Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant nukentėjusiajai A. R., jos atstovei advokatei R. U., kaltinamajai R. P., gynėjui advokatui A. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, turinti du suaugusius vaikus, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. privataus kaltinimo tvarka kaltinama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2015 m. gruodžio 16 d. apie 13:15 val. Kauno apygardos teismo, esančio A. M. g.18, Kaune, fojė, šalia civilinių bylų raštinės, nukentėjusiajai A. R. belaukiant teismo nuosprendžio kopijos baudžiamojoje byloje Nr. 1A-125-327/2015, kurioje ji yra pripažinta nuketėjusioji, priėjo R. P., nuteisto V. P. sutuoktinė ir trenkė jai ranka į veido sritį. Dėl tokių R. P. veiksmų, t. y. smūgio ranka sudavimo jai į veido sritį nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, šoką, dvasinius išgyvenimus, negalėjo grįžti į darbą ir toliau dirbti.

Kaltinamoji išteisintina nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nustatytos bylos aplinkybės.

Pareikštas nukentėjusiosios civilinis ieškinys 2000 eurų sumai neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidų sumoje 300 eurų.

Kaltinimas grindžiamas nukentėjusiosios A. R. parodymais, liudytojų R. K., E. R. parodymais, nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nutarimu atmesti pareiškėjo skundą bei vaizdo medžiaga.

K. R. P. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2015-12-16 Kauno apygardos teisme buvo paskelbtas nuosprendis jos vyro atžvilgiu. Po nuosprendžio paskelbimo jie turėjo pasiimti nuosprendžio nuorašą. Ilgai vaikščiojo su vyru lauke. Po to atėjo pro centrines duris į teismo raštinę. Kauno apygardos teisme būna dažnai, žino kur raštinė bei pagal darbo pobūdį jai yra žinomos kur yra vaizdo kameros. Todėl negalėtų daryti to, kas akivaizdžia jai yra žinoma. Įeinant priešais stovėjo A. R., kuri kalbėjo telefonu ir pasakė „kad jie jau atėjo“. Suprato, kad ji kalba su kažkuo kas žino apie juos ir apie teismo posėdį. Pastebėjo, kad iki priimant nuosprendį nukentėjusioji visą laiką kalbėjo telefonu. Suprato, kad gali būti advokatė su kuria kalba nukentėjusioji, ji galbūt džiaugėsi, dalinosi įspūdžiais. Jiems einant, nukentėjusioji telefonu sakė „ji mušasi“. Išvadinusi nukentėjusiąją „melage, melage“, priėjusi pasakė „duok telefoną“. Būtent galvojo pasakys advokatei, kad tai yra jų abiejų sudėliotas sąmokslas. Būtent dar papildomai pasipinigauti. Kadangi pati yra žemesnio ūgio, telefono pagriebti iš nukentėjusios negalėjo ir nukentėjusioji liko kalbėti. Kalbėjo telefonu, kol ji su vyru iš raštinės pasiėmė nuosprendį, išeidami paliko nukentėjusiąją besikalbančią telefonu. Tikrai jokio smūgio nukentėjusiajai nesudavė ir fizinio skausmo nesukėlė. Per veidą netrenkė, nes ji net nepasiektų nukentėjusiosios, - esanti už ją žemesnė ūgiu, buvusi su kailiniais, ir kailis neleistų jai suduoti smūgio, ant rankovių esantis kailis trukdė jai ir telefoną paimti. Galvojo, jog kalba su advokate, nes advokatė netinkamai elgėsi. Nėra medicininių dokumentų dėl sužalojimo. Mano, kad abejoms reikia pinigų, anoje byloje reikėjo ir čia jų reikia. Domėjosi jos nekilnojamu turtu ir tik po to prasidėjo raštai į policiją, į apygardą, į prokuratūrą. Fizinio skausmo nesuteikė, delnu nesudavė. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nukentėjusioji A. R. parodė, kad yra nukentėjusioji baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamasis yra R. P. vyras. 2015-12-16 laukė Kauno apygardos teisme prie civilinių bylų raštinės teismo nutarties, kai priėjusi prie jos R. P. trenkė jai į veidą. Negavo jokių paaiškinimų. Prisimena, kad ją išvadino melage. Ji kreipėsi į medikus, jai buvo šokas, negalėjo tęsti darbo, prisilietus juto veido skausmą, ašarojo akys. Kaip viskas vyko yra užfiksuota vaizdo medžiagoje. Prašo priteisti jai 2000 eurų moralinės žalos ir advokato išlaidas. Tuo metu teismo fojė nieko nebuvo. R. P. jai sudavė ranka, po sudavimo jos vyras ją atitraukė. P. nuėjo, o ji liko stovėti laukti nutarties. Sekretorė atnešė jai nutartį, kuri matė kaip jai drebėjo rankos, bėgo ašaros, atnešė vandens. Tikriausiai kai trenkė užkabino pirštu akį. Po įvykio jai buvo patinęs veidas ir veido asimetrija pakrypusi. Tą dieną kreipėsi į savo viršininkę, kad išleistų iš darbo, nes negalėjo dirbti. Į policiją kreipėsi sekančią dieną. Ji R. P. turto duomenų netikrino, advokatas tikrino. Gydytojos nurodymu kreiptis į neurologą ji nesikreipė. Dėl ausies problemų neturėjo, jai padėjo vaistai, kuriuos išrašė šeimos gydytoja. Problema buvo su skruostu ir akimi. Jai buvo suduota tuo metu, kai ji kalbėjo telefonu. Skausmo ausyje nejautė, tik girdimumas blogas buvo. Matomai, telefonas gavo kažkiek smūgio. Jai buvo emocinis smūgis. Tuo metu su sūnumi kalbėjo ir jam pasakė, kad jai ką tik trenkė į veidą. Nedarbingumo pažymėjimo ji neturėjo. Kitą dieną išėjo į darbą.

