Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, Evelinai Stuinaitei, dalyvaujant ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui adv. padėjėjui D. U.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui D. Z., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies, nes tokia situacija susidarė dėl jo ir buhalterės nepatyrimo bei nežinojimo, dėl ko nebuvo tinkamai sutvarkyti buhalteriniai dokumentai. Įmonėje apie 2004 m. – 2005 m. įvyko vagystės, buvo sugadinta turto, tačiau šis prarastas turtas nebuvo nurašytas. Taip pat dalis turto buvo sugadinta darbininkų, kuris taip pat nebuvo nurašytas. Be to, sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą, reikia atsižvelgti, kad reali ir tiesioginė žala įmonei yra 22 447,37 Lt, nes šiai sumai yra patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas sukelia LR įmonių bankroto įstatyme (toliau ĮBĮ) numatytus padarinius: įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą; įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą; įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų; ir kt. (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis). Pagal ĮBĮ nuostatas, administratorius perima įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Balansą administratorius sudaro iš bankrutuojančios įmonės dokumentų, kurie jam būna pateikti įmonės valdymo organų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis 1 punktas). Jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo – šiuo atveju buvusio direktoriaus kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, direktorius turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87, 6.245 - 6.249 ir 6.263 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-824/2013).

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, remdamasis CK 2.4 straipsnio 3 dalies, CK 2.74 straipsnio 3 dalies, Buhalterinės apskaitos įstatymo, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo, Įmonių finansinės atskaitomybės, o taip pat kitų įstatymų normomis, preciziškai bei imperatyviai reglamentuodamas įmonėje atliekamų finansinių operacijų įforminimo bei jų apskaitymo tvarką, siekė, kad jų apskaita būtų tvarkoma tokiu būdu, jog iškilus ginčams tarp ūkine komercine veikla besiverčiančių asmenų ar šių asmenų bei valstybės (pavyzdžiui, mokesčių administratoriaus ir kt.), įmonės darbuotojų, ar administracijos vadovo, būtų galima tiksliai nustatyti bei patikrinti minėtų operacijų apimtis, atlikimo laiką bei pagrindą ir kt. Taigi, griežtas minėtų įstatymų reikalavimų laikymasis yra reikšmingas ir viešajam interesui, nes tokiu būdu užtikrinamas veiklos skaidrumas, užkertamas kelias bendrovės turto pasisavinimui, iššvaistymui. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti pirminės apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o pagal 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Minėto įstatymo 21 straipsnyje nurodyta, jog už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, o taip pat už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas, kuris yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, atliekantis visas jo funkcijas ir vykdantis jo uždavinius. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 9 dalies 1 punktą šis asmuo atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, o pagal nurodytos dalies 9 punktą – už kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Teismas sprendžia, kad atsakovas, būdamas atsakingas už tinkamą ir savalaikį įmonės apskaitos organizavimą, kas leistų tiksliai nustatyti ir įvertinti įmonėje esančio turto pokytį (sumažėjimą/padidėjimą), šios pareigos neatliko, t. y. neįformino įmonės turto sumažėjimo, jeigu toks buvo. Be to, teismas sprendžia, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų pagrįsti savo nurodomas aplinkybes apie balanse esančio turto vagystes ar sugadinimą, nors tai yra atsakovo pareiga (CPK 178 str.). Atsakovo kaltė preziumuojama, šios prezumpcijos atsakovas nepaneigė. Taigi, šiuo atveju, atsakovui negalint pagrįsti (pateikti dokumentų) turto sumažėjimo (praradimo), jis, kaip buvęs įmonės direktorius, turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 284 037 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2013 m. gegužės 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylinėjimosi išlaidos.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 str. 1 d.), t. y. 6 681 Lt bei 47 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.), iš viso 6 728 Lt.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 400 Lt, turėtų išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (už jo atstovavimą (dalyvavimą) keturiuose teismo posėdžiuose). Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į bylos sudėtingumą (byla nesudėtinga), advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (dalyvauta keturiuose iki 1 val. trukmės teismo posėdžiuose) sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos už advokato padėjėjo pagalbą mažintinos iki 480 Lt (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 284 037 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt keturis tūkstančius trisdešimt septynis litus) žalai atlyginti, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (284 037 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 480 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 6 728 Lt (šešis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį apygardos teismą.