Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-12-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2162-990/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-12-07
Bylos Nr.
1-2162-990/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
M. P., P. V.
Civilinis ieškovas
A. L., R. S., P. S.
Advokatai
Sergejus Pelšas
Baudžiamoji byla Nr. 1-2162-990/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01035-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3.; 1.1.8.10.2.; 1.1.8.13.; 1.1.8.14.; 1.1.9.8.; 1.2.26.2.; 1.2.27.1.; 2.3.6.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,

sekretoriaujant Aušrai Razutienei, Audronei Glambienei, Beatai Rutkauskaitei, Rasai Pladaitei,

dalyvaujant kaltinamiesiems M. P. ir P. V., kaltinamųjų gynėjui advokatui Sergejui Pelšui P. (Sergej Pelš),

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. L., R. S., P. S.,prokurorei Ivetai Vaivadienei,

vertėjoms Eglei Smailienei, Irinai Pikčilingienei, Svetlanai Minakovai, Audronei Adomavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lenkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), našlė, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 284 straipsnyje ir 286 straipsnyje, P. V., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamų veikų aplinkybės

M. P. 2017 m. sausio 7 d. apie 01.45 val. viešoje vietoje- pastato, esančio Gabijos g. 51, Vilniuje, kieme, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (1,94 promilių), konflikto su automobilio „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. T10177, vairuotoju A. L. metu koja spyrė į galines minėto automobilio dešinės pusės dureles, taip jas apibraižydama. Į įvykio vietą atvykus A. L. kviestiems policijos pareigūnams- (duomenys neskelbtini)pareigūnams A. K. (A. K.), R. S., R. V., P. S., ji rankoje laikytu maišeliu, kuriame buvo pilnas degtinės 0,5 litro talpos stiklinis butelis, sudavė vieną kartą A. L. per galvą, padarydama jam odos nubrozdinimą pakaušyje, t. y. sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip pat keikė A. L. ir policijos pareigūnus, nereagavo į policijos pareigūnų teisėtus nurodymus nusiraminti, kumščiu tyčia vieną kartą sudavė R. S. į dešinę akį, taip sukeldama jam fizinį skausmą.

Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu M. P. parodė, kad kaltinimą ji supranta, kaltę pripažįsta iš dalies, sutinka duoti parodymus. Buvo šventinė diena, paskambino draugė O. J. ir pakvietė ją su savo vyru P. pas save į svečius. Svečiuose ji su P. pabuvo iki 01.00 valandos. Ji turi dukrą su negalia, labai retai kada būna be dukros. Nuotaika buvo gera. Apie 01.00 val. ji su P. išėjo iš svečių, O. juos palydėjo .P. su O. ėjo iš paskos. Ji atsisėdo į taksi automobilį, tada taksistas pasakė, kad vyro neveš, sakė, kad jei ji nori, ji važiuotų viena. Ji taksistui atsakė, kad viena ji nevažiuos, tada taksistas liepė jai išlipti. Kiek ji suprato, taksistui nepatiko tai, kad jos vyras rūkė. Ji pradėjo aiškintis, kodėl taksistas nenori vežti, taksistas atsakė, kad jis neaiškins ir kad ji išliptų iš automobilio. Ji išlipo iš automobilio, trenkė automobilio durelėmis ir apėjo automobilį. Gal taksistui pasirodė, kad ji spyrė į automobilį, nes ji dureles garsiai uždarė. Dar ji norėjo eiti aiškintis, kodėl taksistas neveža. Ji stovėjo priekyje automobilio, norėjo praeiti pro automobilį, tada taksistas pradėjo važiuoti į priekį ir automobiliu pastūmė ją, dėl ko ji pargriuvo. Partrenkimo metu ji nespėjo praeiti iki automobilio vidurio, buvo atsisukusi priekiu į automobilį. Automobilis labiau užvažiavo į dešinį kelią, stūmė, tada ji krito ant šono ir nugaros. Jai buvo šokas, taigi ji pradėjo rėkti. Tada prie jos ir taksi automobilio pribėgo P., taksi vairuotojas pradėjo važiuoti atbulas ir ji suprato, kad taksistas nori pabėgti. P. pradėjo traukti už taksi automobilio durelių, jas atidarė ir taksistui pasakė, kad kvies policiją. Taksi vairuotojas pasakė, kad ir jis kvies policiją. Ji pasakė, kad tegul kviečia, nes kitaip kvies ji. Ji buvo šoke. Atvažiavę policijos pareigūnai nepaklausė, kas jai atsitiko, kas ją labai supykdė, kad niekas jos negirdėjo, nors ji bandė tai paaiškinti. Gal koks netinkamas žodis vairuotojo atžvilgiu ir išsprūdo. Pareigūnų necenzūriniais žodžiais ji nevadino, ji keikėsi, bet šie žodžiai nebuvo kažkam skirti. Gal pareigūnai ir liepė jai patylėti. Taksi automobilio vairuotojas pradėjo aiškinti, kad ji sugadino automobilį, nors aišku, kad ten kažkur „užkabino“, nes su koja to nepadarysi. Ją apėmė pyktis, kad niekas jos neklauso, ir ji maišu trenkė taksistui per galvą. Ji nežinojo, kas tame maiše buvo, tik paskui sužinojo. Tada pareigūnai uždėjo jai antrankius. Buvo sumaištis, gal ji ir trenkė policijos pareigūnui. Vedama pareigūnų ji mosikavo, rėkė, nes buvo labai baisu. Ji nugriuvo su pareigūnu, kadangi buvo slidu. Jiems gulint pribėgo dar vienas pareigūnas ir pasakė, kad dabar visas ligas surašys. Tada ją nutempė, paguldė automobilyje ant grindų ir išvežė. P. elgėsi normaliai. Jis matė, kad taksistas partrenkė jo moterį, tai normali reakcija, kad jis bandė ištraukti tą taksistą. . nemušė taksi automobilio vairuotojo, bandė su taksistu aiškintis. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, ji P. nematė ir negirdėjo. Ji nežino, kodėl P. sulaikė, jis nei žodžio nesakė pareigūnams. Ji nematė, kad P. spirtų vairuotojui. Ji pripažįsta, kad elgėsi negražiai, bet jai buvo labai pikta tiek dėl taksisto, tiek dėl pareigūnų elgesio. Ji gailisi, to neturėjo būti, bet taip išėjo. Ji dirba pagal patentą kirpėja, jos pajamos nedidelės, 2016 metais ji uždirbo 6 000 eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu M. P. parodė, kad 2017 m. sausio 7 d. apie 01.35 val. kartu su sugyventiniu P. V. ji nusprendė važiuoti namo iš draugės O., gyvenančios Gabijos g. 51-9, Vilniuje. Jie išsikvietė taksi automobilį, kuriam atvykus jie visi išėjo į kiemą. Kieme ji atsisėdo į taksi automobilį „Volkswagen Sharan“ ant galinės sėdynės, o P. dar stovėjo lauke, rūkė ir kalbėjo su O.. Taksi automobilio vairuotojas, būdamas automobilyje, atsisuko į ją ir pasakė, kad jis neveš P., nes pastarasis per daug girtas, ir taksistas gali parvežti tik ją. Ji nieko neatsakė, o taksistas, išlipęs iš automobilio, pradėjo kalbėtis su P. V., bet apie ką jie kalbėjosi, ji negirdėjo. Tuomet ji išlipo iš taksi automobilio ir, apimta pykčio, kad taksistas jų neveža, su polietileniniu maišu, kuriame buvo stiklinis degtinės butelis, trenkė taksistui per galvą. Po smūgio taksistas pasakė, kad jis iškvies policiją ir, kaip ji suprato, iškvietė, nes neužilgo atvyko, kiek ji pamena, net du policijos automobiliai. Ji apsipyko ir su policijos pareigūnais, o kai vienas vedė ją link tarnybinio automobilio, jie paslydo ir abu nugriuvo. Jokių smūgių policijos pareigūnams ji nesudavė, taksi automobilio „Volkswagen Sharan“ ji nespardė ir kitaip negadino. Įvykio metu ji buvo neblaivi, todėl ji sunkiai pamena viso konflikto seką ir veiksmus (T. 1, b. l. 111).

