Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens antstolio G. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis G. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašė panaikinti 2019 m. vasario 15 d. patvarkymą Nr. S-19-91-2691 vykdomojoje byloje Nr. 0091/08/01052, kuriuo (duomenys neskelbtini) mirusį skolininką G. B. antstolis pakeitė mirusiojo teisių ir pareigų perėmėja – Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI.

2. Antstolis G. J. 2019 m. kovo 13 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla perdavė jį nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos VMI skundas dėl antstolio veiksmų, t. y. panaikintas antstolio patvarkymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

12. Antstolis, vykdydamas teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus, privalo veikti neperžengdamas jam suteiktų įgalinimų ribų ir neturi teisės atlikti tuos veiksmus, kurių nenumato jo veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Antstolio veiksmus vykdant teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus nustato CPK VI dalis ir Sprendimų vykdymo instrukcija, kurią tvirtina teisingumo ministras. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas įvertina, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

13. Pagal CPK 596 straipsnio 1 dalį antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas šiame Kodekse nustatyta tvarka. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui.

14. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką, pagal kurią, mirus skolininkui, jo kreditoriaus reikalavimai pereina mirusiojo įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį kreditoriui, praleidusiam trijų mėnesių terminą reikalavimams palikėjo įpėdiniams pareikšti, teismas gali pratęsti šį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis.

15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, kad įgytų palikimą, turi jį priimti, tačiau valstybė nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Nors įstatyme valstybė priskiriama prie įpėdinių pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau valstybės palikimo priėmimas savo turiniu yra kitokią teisinę reikšmę turintis veiksmas nei kitų įpėdinių atliekami palikimo priėmimo veiksmai. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikalingus veiksmus. Dėl to kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Pažymėtina, jog CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Valstybė, kaip ir bet kuris kitas įpėdinis, turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad reikalavimus dėl palikėjo prievolių kreditoriai valstybei, kaip įpėdinei, pareikš CK 5.63 straipsnyje nustatytais terminais bei tvarka.

16. Vykdomosios bylos Nr. 0091/08/01052 duomenimis nustatyta, kad antstolio naudai liko neišieškota 23,46 Eur (81 Lt) vykdymo išlaidų suma iš skolininko G. B. pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. P2-232-714/2011. Antstolio 2011 m. liepos 21 d. patvarkymais Nr. S-9330, Nr. S-9331, Nr. S-9332, Nr. S-9333, Nr. S-9334 areštuotos AB SEB banko, AB Ūkio banko, AB DnB NORD banko, AB Swedbank, AB banke Snoras skolininko turėtose sąskaitose lėšos 81 Lt sumai, taip pat 2012 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymu Nr. 3.6-34659 banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje buvusioje skolininko turėtoje sąskaitoje lėšos 81 Lt sumai. Skolininkas G. B. (duomenys neskelbtini) mirė, paveldėjimo liudijimas Lietuvos valstybei išduotas 2015 m. spalio 23 d.

17. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi konstatavo, jog informacijos apie priverstinai išieškomą skolą buvimas Antstolių informacinėje sistemoje (AIS) savaime neinformuoja įpėdinių apie mirusiojo skolas ir vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka ir tai nurodyta minėtoje informacinėje sistemoje, savaime nėra pagrindas pripažinti, kad kreditorius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pareiškė reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams ir įpėdiniai yra informuoti apie palikėjo skolas. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

18. Antstolių informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 (redakcija nuo 2018 m. birželio 12 d.), 23 punktas nustato, kad Antstolių informacinės sistemos duomenų gavėjai yra kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos ir finansų įmonės, kurios teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu, kreditingumo vertinimo paslaugas teikiančios įmonės, Valstybinė mokesčių inspekcija, teismai, bankroto administratoriai, kiti asmenys, kurie turi teisę gauti duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti. Šiame punkte nurodytiems duomenų gavėjams, išskyrus bankroto administratorius (bankroto administratoriams teikiami duomenys apie jų skelbtų elektroninių varžytynių vykdymą), teikiami šių nuostatų 15.2–15.4, 16.3–16.9 papunkčiuose išvardyti duomenys. Valstybinei mokesčių inspekcijai ir teismams papildomai teikiami šių nuostatų 16.1, 16.2, 16.10 papunkčiuose ir 18 punkte nurodyti duomenys, teismams papildomai teikiami šių nuostatų 17 punkte nurodyti duomenys (t. y. informacija apie skolininką ir išieškotoją, išieškojimo dalyką ir kt.). Nuostatų 11.2 punkte įtvirtinta, kad Antstolių informacinės sistemos paslaugų gavėjai, be kita ko, yra ir asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka tiesioginėms funkcijoms atlikti yra reikalingi Antstolių informacinės sistemos duomenys. Taigi, Valstybinė mokesčių inspekcija yra AIS duomenų gavėja, todėl, vykdydama savo funkcijas, turi teisę gauti duomenis apie skolininkus, išieškotojus bei išieškomų skolų dydį, o valstybės paveldėjimo atveju – ir informaciją apie tai, ar palikėjo atžvilgiu nėra pradėtų vykdomųjų bylų.

19. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, 2019 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019, konstatuota, kad tam tikrais atvejais, kai įpėdiniui tokia informacija gali būti žinoma ir prieinama, jos buvimas AIS sistemoje gali būti pakankamas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Pažymėtina tai, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalis nenustato, kad įpėdiniui apie kreditorių reikalavimus turi tapti žinoma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Ši norma nustato kreditoriaus pareigą savo reikalavimus pareikšti nurodytu terminu, o įpėdiniui, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių (palikimo priėmimo būdo, reikalavimų pareiškimo būdo ir kt.), apie šiuos reikalavimus gali tapti žinoma vėliau.

20. Nagrinėjamu atveju informacija AIS apie skolų išieškojimą išviešinta dar esant gyvam palikėjui 2011 metais, paveldėjimo teisės liudijimas valstybei, atstovaujamai VMI, išduotas 2015 m. spalio 23 d., dar iki palikimo priėmimo AB SEB bankas 2015 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 07.04.08-16572 į VMI 2015 m. liepos 24 d. paklausimą informavo apie mirusiojo sąskaitoje registruotus apribojimus disponuoti lėšomis, tarp jų ir apie 2011 m. liepos 28 d. įvykdytą antstolio G. J. vykdomojoje byloje Nr. 0091/08/01052 patvarkymą areštuoti 23,46 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad valstybei, priėmusiai palikimą, buvo žinoma, jog palikėjas turėjo skolų, kurių išieškojimas buvo vykdomas priverstine tvarka, informacija apie išieškojimo apimtis buvo išviešinta AIS, kurios duomenų gavėja yra ir VMI, nagrinėjamoje byloje atstovaujanti valstybei.

21. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 konstatuota, kad tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo AIS sistemoje yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios AIS duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog toks aiškinimas nepaneigia kasacinio teismo praktikos dėl valstybės statuso paveldėjimo procese, o tik šią praktiką plėtoja ir atitinka įstatymų leidėjo tikslus įtvirtinant valstybės paveldėjimo pagal įstatymą galimybę bei civilinių teisinių santykių stabilumo principą tuo aspektu, kad valstybės interesas perimti paveldėtą turtą yra lygiavertis kreditoriaus teisėtam lūkesčiui gauti savo reikalavimų, kurių pagrįstumas patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir kurie vykdomi priverstine tvarka, patenkinimą.

22. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad antstolis priėmė teisėtą ir pagristą 2019 m. vasario 15 d. patvarkymą Nr. S-19-91-2691 vykdomojoje byloje Nr. 0091/08/01052, kuriuo mirusį skolininką pakeitė teisių ir pareigų perėmėja – Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines ir materialines teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius, todėl skundžiama 2019 m. balandžio 18 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – VMI skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335-339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Vykdomąją bylą Nr. 0091/08/01052 grąžinti antstoliui G. J..