L. R. K. parodė, kad ji dirba „Šiaulių“ banke. Su A. R. jos dirba kartu. Ir ji yra jos skyriaus vadovė. 2015-12-16 buvo toks įvykis, kai nukentėjusioji grįžo po teismo posėdžio, kolegės ją pasikvietė, kad A. blogai. Merginos buvo jau atnešusios vaistų. Ji buvo labai susinervinusi, beprotiškai verkė, pradžioje nesuprato kas atsitiko. Ant skruosto buvo raudona žymė ir sakė, kad ją sumušė. Pradžioje nesuprato kas sumušė, davė valerijono lašų, raminamųjų tabletę. Siūlė kviestis į policiją, medikus, bei nukentėjusioji kategoriškai atsisakė sakydama, kad nieko nenori, jaučiasi pažeminta. Atsisakė kviesti policiją bei medikus. Tai tiesiog pakvietė vyrą, kad atvažiuotų ir paimtų ją į namus.

Nukentėjusioji yra avarijoje nukentėjusi. Ji serga depresija, kuri jai pripažinta. Ir jos žino, kad geriau tiesiog jos nekalbinti. Kadangi jų grafikas yra suminis, pagalvojo, kad tą dieną ji dirbti negalės, paskambino jos vyrui ir paprašė, kad atvažiuotų jos paimti. Po avarijos nukentėjusioji tapo pažeidžiama. Nukentėjusioji sakė, kad buvo teismo posėdis ir kartojo žodžius „nesuprantu, už ką“ Pasakė, kad po teismo R. P. priėjo ir trenkė jai per veidą. Trenkė ranka. Trenkta buvo į kairę veido pusę. Tą dieną, kai ji grįžo iš teismo, skruostas buvo paraudęs, o sekančią dieną patinęs, A. R. atėjo į darbą. Taip pat ji jautėsi blogai. Dirbo visą dieną, pasiprašė neįprastu laiku važiuoti pas medikus, jaučiai negerai.

L. V. N. parodė, kad dirba Kauno apygardos teisme budinčiu. Sėdėjo kambariuke, monitoriuje stebėjo vaizdus. Pamatė kaip įėjo vyras su moterimi. Išgirdo triukšmą. Kas vyko nematė. Išbėgo į koridorių dar prieš išgirsdamas žodžius „mane muša“. Pamatė atšokusią moteriškę prie staliuko stovinčią, o kitą moteriškę rėkiančią „melage tu“. Nežino gal jos anksčiau buvo susipykusios, nežino kodėl melage vadino. Nepriėjo prie nukentėjusiosios, nes atrodė viskas normaliai, neatrodė, kad nukentėjusioji būtų sumušta, kaltinamoji su vyru jau buvo paėjusi į šoną. Mušimo pėdsakų nematė nei ant vienos moteriškės, nei ant kitos. Jo niekas jokios pagalbos neprašė. Manantis, gal nukentėjusioji atsitraukė kai buvo smūgis. Kokio stiprumo buvo tas smūgis, nežino. Nukentėjusioji nugriuvusi nebuvo, stovėjo. Kai jis priėjo, nukentėjusioji pasakė, kad ją mušė rankinuku. Matė kaltinamąją einančią su rankinuku, ji ėjo pirma, vyras paskui. Niekas neklausinėjo A. R. kas atsitiko. Jos veido liudytojas įdėmiai neapžiūrinėjo.

