Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2025-12-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1925-1132/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-12-10
Bylos Nr.
1-1925-1132/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41839-2024-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Tamošaitienė
Kaltinamasis
M. Z.
Nukentėjusysis
E. R.
Advokatai
Aleksandras Pocius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1925-1132/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41839-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.1; 1.2.4.1.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 10 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,sekretoriaujant Kristinai Matjošaitienei, Neringai Ušackaitei, Vitalijai Krylovai,dalyvaujant prokurorei Arūnei Alimaitei-Kakoškinai,kaltinamajam M. Z., jo gynėjui advokatui Aleksandrui Pociui,nukentėjusiajam E. R.,

viešame teisiamajame posėdyje mišriu būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis (stalius staklininkas), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas dešimt kartų, paskutinius kartus:

1) Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 8 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;

2) Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką;

3) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. sausio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per pirmus keturis bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

4) Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. sausio 3 d. paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta subendrinta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo;

5) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 20 parų arešto bausmė. Bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

M. Z. 2024 m. spalio 17 d. apie 21.38 val. (duomenys neskelbtini), esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu, tyčia, peiliu du kartus dūrė nukentėjusiajam E. R. į krūtinę bei pilvą taip padarydamas kiauryminę durtinę – pjautinę krūtinės ląstos kairės pusės ir aklą durtinę – pjautinę pilvo žaizdą, tokiu būdu dėl kiauryminio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo sunkiai sutrikdė E. R. sveikatą dėl ko nukentėjusysis buvo sunkiai suluošintas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. Z. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad visų smulkmenų nepamena, nes buvo emocinėje būsenoje, be to turėjo traumą, gulėjo ligoninėje (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kaltinime nurodytą dieną apie pavakarę atėjo pas V. P.. V. P. turėjo vyno, bet jis nenorėjo gerti vyno, todėl nuėjo į parduotuvę ir nusipirko alaus. Jis tą vakarą nebuvo apsvaigęs, kadangi dar tik ruošėsi išgerti alaus. Maždaug 21 val. pas V. P. atėjo E. R. su sugyventine. Jie jau buvo išgėrę ir dar atsinešė „šnapso“. Taip pas V. P. vis ateidavo ir išeidavo žmonės tą vakarą. Jie buvo kambaryje su balkonu. E. R. atsinešė degtinės, bet jis (M. Z.) sakė, kad negers degtinės ir žodis po žodžio susiginčijo su R., apsistumdė ir susikibo. Jis (M. Z.) gavo į antakį. V. P. juos išskyrė. Jo sugyventinė pusiau neįgali ir R. užgavo jo emocijas. Paskui buto savininkas pasakė jam išeiti, tai jis atsigėrė alaus ir išėjo. Nežino iš kur tas peilis atsirado, ant stalo buvo. Ant nukentėjusiojo kraujo nematė. Nukentėjusysis atsisėdo ant lovos, jo draugė rėkė, o V. P. liepė jam (M. Z.) išeiti. Jeigu jis sužalojo nukentėjusįjį, vadinasi peilis buvo. Kitą dieną atvažiavo pasiimti draugės, bet policija peilio nerado. Po kiek laiko pasakė, kad peilis atsirado, tačiau jo pirštų antspaudų ant peilio nebuvo. Padarė tą nesąmonę, gailisi. Pripažįsta viską, gailisi, atsuktų laiką atgal, to nebūtų įvykę. Jis susijaudino, dėl to viskas įvyko. Pripažįsta, kad sužalojo nukentėjusįjį (3 t., b. l. 146–147; 4 t., b. l. 34).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. R. parodė, kad vakare jis su O. atėjo pas V. ir vartojo alkoholį. Tuo metu bute buvo V., dar du vyrai ir moteris, kuri gulėjo lovoje. Tie žmonės vartojo alkoholį, alų, visi buvo neblaivūs. Buvo du žmonės su kuriais sukonfliktavo tą vakarą, vienam iš jų tikrai sudavė į nosį, bet atsiprašė ir gėrė visi toliau. O. pradėjo konfliktuoti su tais vyrais, todėl jis ir sudavė. Po kokių 15–20 minučių su O. ėjo parūkyti. Nežino, kuris ėjo pirmasis. Jis atsisuko į kambario pusę ir gavo tuos dūrius. Peilio nematė. Tą vakarą peilis buvo ant stalo, juo užkandą pjaustė, bet jis peiliu nepjaustė. Nežino ar jis sudavė tam pačiam vyrui, kuris jį sužalojo peiliu. Po įvykio bute liko V., O. ir jis. Girdėjo kaip kažkas sakė „dingstam atvažiuoja policija“. Kai grįžo į butą norėdamas išsiaiškinti kas jį sužalojo, jam pasakė, kad to žmogaus bute nėra, pabėgo. Vadinasi jie žinojo, kas jis toks.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 3 dalimi, balsu perskaitė dalį nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kur nukentėjusysis E. R. parodė, kad bute taip pat buvo dar du jam nepažįstami asmenys, moteris (kuri visą laiką sėdėjo, gulėjo, nes nevaikšto) bei vyras apie 60 metų. <...> Viso vakaro ir išgertuvių metu jie su jį sužalojusiu asmeniu žodiškai vis sukonfliktuodavo, nes jis vis ką nors negražaus pasakydavo ant O., o jis (E. R.) jį įspėjo, kad jis prisišnekės, gaus į galvą, bus sumuštas. <...> Einant į balkoną parūkyti su juo (E. R.) ėjo O. ir jeigu jis neklysta, jam (E. R.) iš paskos ėjo jį sužalojęs asmuo. Jam (E. R.) tik priėjus balkoną ir būnant jame staiga jame atsirado asmuo apie 60 metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, apie 185 cm ūgio, daugiau šio asmens požymių neatsimena, tuomet jis staiga priėjo labai arti jo (E. R.) ir jis (E. R.) pajuto šilumą kūne, o jam atsitraukus jis (E. R.) pamatė, kad kraujuoja. Šis asmuo jam (E. R.) nieko nesakė, tai tas pats asmuo, kurį jis anksčiau įvardino. Su kuo buvo sužalotas jis nematė, asmuo iš karto pasišalino iš buto. <...> Jam buvo nustatyti paviršutiniai sužalojimai, žaizdos susiūtos, jis tolimesnio gydymo atsisakė ir išvyko. Po to grįžo į išgertuvių vietą, tikėdamas surasti jį sužalojusį asmenį ir paklausti, kodėl jis taip pasielgė, tačiau jo bute nebuvo. Bute buvo likę tik keturi asmenys, t. y. O., V., S. ir nevaikštanti, garbaus amžiaus moteris (1 t., b. l. 66–71).