Ikiteisminio tyrimo metu M. P. papildomai parodė, kad 2017 m. sausio 7 d. ji su savo sugyventiniu P. V. ir T. Z. buvo svečiuose pas O. J., gyvenančią Gabijos gatvėje. Svečiuose jie gėrė alkoholinius gėrimus. Dar būdami pas O. jie iškvietė taksi automobilį, o pastarajam atvažiavus į namo kiemą ji nusileido kartu su P. ir O., kuri išėjo jų palydėti. Be to lauke, iš namų išėjusi anksčiau, jau buvo Tatjana, pro langą nuolat žiūrėjo O. vyras Andrejus, kuris turėjo matyti visą įvykį. Priėjusi prie taksi automobilio ji viena atsisėdo į pastarąjį ant galinės sėdynės. P. stovėjo prie taksi automobilio, rūkė, kalbėjosi su O..P. stovėjo iš keleivio pusės priekyje. Kiek ji atsimena, tuo metu visos taksi automobilio durelės buvo uždarytos. Jai sėdint automobilyje taksi vairuotojas dėl jai nesuprantamos priežasties pasakė, kad vyro neveš, be to, liepė ir jai išlipti iš automobilio. Ji dar būdama viduje paklausė taksisto apie priežastį, kodėl jis jų neveš. Konkrečios priežasties vairuotojas nepaaiškino ir toliau reikalavo išlipti iš automobilio. Nieko vairuotojui nepasakiusi ji išlipo iš automobilio ir uždarė automobilio dureles. Išlipusi iš automobilio ji vairuotojui pasakė, kad pakvies vyrą, nes nori išsiaiškinti, kodėl taksistas juos atsisako vežti. Taksistas nieko nelaukdamas pradėjo važiuoti ir bamperiu atsitrenkė jai į kojas, apie kelius. Ji nukrito ant šono ir jos kojos buvo po automobiliu. Tai pamatęs P. pribėgo prie automobilio ir norėjo atidaryti vairuotojo dureles, nes vairuotojas buvo automobilio viduje. Vairuotojas dureles laikė iš vidaus, bet stipriai patraukus už rankenos P. dureles pavyko atidaryti. Vėliau ji sužinojo, kad tuo metu durelių rankena sulūžo ir liko vairuotojo rankoje, bet pati ji to nematė. Vairuotojas išlipęs iš automobilio su P. pradėjo stumdytis, jie rėkė vienas ant kito, P. reiškė pretenzijas vairuotojui dėl jos partrenkimo. Kol vyrai grūmėsi ji, turėdama maišą rankoje, į kurį O. jai kažką įdėjo (kas pastarajame buvo, ji nežiūrėjo), maišu trenkė vairuotojui per galvą. Ji negali pasakyti, ar būtent tuo metu vietoje jau buvo policijos pareigūnai. Atvykę policijos pareigūnai ją pradėjo traukti link savo tarnybinio automobilio, vilko tiesiog žeme, o ji tuo metu rėkė, sakydama, kad jos netrauktų, kad ji eis pati. Ji galėjo vartoti necenzūrinius žodžius, nes buvo pikta. Ar pradėję ją vesti link tarnybinio automobilio pareigūnai jos prašė eiti su jais geruoju, ji neatsimena. Jai buvo uždėti antrankiai. Ji tikrai nei vienam iš pareigūnų tyčia nesudavė į galvos sritį. Ją pareigūnai vilko link savo automobilio, laikydami už rankos virš alkūnės. Einant link pareigūnų automobilio kelias buvo labai slidus ir ji kartu su vienu pareigūnu nukrito ant žemės. Ji tyčia pareigūnui kojos nepakišo. Kol jie gulėjo, prie jų pribėgo kitas pareigūnas, spyrė jai koja į šoną ir vadino ją necenzūriniais žodžiais. Be to, pribėgęs pareigūnas savo kolegai pasakė, kad jam reikės sakyti, jog jam skauda galvą ir nugarą. Atbėgęs į pagalbą pareigūnas pakėlė savo kolegą, ją atvedė prie savo automobilio ir tiesiog įstūmė į tarnybinį automobilį. Tarnybiniame automobilyje ji gulėjo ant grindų tarp sėdynių, ji gulėjo ant nugaros. Jos rankos buvo surakintos už nugaros. Gulėdama tarnybiniame automobilyje ji nesikeikė, o tik verkė, o tuo metu pareigūnai buvo garsiai paleidę muziką ir juokėsi. Po to, kai taksi vairuotojas atsitrenkė bevažiuodamas jai į kojas, ji galėjo trenkti koja į taksi automobilio bamperį. Visų jos veiksmų priežastis buvo vairuotojo atsisakymas juos vežti, jo chamiškas elgesys, kad jis partrenkė ją automobiliu. Ji veikė ne iš chuliganiškų paskatų, o iš pykčio. Tą dieną ji buvo gerai nusiteikusi, norėjo greičiau nuvažiuoti namo pas vaiką. Ji su pareigūnu nukrito dėl oro sąlygų, nes buvo slidu, bet to, jos rankos buvo surakintos ir pasipriešinti policijos pareigūnams ji negalėjo. Po įvykio ji kreipėsi į teismo medicinos ekspertus (T. 1, b. l. 117).

Ikiteisminio tyrimo metu M. P. papildomai parodė, kad konfliktas su taksistu įvyko dėl jo paties veiksmų, nes jis be jokio pagrindo atsisakė juos vežti, taksi automobiliu trenkė jai į koją, padarydamas kūno sužalojimus. Dėl tokių veiksmų ji labai supyko. Ji supyko ir dėl to, kad atvykę pareigūnai be pagrindo stojo į taksi automobilio vairuotojo pusę, ji bandė, kaip jai atrodė, visais įmanomais būdais paaiškinti, kad nukentėjusioji yra ji. Mosikuodama rankomis ji galėjo netyčia suduoti pareigūnui, tačiau vedama į tarnybinį automobilį su surakintomis rankomis ji fiziškai negalėjo pareigūnui priešintis. Su pareigūnu ji nukrito dėl to, kad buvo slidu ir jie ėjo nuo kalniuko (T. 1, b. l. 120).

Teisiamojo posėdžio metu P. V. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltės nepripažįsta, sutinka duoti parodymus. Jis su M. buvo svečiuose pas O. J., viskas buvo gerai, buvo geros nuotaikos. Apie antrą valandą nakties jie išsikvietė taksi automobilį, kad šis parvežtų juos namo. Jie anksčiau išėjo į gatvę, kad spėtų parūkyti. M. įsėdo į taksi automobilį. Praėjus gal 2-3 minutėms M. išlipo iš automobilio ir pasakė, kad taksi vairuotojas jai sakė, jog jo neveš, kad ji važiuotų viena arba išvis išliptų. Jis pasakė, kad važiuos kitu automobiliu, jei šis vairuotojas nenori vežti. M. apeidinėjant taksi automobilį iš priekio, jis to nematė, tačiau išgirdo, kad M. sušuko. Atsisukęs jis pamatė, kad M. guli, o taksistas bando išvažiuoti. M. šaukė, kad ant jos užvažiavo. Tada jis nubėgo prie taksi automobilio, pradėjo tempti automobilio dureles, dėl ko durelių rankena iškrito. Atidarius dureles taksistas išlipo. Jis taksistui pasakė, kad šis užvažiavo ant žmonos. Tada taksistas pradėjo rankeną sukioti rankose ir pasakė, kad sugadino jam dureles, kad kvies policiją. Jis taksistui atsakė, kad jei policijos nekvies vairuotojas, policiją iškvies jie, nes taksistas užvažiavo ant žmonos. Atvykę policijos pareigūnai jo nieko neklausė. Nors jis stovėjo ramiai, bet jį patį pirmą paėmė ir nuvedė į automobilį, niekas nieko neklausinėjo, jį nuvežė į nuovadą. Jis norėjo taksistą sustabdyti, nes šis važiavo atgal. Taksistas būtų išvažiavęs, jei jis nebūtų taksisto sustabdęs. Jis nespyrė vairuotojui. Buvo slidu, gal jis paslydo ir pareigūnams taip pasirodė. Jis nematė, kad M. būtų trenkusi. Jis nesikeikė ir netriukšmavo.

Ikiteisminio tyrimo metu P. V. parodė, kad 2017 m. sausio 6 d. apie 20-21 val. jis kartu su savo sugyventine M. P. ir jos drauge T. Z. atvažiavo į svečius pas M. draugę O. J., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Būdami svečiuose jie visi gėrė alkoholinius gėrimus. 2017 m. sausio 7 d. apie 01 val. jie nutarė važiuoti namo, todėl telefonu iškvietė taksi automobilį. Pirma iš buto išėjo Tatjana, kuri atsisėdo į savo automobilį ir laukė savo draugo, paskui išėjo jis, M. ir O., kuri juos lydėjo. Kai M. atsisėdo į atvažiavusį taksi automobilį ant galinės sėdynės, jis su O. stovėjo lauke taksi automobilio priekyje (atstumas iki automobilio buvo apie 2 metrai) ir rūkė. Kol jis su O. rūkė, taksi vairuotojas sėdėjo už vairo. Visos taksi automobilio durelės tuo metu buvo uždarytos. Kol jis rūkė, taksi vairuotojas jam ir O. jokių pastabų nesakė, neragino greičiau atsisėsti į automobilį, apskritai su juo nekalbėjo. Paskui jis pamatė, kad M. išlipo iš automobilio ir jam pasakė, kad taksi vairuotojas jų neveš. Vėliau, kai M. buvo paleista iš policijos, ji jam papasakojo, kad vairuotojas jai pasakė, kad „šito asilo nevešiu ir tu taip pat lipk iš automobilio“. Išlipusi iš taksi automobilio M. stovėjo priešais taksi automobilį apie 0,5-1 metro atstumu. Tuo metu taksi automobilis pajudėjo į priekį ir atsitrenkė M. į koją. M. nukrito ir pradėjo rėkti. Tada jis prišoko prie jos, padėjo jai atsikelti. Jis prišoko prie taksi automobilio, norėjo atidaryti automobilio vairuotojo dureles tam, kad taksi vairuotojui pareikštų pretenzijas dėl pastarojo veiksmų. Ar vairuotojas iš vidaus laikė dureles už rankenos, jis nematė. Jis stipriai patraukė už vairuotojo durų rankenos ir durelės atsidarė. Traukdamas už durų rankenos jis sakė vairuotojui „ką tu darai“, jis neatsimena, ar jis keikėsi necenzūriniais žodžiais. Jam pavykus atidaryti taksi automobilio dureles, iš pastarojo išlipo vairuotojas, kurio rankoje buvo durų rankena. Vairuotojas pradėjo rankena mosikuoti prieš jo veidą ir jį rankomis stumdyti. M. tuo metu stovėjo šalia. Kol vyko grumtynės su vairuotoju, M., priėjusi prie vairuotojo iš nugaros, sudavė pastarajam maišu, kaip jam pasirodė, per nugarą. Vėliau policijoje jis sužinojo, kad maiše buvo degtinės butelis. Tada vairuotojas pasakė, kad kviečia policiją, ir pats atsisėdo į savo automobilį. Atvažiavę policijos pareigūnai jį iš karto įsodino į tarnybinį automobilį. Pareigūnų akivaizdoje jis jokių veiksmų prieš taksi vairuotoją nesiėmė. Jis matė, kad pareigūnai M uždėjo antrankius. Kodėl jie taip pasielgė, jis nežino. Sėdėdamas tarnybiniame automobilyje jis girdėjo, kad M. bendravo su pareigūnais, bet negirdėjo, kad ji vartotų necenzūrinius žodžius. Per tarnybinio automobilio langą jis matė, kad pareigūnas, paėmęs už parankės, vedė M. į tarnybinį automobilį. Dar jis matė, kad M. su pareigūnu buvo nukritusi ant žemės, nes kelio danga buvo labai slidi- kiekvienas iš jų buvo nukritęs ant nugaros. Kas buvo toliau, jis nematė, nes buvo išvežtas. Visą laiką, kol jį ir M. išvežė policijos pareigūnai, O. buvo lauke ir viską matė. Kaltu jis prisipažįsta tik dėl to, kad sulaužė taksi automobilio durų rankeną, tą jis padarė neturėdamas tyčios jos sulaužyti (T. 1, b. l. 130).

