- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-01
- Bylos Nr.
- 2S-544-259/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04843-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Suinteresuotas asmuo
- D. Z.
- Pareiškėjas
- R. G.
- Kategorijos
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens D. Z. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5688-835/2015 pagal pareiškėjo R. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. Z., D. Z., antstoliui S. V. dėl skolininkui priklausančios turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas (išieškotojas) R. G. prašė nustatyti, kad skolininkui D. Z. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės D. Z. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Nurodė, kad antstolis S. V. vykdo 82503,19 Eur skolos išieškojimą iš skolininko D. Z. pareiškėjo naudai. Vykdant išieškojimą antstolis areštavo skolininko sutuoktinės darbo užmokestį ir 2015-10-22 pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino ir nustatė skolininkui D. Z. turto, priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise, dalis, nustatant kiekvienam iš sutuoktinių po ½ dalį D. Z. gaunamo atlyginimo ar kitų jam prilygintų pajamų.
Teismas, atsižvelgdamas į CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, į tai, kad CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, jog pajamos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sprendė, jog kiekvienam iš sutuoktinių priklauso po ½ dalį piniginių lėšų, gaunamų kaip D. Z. atlyginimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo D. Z. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:
1. D. Z. įsiskolinimas yra išskirtinai jo asmeninė prievolė ir įtakoti bei pažeisti kitų šeimos narių, ypatingai nepilnamečio sūnaus, interesų negali. Apeliantei nebuvo žinoma apie D. Z. verslo reikalus ir jo įsiskolinimus UAB „Modeza“.
2. Teismas neįvertino aplinkybių, sąlygojančių būtinumą nukrypti nuo įstatymais įtvirtinto sutuoktinio bendroje nuosavybėje lygių dalių principo (CK 3.123 str. 1 d.). Teismas, nustatydamas sutuoktinio D. Z. ½ dalį apeliantės darbo užmokestyje, neatsižvelgė į šeimos bendrus turtinius įsipareigojimus, nepilnamečio sūnaus interesus, gyvenimo poreikius, nebuvo įvertintos būtinosios išlaidos gyvenamajam būstui išlaikyti. Skundžiama nutartimi nustačius apeliantės gaunamose pajamose D. Z. dalį ir į ją nukreipus išieškojimą, apeliantė negalės tinkamai vykdyti prievolių bankui. Be to, D. Z. yra dirbantis, gaunantis pajamas iš darbinės veiklos, todėl išieškojimas turėtų būti nukreiptas į jo, o ne į apeliantės gaunamas pajamas.
3. Teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, kurioje konstatuojame, jog teismas privalo nustatyti visą bendrą sutuoktinių turtą bei vieno ir kito asmeninį turtą (CK 3.118 str. 1 d.), ir tik nustatęs visą turimą ir valdomą sutuoktinių turtą, gali nustatyti vieno sutuoktinio dalį visoje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Šiuo atveju teismas dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatė tik apeliantės gaunamose pajamose, nesiimdamas priemonių nustatyti visą turto masę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas R. G. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
1. Ginčo dėl to, jog susidariusios ir išieškotinos sumos iš D. Z. yra jo asmeninis įsipareigojimas, nėra. Pareiškimas buvo paduotas teismui ne dėl pripažinimo D. Z. skolą asmenine ar bendra sutuoktinių skola, o siekiant nustatyti D. Z. turto dalį bendrame turte. Nustatant sutuoktinio turto dalį, nėra būtina atsižvelgti į kitus šeimos turtinius įsipareigojimus. Šiuo atveju nustatomos tik turto dalys bendrame turte.
2. Vadovaujantis CK 3.123 straipsniu, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių, tačiau toks nukrypimas turi būti objektyviai pagrįstas ir tą pagrindimą privalo pateikti skolininkas ar kitas suinteresuotas asmuo. Tokių dokumentų apeliantė nepateikė.
3. Antstolis S. V. informavo, kad visas turtas, kuris priklauso skolininkui D. Z., areštuotas ir išieškojimas yra nukreiptas ir šį turtą. Varžytynės paskelbtos, pradinė parduodamo sklypo kaina 1448 Eur. 2015-10-22 vykdomasis dokumentas buvo išsiųstas į darbovietę UAB „Mondeza“, kurios direktoriumi dirba pats skolininkas, tačiau, kaip įmonės direktorius skolos iš atlyginimo neišskaičiuoja ir į antstolio sąskaitą neperveda. UAB „Mondeza“ registruota tuo pačiu adresu, kuriuo gyvena skolininkas su šeima. Šis butas yra įkeistas hipoteka, bankas parduoti nesutinka. Kitas turtas apeliantei priklauso asmenines nuosavybės teise ir į jį išieškojimas nevykdomas. Taigi, turto skolai padengti neužtenka, todėl yra pagrindas nustatyti dalį sutuoktinio gaunamose pajamose.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo D. Z. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti apeliantės atskirajame skunde nurodomų motyvų pagrindu.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis S. V. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad visas turtas, kuris priklauso skolininkui D. Z. yra areštuotas. 2015-10-22 patvarkymu išieškojimas buvo nukreiptas į skolininko gaunamą darbo užmokestį UAB „Mondeza“, registruota adresu (duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi dirba pats skolininkas, ir, kaip įmonės direktorius skolos iš savo atlyginimo neišskaičiuoja ir neperveda į antstolio depozitinę sąskaitą, todėl tai nėra turtas, iš kurio realiai galima įvykdyti išieškojimą. Išieškojimas iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), skolininkui priklausančios dalies yra negalimas, kadangi šis turtas yra įkeistas hipotekiniu įkeitimu. 2015-11-10 hipotekos turėtojui, sutinkamai su CPK 746 straipsnio nuostatomis, buvo pasiūlyta duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš šio hipoteka įkeisto skolininko turto, tačiau hipotekos turėtojas sutikimo nedavė. Šiuo metu išieškojimas vykdomas iš skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio 1,014 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Šio sklypo vidutinė rinkos vertė 1800 Eur, pradinė parduodamo sklypo varžytynių kaina 1448 Eur. Skolininko sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jį išmoka nuo skolininko valios nepriklausantis trečiasis asmuo, todėl iš šio skolininkui priklausančio turto išieškotojui gali būti mažinamas skolos dydis. Kito antstoliui žinomo skolininkui priklausančio realaus turto, iš kurio būtų galima vykdyti išieškojimą, nenustatyta. Vykdymo eigoje skolininkas neteikia duomenų apie turimą turtą ir turto buvimo vietą, tuo nevykdydamas CPK 645 straipsnyje numatytų skolininko pareigų. Taip pat skolininkas nesidomi vykdymo eiga, tuo pažeisdamas CPK 644 straipsnio 4 dalies nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas išieškotojo prašymas dėl skolininko turto dalies bendrame turte nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolio S. V. kontoroje vykdomas Kauno apygardos teismo 2014-11-11 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-814-601/2014 dėl 82 503,19 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. Z. išieškotojo BUAB „Modeza“ naudai, kuris Kauno apygardos teismo 2015-05-20 nutartimi pakeistas nauju išieškotoju R. G.. Vykdomojo rašto pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0127/15/01379. Vykdant išieškojimą antstolis areštavo skolininko sutuoktinės darbo užmokestį ir 2015-10-22 pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išieškotojo prašymą patenkino ir nustatė skolininkui D. Z. turto, priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise, dalis, nustatant kiekvienam iš sutuoktinių po ½ dalį D. Z. gaunamo atlyginimo ar kitų jam prilygintų pajamų.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto. Kai išieškojimas vykdomas iš sutuoktinių bendro turto, tai skolininkui priklausančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo procedūros nereikia atlikti. Tačiau tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad jai nebuvo žinoma apie D. Z. verslo reikalus ir jo prievoles UAB „Modeza“, ji įsitikinusi, jog įsiskolinimas pagal minėtą vykdomąjį raštą yra išskirtinai D. Z. asmeninė prievolė ir įtakoti bei pažeisti kitų šeimos narių, ypatingai nepilnamečio sūnaus, interesų negali. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes bei bylos medžiagą, pažymėtina, jog pati apeliantė iš esmės pripažįsta, jog išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto, o pagal skolininko asmeninę prievolę. Todėl šiuo atveju sutuoktinio asmeninės prievolės pobūdis ne tik netrukdo, bet kaip tik nulemia galimybę taikyti CPK 667 straipsnį ir nustatyti skolininko dalį sutuoktinių bendrame turte.
CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui (fiziniam asmeniui) priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Iš šios proceso teisės normos turinio matyti, kad skolininkui priklausanti turto dalis gali būti nustatoma tik tuo atveju, kai skolininkui su kitais asmenimis priklausančio turto dalys nėra nustatytos. CK 3.116 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. Taigi, padalyti bendrąją jungtinę nuosavybę gali reikalauti kreditoriai, siekdami išieškoti iš sutuoktinio dalies, įeinančios į bendrą turtą, jeigu asmeninėms tokio sutuoktinio prievolėms patenkinti nepakanka asmeninio jo turto. Pagal asmenines prievoles galima išieškoti iš bendro turto sutuoktinio dalies, prieš tai padalijus sutuoktinių turtą (CK 3.112 str. 1 d.). Kad galėtų padalyti sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, teismas privalo nustatyti bendrą sutuoktinių turtą ir vieno ir kito asmeninį turtą (CK 3.118 str. 1 d.). Taigi, tik nustatęs visą turimą ir valdomą sutuoktinių turtą, teismas gali nustatyti vieno sutuoktinio dalį visoje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tačiau tik tokiu atveju, jeigu kreditoriaus reikalavimų patenkinimui nepakanka asmeninio skolininko turto. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nustatydamas, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės darbo užmokestyje, nenustatė, kokį turtą turi ir valdo skolininkas asmeninės nuosavybės teise bei koks turtas yra įgytas kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, taip pat nevertino ar nėra aplinkybių, sąlygojančių būtinumą nukrypti nuo įstatyme įtvirtinto sutuoktinio bendroje nuosavybėje lygių dalių principo (CK 3.123 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas šių aplinkybių nesiaiškino, teismo išvados nėra pagrįstos nei skolininko, nei jo sutuoktinės paaiškinimais (CPK 186 str.), nei kitais įrodymais byloje, tuo tarpu kaip jau buvo minėta, civilinėje byloje dėl skolininko turto, kuris yra bendroji su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, jeigu skolininkas yra sutuoktinis, bylos nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar turtas įgytas santuokoje, ar jis priklauso skolininkui ir kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, t. y. bylos nagrinėjimo dalykas yra nuosavybės atsiradimo pagrindai ir nuosavybės teisės subjektai.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymėtina, kad iš pareiškėjo prašymo matyti, kad pareiškėjas siekė nustatyti skolininko dalį vien sutuoktinės D. Z. iš darbinės veiklos gaunamose pajamose. Toks reikalavimas suformuluotas ydingai, nes teismas turi nustatyti skolininko dalį visoje bendrojoje nuosavybėje (CK 3.127 str.). Pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo prašymą, turėjo svarstyti trūkumų šalinimo instituto taikymo galimybę pareiškimo dalykui tinkamai suformuluoti.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas, aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK ir CPK teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą ir dalies nustatymą bendrojoje nuosavybėje, dėl šių pažeidimų byla išspręsta neteisingai. Kadangi dėl tirtinų aplinkybių ir įrodymų apimčių bei pobūdžio byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai padarius apeliacinės instancijos teisme, byloje dalyvaujantiems asmenims būtų apribota galimybė pasinaudoti procesu žemesnės ir tik po to aukštesnės instancijos teisme, skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.