Teismui balsu perskaičius nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusysis E. R. patvirtino pagarsintų parodymų teisingumą ir parodė, kad konfliktas kilo vakaro pradžioje. Kol jo sužaloto nepaguldė į lovą, joje gulėjo ta nevaikštanti moteris. Su S. nekonfliktavo. Po įvykio S. nieko nedarė, V. – buto savininkas, o O. jį gelbėjo (3 t., b. l. 147–148).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. M. parodė, kad buvo pas kaimyną, atėjo „buteliuko padaryti“. Kai atėjo, bute jau buvo keturi žmonės – O., E., kaltinamasis ir kažkokia moteriškė. Dar buvo buto savininkas. Bute du kambariai, bet ar visi buvo viename kambaryje, nepamena. Visi bendrai vartojo alkoholį, degtinę, bet nematė ar kaltinamasis gėrė degtinę. Neįsidėmėjo ar nukentėjusysis gėrė. Nepamena, kas ir kur sėdėjo. E. anksčiau nepažinojo, kaltinamąjį yra anksčiau kokį kartą matęs. O. pažinojo, ji vietos gyventoja, o tos moteriškės nepažinojo, nežino su kuo ji atėjo. Bute buvo gal valandą, nepastebėjo jokių išskirtinių kaltinamojo bruožų. Tuo metu jokių konfliktų nebuvo. E. išėjo parūkyti ir jis nusprendė eiti, bet tada pamatė, kad kraujas purškia, nukentėjusysis laikosi už pilvo. Kvietė greitąją. Kai pamatė nukentėjusįjį, spaudė rankšluosčiu žaizdas. Nukentėjusysis nieko nesakė, jis praradinėjo sąmonę. Jis sukniubo prie lovos. Matė žaizdas, gal apie 1 cm skersmens, žaizdos buvo pilve. Nematė su kuo buvo sužalotas nukentėjusysis. Negirdėjo, kas ir ką kalbėjo, ne tas buvo galvoje. Privažiavo policija, greitoji, tada jis apsisuko ir išėjo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 3 dalimi, balsu perskaitė liudytojo S. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur liudytojas S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad <...> taip pat bute buvo moteris, ją matė pirmą kartą, jos vardo nežino, ji jam pasirodė vyriausia iš ten buvusių, jai apie 70 metų, galbūt mažiau. Stambaus kūno sudėjimo, jis jos atsistojusios nematė, ji sakė, kad jai skauda kojas, ji niekada nebuvo atsistojusi. Aš jos dar paklausiau, kas jai nutikę, bet ji nutylėjo, nieko nesakė, tik parodė, kad jos visos kojos vien „mėlynės“. Ir dar vienas bute buvęs asmuo buvo jo metų, galbūt keliais metais vyresnis, vidutinio kūno sudėjimo, ūgio apie 180 cm, ar mažiau. Jis ką labiausiai įsidėmėjo, tai jo lyg dešinė akis buvo visa mėlyna, asmuo praktiškai negalėjo atsimerkti. Ką jis vilkėjo jis (S. M.) neatsimena, tačiau kiek atsimena pas V. jis šį asmenį yra matęs ir prieš tai vieną kartą, tačiau tiksliai pasakyti kada, negali. <...> Maždaug po 20 minučių nuo jo atėjimo iš kambario išėjo asmuo, kurį įvardino už jį vyresniu asmeniu, jo vardo nežino, tai tas pats asmuo, kuris buvo su kraujosruva akyje. Kompanijoje jau visi buvo išgėrę. Šis asmuo atsistojo ir išėjo, nieko nesakęs, konflikto prie stalo jokio nebuvo, buvo matyti, kad tas asmuo išeina iš kambario į kitą kambarį, o ne iš buto. Matė, kaip jis sėdėjo svetainėje ant lovos (tame kambaryje, kur yra balkonas) ar asmuo ką nors turėjo rankose, jis nežino, nematė. Neužilgo parūkyti į balkoną ėjo O. ir jos draugas E., o jis (S. M.) netrukus irgi pradėjo eiti jiems netoliese, tikslu parūkyti į balkoną. Jam einant į kambarį, kuriame balkonas, išgirdo rėkiančią O. ir pamatė kruviną, suklupusį E., jis nebematė ar dar kažkas buvo kambaryje, bet kiek atsimena jų kompanijoje buvusio asmens su kraujosruva akyse, nebebuvo bute. Tuomet jis staigiai paėmė E. ir paguldė svetainėje ant lovos, jis vilkėjo baltą maikę, jis (S. M.) matė daug kraujo, maikė buvo kruvina dviejose vietose. E. pradėjo dejuoti, tačiau nieko nesakė kas ir kaip buvo. Paguldęs jį (E. R.) į lovą matė du sužalojimus, t. y. du dūrius, maždaug po 1 cm skersmens, tačiau suprato, kad jie gilūs. Vienas dūris buvo pilvo srityje, kitas širdies srityje. Tai pamatęs paėmė kažkokį skudurą ir juo uždėjo durtines žaizdas, stengdamasis sulaikyti kraujavimą, kad asmuo nenukraujuotų. Kas iškvietė medikus, nežino. Viskas vyko labai greitai, atsimena, kad O. buvo labai išsigandusi, susijaudinusi, verkė, rėkė. V. atėjo į kambarį irgi pažiūrėti, kas atsitiko. Netrukus į butą atvyko medikai ir policija. Jis padėjo medikams sužalotą E. išnešti. Jis su V. nekalbėjo ir neklausė, kas čia toks buvo pas jį bute ir pasišalino galimai sužalojęs E. Jis pačio įvykio, kada buvo sužalotas E., nematė, jokio konflikto negirdėjo, tačiau jį (E. R.) galimai sužalojo asmuo, buvęs su kraujosruva, kadangi daugiau pašalinių asmenų, apart anksčiau jo įvardintų, bute nebuvo ir būtent prieš E. ir O. einant parūkyti, matė šį asmenį sėdintį kambaryje, kur ir buvo sužalotas E. (1 t., b. l. 114–117).