Teisiamojo posėdžio metu A. L. parodė, kad įvykis buvo po Naujųjų metų. Apie 23 val. jis gavo iškvietimą į Gabijos gatvę. Atvykus į automobilį įsėdo moteris. Vyras išėjo vėliau ir kalbėjo su kita moterimi. Moteriai, sėdėjusiai automobilyje, jis pasakė, kad tokių girtų jis neveš. Tada moteris spyrė į duris. Jam jau išvažinėjant vyras stipriai patraukė duris, ištraukė rankenėlę, tada jis pasakė, kad kvies policiją. Atvažiavus policijos pareigūnams jis išlipo iš automobilio pažiūrėti, pamatė, kad automobilis apgadintas. Jis pritūpė ir stodamasis gavo smūgį per galvą. Tada jis atsisėdo į automobilį. Jis matė, kaip moteris priešinosi pareigūnams. Jis matė, kad moteris rankoje turėjo maišelį ir jis suprato, kad maišelyje yra buteliai, nes jie skambėjo. Prieš smūgį jis matė moterį iš šono, tuo metu, kai atsilenkė nuo mašinos jis gavo smūgį. Moteris trenkė mašinos durelėmis nuo automobilio nuėjusi du metrus, po smūgio moteris prie automobilio nesilietė. Jis bandė išvažiuoti iš kiemo, bet moters tikrai automobiliu nelietė. Jam išvažinėjant iš kiemo vyras su moterimi buvo nuėję dešiniau tolyn dviejų metru atstumu. Jis paprašė vyro uždaryti duris, nes šis rūkė ir kalbėjo su pažįstama moterimi. Vyrui jo žodžiai nepatiko ir minėtas vyras pradėjo necenzūriniais žodžiais keikti jį. Būdamas įvykio vietoje jis negirdėjo, kad užvažiavo ant M., ar nesuprato. Iš pradžių atvyko du policijos pareigūnų ekipažai. Iš antro ekipažo vedė moteris moterį ir, kiek jis pastebėjo, pareigūnė ar pareigūnas buvo parkritęs. Vedama moteris elgėsi labai agresyviai, bandė spardyti pareigūnus, stumdyti. Kiemas buvo apšviestas, todėl jis matė, kas vyksta. Vyras iš pradžių bandė aiškintis vyriškai, bet jam pasakius, kad jis kvies policiją, nusiramino. Vyras tik išrovė 220 eurų vertės mašinos rankenėlę. Pareigūnai jam sakė, kad minėtas vyras bandė jam spirti, bet šito jis negali patvirtinti, nes spyrio nejautė. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad jis negalėjo išeiti į darbą, skaudėjo galvą, jis negalėjo miegoti.

Teisiamojo posėdžio metu paskelbus garso įrašo apžiūros protokolą (T. 1, b. l. 13), A. L. paaiškino, kad pokalbio pradžioje užfiksuoti ne jo žodžiai, nes jis kalbėjo su pareigūnais. Jis ant M. automobiliu neužvažiavo.

Teisiamojo posėdžio metu A. L. papildomai parodė, kad jam iškvietus policijos pareigūnus moteris pabandė palįsti po automobiliu, sakė, jog palys po automobiliu ir atvažiavę pareigūnai tai pamatę pasakys, kad jis ant jos užvažiavo. Jis moteriai pasakė, kad ji gali pagulėti, bet moteris atsikvošėjo po minutės ir išlindo. Moteris atsigulė palei automobilio dureles vairuotojo pusėje, ji bandė palįsti po automobiliu. Tai buvo tuo momentu, kai jis iškvietė policiją ir padėjo ragelį. Jam padaryta 220 eurų dydžio turtinė žala dėl sugadintos durų rankenėlės. Dokumentų pateikti jis negali, nes automobilį jis taisė garaže, kad pigiau gautųsi. Automobilio dalys buvo pirktos sąvartyne.

Ikiteisminio tyrimo metu A. L. parodė, kad jis dirba taksi automobilio vairuotoju. 2017 m. sausio 7 d. apie 01.35 val. jis automobiliu „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. T10177, atvyko prie namo, esančio Gabijos g. 51, Vilniuje. Prie taksi automobilio atėjo trys žmonės- dvi moterys ir vyras. Vyriškis atsidarė taksi automobilio duris ir rūkė, tačiau nesėdo į automobilį. Jis pasiūlė uždaryti duris ir vykti, tačiau minėtas vyras atsisakė uždaryti duris ir pagrasino išmesti jį iš automobilio. Tuo metu viena iš moterų sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės, o kita stovėjo šalia vyro lauke. Moteriškei, sėdėjusiai automobilyje, jis pasakė, kad kartu su minėtu vyru neveš ir pasiūlė jai vykti vienai arba išlipti iš automobilio. Ji supyko ir išlipusi iš automobilio spyrė į dešinės pusės galines duris, po ko priėjo prie priekinės dešiniosios automobilio dalies ir dar kartą spyrė į kažkurią priekinės dalies vietą. Jam sustojus apžiūrėti padarytus apgadinimus prie vairuotojo durelių pribėgo agresyviai nusiteikęs minėtas vyriškis ir stipriai truktelėjo už durelių rankenėlės. Jis laikė duris už vidinės rankenėlės, kuri sulūžo traukimo metu. Po to jis iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams jis kartu su pareigūnais pradėjo apžiūrinėti automobilio apgadinimus. Tuo metu jis pajuto smūgį į pakaušį ir išgirdo stiklo skambesio garsą. Jis suprato, kad minėta moteris sudavė jam smūgį buteliu per galvą. Šį veiksmą matė policijos pareigūnai. Jam buvo prakirsta galva, todėl jis iškvietė medikus. Laukiant medikų moteris vieną kartą sudavė kumščiu pareigūnui į veidą, po ko minėtai moteriškei buvo uždėti antrankiai (T. 1, b. l. 20).

Ikiteisminio tyrimo metu A. L. papildomai parodė, kad 2017 m. sausio 7 d., kai prie namo, esančio Gabijos g.51, Vilniuje, jis buvo užpultas klientų, vyras, kuris vėliau buvo sulaikytas pareigūnų, norėdamas jį ištraukti iš automobilio „Volkswagen Sharan“, kuriame jis sėdėjo vairuotojo vietoje ir laikė duris, neleisdamas jų atidaryti, stipriai patraukė už durų rankenos iš lauko pusės ir jėga jas atidarė. Kadangi jis laikė duris už rankenos iš vidaus, tai visas durų uždarymo mechanizmas liko jo rankoje. Į sulaužytą durų rankeną įeina ne tik pati rankena, bet ir visas mechanizmas, lemiantis automatinį langų atidarymą, kuris pajungtas prie automobilio elektrinės sistemos. Visas mechanizmas kainuoja 100 eurų. Jis šį mechanizmą jau sutaisė, pirkdamas šį mechanizmą padėvėtą. Mechanizmą tvarkė jis pats. Be to moteris- keleivė, supykusi, kad jis jų nenori vežti, koja spyrė į dešinės pusės galines dureles, dėl ko ant durelių atsirado įbrėžimas. Pilnas durelių dažymas kainuoja 120 eurų. Be to moteris maišu, kuriame buvo pilnas degtinės butelis, sudavė jam per galvą. Po įvykio dėl galvos skausmo jis negalėjo dirbti dvi dienas. Materialinių nuostolių dėl sveikatos jis nepatyrė, patyrė tik moralinę žalą, kurią vertina 250 eurų. Nusikaltimo metu jam padaryta turtinė 220 eurų dydžio žala ir 250 eurų dydžio moralinė žala (T. 1, b. l. 24).

Ikiteisminio tyrimo metu A. L. papildomai parodė, kad tuo metu, kai prie namo, esančio Gabijos g. 51, jis atsisakė vežti keleivę, ji išlipo iš automobilio pro galines dešinės pusės duris ir stovėjo prie automobilio šono, išlipusi trenkė durimis, ir iš karto trenkė koja į galines dešines pusės duris. Jis tuo metu buvo įjungęs atbulinę pavarą ir pradėjo judėti atgal. Jam pavyko pavažiuoti atbulai apie metrą. Važiuodamas atbulas jis tikrai moters nepartrenkė, nes pradžioje ji buvo automobilio šone, o paskui atsirado prie automobilio kapoto iš priekio. Jis matė, kad ji buvo užsimojusi koja ir suprato, kad dar kartą nori spirti į automobilį. Tada jis sustojo, norėdamas apžiūrėti automobilį, bet pamatė, kad link jo ateina vyras, kuris rūkė. Jis bandė užsidaryti automobilyje, tačiau iki galo tai padaryti nepavyko, todėl jis ranka laikė duris už vidinės rankenėlės, o vyras staigiu judesiu bandė atidaryti duris ir taip išrovė durų rankenėlę. Jis mano, kad vyras norėjo jį ištraukti iš automobilio todėl, kad, kai moteris apspardė jo automobilį, jis pasakė, kad kvies policiją. Iki tol, kol atvažiavo policijos pareigūnai, jis iš automobilio išlipęs nebuvo, su girtais asmenimis nesigrūmė. Tik atvykus pareigūnams jis išlipo iš automobilio, nuėjo apžiūrėti savo automobilio ir tada jam buvo suduota per galvą. Jis negali tiksliai pasakyti, ar jam buvo spirta į sėdmenis, gal dėl stresinės situacijos į tai jis neatkreipė dėmesio. Kai vyras išrovė rankenėlę moteris pradėjo rėkti, kad jis ją neva bandė partrenkti ir automobilio priekyje bandė gultis po ratais (T. 1, b. l. 27).

Teisiamojo posėdžio metu P. S. parodė, kad įvykis vyko naktį. Patruliuodamas su kolegomis jis gavo iškvietimą, kad reikia pagalbos, nes agresyvus vyras sužalojo taksistą. Kartu su kolegomis nuvykę į įvykio vietą- pastato, esančio Gabijos g. 51, Vilniuje, vidinį kiemą jie pamatė labai agresyviai nusiteikusius vyrą ir moterį, kurie buvo tvarkingai apsirengę, bet neblaivūs. Moteris buvo agresyvi. Pareigūnams bandant aiškintis aplinkybes minėti vyras ir moteris reiškė savo nuomonę, ginčijosi. Jis nieko nematė, kas kam sudavė, nematė kaip taksistui moteris sudavė per galvą. Vyras buvo agresyvus, bet nekonfliktavo. Tiek vyras, tiek moteris vartojo daug keiksmažodžių. Sulaikant moterį vyras bandė ją ginti, neleido sulaikyti, bet buvo kitų pareigūnų atstumtas. Po sulaikymo vyro jis daugiau nematė. Pareigūnui R. S. bandant moterį atitraukti pastaroji apsisukdama sudavė į akį. Buvo panaudota jėga, moteris pargriauta ant žemės, užsuktos rankos už nugaros ir uždėti antrankiai. Minėtą moterį jis ir jo kolega nuvedė į tarnybinį automobilį. Vesdamas jis pajuto smūgį per kojas ir nukrito ant šaligatvio, moteris taip pat krito. Jis įsitikinęs, kad tai buvo tyčinis smūgis per kojas, o ne moteris paslydo. Moteris, kurią jis vedė, sudavė jam per kojas, nes daugiau nieko nebuvo. Jis buvo iš kairės pusės, kai vedė moterį. Smūgis buvo iš moters pusės. Tą naktį buvo prisnigta ir slidu. Atvykęs į įvykio vietą jis negirdėjo, kad kas nors būtų sakęs, jog automobiliu pervažiavo per kojas. Jo civilinis ieškinys susideda iš penkių savaičių nedarbingumo, jis ligoninėje gulėjo, vaistams išleisti pinigai. Jis neturi dokumentų, pagrindžiančių vaistų pirkimą. Kiek pajamų jis negavo, jis negali pasakyti. Ligos pašalpą jis gavo, mokėjo 100 procentų nuo bazinės algos.