L. V. P. parodė, kad atėjus į Kauno apygardos teismo fojė matė nukentėjusiąją kalbančią telefonu. Jiems einant nukentėjusioji kalbėjo telefonu sakė „jie atėjo“ .taip suprato ,kad kažkam apie juos kalba, nes daugiau nieko nebuvo. R. P. pakėlė ranką sakydama ant A. R. „tu melagė“, kadangi kabėdama telefonu ta melavo, gestikuliavo rankomis. Priėjęs liudytojas pasakė, kad nepradėtų pyktis, paėmė žmoną už parankės norėdamas nuvesti į šoną. Kad kas muštųsi nematė.

Liudytojas E. R. parodė, kad nukentėjusioji yra jo mama. Po teismo sprendimo jam skambino mama ir informavo apie teismo sprendimą. Pokalbio metu atsitiko kažkoks garsas ir jam mama pasakė, kad jai trenkė. Kiek pamena tai girdėjo apie melagę kalbant. Mama buvo šoke ir jie po to pradėjo kalbėti kokius etapus reikia daryti toliau. Pasakė mamai, kad nueitų susirasti gal kas matė ir prašyti vaizdo įrašo. Apie 5 minutes dar kalbėjo su mama telefonu. Vakare nuvažiavo pas mamą, ji buvo šoke, išgėrusi raminančių vaistų. Tą vakarą nesiūlė mamai kreiptis į policiją.

Byloje esančiu 2015-12-23 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuota, jog pagal nukentėjusiosios skundą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. ikiteisminis tyrimas nepradėtas nesant numatytos veikos BK 284 str. požymių. Nurodoma, jog padarytoje veikoje yra požymių nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., tačiau ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o privataus kaltinimo skundą ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis (b. l. 8-9).

Byloje esančiu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuroro nutarimu atmesti pareiškėjo skundą seka, pagal 2016-01-11 gautą A. R. skundą dėl nesutikimo su Viešosios policijos skyrius centro policijos nuovados vyresniosios tyrėjos G. Z. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, prašo jį panaikinti ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 str.1d., dėl viešosios tvarkos pažeidimo (b. l. 11-13).

2016 m. vasario 5 d. pareiškėja kreipiasi į teismą su skundu privataus kaltinimo tvarka dėl fizinio skausmo sukėlimo suduodant jai ranka (b. l. 3-5).

Byloje esančia valstybinės įmonės registrų centro pažyma seka, kad advokatė R. U. 2015-12-17 10;15:41 val., iškart po įvykio (įvykis 2015-12-16 apie 13:15 val.) domėjosi R. P. nekilnojamuoju turtu (b. l. 61).

Stebint vaizdo medžiagą, gautą iš Kauno apygardos teismo patalpų seka, kad nuketėjusioji apygardos teismo pirmo aukšto fojė sėdi prie durų ir kalbasi su kažkuo mobilaus ryšio telefonu, baigusi kalbėti renka kitą telefono numerį. Kalbantis telefonu atsistoja ir paeina į priekį, atsistoja priešais duris. Tuo metu eina kaltinamoji R. P. lydima vyro, prieina prie nukentėjusiosios, kažką pasako ir užsimoja dešine ranka. Nukentėjusioji atsitraukdama smūgio išvengia, telefoninių pokalbių nenutraukia ir toliau kalba telefonu, vaikšto teismo sargas, į jį pagalbos nesikreipia. Vertinant jos tolimesnius nepertraukiamus telefoninius pokalbius, nesimato, kad nukentėjusioji A. R. būtų patyrusi fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo suteikimą, nežymų jo sužalojimą ar trumpą susargdinimą BK 140 str. nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia BK 140 str. numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str. nurodyti padariniai ir jų nori. Netiesiogine tyčia numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str. nurodyti padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjant bylą, nukentėjusiosios A. R. versija, jog kaltinamajai suduodant ji patyrė fizinį skausmą, nepasitvirtino.

Stebint vaizdo įrašą, nustatyta, jog kaltinamoj priėjusi prie nukentėjusiosios suduoda jai smūgį, tačiau nukentėjusioji atsitraukdama smūgio išvengia. Laikytina, jog nukentėjusioji ne tik nebuvo sužalota, bet nepatyrė ir fizinio skausmo. Tokią išvadą teismas daro iš vaizdo medžiagos,- stebint nukentėjusiosios elgesį po įvykio, nenutraukiamo telefoninio pokalbio, nesureagavus į galimai jai sukeltą veido srityje skausmą, nesikreipiant pagalbos į išbėgusį teismo budintį liudytoją V. N., nekviečiant policijos bei medikų pagalbos. Keistas ir pačios nukentėjusios elgesys, - policijos nekviečia, o teiraujasi teismo darbuotojų vaizdo medžiagos.