Teismui balsu perskaičius liudytojo S. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas S. M. patvirtino parodymų teisingumą ir papildomai parodė, kad tas žmogus, kuris negalėjo atsimerkti, yra kaltinamasis. Negali kategoriškai teigti, kad kambaryje, kuriame buvo sužalotas nukentėjusysis, buvo ir daugiau žmonių. Jis buvo neblaivus, todėl nepamena. Visi buvo pasimetę dėl įvykio, nesidairė ar kas išėjo iš buto. Nematė, kada iš buto išėjo kaltinamasis (4 t., b. l. 32).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja O. M. parodė, kad į butą pas V. atėjo su E.. Tuo metu bute buvo V., buto šeimininkas, Buvo moteris, kur sėdėjo ant sofos, nelabai vaikštanti, M. ir vėliau atėjo S. Alkoholį vartojo svetainėje, svetainėje buvo ir balkonas. Visi vartojo alų, degtinę. Stalas buvo nukrautas, bet konkrečių daiktų nepamena. Jai būnant jokių konfliktų nebuvo. Kaltinamąjį matė pirmą kartą, jis buvo su sumušta akimi, jau buvo pradėjusi gyti ta mėlynė, keisti spalvą. Nežino ar nukentėjusysis anksčiau pažinojo kaltinamąjį. Ji suprato, kad ta sunkiai vaikštanti moteris gyvena su kaltinamuoju. Tuo metu visi išgėrinėjo pas V., visi buvo neblaivūs. Tuo metu bendravo su E., bet dabar ryšių nepalaiko. Planavo su E. eiti miegoti į kitą kambarį, bet prieš tai nusprendė parūkyti balkone. Prie balkono prie stalo sėdėjo kiti asmenys. Jiems einant viduryje sėdėjo moteris, o jai iš šonų sėdėjo du vyrai ir ant kėdės prie staliuko, prie sienos, berods, sėdėjo S. Jie, kaip yra siena, staliukas, tarpas ir lova, pro tą tarpą turėjo praeiti link balkono. Jie (O. ir E.) turėjo praeiti pro juos visus. Tas, kuris sėdėjo prie sienos ir pirmas prie lovos, jie gaunasi vienas priešais kitą. Vienas priešais kitą, tai ant kėdės sėdėjo S. ir arba V., arba M.. Kai E. jai suspaudė ranką, ji buvo visai šalia balkono durų, ji jau buvo praėjusi visus žmones, o E. buvo už jos, tai jis (E. R.) buvo ties pirmu vyru, arba ties ta moterimi. Kaip minėjo, ji ėjo pirma, E. ėjo jai iš paskos įsikibęs į jos ranką. Ji tik pajuto, kad E. suspaudė jos ranką ir sudejavo, ar kažką pasakė, ir ji atsisukusi pamatė, kad E. krūtinė kraujuoja. Ji puolė į paniką. Tada S. parvertė E. ant lovos, užspaudė žaizdas, o ji iškvietė greitąją. Kad kaltinamasis būtų sužeidęs nukentėjusįjį, ji nematė, tačiau kažkuriuo momentu pamatė kaltinamąjį su peiliu rankoje. Jis buvo paėjęs toliau link durų. Ji pasiėmė telefoną, kad iškviestų greitąją, ir tada kaltinamasis labai greitai pasišalino iš buto. Nežino nei kur kaltinamasis dingo, nei kur pabėgo. Peilis buvo virtuvinis. Su tamsia rankena, ilgio negali pasakyti, apie 20 cm, peilis nebuvo atlenkiamas. Nepamena ar ant peilio buvo žymių. Ką tuo metu darė V., nepamena.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 3 dalimi, balsu perskaitė liudytojos O. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur liudytoja O. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad <...> jai einant į tą kambarį, kur yra balkonas, ji matė, kad M. yra persėdęs ant sofos, t. y. sėdi jos prieš tai sėdėtoje vietoje, t. y. pirmas nuo įėjimo į kambarį, šalia jo R., greta jos, ant sofos, prie balkono V., o S., kaip ir prieš tai, sėdėjo prie stalo kitoje pusėje. <...> Dar ką pamena, kad einant link koridoriaus iš to kambario su balkonu, kur viskas įvyko, ji pamatė veidu į ją stovintį M., kuris dešinėje sulenktoje per alkūnę ties krūtine rankoje laiko virtuvinį peilį, kuris, sakytų, galėtų būti 15–20 cm ilgio, su juodomis kriaunomis, sidabriniais ašmenimis, kurie nepamena ar buvo kruvini, ar ne. Va tada ji ir suprato, kas čia atsitiko, t. y. M. padūrė E.. Tada M. apsisuka ir išeina iš buto. Nematė, kad išeidamas M. būtų išmetęs kur nors peilį, nes paskui atvykę pareigūno to peilio ieškojo tiek bute, tiek laiptinėje, tiek lauke aplinkui namą ir jo nerado. Tai supranta, kad M. tą peilį išsinešė. Pirmam iš buto išėjus M., ji ėjo iš paskos ir jai išėjus į laiptinę M. ji nematė – kur jis nuėjo ar nubėgo, ji nežino (1 t., b. l. 92–97).