Ikiteisminio tyrimo metu P. S. parodė, kad 2017 m. sausio 7 d. apie 01.45 val. patruliavimo metu kartu su vyriausiuoju patruliu R. V. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad ekipažui „Dainava 32“ reikalinga pagalba, nes prie pastato, esančio Gabijos g. 51, vyksta konfliktas tarp taksi automobilio vairuotojo ir keleivių. Atvykus nurodytu adresu stovėjo taksi automobilis „Volkswagen Sharan“, prie kurio buvo taksi automobilio vairuotojas, kurio galva buvo kruvina. Vairuotojas paaiškino, kad moteris keleivė jam maišu, kuriame buvo degtinės butelis, trenkė jam per galvą. Moteris, kaip vėliau paaiškėjo- M. P., buvo neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, ji rėkė ir garsiai keikė tiek taksi automobilio vairuotoją, tiek policijos pareigūnus. Į perspėjimus nusiraminti moteris nereagavo. Jai paaiškinus, kad ji yra sulaikoma ir bus pristatyta į policijos įstaigą, moteris pradėjo elgtis dar agresyviau. Netikėtai pasisukusi į R. S. ji kumščiu trenkė pastarajam į akį. Prieš moterį buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, ji buvo paguldyta ant žemės ir jos rankos už nugaros buvo surakintos antrankiais. Į tarnybinį automobilį moterį vedė jis ir R. S., ją paėmę už parankių. Jiems einant link automobilio jis pajuto smūgį per kojas (pėdos srityje) ir nuo smūgio ant slidžios kelio dangos neišlaikęs pusiausvyros jis kartu su M. P. nukrito ant žemės ant nugaros ir galva atsitrenkė į žemę. Jis ilgai negalėjo atsikelti. R. S. nukritęs nebuvo. R. S. kartu su R. V. padėjo pakelti moterį ir ją įsodinti į tarnybinį automobilį. Po šio įvykio jis kreipėsi į ligoninę, paskui kreipėsi pas šeimos gydytoją poliklinikoje ir buvo paguldytas į ligoninę (T. 1, b. l. 50).

Teisiamojo posėdžio metu R. S. parodė, kad 2017 m. sausio 7 d. iš ekipažo buvo gautas pranešimas, kad reikalinga pagalba prie pastato, esančio Gabijos g. 51. Atvykus minėtu adresu ekipažo pareigūnė paaiškino, kad girta moteris trenkė degtinės buteliu taksi automobilio vairuotojui per galvą ir kad niekaip neišeina minėtos moters nuraminti. Bendraujant su moterimi ji visą laiką buvo agresyvi, keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo, nuolat ruošėsi pulti ir mušti taksi automobilio vairuotoją. Jis paaiškino minėtai moteriai, kad ji bus sulaikyta ir pristatyta į policijos įstaigą. Po šių žodžių minėta moteris kumščiu sudavė jam į akies sritį, lygtai į kairę akį, dabar jis nepamena. Jam skaudėjo. Tada jis jėga paguldė minėtą moterį ant žemės ir uždėjo jai antrankius iš už nugaros. Bevedama prie tarnybinio automobilio minėta moteris muistėsi, spardėsi, faktiškai ją reikėjo nešti, ji rėkė, staugė ne savu balsu, turbūt norėjo atkreipti kitų dėmesį. Buvo slidu, žiema. P. S. parkrito. Moteris parkrito kartu su P. S.. Jis negali garantuoti, kad moteris tyčia sudavė P. S. per kojas, ar netyčia. Jis iš vienos pusės ją vedė, kad ji ar jis neparkristų. Po parkritimo pribėgęs kitas pareigūnas padėjo ją pakelti, nes P. S. negalėjo atsikelti, sakė, kad labai skauda nugarą. Taksi automobilio vairuotojui buvo praskelta galva. Ant moters veido jokių sužalojimų nebuvo. Įvykio metu moteris neminėjo, kad taksistas buvo užvažiavęs ant jos. Jis kreipėsi į medicininę įstaigą iš karto po įvykio, kai moterį pristatė į policijos komisariatą. Medikai jam konstatavo sumušimą bei išrašė receptą. Visą laiką bevežant moteris buvo nerami, agresyvi, keikėsi. Ji nenorėjo lipti iš tarnybinio automobilio, nevykdė reikalavimų. Kiek jis pamena, vyras buvo ramesnis, jo dėmesys buvo į moterį. Minėtas vyras buvo kartu, nepabėgo. Jis bendravo su moterimi ir matė, kad minėtas vyras tiesiog yra. Minėtas vyras netylėjo, bet jis nepasakys, ar minėtas vyras ką nors šaukė. Jis bendravo su moterimi, ją sulaikinėjo, buvo užimtas, tad nekreipė dėmesio į vyriškį. Jis visą laiką ramino moterį, bet ji norėjo pulti taksi automobilio vairuotoją, aiškintis santykius. Ji įžeidinėjo taksi vairuotoją rusiškais keiksmažodžiais. Jis nepamena, ar minėta moteris turėjo pretenzijų taksistui.

Ikiteisminio tyrimo metu R. S. parodė, kad 2017 m. sausio 7 d. apie 01.45 val. patruliavimo metu kartu su vyriausiuoju patruliu A. K. buvo gautas pranešimas, kad kelių policijos pareigūnų ekipažui „Dainava 32“, reikalinga pagalba prie pastato, esančio Gabijos g. 51, Vilniuje, kur vyksta konfliktas tarp taksi automobilio vairuotojo ir keleivių. Jiems atvykus nurodytu adresu juos pasitiko ekipažo „Dainava 32“ pareigūnai, kurie paaiškino, kad jų akivaizdoje taksi automobilio keleivė, kaip vėliau paaiškėjo- M. P. maišu, kuriame buvo pilnas degtinės butelis, trenkė per galvą taksi automobilio vairuotojui. Dėl ko prasidėjo konfliktas, jis neatsimena, nors pareigūnai galėjo apie tai minėti. Jis matė, kad taksi automobilio vairuotojo pakaušis buvo kruvinas. M. P. kieme garsiai rėkė, reiškė nepasitenkinimą taksi automobilio vairuotojui ir visiems į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Į pareigūnų prašymus nusiraminti moteris nereagavo, grasino susidorojimu ir atleidimu iš darbo. Ji nuolat lindo prie taksi automobilio vairuotojo muštis. Beveik kartu su jais į įvykio vietą atvyko dar vienas policijos pareigūnų ekipažas- P. S. ir R. V.. Jis M. P. paaiškino, kad ji yra sulaikoma ir bus pristatyta į policijos įstaigą. Išgirdusi šiuos žodžius ji netikėtai kumščiu sudavė jam vieną smūgį į dešinę akį, dėl ko jis patyrė skausmą. Po suduoto smūgio prieš M. P. jis panaudojo fizinę jėgą ir paguldė ją ant žemės ant pilvo bei jai už nugaros uždėjo antrankius. Jam į pagalbą atėjo P. S.. Kartu su P. S. už parankių jis pakėlė moterį nuo žemės ir ją taip laikydami vedė į tarnybinį automobilį. Moteris eiti nenorėjo, rėkė, keikėsi, muistėsi, stumdėsi, spardėsi. Staiga jiems vedant moterį į tarnybinį automobilį P. S., laikantis moterį už kairės rankos, nukrito ant žemės ant nugaros, o moteris nukrito ant P. S. ant nugaros, P. S. ant pilvo ir krūtinės. Jis negalėjo išlaikyti kritusios moters tiesiog jai bekrentant prilaikė, kad ji nesusižalotų galvos. Keldamas moterį nuo P. S. pastarojo jis paklausė, ar viskas gerai, P. S. atsakė, kad labai skauda nugarą, negali atsikelti, stenėjo iš skausmo. Tada jam į pagalbą atėjo R. V. ir jie kartu nuvedė moterį į tarnybinį automobilį. Moteris buvo įsodinta į sulaikytiesiems skirtą vietą, tiksliau pakelta ir įsodinta, nes pati lipti į automobilį moteris nenorėjo, kojomis buvo įsirėmusi į galinį automobilio bamperį. Kiek jis atsimena, automobilyje moteris ant grindų nukritusi nebuvo. Atvežta į Vilniaus miesto Pirmąjį policijos komisariatą ir išlaipinta iš automobilio (pati išlipti nenorėjo), vedama link durų minėta moteris specialiai nukrito ant žemės (jei jis gerai atsimena- ant šono) bei pradėjo rėkti. M. P. draugas įvykio vietoje jam matant buvo ramus. Įvykio vietoje jis su taksi automobilio vairuotoju beveik nekalbėjo, tik paklausė šio, ar veikia taksi automobilio registratorius- taksistas atsakė neigiamai (T. 1, b. l. 42).