Neatmetama ir kaltinamosios pateikta versija, jog ji buvo nukentėjusiosios provokuojama. Stebint iš tos pačios vaizdo medžiagos matoma, kaip nukentėjusioji sėdi prie durų teismo koridoriaus šone, kalbasi telefonu, kažką pastebėjusi per langą greitai atsikelia, praeina į koridoriaus fojė priekį, nenutraukdama telefoninio pokalbio atsistoja priešais lauko duris ir tuo metu įeina kaltinamoji su vyru, kad ji būtų pastebėta. Ir po galimo smūgio sudavimo, telefoninis pokalbis nenutraukiamas, trunka apie 5 minutes, nukentėjusioji stebėtinai elgiasi ramiai ir per tą laiką eina teirautis darbuotojų dėl vaizdo medžiagos. Ir jos kreipimasis tik po kelių dienų į policiją kaltinant R. P. viešosios tvarkos pažeidimu, jos skundas į prokuratūrą dėl policijos nutarimo tik įrodo, jog nukentėjusioji įvykį akcentuoja kaip į viešosios tvarkos pažeidimą, o ne fizinio skausmo jai sukėlimą. Tik neiškėlus baudžiamosios bylos pagal BK 284 str. nukentėjusioji kreipiasi į teismą privataus kaltinimo tvarka kaltinant R. P. sukėlus jai fizinį skausmą.

Teismui kelia pagrįstų abejonių nukentėjusiosios elgesys po įvykio, ar tikrai ji patyrė fizinį skausmą. 2015-12-18 kreipiasi su pareiškimu į policiją, prieš tai 2016-12-17 nukentėjusiosios atstovei advokatei pasidomėjus R. P. nekilnojamu turtu, neturint tam teisinio pagrindo (b. l. 61). Nukentėjusios nenoras bei atsisakymas pateikti teismui telefoninių pokalbių su sūnumi išklotinę, todėl kelia abejonių, ar tuo metu ji tikrai kalbėjusi su sūnumi, o ne su savo advokate, kaip tvirtina kaltinamoji. Tuo labiau stebint iš vaizdo medžiagos, matosi, kad buvo du skambučiai.

Įvertinus visus surinktus įrodymus, teismas sprendžia, jog nesurinkta įrodymų, kad kaltinamosios veiksmuose yra padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamoji savo kaltės nepripažino, medicininių dokumentų ar eksperto išvadų dėl patirto fizinio skausmo byloje nėra. Nukentėjusios pateikti medicininiai dokumentai iš šeimos gydytojos konstatuota, kad būklė po veido sumušimo (pacientės nusiskundimu), nenustatyta jokių sveikatos sutrikimų, o ji buvo nukreipta pas odontologą, neurologą, LORą (b. l. 119).

Iš 2015-12-17 odontologo konsultacijos matyti, kad stebima nežymi veido asimetrija, burnos audiniai be pakitimų, dantenos sveikos, veido oda kairėje pusėje simetriška, dėl viršutinio žandikaulio lūžio prieš tris metus, veido aptirpimas po avarijos neatsistatė (b. l. 167).

Kodėl nesikreipė pas kitus gydytojus, pas kuriuos buvo nukreipta šeimos gydytojo, nukentėjusioji pasakyti negalėjo. Neurologo bei LOR pagalbos rekomenduojamos šeimos gydytojos, atsisakė, teisiamajame posėdyje nurodydama, kad gerai jautėsi. Liudytojas V. N. įvykio metu matęs nukentėjusiąją parodė, jog ji nebuvo sužeista, neatrodė, kad būtų patyrusi fizinį skausmą ar šoką, nebuvo susijaudinusi, pagalbos nesikreipė, o toliau kalbėjo mobiliuoju telefonu.

Apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas tik visiškai, besąlygiškai teisiamajame posėdyje ištirtais ir pagrįstais įrodymais. Nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais, nutylėjimais, abejonėmis. Kiekviena abejonė, nepašalinti prieštaravimai vertinami kaltinamosios naudai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įvertinus visus byloje esančius įrodymus, konstatuojama, kad R. P. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu R. P. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintina, kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

R. P. išteisinti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios A. R. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.