Teismui balsu perskaičius liudytojos O. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja O. M. patvirtino parodymų teisingumą (4 t., b. l. 33–34).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. P. parodė, kad įvykio dieną Z. ir nukentėjusysis vartojo šnapsą jo bute. Kada atėjo Z., nepamena, tačiau jis (M. Z.) buvo sveikas. Z. atėjo vienas. Dar bute buvo nukentėjusysis, O. ir S. Z. ir nukentėjusysis konfliktavo, ginčijosi. Z. pripjovė nukentėjusįjį. Jie ten buvo tik dviese. Mažiuku peiliu pripjovė, 10 cm nebus. Peilis jo (V. P.), peilis buvo ant stalo tame kambaryje, paskui tą peilį pasiėmė policija. Nežino dėl ginčijosi, keikėsi. Jis tuo metu buvo kitame kambaryje. Z. išėjo iš karto po įvykio. Jis (V. P.) iškvietė policiją, davė maikę nukentėjusiajam ir atvažiavo policija. Bute dar buvo vyras, kuris vadinamas „Bebru“. „Bebras“ išėjo, tik nepamena ar prieš, ar po konflikto. Konflikto metu O. nebuvo. E. R. nėra konfliktas, jį seniai pažįsta. Nematė kai padūrė nukentėjusįjį, tik girdėjo kaip nukentėjusysis lovoje dejuoja. Prieš padūrimą dar Z. su nukentėjusiuoju susimušė. Z. ėjo į vonią praustis, nes Z. iš nosies ar lūpos bėgo kraujas. Akys buvo sužalotos. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 3 dalimi, balsu perskaitė liudytojo V. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. Z. sunku pasakyti kiek pažįsta, gal kokius 5 ar 10 metų. Geriau pažįsta M. brolį A., kurį tiesiog vadinu A. ir viskas. M. ar turi pravardę, nežino. M. gali apibūdinti kaip lyg ir nieko tokį vyrą, bet jis išgėręs tampa labai karštakošiu, greitai užsiplieskia ir supyksta, pas jį palauk nėra, pyksta tiek žodžiais, o ir veiksmais – puola muštis. Jis pats su M. niekada nėra turėjęs jokių konfliktų, niekada nėra net susipykę, tarp jų nebuvo niekada kilusių muštynių, turbūt tikriausiai nebuvo dėl ko pyktis ar tuo labiau muštis. Nori pasakyti, kad po kariuomenės, kuri 1985 – 1987 metais, pradėjo gerti alkoholį ir jį nuolat vartoja eilę metų. Pas jį bute kartas nuo karto vyksta išgertuvės, nors toks įvykis, kuris čia įvyko, kai buvo padurtas žmogus, buvo pirmas, bet tų pasisėdėjimų jo bute yra nemažai. Jis dėl nuolatinio alkoholio vartojimo tiesiog labai daug ko neprisimena, netgi gali įvykius maišyti tarpusavyje. 2024 m. spalio mėnesį, tikslios datos neprisimena, bet jeigu yra nustatyta, kad tai yra spalio 17 diena, tai tikrai taip galėjo būti, ryte prabudęs, apie 10.00 val. nuėjo į netoliese namų esančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ ir nusipirko vyno butelį „Kunigundą“, kurią gėrė kartu su kažkokiu ten vietoje prisilaikančiu vyriškiu, galimai tai buvo prie „(duomenys neskelbtini)“ baro, pamena, kad tas vyriškis, kuris nuolatos toje vietoje būna ir geria, būna iki apie 11.30 val. ir eina namo, todėl apytiksliai ir prisimena, kad panašiu metu prie jų priėjo M. Z. ir jo, kaip supranta, sugyventinė R., kurios pavardės nežino. R. pažįsta apie 1 metus laiko ir apie ją labai mažai žino – nežino nei pavardės, nei kur ji pasilaiko – gyvena. Susipažino su ja per M. brolį A. Žino, kad R. labai sunkiai vaikščioja. Tai būnant prie parduotuvės, kaip minėjo, prie „(duomenys neskelbtini)“ pamatė nuo parduotuvės ateinantį M. kartu su R. Spėja, kad iki tos vietos juos kažkas turėjo atvežti, kadangi R. vos paeina, tačiau nematė nei kas juos vežė, nei kur paleido, nei kuo tiksliai atvažiavo. Spėtų, kad taksi. M. ir R. prašė, kad leistų jiems panakvoti vieną naktį pas jį bute. Kur jie gyvena nežinojo nei tada, nei dabar. Jiems susitikus pastebėjo, kad yra stipriai sutinusi kairė M. akis, t. y. užtinęs ir visas mėlynai raudonas buvo M. kairės akies viršutinis vokas. Iš sutinimo dydžio ir spalvos suprato, kad sužalojimas buvo šviežias. Daugiau jokių sužalojimų nepastebėjo ant M. veido. Nei jis klausė M. kas jam atsitiko, nei jis (M. Z.) ar R. jam kažką pasakojo. M. matė pirmą kartą sužalotą. Kur M. ir R. buvo iki juos susitinkant, nežino, jie to nesakė. Susitikus su M. nei jis, nei M., nei tuo labiau vos paeinanti R., į parduotuvę nėjo ir alkoholio nepirko, bet pamena, kad M. turėjo ir jam rodė savo rankoje laikytą 0,7 degtinės butelį galimai „Kvietinė“ pavadinimu, sakė, kad namuose pas jį galės išgerti. Jam (V. P.) viskas tiko. Tada, pamena, kad M. jam sakė, kad iškvietė taksą ir kad jis tuoj atvažiuos. Taksi buvo kviestas R., kurią buvo reikalinga nuvežti iki jo (V. P.) namų, kadangi ji tiesiog neateitų. Paties taksi kvietimo negirdėjo ir nematė, apie tai jam M. tiesiog pasakė. Viskas taip ir buvo, taksi iš tikrųjų atvažiavo pilkos spalvos lengvasis automobilis ant kurio šoninių durelių buvo užrašas, kiek pamena, „Bolt“, gal tai buvo „Toyota“, bet tiksliai to neprisimena, tiesiog nekreipė dėmesio, valstybinių numerių taip pat nežino, nekreipė dėmesio. Į taksi įsėdo visi trys, pasakyti kokio amžiaus vairuotojas buvo, negali. Taksi juos išleido prie daugiabučio namo esančioje aikštelėje, kuri yra labai duobėta ir jie trise pievoje išmintu takeliu nuėjo iki daugiabučio laiptinės, kuri yra viena daugiabutyje. Užėjus pas jį į butą, jie gėrė jo (V. P.) turėtą „Kunigundą“, jo bei M. ir R. atsineštą „šnapsą“. Tarp jų trijų begeriant „šnapsą“ jokių konfliktų nebuvo, nebuvo jokių muštynių, viskas buvo tarp jų gerai. Prisimena, kad kažkuriuo momentu pas jį į butą atėjo R. ir G., gal jie vienu ir tuo pačiu metu atėjo, o gal vienas, o paskui kitas, jeigu ir atskirai atėjo, nežino, kuris pirmas, o kuris antras. R. yra tokios R. vyras, jų pavardžių nežino, tik žino, kad jie gyvena kažkur kitoje gatvės pusėje nei „(duomenys neskelbtini)“. Jokių R. ar R. kontaktų nežino ir neturi. Tik žino, kad R. gimtadienis yra tą pačią dieną kaip jo, t. y. rugsėjo 19 dieną. Apie tai kur R. dirba ir ar dirba, nieko nežino, R. dirba parduotuvėje kažkokioje, galimai „(duomenys neskelbtini)“. Kažkuriuo momentu prie jų prisijungė ir kaimynas G., kurio pavardės nežino, bet jis gyvena galimai 7 ar 8 aukšte. Jie visi atėjo savo noru, jų nekvietė, visi vartojo alkoholinius gėrimus. Vienu momentu tarp M. ir G. konfliktas, o dėl ko konfliktas kilo, jis net nesupranta, gal dėl politikos, kas čia dabar pasakys, tiesiog nebeprisimena, bet esmė, kad M. ir G. vos nesusimušė. Bet tikrai vienas kitam nesudavė nei vieno smūgio, čia tai tiksliai, konfliktavo tik žodžiu. Kadangi matė, kad vyksta konfliktas, nusprendė, kad reikia kviesti pareigūnus, norėjo, kad būtų išprašytas G., nes G. išeiti atsisakė. M. nenorėjo vyti lauk, kadangi buvo jau R., kaip juos čia išvysi, kai ji nevaikščiojo. Tiksliai to neprisimena, bet atvykus pareigūnams ar namuose buvo M., nepamena, gal jis kažkur išėjo, nežino. Bet atvykę pareigūnai išprašė G. ir jis daugiau nebegrįžo. Vienu metu buvo užėjęs „(duomenys neskelbtini)“ su žmona, bet atėjo ir išėjo. Kuriuo momentu jie atėjo, matė ar ne M., R., G. ir R., nežino, tiesiog neprisimena. Kas tas „(duomenys neskelbtini)“ – jo vardo, pavardės, kontaktų neturi ir nežino, jis gyvena sekančiame devynaukščiame name, tikriausiai 33 numeris. Apie jo žmoną išvis nieko nežino. Gali pasakyti tiek, kad, kiek atsimena, tą dieną jis tik ryte buvo išėjęs iš namų ir nuėjęs iki parduotuvės, kur pirko „Kunigundos“ vyną ir tuo kartu paskui grįžo namo su taksi su M. ir R.. Tai taip išeina, kad tas vaikinas, kuris vėliau buvo padurtas, su O. atėjo patys į jo namus. Kodėl pirminės apklausos metu nurodė, kad susitiko juos prie „(duomenys neskelbtini)“ jis paaiškinti negali, tiesiog to neprisimena. Rodos, R. dar buvo, kai atėjo O. su savo draugu, bet R. išėjo namo kuris laikas iki paduriant tą vaikiną ir paties įvykio tikrai nematė ir jame nedalyvavo. Kažkuriuo momentu atėjo ir S.. Iš pradžių visi gėrė tame kambaryje, kuris yra kaip ir miegamasis – kambarys dešinėje atėjus į svetainę, kur stovi dvi miegamosios lovos. Tada visi persikėlė į tą kambarį, kuris skaitosi, kaip svetainė, kadangi ten balkonas ir patogiau eiti rūkyti į balkoną. Pamena, kad kažkuriuo momentu tas O. draugas sakė norintis eiti pagulėti į tą kitą kambarį – miegamąjį, pamena, kad išėjo. Dar iki jam išeinant tarp jo ir M. kilo konfliktas. Pamena tik įvykio fragmentus, nes buvo tikrai stipriai girtas. Pamena, kad buvo daug keiksmažodžių, kad siuntinėjo jie vienas kitą, pamena, kad tai vyko kambaryje su balkonu. Kas, kurioje vietoje sėdėjo ar stovėjo, tikrai neprisimena. Kad M. būtų kabinėjęsis prie O., neprisimena. Kiek pamena, konfliktavo tai tik M. su tuo O. draugu. Vienu momentu jam tiesiog pabodo klausyti to konflikto, jis pasakė, kad eina miegoti ir išėjo į tą miegamąjį, kur buvo vienas. Tiek, kiek matė, O. draugas nesudavė nei vieno smūgio M. kumščiu į veidą, į dešinę akį. Nuėjęs miegoti girdėjo, kad konfliktas toliau tęsiasi, vienas ant kito M. ir O. draugas rėkauja, pagalvojo kaip čia atrodys prieš kaimynus ir atėjo jų raminti. Atėjęs pamatė, kad O. draugas padurtas. Paties momento, kaip O. draugas buvo padurtas, nematė. Matė, kad kraujuoja O. draugo pilvas. Jo vienintelio kambaryje nebuvo, kai įvyko padūrimas, o kambaryje buvo tiek R., tiek O., tiek ir S., kurie viską turėjo matyti. Tada liepė kviesti greitąją pagalbą. Kai pamatė sužalotą O. draugą peilio pas jį kūne nebuvo, bet pamatė, kad ant stalo matė vienintelį kambaryje buvusį peilį, vieninteliu juo galėjo ir turėjo būti padurtas O. draugas. Ar jis buvo toje pačioje vietoje kaip ir prieš tai, kai matė peilį paskutinį kartą iki išeinant į miegamąjį, nežino. Tuo peiliu vakaro metu visi pjaustė maistą ir peilį naudojo, tai buvo jo peilis. Kai pastebėjo tą peilį padėtą ant stalo, nepastebėjo, kad ant jo būtų buvę kraujo, kažkuriuo metu tą peilį padėjo į pintinėlę. Pamatęs, kad kruvinas O. draugas, liepė kviesti greitąją, nusirengė maikę. Niekas daugiau be M. negalėjo to O. draugo padurti, juk tarp jų buvo konfliktas prieš tai, pats M. greitai ir dingo iš jo buto. Nesakė M., kad jis dingtų ir bėgtų iš buto. O. su draugu ateidami, pamena, kad atsinešė vieną valstybinės degtinės 0,7 l talpos. Pamena, kad jos gėrė visi tame tarpe ir pats M.. Negirdėjo, kad O. draugas būtų priekaištavęs M., kad jis negeria, nes juk jis – M., gėrė tą O. ir jos draugo „šnapsą“. Nematė, kad M. būtų sodinęs, stūmęs pačią O.. Iškvietus pareigūnus ir medikus, jie išvežė nukentėjusįjį į ligoninę. Neprisimena kodėl neparodė, nedavė pareigūnams to peilio, kuriuo, kad buvo įsitikinęs, buvo sužalotas O. draugas, paaiškinti to negali. Galimai kažkur ir perdėjo tą peilį, nes po įvykio aišku, kad tuo peiliu ir naudojosi. Neparodydamas tiems pareigūnams to peilio taip ir gaunasi, kad jį slėpė. Paaiškinti kodėl taip darė negali. Po įvykio pas jį kurį laiką liko gyventi R., bet ją prieš kokią savaitę gerą pasiėmė pats M., o kur jis ir R. yra, kur pasilaiko, nieko nežino. Kuri tai diena buvo, nežino, bet supranta, kad M. buvo sulaikytas ir kai jį paleido, M. iš karto ir atvažiavo – įbėgo pas jį į butą, pasakė R. rengtis ir jie išvažiavo ir nuo to laiko jis nei vieno, nei kito nematė ir nekalbėjo. Nei su O., nei su jos draugu nekalbėjo ir su jais nebuvo susitikęs. Ar tą vakarą tas O. draugas grįžo, jau tiesiog nebeprisimena. Pamena, kad stipriai buvo apsvaigęs nuo alkoholio, po to, kai išvežė greitoji O. draugą, tiesiog nelabai ką ir beprisimena. Kur pabėgęs buvo M. ir kur jis leido laiką, nieko nežino. Pats įvykio metu nebuvo sužalotas ir jokių pretenzijų niekam neturi. Parodymus davė, prašo jais remtis, daugiau prašo jo nekviesti, niekur jis neis, jokiose akistatose tikrai nesiruošia dalyvauti (1 t., b. l. 106–111).