Teisiamojo posėdžio metu D. M. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. 2017 metais, tikslios datos jis neprisimena, bet buvo žiema, šalta, buvo gautas iškvietimas, kad keleiviai užpuolė taksi automobilio vairuotoją. Atvykus į vietą, esančią Gabijos gatvėje, stovėjo taksi automobilis, pastarojo vairuotojas ir dar trys žmonės- vyras ir dvi moterys. Kaip jis suprato, viena moteris buvo šeimininkė, pas kurią buvo kiti du asmenys. Šeimininkė buvo visiškai rami, ramino moterį, vyras, kiek jis pamena, irgi buvo gana ramus. Kita moteris buvo agresyvi, vaikus keikė, ko tik jiems nesakė. Taksi automobilio vairuotojas paaiškino, kad jis atvažiavo pasiimti keleivių, atėjo trys žmonės, kaip jis suprato, du iš jų norėjo važiuoti. Jis nepamena, ar moteris atsisėdo, ar vyras rūkė lauke, taksi automobilio vairuotojas paprašė uždaryti duris, nes buvo labai šalta. Tada pradėjo konfliktuoti vyras ir moteris. Vyras išlaužė durų rankenėlę, kažkaip koja spyrė į automobilį, tačiau jis nepasakys, ar į dureles, ar į sparną, tada taksi automobilio vairuotojas išsikvietė policijos pareigūnus. Jiems atvažiavus į įvykio vietą vyras ir moteris- keleiviai buvo gana agresyvūs. Moteris kelis kartus koja spyrė taksi automobilio vairuotojui, jie mėgino ją apraminti. Moteris rankoje laikė maišą, kuriame lygtai buvo degtinės butelis. Moteris minėtu maišu užsimojo ir sudavė taksi automobilio vairuotojui per galvą. Tada jie išsikvietė pagalbą, atvažiavo dar du policijos ekipažai, norėjo pristatyti vyrą ir moterį į policijos komisariatą. Kolegos gražiuoju prašė ramintis ir važiuoti, bet moteris pradėjo spardytis, tampytis. Jis šiek tiek matė, kad jie nukrito, lygtai pakišo koją, bet tiksliai to pasakyti jis negali. Taksi automobilį jis matė, nufotografavo, o nuotrauką pridėjo prie bylos. Ant automobilio buvo nubrozdinimai, matėsi, kad koja spirta, matėsi pėdos purvas ir tokie įbrėžimai. Kas spyrė, jis nepamena. Rankeną tikrai išlaužė vyras- rankena buvo išimta iš vietos, gal įtvirtinimai sulaužyti buvo- ten, kur turėjo būti durų rankena, jos nebuvo ir taksi automobilio vairuotojas rankeną laikė rankoje. Taksi automobilio vairuotojui spyrė moteris ir net ne kartą. Vyras buvo ramus. Butelį jis matė, butelis buvo vieno litro talpos, pilnas degtinės. Moteris sakė, kad taksistas chamas, kad negražiai su ja elgėsi, aptarnavo nelabai maloniai. Kiek jis pamena, moteris nesiskundė dėl smurtinių veiksmų, nesakė, kad taksi automobilio vairuotojas bandė ant jos užvažiuoti. Jis labiau pamena moterį, ji tampėsi už rankovių, pargriuvo, dar policininką pargriovė, ją nešė paskui ant rankų. Dėl vyro tai jis nepamena, kad šis tampytųsi. Dėl kojos pakišimo tai gal pasakojo kiti pareigūnai, kad moteris pakišo koją. Moteris stumdėsi su pareigūnais.

Ikiteisminio tyrimo metu D. M. parodė, kad 2017 m. sausio 7 d. apie 02 val. patruliavimo metu kartu su vyriausiąja patrule A. V. buvo gautas pranešimas, kad prie pastato, esančio Gabijos g. 51, Vilniuje, užpultas taksi automobilio vairuotojas. Jiems atvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi taksi automobilio „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. T10177, vairuotojas A. L., kuris paaiškino, kad atvažiavus paimti keleivių, pirma į automobilį (į galą) įsėdo, kaip vėliau paaiškėjo, M. P., o vėliau prie automobilio atėjo vyras, kaip vėliau paaiškėjo, P. V., kuris atsistojęs prie automobilio stovėjo lauke ir rūkė. Automobilio durys buvo praviros. Pasak vairuotojo, jis paprašė uždaryti automobilio duris dėl šalto oro, kas nepatiko keleiviams, kurie pradėjo su juo konfliktuoti, žadėjo išmesti vairuotoją iš automobilio, o vėliau vyras išlaužė automobilio durų vidinę rankeną. Moteris taip pat išlipo iš automobilio ir kojomis apspardė galines dešinės pusės dureles. Ant automobilio matėsi apibraižymo žymės. Keleiviai buvo aiškiai neblaivūs, nuo jų sklido alkoholio kvapas. Kol jis su kolege aiškinosi aplinkybes su automobilio vairuotoju, vyras t. y. P. V. jų akivaizdoje vieną kartą koja spyrė vairuotojui į sėdmenis, o vėliau moteris maišu, kuriame buvo pilnas degtinės butelis, sudavė vairuotojui per galvą. Nuo smūgio vyrui pradėjo bėgti kraujas, buvo iškviesti medikai, kurie nukentėjusįjį apžiūrėjo vietoje. Sau į pagalba jie iškvietė kitus policijos pareigūnus. Atvykus kitiems pareigūnams ir paaiškinus, kad keleiviai yra sulaikomi ir paprašius pastarųjų eiti į tarnybinį automobilį, keleiviai pradėjo priešintis (stumdė pareigūnus), keikėsi necenzūriniais žodžiais, vienam iš pareigūnų moteris kumščiu sudavė per veidą. Taip pat jis matė, kad vienas iš pareigūnų su moterimi buvo nukritęs ant žemės, bet kodėl, pamatyti jis nespėjo, tik girdėjo, kad moteris tyčia pakišo koją (T. 1, b. l. 65).

Teisiamojo posėdžio metu A. V. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiąja patrule. 2017 metais, tikslaus laiko ji nepamena, buvo gautas iškvietimas, kad taksi automobilio vairuotojas konfliktuoja su keleiviais. Atvykusi į įvykio vietą ji pamatė akivaizdžiai neblaivius žmones, konfliktuojančius su taksi automobilio vairuotoju. Su ja minėti žmonės nekonfliktavo, su kitais pareigūnais- taip. Ji nepamena, kokius žodžius minėti žmonės sakė, nepamena, ar tie žmonės turėjo pretenzijų. Taksi automobilio vairuotojui minėti žmonės pretenzijų turėjo. Pasak taksi automobilio vairuotojo, konfliktas kilo dėl to, kad vyras pradėjo rūkyti automobilyje, vairuotojas paprašė šį vyrą išlipti, tada jie pradėjo konfliktuoti, vyras sulaužė durų rankenėlę. Vairuotojas paprašė uždaryti duris, tačiau vyras durų neuždarė. Ji nepamena, ar ji matė, kad rankenėlė buvo išlaužta. Ant automobilio matėsi kojos spyrio pėdsakas, bet buvo tamsu. Vairuotojas minėjo tai, buvo kažkokie nežymūs nubrozdinimai. Po kurio laiko į pagalbą atvyko kitas ekipažas ir vėl kilo konfliktas. Labiausiai iš visų konfliktavo moteris, su vyru dar buvo galima susišnekėti, net jų draugė moteris ramino juos. Moteris laikė baltą maišą ir trenkė pastaruoju per galvą taksi automobilio vairuotojui- po to paaiškėjo, kad maiše buvo degtinės butelis ir saldainių dėžutė. Moteris buvo agresyvi, neblaivi, keikėsi, mosikavo rankomis. Vyras keikėsi, bet rankomis nesimosikavo. Asmeniškai jos atžvilgiu minėti asmenys nesikeikė, tik vairuotojo atžvilgiu sakė, kad jis toks ir anoks, kad meluoja ir pan. Atvažiavę kiti policijos pareigūnai bandė moterį nusivesti į tarnybinį automobilį, tada pastaroji pradėjo dar agresyviau elgtis. Ji matė, kaip minėta moteris trenkė policijos pareigūnui į veido sritį, o kas vyko toliau, ji nematė. Ji nepamena, ar vyras atliko kokius nors neteisėtus veiksmus vairuotojo atžvilgiu. Moteris buvo visiškai neblaivi, pastaroji paaiškino, kad sukonfliktavo su taksi automobilio vairuotoju dėl rūkymo, dėl neuždarytų durų. Moteris nėjo į kalbas, tik šaukė, Net moters draugė minėtą moterį ramino.

Pagarsinus A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 1, b. l. 68), pastaroji parodė, kad gal vyras ir spyrė taksi automobilio vairuotojui į sėdmenis, tiksliau vyras buvo pakėlęs koją į sėdmenų pusę, imitavo spyrį, bet ar tik prisilietė, ar įspyrė ir taksi automobilio vairuotojui skaudėjo, ji negali pasakyti.

Ikiteisminio tyrimo metu A. V. parodė, kad 2017 m. sausio 7 d. apie 01.57 val. patruliavimo metu kartu su D. M. buvo gautas pranešimas, kad pastato, esančio Gabijos g. 51, kieme užpultas taksistas. Į įvykio vietą ji su D. M. atvyko pirmi ir pamatė, kad prie taksi automobilio stovi vairuotojas, dar vienas akivaizdžiai neblaivus vyras ir dvi akivaizdžiai neblaivios moterys. Taksi automobilio vairuotojas pasakė, kad dėl to, jog neblaivus vyras, ketindamas važiuoti, atidarė automobilio dureles ir stovėjo prie automobilio bei rūkė, o paprašius uždaryti duris tai vyrui nepatiko, prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu minėtas vyras žadėjo išmesti jį iš automobilio. Bandydamas atidaryti automobilį keleivis išlaužė automobilio durų vidinę rankeną, o viena iš neblaivių moterų spardė automobilį. Vairuotojas parodė apibraižytas galines dešinės pusės duris. Jų akivaizdoje viena iš moterų, kuri vėliau buvo sulaikyta, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo vairuotoją. Ji matė, kaip ta pati moteris rankoje laikė baltą maišą, kuriuo užsimojo ir sudavė taksi automobilio vairuotojui per galvą. Be to ji matė, kad neblaivus keleivis vairuotojui, kol šis kalbėjo su jais, koja spyrė į sėdmenis. Po jų į įvykio vietą atvažiavo patrulių ekipažas „AP 45“, t. y. A. K., kito pareigūno ji nepažįsta. Jų akivaizdoje moteris, kuri buvo sulaikyta, įžeidinėjo minėto ekipažo patrulius, vienam iš pareigūnų ranka trenkė į veidą (kuo tiksliai- delnu ar kumščiu, ji pasakyti negali). Taip pat buvo atvažiavęs dar vienas ekipažas, kurie savo tarnybinį automobilį pastatė toliau nuo įvykio vietos, nes kieme nebuvo vietos. Ji matė, kad pareigūnai išsivedė moterį link savo automobilio, girdėjo, kad moteris visu balsu rėkė, visus įžeidinėjo, bet moters veiksmų ji nematė (T. 1, b. l. 68).

