- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-28
- Bylos Nr.
- e2YT-3477-1080/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18371-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Baradinskienė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, E. R.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Baradinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, E. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti jam terminą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 1994 m. kovo 24 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 8-1916, pagal kurią pareiškėjas bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo 600 m² ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja nurodo, kad jis ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus miesto valdybos Naujininkų seniūnijos seniūno, 1994 m. kovo 24 d. sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 8-1916, kurios pagrindu įsigijo 600 m² ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo E. R. yra sudarę santuoką (duomenys neskelbtini). Nuo pat žemės sklypo įsigijimo momento, pareiškėjas ir jo sutuoktinė rūpinosi žemės sklypu kaip bendrąja nuosavybe, jį prižiūrėjo, mokėjo sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ nustatytas rinkliavas ir kitas įmokas. 2023 m. balandžio 3 d. atlikus žemės sklypo patikslintus kadastrinius matavimus ir siekiant juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, paaiškėjo, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės nuosavybės teisės į žemės sklypą nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
3. Pareiškėjo teigimu, pirkimo–pardavimo sutartis per nustatytą terminą nebuvo įregistruotas dėl šių priežasčių: 1) tiek pareiškėjas, tiek jo sutuoktinė neturi teisinio išsilavinimo ir specialių žinių; 2) pareiškėjas ir jo sutuoktinė naudojosi ir valdė žemės sklypą dar iki sutarties sudarymo; 3) pareiškėjas ir jo sutuoktinė naudojasi ir valdo žemės sklypą iki šiol; 4) sutarties 6 punkte aiškiai ir tiksliai nenurodyta, kad būtent pirkėjas, t. y. pareiškėjas, turi įregistruoti sutartį Vilniaus miesto Žemėtvarkos tarnyboje; 5) pareiškėjas ir jo sutuoktinė manė, kad sutartis jau yra įregistruota ir kad tai padarė pardavėja, t. y. Lietuvos valstybei atstovavusi Vilniaus miesto valdybos Naujininkų seniūnija; 6) sutartyje nebuvo nurodytos jokios sutarties neįregistravimo Vilniaus miesto Žemėtvarkos tarnyboje teisinės pasekmės; 7) 1997 m. gegužės 15 d. buvo sudaryta ir sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ patvirtinta žemės sklypo schema, iš kurios matyti, kad žemės sklypo savininku jau nurodomas pareiškėjas. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė, manydami, kad sutartis yra galiojanti ir nuo jos sudarymo žemės sklypas priklauso jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nuo pat žemės sklypo įsigijimo momento nuosavybės teise jį valdė, prižiūrėjo, mokėjo įmokas, o sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ taip pat laikė ir iki šiol laiko pareiškėją bei jo sutuoktinę žemės sklypo savininkais. Pareiškėjo teigimu, jokie kiti asmenys pareiškėjui kokių nors pretenzijų, susijusių su sutarties vykdymu (jos neįregistravimu, netinkamu vykdymu ir pan.) ir (ar) su žemės sklypo valdymu bei naudojimu arba dėl nuosavybės teisės į jį, iki šiol niekada nepareiškė.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog tuo atveju, jeigu teismas nustatys, kad sutartis buvo sudaryta, o pareiškėjo nurodomos termino sutarčiai įregistruoti praleidimo priežastys bus pripažintos svarbiomis, t. y. objektyviai nepriklaususiomis nuo asmens valios ir kliudančiomis realizuoti savo teises konkrečiai apibrėžtu laikotarpiu, suinteresuotas asmuo valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties įregistravimo termino atnaujinimui neprieštaraus.
5. Kiti suinteresuoti asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
6. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pozicija išdėstyta pareiškime, pridėti ją pagrindžiantys įrodymai, byloje nebuvo gauta suinteresuotų asmenų prašymų, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nekviečiant į teismo posėdį pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų, kuriems apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Pareiškimas tenkintinas
7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas A. R. ir Vilniaus miesto valdyba, atstovaujama Naujininkų seniūnijos seniūno, 1994 m. kovo 24 d. sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 8-1916 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu įsigijo 600 m² ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Sutartis buvo patvirtina Vilniaus 5-ojo notarų biuro notarės Rimos Vižinytės. Pagal Sutarties 2 punktu b papunktį Žemės sklypo įsigijimo kaina buvo apmokėta valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis. Bylos duomenimis, pareiškėjas Sutartį sudarė būdamas santuokoje su suinteresuotu asmeniu E. R. (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)). Byloje nustatyta, kad Sutartis viešajame registre nebuvo įregistruota.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo momentu galioję įstatymai. Nagrinėjamu atveju Sutartis sudaryta 1994 metais, t. y. iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, todėl sprendžiant klausimą dėl sandorio galiojimo vadovautinasi 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normomis.
