo jas prižiūrėti ir remontuoti, kad šis turtas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Ieškovė buvo paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore, jos viena iš pareigų – organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą (technines apžiūras, nuolatinę, techninę priežiūrą, privalomojo remonto darbus ir kt.).

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovei ir kitiems bendraturčiams priklausančios bendrojo naudojimo patalpos, pažymėtos indeksais I-26 ir I-29, ir jose esanti įranga neatitiko privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, tačiau patalpų savininkai šių patalpų remonto neatliko, nors administratoriaus buvo pasirašytinai įspėti, kad būtina atlikti bendrojo naudojimo patalpų remontą. Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-10-16 nutartimi konstatavo, kad ieškovės veiksmai, organizuojant atsakovei ir kitiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių patalpų, neatitinkančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, remontą, neprieštaravo jos, kaip administratorės, pareigoms, buvo reikalingi teisės aktuose įtvirtintam administratoriaus pagrindiniam uždaviniui įgyvendinti, atitiko apdairumo ir sąžiningumo reikalavimams (CK 4.239 str. 1 d., 4.240 str. 1 d., 4.242 str. 2 d., Administravimo nuostatų 5, 6, 8 p.). Atsižvelgiant į tai, atsakovė, kaip suremontuoto turto bendraturtė, privalo atlyginti ieškovei jos daliai tenkančias remonto išlaidas, dėl kurių ji nors ir nebuvo davusi sutikimo, tačiau šios išlaidos susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d.).

Atsakovė teigia, kad ieškovės atlikti visi remonto darbai nebuvo būtini, tvirtina, kad bendroje patalpoje, pažymėtoje I-29, reikėjo tik pakeisti vidaus vandentiekio vamzdyną, kanalizacijos vamzdžius, vandens maišytuvus, pritvirtinti prie sienos dušo stovą, o patalpoje, pažymėtoje I-26, galėjo pakeisti vidaus vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, praustuves, vandens maišytuvus, tam pagrįsti pateikė lokalines sąmatas, kuriose nurodyti būtini darbai ir medžiagas už 6813 Lt. Tuo tarpu ieškovė tvirtina, kad visi atlikti bendrojo naudojimo patalpų remonto darbai pagal rangovo pateiktas sąskaitas faktūras ir atliktų darbų aktus buvo privalomi ir būtini atlikti pagal STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“.

Siekiant nustatyti, kurie iš atliktų bendrojo naudojimo patalpų remonto darbų susiję su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o kurie nors ir pagerino patalpų būklę, tačiau su pirmiau nurodytais reikalavimais nesusiję, būtina įvertinti patalpų, buvusių iki remonto, būklę, jų naudojimo paskirtį, numatytus atlikti darbus, nurodytus lokalinėse sąmatose, atliktų darbų aktus, paslėptų darbų aktus, taip pat įvertinti, kurie darbai yra tiesiogiai susiję su bendrojo naudojimo patalpomis, o kurie atliekant remonto darbus ir likviduojant šių bendrojo naudojimo patalpų avarinę būklę apėmė visų butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto – namo konstrukcijų, inžinerinės sistemų, tinklų remontą, kuris apibrėžiamas CK 4.82 str. 1 d.

Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti LR statybos įstatyme, LR aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ ir jį pakeitusiame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“. STR 1.12.05:2010 apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 p.). Privalomi darbai – atskiri ar kompleksas darbų, kuriuos atlikus užtikrinama gyvenamojo namo būklė, atitinkanti statinių naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą (4.3 p.). Pagal Reglamento 5 punktą privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos saugojimo (5.1.1–5.1.6 p.); 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (5.2.1–5.2.2 p.).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2007 m. atlikus atsakovei ir kitiems bendraturčiams priklausančių bendrojo naudojimo patalpų, pažymėtų indeksais I-26 ir I-29, technines apžiūras, konstatuota nepatenkinama sanitarinių mazgų, nusidėvėjusi sienų ir grindų hidroizoliacija, perdangos ir pertvaros nuolat drėgnos, nesulaiko vandens, langų ir durų varčios ir staktos kliba, mediena pažeista puvinio, neužsidaro perimetru, uždarymo prietaisai pažeisti, mechaniškai neveikia, susidėvėjusi, neveikianti santechnika, šildymo privedimo vamzdynai ir šildymo prietaisai pažeisti korozijos, gausus kondensato kiekis, ventiliacijos kanalai deformuoti, nepatenkinama elektros instaliacijos būklė, pasibaigęs jų eksploatacijos laikas (30–40 metų) (t. 1, b. l. 142–147). 2008-03-12 ir 2008-09-03 surašytuose avarinės būklės nustatymo aktuose konstatuota, kad bendros prausyklos patalpoje atjungtas šildymas, nes šildymo vamzdynas pažeistas korozijos, gausus kondensato kiekis, šildymo radiatorius neveikia, atjungtas, nėra vandens nubėgimo trapo, išsidėvėjusi grindų ir sienų hidroizoliacija, santechnika išlūžusi, nesandari, perdanga ir pertvaros nuolat drėkinamos, sienos ir lubos pajuodusios (t. 1, b. l. 158–159). Byloje esančios nuotraukos patvirtina techninės apžiūros ir avarinės būklės aktuose nustatytas aplinkybes, kad bendrojo naudojimo patalpos neatitinka higienos, sveikatos, aplinkos apsaugos, saugaus naudojimosi, energijos taupymo ir šilumos saugojimo reikalavimų. Šių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad bendrojo naudojimo patalpų būklė buvo avarinė.

Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas pasiekiamas tiriant ir vertinant įrodymus. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas taip pat privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.)

Teisėjų kolegija, įvertinusi techninės apžiūros ir avarinės būklės aktuose nustatytas faktines aplinkybes, fotonuotraukose užfiksuotus vaizdus, išanalizavusi ieškovės pateiktas lokalines remonto darbų sąmatas, rangovo atliktų darbų 2008 m. rugsėjo–gruodžio mėnesiais aktus, papildomų darbų atlikimo aktus, paslėptų darbų aktus bei atsižvelgdama į STR 1.12.05:2010 numatytus statiniams keliamus reikalavimus, sprendžia, kad patalpoje – prausykloje, pažymėtoje indeksu I-29, buvo būtina atlikti šiuos darbus, kad patalpa atitiktų higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo, apsaugos nuo triukšmo, energijos taupymo ir šilumos saugojimo reikalavimus: pakeisti grindis, sieną prie dušo išklijuoti plytelėmis, įrengti sienų ir grindų hidroizoliaciją, pakeisti radiatorius, įrengti ventiliatorius, vandentiekio ir nuotekų stovus, pakeisti santechnikos prietaisus, vandens maišytuvus, atlikti elektros instaliacijos darbus, pakeisti langus, tačiau tokie darbai kaip: pakabinamų lubų įrengimas, lubinių apvadų tvirtinimas, paviršių apkalimas plastikinėmis dailylentėmis, senų durų ir staktų demontavimas, naujų durų su staktomis pakeitimas už 1746 Lt, nepripažintini privalomais atliekant avarinės būklės šalinimo darbus ir jų atlikimas nebuvo būtinas siekiant, kad bendrojo naudojimo patalpos atitiktų STR 1.12.05:2010 5 punkte numatytus privalomus statinio reikalavimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi bendrojo naudojimo patalpos, pažymėtos indeksu I-26, naudojimo paskirtį, jos avarinę būklę, sprendžia, kad buvo būtina atlikti šiuos darbus: pakeisti grindis, perdažyti sienas, atlikti sienų ir grindų hidroizoliaciją, pakeisti vandentiekio ir nuotekų stovus, santechnikos prietaisus, vandens maišytuvus, atlikti elektros instaliacijos darbus, pakeisti langus, tačiau tokių darbų kaip: pakabinamų lubų įrengimas, lubų apdailos tvirtinimas, paviršių apkalimas plastikinėmis dailylentėmis, grindjuosčių iš plytelių pjaustymas, keramikinių plytelių grindjuostės klijavimas, sienų išklijavimas glazūruotomis plytelėmis, laikytini pertekliniais darbais, visiškai pakako sienas ir lubas nudažyti dažais, o tik ties praustuvėmis išklijuoti plyteles, nors durys ir jų staktos buvo senos, tačiau jos dar buvo tinkamos pagal savo tiesioginę paskirtį, be to, pažymėtina, kad tai ne lauko durys, todėl jų ir staktų demontavimas bei naujų durų įstatymas nebuvo būtinas. Bendrojo naudojimo patalpų neestetinė išvaizda, apdailos detalių nusidėvėjimas, senos durys negali lemti būtinybės daryti remonto darbus siekiant pašalinti šias priežastis, todėl darbai, susiję su tokių problemų likvidavimu, negali būti priskiriami prie būtinų atlikti darbų, jie nėra susiję ir skirti namo konstrukcijoms ir inžinerinių sistemų savybėms išlaikyti. Teismo nuomone, patalpoje, pažymėtoje indeksu I-29, atlikti remonto darbai už 1746 Lt ir patalpoje, pažymėtoje indeksu I-26, atlikti darbai už 4819 Lt buvo pertekliniai ir nepripažintini būtinais, siekiant pašalinti patalpų avarinę būklę, kad bendrojo naudojimo patalpos atitiktų STR 1.12.05:2010 5 punkte numatytus privalomuosius statinio reikalavimus. Todėl ieškovė, atlikdama darbus, kurie nebuvo skirti ir būtini avariniai būklei pašalinti, pati prisiėmė galimą riziką dėl jų apmokėjimo. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad darbai, atlikti už 42 606 Lt, buvo būtini, pakankami, kad bendrojo naudojimo avarinės būklės patalpos atitiktų privalomus reikalavimus ir jų naudojimą pagal paskirtį, todėl nesutiktina su atsakove, kad jos pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai, kurie tiesiogiai susiję tik su vamzdyno, kanalizacijos sutvarkymu, būtų pakankami, kad bendrojo naudojimo patalpos atitiktų visus joms keliamus reikalavimus bei nekeltų realios žalos kitų asmenų turtui ir sveikatai, būtų galima šias patalpas naudoti pagal paskirtį. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atliekant remonto darbus ir likviduojant šių bendrojo naudojimo patalpų avarinę būklę, dalis atliktų remonto darbų – sienų ir grindų hidroizoliacija, patalpų ventiliacijos sutvarkymas, taip pat turėjo įtakos ir pagerino pagrindines namo konstrukcijas, padidino jų patvarumą bei atsparumą drėgmei, sumažino kondensato kaupimąsi, dalies vandentiekio, kanalizacijos ir šildymo vamzdyno pakeitimas ir jų prijungimas prie bendrojo vamzdyno ir kanalizacijos taip pat pagerino viso namo inžinerinės sistemos funkcionavimą, o, kaip jau minėta, anksčiau šių namo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų remonto išlaidų atlyginimas turėtų būti paskirstomos visiems namo savininkams proporcingai jų daliai (CK 4.82. str. 1 d.).