Teisiamojo posėdžio metu A. K. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini)vyriausiuoju patruliu. Įvykis vyko Gabijos gatvėje, buvo tamsu. Į Gabijos gatvę jie atvažiavo į pagalbą kelių policijos patruliams. Atvykęs į įvykio vietą jis pamatė taksistą, kelių policijos patrulius, moterį ir vyrą, dar atrodo, kad žmonės iš namų buvo atėję. Jam atvažiavus buvo ramu, bet vėliau moteris pradėjo pulti taksi automobilio vairuotoją. Ji kažką pasakė taksi automobilio vairuotojui, šis atsakė atgal ir tada moteris trenkė taksistui su buteliu per galvą. Jis tiksliai nepamena, su kuo trenkė, bet atrodo, kad su buteliu. Dar buvo vyras, kuris buvo su moterimi, kuri trenkė. Vyras elgėsi agresyviai, bet neperžengė ribų. Vyras žodžiais buvo agresyvus, šaukė, kėlė balsą, bet neperžengė ribų, niekam netrenkė, muštis nelindo. Moteris puolė taksi automobilio vairuotoją, tada pareigūnai moterį patraukė, moteris kaip ir nusiramino, tada ji trenkė jo porininkui R. S. į veidą, po ko ją išvedė. Jis nematė, kaip moterį toliau vedė. Moterį sulaikė P. S. ir R. S., įsodino ją į automobilį. Jis nepamena, ar moteris skundėsi, nepamena, ar ji sakė, kad taksi automobilio vairuotojas bandė ją pervažiuoti. Jis nematė, kad moteris būtų nukritusi, gal pareigūnai ir pargriovė ją dedami antrankius. Jis kažkiek matė, kaip pareigūnai vedė moterį iki tarnybinio automobilio. Ji priešinosi, bandė ištrūkti, tačiau jai nelabai sekėsi tai padaryti. Nukrito vienas pareigūnas, bet to jis nematė. R. S., jei neklysta, vienas įsodino moterį į automobilį. Jam priėjus nukritęs pareigūnas stovėjo susikūprinęs. Pastarojo jis paklausė, kas atsitiko, tačiau kaip minėtas pareigūnas nukrito, jis nematė.

Pagarsinus A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 1 , b. l. 37), pastarasis parodė, kad kaip moteris trenkė taksistui, jis tikrai matė, bet dėl butelio gal kažkas jam papasakojo. Jis nepamena, ar moteris su maišu sudavė, bet smūgį jis pamena. Visko tiksliai jis nepamena, tai įvyko prieš metus. Jis nepamena, ar matė pareigūno parkritimą. Jis pamena pradžią, kai moteris buvo vedama, bet po to nepamena. Jis matė, kad pareigūnas kėlėsi, bet nematė, kaip pareigūnas parkrito. Jis nepamena, ar matė, kad moteris tyčia pakišo koją, jei taip sakė ikiteisminio tyrimo metu, reiškia, kad taip ir buvo. Matosi, kai asmuo tyčia duoda per kojas, juk būna smūgis. Buvo žiema, sniegas, turbūt buvo ledas. Jis nežino, dėl ko nukrito pareigūnas.

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad 2017 m. sausio 7 d. apie 01.45 val. patruliavimo metu kartu su vyr. patruliu R. S. buvo gautas pranešimas, kad prie pastato, esančio Gabijos g. 51, Vilniuje, vyksta konfliktas su taksi automobilio vairuotoju ir reikalinga pagalba. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko Kelių policijos pareigūnai (ekipažas „Dainava 32“), kurie paaiškino, kad jų akivaizdoje moteris, kaip vėliau sužinojo, M. P. taksi automobilio „Volkswagen Sharan“ vairuotojui maišu, kuriame buvo pilnas degtinės butelis, sudavė per galvą, o konfliktas prasidėjo dėl keleivio P. V.. M. P. buvo agresyviai nusiteikusi visų atžvilgiu, jų atžvilgiu taip pat. Ji jų akivaizdoje bandė vis prisiartinti prie taksi automobilio vairuotojo ir pastarąjį sumušti. Paprašius jos nusiraminti ji į prašymus nereagavo, necenzūriniais žodžiais keikė tiek taksi automobilio vairuotoją, tiek ir pareigūnus. Taip pat į įvykio vietą buvo atvažiavęs kitas policijos ekipažas- R. V. ir P. S.. M. P. buvo paaiškinta, kad ji yra sulaikoma ir bus pristatyta į policijos komisariatą. Tuomet M. P. netikėtai puolė patrulį R. S. ir pastarajam vieną kartą kumščiu sudavė į veidą. Tada prieš ją buvo panaudota fizinė prievarta, ji buvo paguldyta ant žemės ir jai buvo uždėti antrankiai. R. S. ir P. S. vedant moterį į tarnybinį automobilį ji tyčia pakišo koją P. S. ir šis, neišlaikęs pusiausvyros, nukrito ant nugaros ir galva trenkėsi į grindinį. Tuo metu M. P. rėkė ne savo balsu, priešinosi (stumdėsi), keikėsi necenzūriniais žodžiais. M. P. į tarnybinį automobilį padėjo įsodinti vyriausiasis patrulis R. V.. Jis visą laiką buvo su sulaikytuoju P. V., kuris buvo ramus po to, kai buvo įspėtas vykdyti teisėtus pareigūnų nurodymus (T. 1, b. l. 37).

Teisiamojo posėdžio metu R. V. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. Įvykis buvo žiemą, bet tikslios datos jis nepamena. Jis važiavo į pagalbą kitam ekipažui, kaip jis suprato moteris buvo taksi automobilio vairuotojui buteliu trenkusi per galvą, o su ja buvo vyras. Jiems atvažiavus buvo atvažiavę dar du ekipažai. Asmenys elgėsi ramiai. Jis nuėjo patraukti tarnybinį automobilį, kad netrukdytų pravažiuoti. Įvažiavęs į kiemą jis matė, kaip Ruslanas irP. veda moterį, surakintą antrankiais. Moteris vedama bandė visaip išsilaisvinti, tačiau to padaryti nepavyko, tada moteris tyčia trenkė per kojas Pauliui, kurio kojos pasikėlė į viršų ir šis krito ant nugaros. Jis mano, kad moteris trenkė tyčia, nes iš pradžių griuvoP., o ne moteris. Jis sėdėjo tarnybiniame automobilyje, atstumas buvo 15-20 metrų, tad jis negirdėjo, ar kas nors keikėsi, bet viskas vyko pieš automobilio žibintus, buvo prisnigta, priešais laiptinės apšviestos, tad gerai matėsi. NukritęsP. liko gulėti ant žemės, tada prie moters pribėgo jis ir padėjo nuvesti minėtą moterį. Pastaroji žviegė, cypė, pati nėjo, ją teko nešti. Moteris buvo girta, buvo sunku ją suprasti. Su moterimi jis nebendravo. Vyrą jis taip pat vežė į policijos komisariatą, vyras elgėsi ramiai. Jis nematė, kaip vyras elgėsi prieš tai. Jiems atvykus visi stovėjo ir bendravo prie automobilio, aiškinosi, kas įvyko, bet konflikto nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu R. V. parodė, kad 2017 m. sausio 7 d. apie 02 val. patruliavimo metu kartu su vyriausiuoju patruliu P. S. per radijo ryšį buvo gautas pranešimas, kad prie pastato, esančio Gabijos g. 51, Vilniuje, vyksta konfliktas tarp taksi automobilio vairuotojo ir keleivių, o ekipažui „Dainava 32“ reikalinga pagalba. Jiems atvykus nurodytu adresu jis matė, kad prie taksi automobilio stovėjo „Dainavos“ ekipažas, taip pat buvo patruliai R. S. ir A. K., buvo laukiama medikų ekipažo. D. M. jam paaiškino, kad tarp keleivių ir taksi automobilio vairuotojo įvyko konfliktas, dėl ko, jis nepasidomėjo. Be to D. M. minėjo, kad moteris taksi automobilio vairuotojui buteliu trenkė per galvą. Tuo metu, kol jis bendravo su D. M., moteris- keleivė garsiai kažką kalbėjo, bet jokios agresijos nerodė. Vyras- keleivis buvo ramus. Kadangi du tarnybiniai automobiliai buvo pastatyti prie įvažiavimo į kiemą, jis su D. M. nuėjo link tarnybinių automobilių šių patraukti, nes iš kiemo negalėjo išvažiuoti automobiliai. Kai patraukė savo automobilius ir su šiais įvažiavo giliau į kiemą, jis pamatė, kad R. S. ir P. S. veda moterį link tarnybinio automobilio. Moters rankos buvo surakintos iš nugaros. Einant keliu, kuris buvo slidus, moteris muistėsi ir trenkė kaire koja P. S. per kojas, kaip jis suprato, bandydamaP. numušti. Po smūgio P. S. nukrito ant nugaros ir galva atsitrenkė į grindinį. P. S. krisdamas patraukė moterį link savęs, bet ji pilnai nukritusi nebuvo. Jis kartu su R. S. pakėlė moterį, norėjo kelti ir P. S., bet pastarasis paprašė, kad jo nekeltų (pats maždaug po 3 minučių atsikėlė). Jis su R. S. moterį nuvedė į tarnybinį automobilį, kuriai pasiūlė sėsti į tarnybinį automobilį, į sulaikytiesiems skirtą vietą. Ji pati lipti į automobilį nenorėjo, rėkė visu balsu, įžeidinėjo visus pareigūnus necenzūriniais žodžiais. Moteris jėga buvo įsodinta į R. S. ir A. K. (AP-45) tarnybinį automobilį. Paskui jis į savo tarnybinį automobilį ant galinės sėdynės įsodino vyrą- keleivį, kurį kartu su P. S. pristatė į policijos įstaigą, iš kur P. S. kartu su R. S. nuvyko į ligoninę. P. S. svaigo galva ir skaudėjo nugarą. Sodindamas kartu su R. S. moterį į automobilį jis atkreipė dėmesį, kad R. S. dešinė akis patinusi. Ruslanas jam pasakė, kad sulaikyta moteris jam kumščiu sudavė į veidą (T. 1, b. l. 39).