9. 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalis nustatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino; dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas. To paties straipsnio 2 dalis nustatė, kad šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį daro negaliojančią.
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Iš esmės analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir 1964 m. CK 58 straipsnio 3 dalyje, nustačiusioje, kad dėl svarbių priežasčių praleistą terminą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai įregistruoti atitinkamoje turto registravimo įstaigoje gali atstatyti teismas.
11. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; teisinėje situacijoje, kai įstatymų leidėjas, įgyvendindamas valstybei tenkančią pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą, keitė teisinį reglamentavimą taip, kad nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus (turtą) atsiranda nuo turto perdavimo įgijėjui momento (išskyrus atvejus, kai ką kita nustato sutartis ar įstatymas), o ne nuo sandorio įregistravimo viešame registre momento, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos aiškintinos vertinant jų tikslus; naujuoju nuosavybės santykių reglamentavimu atsisakyta neproporcingai didelės viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams; teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010; 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2013).
12. Spręsdami termino nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai įregistruoti atnaujinimo klausimą, teismai turi nustatyti, ar sandorio sudarymas, nors jis nebuvo įregistruotas, atitiko šalių valią, ar termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009).
13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad nei jis, nei jo sutuoktinė neturi teisinio išsilavinimo ir (ar) specialių žinių, jie manė, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis jau yra įregistruota ir kad tai padarė Vilniaus miesto valdybai atstovavusi Naujininkų seniūnija. Pareiškėjo teigimu, nuo pat Žemės sklypo įsigijimo momento, jis ir jo sutuoktinė rūpinosi Žemės sklypu kaip bendrąja nuosavybe, jį prižiūrėjo, mokėjo sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ nustatytas rinkliavas ir kitas įmokas. Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pareiškėjas pateikė į bylą kasos pajamų orderius, Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pažymas apie įsiskolinimų bendrijai nebuvimą. Pareiškėjo teigimu, jo įsitikinimą, kad Sutartis yra tinkamai įregistruota, be kita ko, patvirtino ir 1997 m. gegužės 15 d. parengta Žemės sklypo schema, kurioje Žemės sklypo savininku buvo nurodytas būtent pareiškėjas. Anot pareiškėjo, apie tai, kad jo nuosavybės teisės į Žemės sklypą nebuvo įregistruotos teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjas sužinojo tik 2023 m. balandžio 3 d. atlikus Žemės sklypo patikslintus kadastrinius matavimus ir siekiant juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
14. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, t. y. kad pareiškėjas tik 2023 metais sužinojo apie aplinkybę, kad Sutartis nebuvo įregistruota teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais; kad pareiškėjui iki šiol nebuvo žinomos Sutarties neįregistravimo teisinės pasekmės; kad 1997 m. gegužės 15 d. sudarytoje Žemės sklypo schemoje Žemės sklypo savininku buvo nurodytas pareiškėjas; kad nuo pat Žemės sklypo įsigijimo iki šiol pareiškėjas naudojasi šiuo turtu, moka nustatytas rinkliavas ir kitas įmokas, pripažintinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių pareiškėjas negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą.
15. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju pirmenybė turi būti teikiama ne formalioms sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo pasekmėms, bet šalių valiai. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas tenkina pareiškimą ir atnaujina pareiškėjui terminą įregistruoti Sutartį valstybės įmonėje Registrų centre.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 576–578 straipsniais,
nutaria:
patenkinti pareiškėjo A. R. pareiškimą.
Atnaujinti pareiškėjui A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre 1994 m. kovo 24 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 8-1916, kuria pareiškėjas įgijo 600 m² ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.