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė, kad visi atlikti remonto darbai buvo būtini ir privalomi siekiant, kad patalpos atitiktų statiniui keliamus reikalavimus, byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad dalis ieškovės atliktų darbų buvo pertekliniai, nebūtini, siekiant, kad bendrojo naudojimo patalpos atitiktų esminius statinio reikalavimus, užtikrintų saugų patalpų naudojimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovė turi pareigą atlyginti tik tuos remonto darbus, kurie buvo būtini ir privalomi, kad bendrojo naudojimo patalpos atitiktų joms keliamus privalomus reikalavimus ir būtų galima naudoti jas pagal paskirtį, o remonto darbų išlaidos, kurios buvo susijusios su viso namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais objektais (bendrosiomis pastato konstrukcijomis, inžinerine sistema), turėtų būti dengiamos viso namo gyventojų, o ne tik bendrojo naudojimo patalpų bendraturčių. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas kitais motyvais sumažino ieškovės prašomą priteisti sumą, tačiau ši iš atsakovės priteista 5 258,80 Lt suma yra teisinga, protinga ir pakankama, kad būtų atlygintos ieškovės patirtos remonto išlaidos už atsakovei priklausančių bendrojo naudojimo patalpų dalį. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi tiek ieškovės, tiek atsakovės apeliaciniai skundai netenkinti, tai šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtos apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas joms nepaskirstomas. Iš dalies tenkinus atsakovės kasacinį skundą, atsakovei iš ieškovės priteistina 112 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir 500 Lt atstovavimo išlaidų kasacinės instancijos teisme. Iš ieškovės priteistina valstybei 24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 3, 5 d., 98 str.).

Pagal CPK 762 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine ar kasacine tvarka, savo nutartimi galutinai išsprendžia ginčą dėl teisės arba nutraukia bylą, arba palieka ieškinį nenagrinėtą, jis privalo išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, išskyrus atvejus, kai pagal byloje esančią medžiagą išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka nėra galimybės. Bylos duomenimis, atsakovė įvykdė Klaipėdos apygardos teismo 2012-12-20 nutartį, 2012-12-28 mokėjimo nurodymu ieškovei sumokėjo 9 739,14 Lt, 2012-12-31 mokėjimo nurodymu Nr. 588 sumokėjo 376,92 Lt, t. y. atsakovė sumokėjo 7 512,57 Lt skolą, 1 218,49 Lt procesinių palūkanų, 296 Lt žyminio mokesčio, 1 089 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kadangi apeliacinės instancijos teismo 2012-12-20 nutartis panaikinta, o pirmosios instancijos teismo 2012-07-18 sprendimas liko nepakeistas, tai atsakovei jos permokėta suma sprendimo įvykdymo atgręžimo tvarka priteistina iš ieškovės, t. y. iš ieškovės priteistina atsakovei (7 512,57 Lt – 5 258 Lt) 2 254,57 Lt ir 363,69 Lt procesinių palūkanų, 296 Lt žyminio mokesčio ir 1 089 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovei iš ieškovės priteisti 112 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir 500 Lt atstovavimo išlaidų kasacinės instancijos teisme.

Iš ieškovės UAB „Klaipėdos bendrabutis“ priteisti valstybei 24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme.

Atgręžti Klaipėdos apygardos teismo 2012-12-20 nutarties įvykdymą, priteisiant atsakovei V. J. iš ieškovės UAB „Klaipėdos bendrabutis“ 2 254,57 Lt, 363,69 Lt procesinių palūkanų, 296 Lt žyminio mokesčio ir 1 089 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo