Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios L. S. atstovo advokato Deivido Ivanausko skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu A. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir baudžiamoji byla jam nutraukta. A. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nukentėjusiosios L. S. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir jai priteista iš A. P. 1 700 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiųjų E. P. ir L. P. civiliniai ieškiniai patenkinti ir joms priteista iš A. P. po 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 17 d. ir buvo pateiktas vykdyti.

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2024 m. gegužės 27 d. buvo gautas nukentėjusiosios L. S. atstovo advokato Deivido Ivanausko apeliacinis skundas, kuriame, be kita ko, prašoma atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendžio paduoti. Skunde nurodyta, kad aplinkybės, jog A. P. sąskaitos, esančios bankuose, nebeaktyvios ir nenaudojamos, banko kortelių jis nebeturi, šiuo metu nebedirba ir žalos neatlygins, paaiškėjo tik 2024 m. gegužės 18–19 d. nukentėjusiajai bendraujant su A. P., t. y. po nuosprendžio įsiteisėjimo, todėl yra pagrindas atnaujinti nežymiai praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi nukentėjusiosios L. S. atstovo advokato Deivido Ivanausko prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkino. Teismas konstatavo, kad nukentėjusioji ir jos atstovas turėjo galimybę laiku pateikti apeliacinį skundą, tačiau to nepadarė.

5. Skundu, pateiktu aukštesniajam teismui, nukentėjusiosios L. S. atstovas advokatas Deividas Ivanauskas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. gegužės 27 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendžio paduoti.

5.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo, rėmėsi formaliais teiginiais, t. y. tuo, kad teisiamojo posėdžio metu A. P. paaiškino, jog jis dirba ir pažadėjo visoms nukentėjusiosioms atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. S., priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, niekada neprieštaravo prašymui atleisti A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teisiamojo posėdžio metu ji tik pažymėjo, kad nėra visų atleidimo pagal laidavimą sąlygų, tačiau, atsižvelgdama į tai, jog A. P. yra jos nepilnamečių vaikų tėvas, klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą paliko spręsti teismo nuožiūra.

5.2. Pasak nukentėjusiosios atstovo, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino, kad ne dėl nukentėjusiosios L. S. valios, o dėl A. P. veiksmų buvo sukliudyta nukentėjusiajai BPK 313 straipsnyje nustatytais terminais paduoti apeliacinį skundą. Teigia, kad A. P. vien dėl to, jog būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jis dirba ir atlygins nusikaltimu padarytą žalą. Tik 2024 m. gegužės 18–19 d. bendraudama su A. P. nukentėjusioji sužinojo, kad jo banko sąskaitos, esančios AB „Šiaulių bankas“ ir AB „Swedbank“, nebeaktyvios ir nenaudojamos, banko kortelių jis nebeturi, šiuo metu nebedirba ir žalos neatlygins. Pasak nukentėjusiosios L. S. atstovo, pirmosios instancijos teismas, tik formaliai išklausęs A. P. pozicijos, nesant visų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, nepagrįstai baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukė. Pažymi, kad konstitucinė vertybė yra tik teisingo teismo sprendimo priėmimas, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija.

5.3. Kartu skunde nurodoma, kad įstatyme nereglamentuota, kokios termino praleidimo priežastys yra laikomos svarbiomis. Priežasties, dėl kurios praleistas terminas, svarbumą kiekvienu atveju vertina ir nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Taigi, spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra teismo prerogatyva. Priežastis laikoma svarbia, jeigu ji asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti proceso teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kuri gali pateisinti termino praleidimo laikotarpį, t. y. iš esmės nepriklausė nuo suinteresuoto asmens valios. Kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, būtina įvertinti aplinkybių visumą: nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo, suinteresuoto asmens elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgti į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus ir pan. Be to, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui.

5.4. Nukentėjusiosios L. S. atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo, neįvertino, kad tiek pats teismas, tiek nukentėjusieji buvo suklaidinti A. P., šioje byloje nebuvo sąlygų pastarąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, skundo padavimo praleidimo terminas „nėra didelis“, byloje nenustatyta, jog nukentėjusioji elgėsi nesąžiningai, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, skundžiama nutartis turi būti panaikinta ir turi būti atnaujintas terminas apeliaciniam skundui dėl 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendžio paduoti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 313 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. BPK 314 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti priėmusį nuosprendį teismą atnaujinti praleistą terminą. Dėl svarbių priežasčių praleistas terminas gali būti teismo nutartimi atnaujintas (BPK 102 straipsnio 1 dalis). Priežasties, dėl kurios praleistas terminas, svarbumą kiekvienu atveju nustato šį klausimą nagrinėjantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas. Priežastis laikoma svarbia, jei ji nepriklauso nuo suinteresuoto asmens valios ir atima jam galimybę laiku paduoti skundą.