Teismui balsu perskaičius liudytojo V. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas V. P. patvirtino parodymų teisingumą. Neatsimena ar buvo Z. sužalotas. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes, pas Z. buvo sužalota akis. Gerai nepamena ar Z. prausėsi, bet akis buvo sužalota. Z. pas jį namuose tikrai prausėsi akį, kraujo nematė, gal truputį kraujavo. Po įvykio Z. paprašė apsiprausti (4 t., b. l. 33–34).

Iš 2024 m. spalio 17 d. – 2024 m. spalio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad atlikta įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu buvo apžiūrėtas devynių aukštų namo, trečiame aukšte esantis vieno kambario su padaryta pertvara butas Nr. 33, matomi girtavimo pėdsakai. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 37–57).

Iš 2024 m. lapkričio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad atlikta papildoma įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu kambaryje Nr. 1 prie dešiniosios kambario sienos stovi ovalo formos medinis stalas su netvarkingai ant stalviršio išmėtytais daiktais, tarp kurių yra ir iš medinių vytelių nupinta pintinėlė. Peržiūrėjus pintinėlėje esančius daiktus rastas ir juodomis plastikinėmis kriaunomis ir nulaužta sidabrinės spalvos geležte 14,5 cm ilgio peilis, kuris paimamas. V. P. nurodo, kad būtent šiuo peiliu ir buvo 2024 m. spalio 17 d. vakare, jo namuose padurtas O. draugas, tačiau nuo atvykusių policijos pareigūnų jis pats peilį paslėpė ir peilio jiems nepateikė (1 t., b. l. 58–65).

Iš 2024 m. spalio 26 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-jo skyriaus vyriausiosios patrulės G. K. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2024 m. spalio 17 d. dirbant radijo šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“, kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyr. tyrėju R. G. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyriaus budėtojo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), ką tik su peiliu vienas vyras dūrė kitam ir pasišalino, kur pasakyti negalėjo. Įvykio vietoje tikslinant įvykio aplinkybes bute buvę asmenys teigė, jog įtariamasis pasišalino kartu su savimi išsinešdamas ir peilį, kuriuo sužalojo nukentėjusįjį. Buvo patikrintos buto patalpos bei daugiabučio prieigos ieškant minėto peilio, tačiau peilis nebuvo rastas. (1 t., b. l. 171–172).

Iš 2024 m. lapkričio 18 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. S. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad tikslinant įvykio aplinkybes nustatyta, kad sužalotas peiliu (medikų teigimu du dūriai į krūtinės ir pilvo sritį) yra E. R.. Asmuo iš gydymo įstaigos buvo išleistas. Tyrimo eigoje gauti duomenys, kad 2024 m. spalio 18 d. E. R. vėl kreipėsi į medikus dėl komplikacijų po 2024 m. spalio 17 d. sužalojimo, ko pasėkoje buvo stacionarizuotas į gydymo įstaigą laikotarpyje nuo 2024 m. spalio 18 d. iki 2024 m. spalio 24 d. Liudytoju apklaustas E. R. nurodė, kad jam svečiuojantis pas V., vyko išgertuvės. Pasak liudytojo išgertuvių metu jis buvo sukonfliktavęs su vienu vyru, kuris vėliau jį ir sužalojo peiliu. Po sužalojimo asmuo iš buto pasišalino. E. nurodė, kad jį sužalojęs asmuo buvo apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo apie 185 cm. ūgio vyras. Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus liudytojais apklausti asmenys nurodė, kad galimai nusikalstamą veiką įvykdė M. Z. (1 t., b. l. 173–176).

Iš alkotesterio patikros rezultatų nustatyta, kad 2024 m. spalio 17 d. 23.44 val. E. R. nustatytas 1,49 promilių neblaivumas, 2024 m. spalio 17 d. 22.22 val. O. M. nustatytas 2,16 promilių neblaivumas, 2024 m. spalio 17 d. 22.15 val. V. P. nustatytas 2,84 promilių neblaivumas, 2024 m. spalio 17 d. 22.25 va. S. M. nustatytas 1,98 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 177–181).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2024 m. gruodžio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas 2024 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 41D(K)-975 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas garso įrašas pavadinimu „2024_10_17_21-38-39_37066203580.mp3“. Apžiūros metu užfiksuotas 2024 m. spalio 17 d. 21 val. 38 min. 39 sek. gautas telefoninis skambutis, kuriame O. M. kviečia medikus išgertuvių metu (duomenys neskelbtini) padurtą asmenį, kuris kraujuoja iš pilvo (2 t., b. l. 13–16).

Iš 2024 m. gruodžio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas Policijos registruojamų įvykių registre (PRĮR) ROIK (duomenys neskelbtini) grafoje „Informacija“ esantis Bendrojo pagalbos centro (BPC) skambučio įrašas „BPC skambučio įrašas (ID 95460710530, skambučio pradžia_ 2024-10-17 12_52_16).mp3“, kuriame fiksuotas 2024 m. spalio 17 d. 12 val. 53 min. 16 sek. V. P. telefoninis skambutis, kuriuo jis prašo iš jo namų adresu (duomenys neskelbtini), išprašyti nepageidaujamą kaimyną (2 t., b. l. 17–22).

Iš ROIK (duomenys neskelbtini) pranešimo nustatyta, kad 2024 m. spalio 17 d. 12.52 val. fiksuotas V. P. pranešimas dėl nepageidaujamo kaimyno (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 23–24).

Iš 2025 m. kovo 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas Policijos informacinėje sistemoje (Polis) Kūno kameromis užfiksuotas vaizdo tvarkymo sistemoje esantis 1 vaizdo įrašas „PSS-20241017-130935UTC+0300.mp4“, kuris gautas paieškos languose įvedus E. V. (į įvykį ROIK (duomenys neskelbtini) reagavusios pareigūnės) vardą ir pavardę bei reagavimo datą, t. y. 2024 m. spalio 17 d. nuo 13.05 val. (kada reagavęs ekipažas (duomenys neskelbtini) atvyksta į įvykio vietą). Apžiūros metu nustatyta, kad V. P. bute, adresu (duomenys neskelbtini), atvykus pareigūnams rastas V. P., R. Č., nenustatytos asmenybės vyriškis bei G. P., dėl kurio V. P. ir kvietė pareigūnus. Pareigūnams R. Č. nurodo, kad ji atvyko kartu su savo vyru, t. y. M. Z., kuris yra išėjęs į parduotuvę. Pareigūnės dėvima kūno kamera nefiksuoja, kad bute būtų M. Z.. Vaizdo įrašas liudija, kad 2024 m. spalio 17 d. 13.09 pas V. P. jau yra atvykusi R. Č. ir, labai tikėtina M. Z., kuris, kaip nurodo R. Č., pareigūnų atvykimo metu buvo išėjęs (2 t., b. l. 25–30).

Iš 2025 m. kovo 4 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas 2024 m. lapkričio 18 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas peilis. Apžiūros metu nustatyta, kad tai yra juodomis plastikinėmis kriaunomis ištisinis – nesulenkiamas peilis 14,5 cm ilgio sidabrinės spalvos geležte, kurios galas yra nulaužtas. Nulaužtas peilio geležtės smaigalys yra 0,5 cm pločio. Peilio geležtė yra 5,1 cm ilgio ir 1,8 cm pločio plačiausioje vietoje. Peilio kriaunose yra 3 sidabrinės spalvos apskritimo formos skylutės 0,6 cm skersmens kriaunų tvirtinimui. Ant peilio kriaunų, geležtės paviršiaus, ypač prie kriaunų, yra daug nešvarumų. Raudonos spalvos dėmių, kurios galėtų būti panašios į kraują, ant peilio paviršiaus nestebima (2 t., b. l. 31–35).

Iš 2024 m. lapkričio 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrius specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad E. R. padarytos kiauryminė durtinė – pjautinė krūtinės ląstos kairės pusės ir akla durtinė – pjautinė pilvo žaizdos padarytos duriančių –pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu, kuo galėjo būti peilis, dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų padarymo eiliškumo nurodyti nėra galimybės. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. spalio 17 d. Dėl kiauryminio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo sužalojimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimų lokalizacija neprieštarauja tam, kad tokius sužalojimus E. R. galėtų pasidaryti ir pats (2 t., b. l. 44–46).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Byloje ištirtais įrodymais, t. y. kaltinamojo M. Z. parodymais ir jo prisipažinimu, jog sužalojo nukentėjusįjį, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, teisiamojo posėdžio metu balsu perskaitytais liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, rašytiniais bei daiktiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis M. Z. atliko jam inkriminuojamus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo E. R. atžvilgiu. Nors kaltinamasis pagarsinus kaltinamąjį aktą teigė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, nes tuo metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, visgi pripažino, kad atliko kaltinime nurodytus veiksmus, nes buvo susijaudinęs, teigė, kad dėl savo elgesio gailisi. Kaltinamasis negalėjo detalizuoti visų įvykio aplinkybių, tačiau byloje esanti įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad būtent kaltinamasis M. Z. su peiliu du kartus dūrė nukentėjusiajam E. R. į pilvą ir krūtinę ir padarė dvi durtines pjautines žaizdas. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis ir liudytojai teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė iš esmės analogiškas aplinkybes apie tai, kad kaltinime nurodytą dieną jie girtavo liudytojo V. P. bute. Bebūnant bute tarp kaltinamojo M. Z. ir nukentėjusiojo E. R. kilo žodinis konfliktas, tačiau po to nukentėjusysis atsiprašė ir konfliktas nurimo. Liudytoja O. M. parodė, kad po kiek laiko nukentėjusysis ir liudytoja O. M. norėjo pamiegoti kitame kambaryje. Kadangi nepavyko užmigti, nusprendė balkone parūkyti. O. M. link balkono ėjo pirma, o nukentėjusysis, laikydamas liudytojos ranką, ėjo jai iš paskos. O. M., priėjusi prie balkono, pajuto, kad nukentėjusysis sudejavo ar suspaudė jos ranką ir pamatė, kad jis kraujuoja. Tam, kad praeitų prie balkono, jie ėjo pro ant lovos sėdinčius asmenis. Liudytoja O. M. parodė, kad pirmasis sėdėjo M. Z., po to per vidurį sėdėjo R., o arčiausiai balkono ant lovos sėdėjo V. P.. S. M. sėdėjo ant kėdės priešais M. Z.. Sužalojimo metu nukentėjusysis buvo arba ties pirmu ant lovos sėdėjusiu vyru, t. y. M. Z. arba R.. Tuoj po įvykio pamatė, kad M. Z. rankoje laiko peilį ir greitai pasišalino iš buto. Kaltinamąjį visi vadino vardu „M.“, be to jis buvo su kraujosruva akyje, galimai dešine, ir jo lūpos pasirodė ganėtinai stotos, todėl jį įsidėmėjo. Nukentėjusysis E. R. parodė, kad jam einant link balkono paskui jį ėjo (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, apie 1,85 cm ūgio vyras. Jis prie nukentėjusiojo priėjo labai arti ir nukentėjusysis kūne pajuto šilumą, o atsitraukus pamatė kraują. Tai tas pats asmuo, kurį įvardijo kaip nepažįstamą, apie (duomenys neskelbtini) m. vyrą, buvusį su nevaikštančia moterimi. Po įvykio tas vyras iš karto pasišalino buto. Liudytojas S. M. parodė, kad kaltinamasis įvykio dieną buvo su kraujosruva ties akimi. Kai nukentėjusysis ėjo parūkyti, kaltinamasis buvo kambaryje ir tik jis tegalėjo sužaloti nukentėjusįjį, paskui kaltinamojo bute jau nebebuvo. Liudytojas V. P. parodė, kad kaltinamasis įvykio dieną buvo su kraujosruva ties akimi. Išgertuvių metu tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo kilęs žodinis konfliktas, tačiau jis neįsismarkavo. Nematė, kad nukentėjusysis būtų sudavęs smūgį kaltinamajam į veidą ar akį. Niekas kitas be M. negalėjo padurti nukentėjusiojo, nes tarp jų buvo kilęs konfliktas, be to M. greitai pasišalino iš buto. Jis neliepė M. pasišalinti iš buto, tačiau po padūrimo M. prašė liudytojo V. P. leisti jam apsiprausti vonioje. Vienintelis peilis, kuriuo galėjo sužaloti nukentėjusįjį buvo tas, kuris buvo padėtas ant stalo, su juo visi pjaustė maistą. Paskui tą peilį jis rado, padėjo į pintinėlę, galimai tą peilį perdėjo kur nors, nes po įvykio tuo peiliu tikrai naudojosi. Taigi paminėti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. Z. su peiliu du kartus dūrė nukentėjusiajam E. R. į pilvą ir krūtinę ir padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo M. Z. smurtinių veiksmų sukeltus padarinius – sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą patvirtina specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, kuriais remiantis nustatyta, kad E. R. padarytos kiauryminė durtinė – pjautinė krūtinės ląstos kairės pusės ir akla durtinė – pjautinė pilvo žaizdos padarytos duriančių – pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu, kuo galėjo būti peilis, dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų padarymo eiliškumo nurodyti nėra galimybės. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. spalio 17 d. Dėl kiauryminio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo sužalojimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Nors liudytojas V. P. parodė, kad įvykio metu buvo kitame kambaryje, tačiau jo parodymus paneigia liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai, todėl teismas liudytojo V. P. parodymais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja byloje surinktai įrodymų visumai. Nors tarp liudytojų parodymų yra tam tikrų prieštaravimų, tačiau jie nėra esminiai, be to tiek kaltinamajam, tiek ir nukentėjusiajam bei liudytojams įvykio aplinkybes buvo sunku atsiminti dėl neblaivumo. Visgi teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai tarpusavyje sudaro logišką seką, nuoseklią įrodymų visumą ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl kaltinamojo M. Z. padarytos nusikalstamos veikos. Aplinkybių, kurios leistų manyti, kad paminėti liudytojai siektų nepagrįstai apkaltinti kaltinamąjį nebūtos nusikalstamos veikos padarymu, būtų suinteresuoti bylos baigtimi, byloje nenustatyta, tokių aplinkybių kaltinamasis nenurodė ir teisme.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodė smurtavę nukentėjusiojo atžvilgiu, neneigė, jog savo veiksmais padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – sunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamasis M. Z. smurtinius veiksmus E. R. atžvilgiu atliko veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. smurtiniai veiksmai buvo atlikti sąmoningai – tyčia peiliu duriant nukentėjusiajam du kartus į pilvą ir krūtinę (kairę pusę). Kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad gali nukentėjusiajam sukelti fizinį skausmą ar jį sužaloti ir to siekė. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jo veika kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius, t. y. kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Šiuo atveju kaltinamojo nurodomas aplinkybes, kad jis sužalojo nukentėjusįjį dėl susijaudinimo, nes nukentėjusysis jį įžeidė, sudavė smūgį į akį, teismas vertina kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją siekiant sušvelninti atsakomybę. Teisiamojo posėdžio metu liudytojai patvirtino, kad kaltinamasis, susitikęs su liudytoju V. P. įvykio dienos rytą, jau buvo su kraujosruva ties akimi, tuo tarpu aplinkybės, kad nukentėjusysis būtų sudavęs kaltinamajam liudytojai nepatvirtino. Byloje esanti įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti, jog žodinis konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo pasibaigęs, nukentėjusysis atsiprašė, ir tik po kurio laiko kaltinamasis smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu.

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Kaltinamojo M. Z. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, o veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, požymius ir kvalifikuota teisingai, kadangi M. Z. 2024 m. spalio 17 d. apie 21.38 val. (duomenys neskelbtini), esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu, tyčia, peiliu du kartus dūrė nukentėjusiajam E. R. į krūtinę bei pilvą taip padarydamas kiauryminę durtinę – pjautinę krūtinės ląstos kairės pusės ir aklą durtinę – pjautinę pilvo žaizdą, tokiu būdu dėl kiauryminio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo sunkiai sutrikdė E. R. sveikatą dėl ko nukentėjusysis buvo sunkiai suluošintas.

Dėl bausmės skyrimo

M. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Kaltininko gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo laikomas nuoširdžiu tuomet, kai jis laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Pabrėžtina ir tai, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio bei vėliau ir pan.), t. y. nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Vertinant kaltininko parodymus, be kita ko svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai padeda (prisideda) tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-145-139/2015, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-231-495/2019).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. Z. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino, tačiau teigė, kad gynėsi. Jis sukonfliktavo su nukentėjusiuoju, po ko nukentėjusysis jam sudavė į akį, akis nedelsiant pamėlynavo ir jis (M. Z.) supyko. Tada pamatė, kad E. R. paėmė peilį ir jis (M. Z.) bijodamas dėl savo gyvybės, suėmė nukentėjusiajam už rankos ir peilį stūmė link nukentėjusiojo kūno, net nesuprato, kad įdūrė. Jei dūrė du kartus, vadinasi, gynėsi. Po to V. P. liepė jam dingti. Teisiamojo posėdžio metu M. Z. kaltu prisipažino iš dalies, nurodė, kad buvo blaivus, vėlesnio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino, tačiau teigė, kad viską padarė emocinėje būsenoje, savo veiksmų nedetalizavo. Kaip matyti, M. Z., duodamas parodymus nebuvo nuoseklus, vengė atskleisti tikrąsias nusikalstamos veikos aplinkybes, neprisidėjo aiškinantis reikšmingas faktines bylos aplinkybes, apie peilio panaudojimo aplinkybes, iš kur jį paėmė, kur po įvykio jį padėjo ir pan., aplinkybių nedetalizavo. Kaltinamasis, dėl savo veiksmų kaltę stengėsi perkelti pačiam nukentėjusiajam teigdamas, kad kaltinamasis tik gynėsi nuo nukentėjusiojo, teigė, kad iš įvykio vietos pasišalino V. P. paliepimu. Kaltinamasis tik deklaratyviai teigė besigailintis dėl savo veiksmų, todėl teismas nuoširdaus kaltininko gailėjimosi dėl šios veikos padarymo nenustatė.

Pasisakant dėl gynėjo teiginių, kad kaltinamojo veiksmams įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, teismas pažymi, kad nors įvykio dieną tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, tačiau po to nukentėjusysis atsiprašė kaltinamojo, konfliktas nurimo, o smurtinius veiksmus kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu atliko praėjus kuriam laikui, nesant jokios konfliktinės situacijos ar pavojaus kaltinamojo gyvybei. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis dar iki susitinkant nukentėjusįjį buvo su kraujosruva ties akimi, o teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojai nepatvirtino, kad nukentėjusysis būtų smurtavęs kaltinamojo atžvilgiu. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad kaltinamasis smurtinius veiksmus atliko dėl provokuojančio nukentėjusiojo elgesio.

Nors kaltinamasis neigė tą dieną vartojęs alkoholį, tačiau tokius kaltinamojo teiginius paneigia liudytojų parodymai, kad kaltinamasis pats atsinešė degtinės pas liudytoją V. P. į namus, ją vartojo iš pradžių su V. P. ir R., po to „šnapsą“ vartojo kartu su kitais asmenimis. Be to, liudytojas V. P. parodė, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus tampa karštakošiu, greitai užsiplieskia, supyksta tiek žodžiais, tiek veiksmais – puola muštis. Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad kaltinamojo veiksmams įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio, todėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą aplinkybę teismas pripažįsta sunkinančia kaltinamojo atsakomybę.

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas sunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti padariniai; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; motyvus ir tikslus, – nusikalsta iš nepagarbos kito žmogaus sveikatai ir gyvybei, elementarių moralės normų nesilaikymo, menkavertės dingsties, pykčio protrūkio, nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, socialinį statusą – teistas (2 t., b. l. 85–93, 129–159), penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas, įvykdytos ne visos nuobaudos (2 t., b. l. 160–165), nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 171–172), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas, teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga (2 t., b. l. 69, 74, 79), į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmė.

Įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes, taip pat tai, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį į itin gyvybei pavojingas vietas – pilvą bei kairę krūtinės pusę, nenustatyta liekamųjų reiškinių, nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškė, pretenzijų kaltinamajam neturi, kaltinamasis anksčiau teistas dėl smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymo, teismas sprendžia, kad kaltinamajam M. Z. skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kadangi byloje atliktas išsamus įrodymų tyrimas, BK 64¹ straipsnio nuostatos netaikytinos.

Inkriminuojamą nusikaltimą M. Z. įvykdė iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio priėmimo, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme subendrintinos BK 63 straipsnio pagrindu. Kadangi nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims bei kategorijoms, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirta 20 parų arešto bausme, prieš tai pakeista į 20 dienų laisvės atėmimą, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir M. Z. skirtina subendrinta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytina bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendį ir paminėtu nuosprendžiu įskaitytas laikas.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 3 d. nutartimi kaltinamajam M. Z. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pakeista į suėmimą nenustatant suėmimo termino (3 t., b. l. 83–85). Vykdant paminėtą nutartį kaltinamasis sulaikytas 2025 m. birželio 11 d. (3 t., b. l. 97). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 13 d. nutartimi palikta galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 3 d. nutartis ir nustatytas suėmimo terminas 3 mėnesiams (3 t., b. l. 107–109). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 11 d. (3 t., b. l. 178–180).

Kadangi nepasikeitė kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo pagrindai ir sąlygos, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalyje, kaltinamajam M. Z. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytinas M. Z. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. birželio 11 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną laikinojo sulaikymo parą ir vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kadangi kaltinamasis M. Z. padarė sunkų nusikaltimą, įtvirtintą BK XVIII skyriuje, BK 75 straipsnis netaikytinas (BK 75 straipsnio 3 dalis).

BK 75 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus ar už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio Kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai ar iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai ar iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.

Kaltinamasis įvykdė sunkų ir itin pavojingą nusikaltimą, su peiliu du kartus dūrė nukentėjusiajam į krūtinės kairę pusę bei pilvą, tai yra į gyvybiškai svarbias kūno vietas. Kaltinamasis buvo neblaivus, tuoj po įvykio pasišalino. Kaltinamasis M. Z. teistas dešimt kartų, įskaitant ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Anksčiau kaltinamajam skiriamos švelnesnės bausmės, o taip pat ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas jokio poveikio nepadarė, kaltinamasis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Inkriminuojamą nusikaltimą kaltinamasis padarė atlikęs bausmę, tačiau teistumui neišnykus. Kaltinamasis sistemingai daro smurtinio, turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, savo priešingo teisei elgesio nekeičia, baustas administracine tvarka, todėl teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas neprieštarauja teisingumo principui, todėl visiškai ar iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio M. Z. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš kaltinamojo 1 289,80 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiosios gydymą (1 t., b. l. 149–153). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 10 d. nutartimi pradinė civilinė ieškovė pakeista jos teisių perėmėja – nauja civiline ieškove Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nurodoma žala atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, civilinis ieškinys įrodytas pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

Byloje buvo gauta 2025 m. lapkričio 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad advokatui Aleksandrui Pociui teikiant antrinę teisinę pagalbą M. Z. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 508,34 Eur (4 t., b. l. 61–66).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat įvertinus tai, kad baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas, kai kaltinamasis suimtas, antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo M. Z. nepriteisiamos.

Kiti klausimai

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

skaitmeninės laikmenos (3 vnt.), saugomos baudžiamojoje byloje (2 t., b. l. 16, 22, 30), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje;

peilis, juodomis kriaunomis ir nulaužtu sidabrinės spalvos geležtės galu, supakuotas į voką, saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 ir 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

M. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausme, prieš tai pakeista į 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimą, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir M. Z. paskirti subendrintą 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendį ir paminėtu nuosprendžiu įskaitytą laiką.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. Z. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kaltinamajam M. Z. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti M. Z. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2025 m. birželio 11 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną laikinojo sulaikymo parą ir vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

skaitmenines laikmenas (3 vnt.), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje;

peilį, juodomis kriaunomis ir nulaužtu sidabrinės spalvos geležtės galu, supakuotą į voką, saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo M. Z. priteisti 1 289,80 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus aštuoniasdešimt centų) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš M. Z. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos, o suimto kaltinamojo – nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėja Vilma Tamošaitienė