Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2022-08-03 · Civilinė byla Nr. e2YT-6745-1151/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-08-03
Bylos Nr.
e2YT-6745-1151/2022
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01199-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Julius Lankelis
Pareiškėjas
A. J.
Suinteresuotas asmuo
A. I. D., valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-6745-1151/2022Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01199-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 3 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Julius Lankelis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (faktinio palikimo priėmimo) nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – A. I. D. ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelis S. Š. po savo sutuoktinės J. Š. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos (J. Š.) palikimą pagal testamentą. Nurodė, kad:

1.1. pareiškėjo A. J. motina A. I. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo senelės J. Š. (anksčiau D.) ir S. L. J. D., gim. (duomenys neskelbtini), dukra. Pareiškėjo senelė J. Š. (anksčiau D.) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su S. Š.. Pareiškėjas A. J. nuo vaikystės gyveno J. Š. ir S. Š. namuose ir juos laikė savo seneliais. Po J. Š. ir S. Š. mirties liko nekilnojamasis turtas, t. y. butas (registro (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas).

1.2. S. Š. po savo sutuoktinės J. Š. mirties jos (J. Š.) palikimo pagal testamentą dalies nepriėmė, paveldėjimo byla neužvesta. Palikimą, kurį sudarė ½ dalis Buto, apstatymo ir apyvokos reikmenys, S. Š. po savo sutuoktinės J. Š. mirties priėmė faktiniu valdymu, t. y. liko gyventi bendruose sutuoktinių namuose, turtu rūpinosi, naudojosi bei mokėjo mokesčius. Po senelio S. Š. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjas kreipėsi į notarą, buvo užvesta paveldėjimo byla (Nr. (duomenys neskelbtini); registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškėjo A. J. pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad negavusi pranešimo apie galimą palikėjos J. Š. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. Š. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. J. prašymas šioje byloje yra pagrįstas, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus jo (pareiškimo) patenkinimui.

3. Suinteresuotas asmuo A. I. D. atsiliepime į pareiškėjo A. J. pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo A. J. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo S. Š. vardu – (ne)nustatymo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. pareiškėjas A. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra A. I. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus, o A. I. D. ir A. J. yra pareiškėjo A. J. tėvai;

5.2. A. I. D. yra J. Š. (buv. D.), gim. (duomenys neskelbtini), ir S. L. J. D., gim. (duomenys neskelbtini), dukra;

5.3. J. Š. (buv. D.) santuoką su S. L. J. D. nutraukė ir (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su S. Š., gim. (duomenys neskelbtini);

5.4. J. Š. ir S. Š. santuokos metu, t. y. 2007-03-20 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini);

5.5. įbylą pateiktas Palangos miesto notarų biure 2005-03-30 sudarytas testamentas, kuriame nurodyta, jog J. Š. ir S. Š. savo mirties atveju daro tokį patvarkymą: i) J. Š. priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis (turtas) bebūtų ir iš ko jis (turtas) J. Š. mirties dieną besusidėtų, J. Š. palieka savo sutuoktiniui S. Š.; ii) S. Š. priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis (turtas) bebūtų ir iš ko jis (turtas) S. Š. mirties dieną besusidėtų, S. Š. palieka savo sutuoktinei J. Š.; iii) J. Š. ir S. Š. susitarė, kad po J. Š. ir S. Š. mirties turtą paveldi A. J., gim. (duomenys neskelbtini);

5.6. J. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (žr. Medicinos centro (duomenys neskelbtini) Medicininį mirties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš Testamentų registro 2022-06-02 išrašo matyti, jog po J. Š. mirties S. Š. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė;

5.7. S. Š. mirė (duomenys neskelbtini);

5.8. po S. Š. mirties pareiškėjas A. J. (duomenys neskelbtini) priėmė velionio S. Š. palikimą pagal testamentą, patvirtintą 2005-03-30 (žr. Lentvario m. notarės Nijolės Prunskienės 2022-04-13 liudijimą). Pareiškėjas nurodė, jog kadangi S. Š. paveldėjimo bylos po savo sutuoktinės J. Š. neužvedė, todėl J. Š. palikimo priėmimas oficialiai neįformintas. Visgi, S. Š. po J. Š. mirties velionės J. Š. palikimą priėmė pradėdamas velionės J. Š. turtą faktiškai valdyti.

6. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, būtina palikimą priimti tam tikra valstybės pripažįstama tvarka bei terminas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 3 dalis). Vienas iš teisiškai pripažįstamų palikimo priėmimo būdų – palikimo priėmimas faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje detalizuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (turtą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

7. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą; paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui; faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus; aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.; paprastai dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, nutarties 27–28 punktai).

8. Pareiškėjas nurodė, kad po sutuoktinio J. Š. mirties visą laiką nepertraukiamai velionės J. Š. paliktą turtą valdė sutuoktinis S. Š., t. y. S. Š. Butą prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo komunalinius mokesčius. Aptartas aplinkybes pareiškėjas įrodinėja mokėjimo už Butą knygele, atsiskaitymų už komunalines paslaugas kvitais bei aplinkybe, jog S. Š. po J. Š. mirties visą laiką Bute gyveno ir toliau. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų pareiškėjo nurodomoms aplinkybėms neteikė. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytais duomenimis, kad velionis S. Š. po sutuoktinės J. Š. mirties faktiškai pradėjo valdyti palikėjos turtą (Butą), juo (turtu) rūpindamasis kaip savo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po J. Š. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį (turtą) valdyti, juo (turtu) rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Mirusiosios J. Š. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį (turtą) valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais S. Š. išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą.

9. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad velionis S. Š. po sutuoktinės J. Š. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas jį (palikimą) faktiškai valdyti. Juridinis faktas šioje byloje nustatytas pareiškėjo A. J. paveldėjimo teisės pagal testamentą įgyvendinimui po J. Š. ir S. Š. mirties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 444 ir 448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjo A. J. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė velionės J. Š. palikimą, pradėjęs jį (palikimą) faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui A. J. nustatytinas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę pagal testamentą po J. Š. ir S. Š. mirties.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėjas Julius Lankelis