8. Kartu pažymima, kad asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu, pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Įstatyme nustatytas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą sprendimą, šia savo procesine teise naudotis operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje skundą nebus ginama. Priešingai aiškinant įstatymą ir nepagrįstai atnaujinant procesinius terminus gali būti pažeisti kitų proceso dalyvių interesai, kurie tikisi greito bylos išnagrinėjimo, teisinio aiškumo dėl priimto baigiamojo akto ir jo stabilumo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-71-1020/2023).

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagal laidavimą, nuorašai tą pačią dieną elektroniniu paštu buvo išsiųsti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. P., nukentėjusiajai L. S. ir jos atstovui advokatui Deividui Ivanauskui (2 t., b. l. 175, 178). Taigi paskutinė diena apeliaciniams skundams dėl šio nuosprendžio paduoti buvo 2024 m. gegužės 16 d. Kaip jau minėta, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 17 d. ir buvo pateiktas vykdyti (2 t., b. l. 183, 184), o nukentėjusiosios L. S. atstovo advokato Deivido Ivanausko apeliacinis skundas apylinkės teisme gautas tik 2024 m. gegužės 27 d. (3 t., b. l. 1–7).

10. Nukentėjusiosios L. S. atstovas skunde neginčija, kad apeliacinio skundo padavimo terminas yra praleistas, tačiau teigia, kad skundas laiku nebuvo paduotas ne dėl nukentėjusiosios L. S. valios, o dėl A. P. veiksmų, nes nukentėjusioji tik 2024 m. gegužės 18–19 d. bendraudama su A. P. iš pastarojo sužinojo, kad jo banko sąskaitos, esančios bankuose, nebeaktyvios ir nenaudojamos, banko kortelių jis nebeturi, šiuo metu nebedirba ir žalos neatlygins. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės nelaikytinos svarbiomis aplinkybėmis, nepriklausančiomis nuo nukentėjusiosios bei jos atstovo valios ir atėmusiomis jiems galimybę laiku paduoti skundą. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės A. P. neturi jokių galimybių atlyginti žalos, netgi ir tuo atveju, jeigu jis šiuo metu nedirba.

11. Atsakant į nukentėjusiosios atstovo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą A. P. nutraukė nepagrįstai, nesant visų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, pažymima, kad aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą dėl praleisto nuosprendžio apskundimo termino atnaujinimo, šio nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo netikrina – tai daroma teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Aplinkybė, ar nukentėjusioji L. S. teisiamojo posėdžio metu prieštaravo, ar neprieštaravo A. P. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neturi jokios reikšmės sprendžiant, ar terminas apeliaciniam skundui paduoti yra praleistas dėl svarbios, nuo nukentėjusiosios valios priklausančios priežasties. Pažymėtina, kad nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nukentėjusioji turėjo visas galimybes išreikšti savo valią ir tai padaryti laiku, t. y. ji turėjo galimybę per įstatymo nustatytą 20 dienų terminą paduoti apeliacinį skundą, prašydama šį nuosprendį pakeisti ar jį panaikinti, tačiau to nepadarė.

12. Esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas pateiktas jo padavimo terminą praleidus 11 dienų, ir šis terminas, priešingai nei teigiama skunde, nevertintinas kaip nežymus, o svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas terminas skundui paduoti turėtų būti atnaujintas, nenustatyta, sprendžiama, kad nukentėjusioji, nepaduodama skundo per įstatymo nustatytą terminą, nebuvo pakankamai atidi bei rūpestinga siekdama įgyvendinti įstatymų jai suteiktas teises. Akivaizdu, kad nuosprendžio apskundimo termino praleidimas susijęs tik su pačios nukentėjusiosios neapsisprendimu dėl skundo padavimo ir jos neveikimu. Dėl to konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą terminą ir priimti nukentėjusiosios L. S. atstovo apeliacinį skundą. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priešingai nei teigiama skunde, priimta ne remiantis formaliais teiginiais, o įvertinus visas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl tenkinti nukentėjusiosios atstovo skundą ir naikinti šią nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios L. S. atstovo advokato Deivido Ivanausko skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.