- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-08-20
- Bylos Nr.
- e2YT-27681-1153/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16226-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Malijauskas
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- J. L., L. M., Valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – J. L., L. M.,Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė sutuoktinės F. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti.
2. Pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo A. M. sutuoktinė F. M. Pareiškėjo ir palikėjos santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) ir niekada nebuvo nutrūkusi. Palikėja su sutuoktiniu (t. y. pareiškėju) turėjo 2 vaikus – dukras J. L. ir L. M. Pareiškėjas nurodo, jog po sutuoktinės mirties liko šis jos turtas: palikėjos asmeninės nuosavybės teise registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, bei minėtame bute likęs ir kartu su pareiškėju užgyventas kilnojamasis turtas (buitinė technika, baldai, kiti kasdienio naudojimo daiktai), taip pat asmeniniai daiktai (papuošalai, drabužiai ir pan.). Pareiškėjas pažymi, jog 2011 m. gegužės 31 d. abu sutuoktiniai buvo sudarę bendrą sutuoktinių testamentą. Testamente buvo įtvirtinta, jog vienam iš sutuoktinių mirus, visas mirusiojo turtas atitenka pergyvenusiam sutuoktiniui. Pareiškėjas nurodo, jog nors sutuoktiniai buvo sudarę bendrą testamentą ir jis galiojo iki pat palikėjos mirties, tačiau jis nebuvo įgyvendintas, kadangi pareiškėjas, neturėdamas teisinio išsilavinimo nežinojo, jog palikimui pagal testamentą priimti yra reikalinga atlikti papildomus veiksmus – kreiptis į notarą per įstatyme įtvirtintą terminą. Pasak A. M. nors jis ir nesikreipė į notarą, tačiau palikėjai mirus jis palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai valdyti palikėjos turtą, t. y. po sutuoktinės mirties pareiškėjas pradėjo valdyti, naudotis ir disponuoti palikėjai nuosavybės teise priklausiusiu žemės sklypu, butu (jo dalimi) bei kilnojamaisiais daiktai. Šias aplinkybes, anot pareiškėjo, patvirtina tai, kad po sutuoktinės mirties jis perėmė pareiškėjai priklausiosio žemės sklypo panaudos davėjo teises, susisiekė su ūkininku, su kuriuo palikėja dar nuo 2009 m. buvo sudariusi panaudos sutartį, ir susitarė dėl tolimesnio žemės sklypo naudojimo. Taip pat, pareiškėjas po sutuoktinės mirties ir toliau liko gyventi jiems priklausiančiame bute, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius bei naudojosi visai jame esančiais kilnojamaisiais daiktais kaip savo. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po sutuoktinės F. M. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriame nurodė, kad ji nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos F. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį F. M. paliktojo turto priėmimą valdyti. Pažymėjo, jog tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. M. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Atsižvelgiant į tai, prašė pareiškėjo A. M. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuoti asmenys L. M. ir J. L. pateikė atsiliepimus į pareiškėjo pareiškimą, kuriuose nurodė iš esmės vienodas aplinkybes, t. y. nurodė, kad su pareiškimu ir jame išdėstytomis aplinkybėmis sutinka. Patvirtino, jog pareiškėjas po jų mamos F. M. mirties faktiškai pradėjo valdyti jai priklausiusį turtą, t. y. žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei mamai priklausiusius kilnojamuosius asmeninius ir kitus daiktus. Kartu suinteresuoti asmenys L. M. ir J. L. nurodė, jog neprieštarauja tam, kad palikėjos F. M. palikimą paveldėtų tik pareiškėjas A. M. Prašė pareiškėjo pareiškimą tenkinti.
5. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, laikoma, kad byloje dalyvaujantys asmenys buvo tinkamai informuoti apie paskirto teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
7. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po sutuoktinės F. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė per įstatymo numatytą terminą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
8. Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad F. M., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjo A. M. sutuoktinė (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)) bei suinteresuotų asmenų L. M. ir J. L. motina. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis F. M. vardu yra registruotas nekilnojamas turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), taip pat butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris nors ir yra įregistruotas pareiškėjo A. M. vardu, tačiau buvo įgytas F. M. ir A. M. santuokos metu, t. y. 1991 m. balandžio 17 d., ir priklauso jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). Po F. M. mirties paveldėjimo byla Lietuvos Respublikoje nebuvo pradėta. Iš Testamentų registro duomenų matyti, jog palikėja F. M. yra sudariusi testamentą, tačiau palikimo priėmimo faktų Testamentų registre nėra registruota.
9. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
10. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
11. Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
12. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad A. M. po sutuoktinės F. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjęs turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), toliau naudojosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi, mokėjo visus privalomus mokesčius, ką patvirtina pareiškėjo pateiktos 397-oji daugiabučių namų savininkų bendrijos sąskaitos bei mokėjimo nurodymai, kurie patvirtina laikotarpiu nuo 2023 m. kovo mėn. iki 2023 m. birželio mėn. (imtinai) suteiktų paslaugų apmokėjimą.
13. Remiantis bylos duomenimis, po F. M. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta. Tuo tarpu byloje esantys rašytiniai duomenys leidžia konstatuoti, kad turtas, likęs po F. M. mirties buvo nepertraukiamai valdomas ir prižiūrimas A. M. iniciatyva, kuris rūpinosi šiuo nekilnojamuoju turtu po savo sutuoktinės mirties kaip savo turtu. Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. M. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią įgyti savo sutuoktinės F. M. palikimą, t. y. atliko aukščiau aptartus aktyvius veiksmus dėl rūpinimosi ir naudojimosi turtu, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Palikėjos vaikai, kurie byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis, pareiškėjo pareiškimui prieštaravimų nepateikė (patvirtino, kad pareiškėjas priėmė savo sutuoktinės palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą). Taigi, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po F. M. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjas A. M. po sutuoktinės F. M. mirties (t. y. (duomenys neskelbtini)) faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po sutuoktinės F. M. mirties jis priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spęsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą (esant ginčui toks ginčas nagrinėtinas ginčo teisena).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės F. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė per įstatymo numatytą terminą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pareiškėjui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.