Teisiamojo posėdžio metu O. J. parodė, kad M. P. ir P. V. buvo pas ją svečiuose. Jie išsikvietė taksi, pirma išėjoM. ,P. dar liko. Ji išėjo svečius palydėti. Ji su P. stovėjo lauke ir rūkė, tada M. išlipo iš taksi automobilio, pasakė P. važiuoti, bet taksi automobilio vairuotojas paspaudė greičio pedalą, nestipriai, bet paspaudė, dėl ko pavažiavo į priekį ir trenkė M. per kojas, po ko M. pargriuvo. M. stovėjo priekyje šiek tiek prie automobilio kampo, ne visai per vidurį. Po smūgio M. krito ant kelių ir atgal, sušuko „ai“. Tada P. prilėkė prie taksi automobilio, liepė pastarojo vairuotojui išlipti, pasakė, kad šis užvažiavo ant moters. Taksi automobilio vairuotojas išlipo ir jie pradėjo rėkti vienas ant kito, stumdytis, tada M. atsistojo ir rankose turėtu maišeliu trenkė taksistui. M. nežinojo, kas tame maišelyje, tai buvo jos dovana M.- butelis ir saldainiai. Tada taksi automobilio vairuotojas iškvietė policiją. Atvažiavus pareigūnams ji kalbėjo su pareigūne, stovėjo nugara į M., todėl nematė, kas ten buvo. M. kalbėjo su kitais pareigūnais. Ji nepamena, ar pareigūnei aiškino apie užvažiavimą ant M.. Ji visi buvo išgėrę. Jos vyras taip pat buvo išgėręs, bet jis buvo namuose. P. ir M. nešaukė, jie bendravo su pareigūnu, o ji irgi bendravo su pareigūne. Po kurio laiko atsisukusi ji pamatė, kad M. yra su antrankiais ir pastarąją nuvedė. Dar ji matė, kad M. nukrito. Buvo labai slidu, kelias buvo apšalęs. Tada pareigūnė pasakė, kad ji eitų namo, ką ji ir padarė. Kaip ji suprato, M. uždėjo antrankius, nes ši trenkė taksistui. M. nesakė, kad jai skauda, bet kad taksistas užvažiavo, tai ji matė. Atvažiavę pareigūnai jai nieko nesakė, o ar sakė ką nors M. ar P., ji nepamena. P. irgi išvežė, bet dėl ko, ji nežino. Kai buvo policijos pareigūnai M. buvo rami, ji negirdėjo, kad M. šūkautų. Ji nematė, kad kas nors būtų spyręs į automobilį.

Pagarsinus O. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 1, b. l. 71-72), pastaroji paaiškino, kad ji pamena, kad M. rėkė ant taksi vairuotojo, kad šis užvažiavo ant jos. Pareigūnų akivaizdoje M. taip pat šaukė, gal skaudėjo dėl uždėtų antrankių.

Ikiteisminio tyrimo metu O. J. parodė, kad 2017 m. sausio 6 d. apie 19 val. pas ją į svečius adresu Gabijos 51-9, Vilnius, atvažiavo P. V., M. P., T. Z.. Namuose taip pat buvo jos vyras A. J.. Jie visi namuose gėrė alkoholinius gėrimus. 2017 m. sausio 7 d. apie 01 val. svečiai susiruošė važiuoti namo. Pirma iš buto išėjo Tatjana, pasakiusi, kad ją turi paimti. P. su M. išėjo vėliau. Jie laukė, kol atvažiuos taksi automobilis. Atvažiavus taksi automobiliui M. pirma išėjo iš buto, o P. dar rengėsi. Ji su P. iš buto išėjo kartu, ji išėjo palydėti. Išėjusi į lauką Tatjanos ji nematė, pamatė, kad M. sėdi taksi automobilyje ant galinės sėdynės. Taksi automobilio variklis veikė, automobilio visos durelės buvo uždarytos, vairuotojas sėdėjo vairuotojo vietoje. Jie išėję į lauką sustojo prie automobilio priekio iš keleivio pusės, kur ketino atsisėsti P. Jie nutarė dar parūkyti. P. nebuvo atidaręs automobilio keleivio pusės durelių, su vairuotoju nebendravo. Vairuotojas jokių ženklų, kad jau reikia važiuoti, nerodė ir nieko nesakė. Kol jie su P. rūkė, iš taksi automobilio išlipo M. ir atsistojo automobilio priekyje (atstumas ne daugiau 0,5 metro).M. kvietė P. greičiau sėsti į automobilį ir važiuoti namo. Apie tai, kad vairuotojas atsisakė juos vežti, M. nieko nesakė. Tuo metu taksi automobilis pajudėjo į priekį ir atsitrenkė į M. kojas. Kadangi kelio danga buvo slidi ir automobilis atsitrenkė į kojas, M. nukrito. M. nerėkė, atsikėlė, o P., pamatęs tai, priėjo prie vairuotojo durelių ir stipriai patraukęs už rankenos, jas atidarė. Taksi automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio ir jie pradėjo grumtis. P. vairuotojui reiškė pretenzijas dėl to, kad šis partrenkė M.. Taksi automobilio vairuotojo rankoje nieko nebuvo. Ar tuo metu, kai P. traukė už automobilio durų rankenos, jis šią rankeną sulaužė, ji nežino. Ji negirdėjo, kad vairuotojas dėl to skųstųsi. Kol vyrai grumėsi, M. priėjo prie vairuotojo iš galo ir maišu, į kurį ji buvo įdėjusi degtinės butelį ir dėžę saldainių, sudavė vairuotojui per galvą. Tada taksi automobilio vairuotojas iškvietė policiją. Ar kas nors įvykį stebėjo pro namo langus, ji nežino, nieko nepastebėjo. Atvažiavus policijos pareigūnams ji, stovėdama atokiau, kalbėjosi su pareigūne, aiškino pastarajai, kas įvyko, ir tik paskui pamatė, kad M. vienas policijos pareigūnas veda už parankės link tarnybinio automobilio. Ji matė, kad M. su pareigūnu nukrito. Atstumas nuo jos iki jų kritimo vietos buvo apie 15 metrų. Kodėl jie nukrito, ji nežino, mano, kad dėl to, jog buvo slidu. Kiek ji matė, jie abu nukrito ant nugaros. Taip pat ji matė, kad pakelti nukritusius buvo atbėgęs dar vienas pareigūnas. Kol buvo policijos pareigūnai, ji girdėjo kaip M. triukšmavo, rėkė, kalbėjo pakeltu tonu, bet ar M. vartojo necenzūrinius žodžius, pasakyti ji negali. K. M. buvo įsodinta į tarnybinį automobilį, ji nematė. M. rankos atrodo buvo surakintos antrankiais iš nugaros. Konflikto, kilusio su taksi automobilio vairuotoju, metu ji Tatjanos nematė. Ji nematė, ar M. fiziškai priešinosi policijos pareigūnams (T. 1, b. l. 71).

Teisiamojo posėdžio metu A. J. parodė, kad M. ir P. buvo atvykę į svečius sausio mėn. Įvykio metu jo nebuvo, todėl jis nieko negali prisiminti. Jis buvo namuose, svečių nelydėjo. Jis matė, kad buvo atvažiavusi policija ir viskas. Išeiti iš laiptinės užtrunka 10-15 minučių. Pro virtuvės langą jis matė, kad atvažiavo policija, ir nuėjo miegoti. Jam buvo neįdomu, kodėl atvažiavo policija. Kai žmona grįžo, jis jau miegojo. Žmona sakė, kad atvažiavo policija, buvo konfliktas, kad paėmė policija ir viskas, o kodėl ir kas, jis nežino, nuėjo miegoti. Žmonos ir M. su P. jis nematė, jie toli buvo. Jis nieko negirdėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. parodė, kad 2017 m. sausio 6 d. vakare pas jį į svečius adresu Gabijos 51-9, Vilniuje, atvažiavo M. ir P., T. Z.. Namuose buvo jo žmona O. J.. Jie visi namuose gėrė alkoholinius gėrimus. Po vidurnakčio svečiai išsiruošė namo. Pirma iš buto išėjo Tatjana, paskui iš buto išėjo M. ir P.. Jiems išeinant iš namų jo žmona davė jiems kažką su savimi (tai galėjo būti saldainiai, butelis, tortas ar dar kokios vaišės). Juos palydėti išėjo jo žmona, o jis liko namuose, nes buvo girtas. Jis norėjo pažiūrėti, kaip M. Ir P. išvažiuoja, ir pažiūrėjo pro virtuvės langą (butas trečiame aukšte), bet jis nieko nepamatė, dėl ko išėjo į balkoną. Kieme jis pamatė stovinčius policijos tarnybinius automobilius. Kieme buvo tamsu ir kas vyko lauke, jis nieko nematė. Sugrįžusi namo žmona pasakė, kad M. ir P. sulaikė pareigūnai, uždėjo jiems antrankius (T. 1, b. l. 74).

Automobilio „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. T10177, apžiūros metu užfiksuota, kad sulaužytas automobilio vairuotojo durelių rankenos mechanizmas (T. 1, b. l. 16-18).

Specialistas, 2017 m. sausio 9 d. apžiūrėjęs M. P. kūną, pastarajame nustatė poodines kraujosruvas kaktoje, žastuose, dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, blauzdose, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais) prieš 2-7 paras iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (T. 1, b. l. 122).

Specialistas, 2017 m. sausio 9 d. apžiūrėjęs A. L. kūną ir medicininius dokumentus, A. L. kūne nustatė odos nubrozdinimą pakaušyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2017 m. sausio 7 d. paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (T. 1, b. l. 30).

Specialistas, apžiūrėjęs R. S. medicininius dokumentus, R. S. kūne nustatė dešinės akies apatinio voko poodinę kraujosruvą. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2017 m. sausio 7 d. paveikus kietu buku daiktu mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (T. 1, b. l. 83).

Specialistas, apžiūrėjęs P. S. medicininius dokumentus, konstatavo, kad P. S. diagnozuotas juosmens ir kairio klubikaulio sumušimas nepagrįstas objektyviais medicininiais duomenimis, todėl nevertinamas sužalojimu, o nustatytos ligos yra lėtinės, progresuojančios, prasidėjusios iki užduotyje nurodyto įvykio. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo fakto ir masto nustatymui (T. 1, b. l. 80-81).

Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2017 m. sausio 7 d. 02.34 val. M. P. iškvepiamame ore rasta 1,94 promilės alkoholio (T. 1, b. l. 140).

Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2017 m. sausio 7 d. 02.23 val. P. V. iškvepiamame ore rasta 2,25 promilės alkoholio (T. 1, b. l. 148).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu tiek M. P., tiek P. V., tiek A. L. parodė, kad tarp jų- M. P. ir P. V. iš vienos pusės ir A. L. iš kitos pusės- kilo konfliktas, kuris prasidėjo tuomet, kai M. P. įsėdo į A. L. vairuojamą taksį automobilį, o A. L. atsisakė keleivius- M. P. ir P. V. vežti. Priežastis, dėl kurios A. L. atsisakė vežti minėtus keleivius, nagrinėjamu atveju jokios reikšmės neturi. A. L. sprendimas atsisakyti vežti keleivius supykdė M. P., dėl ko ji išlipo iš minėto automobilio ir koja spyrė į galines minėto automobilio dešinės pusės dureles, taip jas apibraižydama. Nors M. P. šios aplinkybės nepripažįsta, šią aplinkybę patvirtina tiek A. L. parodymai, tiek į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno D. M. parodymai bei nagrinėjamo įvykio metu D. M. daryta nuotrauka (T. 1, b. l. 66), kurioje matosi ant tamsaus vertikalaus paviršiaus, galimai automobilio durų esanti žymė, panaši į bato padą. Taigi aplinkybę, kad M. P. kilus konfliktui tarp jos ir A. L. išlipusi iš A. L. vairuojamo automobilio koja spyrė į galines minėto automobilio dešinės pusės dureles, taip jas apibraižydama, teismas laiko įrodyta. Teismas taip pat įrodyta laiko aplinkybę, kad M. P. rankoje laikytu maišeliu, kuriame buvo pilnas degtinės 0,5 litro talpos stiklinis butelis, sudavė vieną kartą A. L. per galvą: šią aplinkybę patvirtino visi liudytojai, taip pat nukentėjusysis A. L. bei kaltinamieji M. P. ir P. V.. Minėto smūgio metu A. L. buvo padarytas odos nubrozdinimas pakaušyje, t. y. sužalojimas, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu- tai konstatavo specialistas, atlikęs A. L. kūno tyrimą, kurio išvada abejoti pagrindo nėra. Baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (tiek liudytojų, tiek nukentėjusiojo A. L., tiek ir pačios M. P. parodymai), taip pat patvirtina ir tai, kad į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams M. P. keikė tiek automobilio vairuotoją A. L., tiek ir policijos pareigūnus, kurie, anot M. P., nenorėjo jos klausytis, o policijos pareigūnams bandant sudrausminti M. P., ši į policijos pareigūnų reikalavimus nereagavo ir toliau šūkavo bei keikėsi. M. P. nurodyta aplinkybė, esą jos keiksmažodžiai niekam tiesiogiai nebuvo skirti, jos veiksmų nepateisina. Teismas taip pat pažymi, kad aplinkybę, jog M. P. kumščiu tyčia vieną kartą sudavė policijos pareigūnui R. S. į dešinę akį, taip sukeldama jam fizinį skausmą, patvirtina tiek policijos pareigūnų parodymai, tiek specialisto išvada; kita vertus tai, kad galėjo kumščiu suduoti policijos pareigūnui, pripažino ir pati M. P.. Išdėstyti įrodymai leidžia pagrįstai teigti, kad M. P. 2017 m. sausio 7 d. apie 01.45 val. viešoje vietoje- pastato, esančio Gabijos g. 51, Vilniuje, kieme, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (1,94 promilių), konflikto su automobilio „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. T10177, vairuotoju A. L. metu koja spyrė į galines minėto automobilio dešinės pusės dureles, taip jas apibraižydama. Į įvykio vietą atvykus A. L. kviestiems policijos pareigūnams- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Ketvirtosios kuopos Antrojo būrio pareigūnams A. K., R. S., R. V., P. S., ji rankoje laikytu maišeliu, kuriame buvo pilnas degtinės 0,5 litro talpos stiklinis butelis, sudavė vieną kartą A. L. per galvą, padarydama jam odos nubrozdinimą pakaušyje, t. y. sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip pat keikė A. L. ir policijos pareigūnus, nereagavo į policijos pareigūnų teisėtus nurodymus nusiraminti, kumščiu tyčia vieną kartą sudavė R. S. į dešinę akį, taip sukeldama jam fizinį skausmą.

M. P. buvo kaltinama ir tuo, kad vedama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Ketvirtosios kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio R. S. ir vyriausiojo patrulio P. S. į policijos tarnybinį automobilį tyčia sudavė P. S. į koją, dėl ko pastarasis nukrito ant nugaros ir galva atsitrenkė į grindinį, taip sukeldama jam fizinį skausmą. Vertindamas šį kaltinimą teismas pažymi, kad BK 286 straipsnyje nustatyta atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio straipsnio dispozicijoje aiškiai nurodyti šio nusikaltimo padarymo būdai: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014, 2K-441-976/2015 ir kt.) BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013).

Teismas neabejoja tuo, kad P. S., vesdamas M. P. į tarnybinį automobilį, nugriuvo, tačiau teismas privalo įvertinti, ar P. S. nugriuvo dėl tyčinių M. P. veiksmų. Vertinant šio baudžiamojo proceso metu surinktus duomenis, susijusius su P. S. griuvimu, pažymėtina, kad nors ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad R. S. ir P. S. vedant moterį į tarnybinį automobilį ji tyčia pakišo koją P. S. ir šis, neišlaikęs pusiausvyros, nukrito ant nugaros ir galva trenkėsi į grindinį, teisiamojo posėdžio metu A. K. nepatvirtino, kad M. P. spyris P. S. buvo tyčinis, kadangi jis nematė, ar M. P. tyčia pakišo koją ir iš viso neprisiminė, ar matė P. S. parkritimą. Ikiteisminio tyrimo metu D. M. parodė, kad jis matė, jog vienas iš pareigūnų su moterimi buvo nukritęs ant žemės, bet kodėl, pamatyti jis nespėjo, tik girdėjo, kad moteris tyčia pakišo koją. Teisiamojo posėdžio metu D. M. parodė, kad dėl kojos pakišimo gal pasakojo kiti pareigūnai, jog moteris pakišo koją, t. y. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu D. M. parodė nematęs pareigūno griuvimo, bet apie tai girdėjęs iš kitų pareigūnų. Ikiteisminio tyrimo metu R. S. parodė, kad jam ir S. S. vedant moterį į tarnybinį automobilį P. S., laikantis moterį už kairės rankos, nukrito ant žemės ant nugaros, o moteris nukrito ant P. S. ant nugaros, P. S. ant pilvo ir krūtinės. Teisiamojo posėdžio metu R. S. parodė, kad jis negali garantuoti, jog moteris tyčia sudavė P. S. per kojas, ar netyčia, kadangi buvo slidu. Ikiteisminio tyrimo metu R. V. parodė, kad einant keliu, kuris buvo slidus, moteris muistėsi ir trenkė kaire koja P. S. per kojas, kaip jis suprato, bandydama P. numušti. Po smūgio P. S. nukrito ant nugaros ir galva atsitrenkė į grindinį. Teisiamojo posėdžio metu R. V. parodė, kad moteris vedama bandė visaip išsilaisvinti, tačiau to padaryti nepavyko, tada moteris tyčia trenkė per kojas Pauliui, kurio kojos pasikėlė į viršų ir šis krito ant nugaros. Jis mano, kad moteris trenkė tyčia, nes iš pradžių griuvo P., o ne moteris. Ikiteisminio tyrimo metu P. S. parodė, kad vesdamas moterį link automobilio jis pajuto smūgį per kojas (pėdos srityje) ir nuo smūgio ant slidžios kelio dangos neišlaikęs pusiausvyros jis kartu su M. P. nukrito ant žemės ant nugaros ir galva atsitrenkė į žemę. Teisiamojo posėdžio metu P. S. parodė, kad vesdamas moterį jis pajuto smūgį per kojas ir nukrito ant šaligatvio, moteris taip pat krito. Jis įsitikinęs, kad tai buvo tyčinis smūgis per kojas, o ne moteris paslydo. Moteris, kurią jis vedė, sudavė jam per kojas, nes daugiau nieko nebuvo. Jis buvo iš kairės pusės, kai vedė moterį. Smūgis buvo iš moters pusės. Tą naktį buvo prisnigta ir slidu. Taigi vertinant policijos pareigūnų parodymus pažymėtina, kad trys policijos pareigūnai- A. V., D. M. ir A. K. nematė, kaip P. S. ir M. P. nugriuvo- apie tai jie girdėjo iš kitų asmenų, dėl ko jų parodymai apie šias aplinkybes laikytini nepatikimais. P. S. ir M. P. griuvimą matė trys policijos pareigūnai: R. S., kartu su P. S. vedęs M. P., R. V., įvykius stebėjęs iš tarnybinio automobilio, ir pats P. S.. R. S. parodė negalintis garantuoti, kad M. P. tyčia koja sudavė P. S.. R. V. parodė, kad M. P. tyčią suduoti P. S. patvirtina ta aplinkybė, kad iš pradžių griuvo P. S., o ne M. P.. Vertindamas šiuos R. V. parodymus teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad iš pradžių griūna vienas, o paskui- kitas įvykių dalyvis jokiu būdu nepatvirtina antrojo įvykių dalyvio tyčios pargriauti pirmąjį- lygiai tokia pati griuvimo seka galima ir paslydus antrajam įvykių dalyviui bei slystant koja suduodant pirmajam įvykių dalyviui. Teismo abejones R. V. parodymų patikimumu nagrinėjamu aspektu sustiprina ir visų be išimties proceso dalyvių paminėta aplinkybė, kad nagrinėjamų įvykių metu buvo slidu. Pats P. S. parodė, kad jis įsitikinęs, jog tai buvo tyčinis smūgis per kojas, o ne moteris paslydo, kadangi daugiau nieko aplinkui nebuvo, smūgis buvo iš moters pusės. Taigi ir paties P. S. parodymai nepatvirtina M. P. tyčios koja suduoti P. S. per kojas ir tokiu būdu jį pargriauti- vien tai, kad per kojas smūgiuota buvo iš M. P. pusės, nepaneigia šiame nuosprendyje išdėstytų argumentų dėl M. P. griuvimo dėl slidžios kelio dangos, griūnant kojomis suduodant per ją vedusio policijos pareigūno kojas, dėl ko kaltinimo aplinkybė, kad M. P. vedama policijos pareigūno P. S. tyčia sudavė pastarajam į koją, dėl ko šis nukrito, laikytina neįrodyta.

Šio baudžiamojo proceso metu P. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis pažeidė viešąją tvarką: 2017 m. sausio 7 d. apie 01.35 val. viešoje vietoje- pastato, esančio Gabijos g. 51, Vilniuje, kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,25 promilių), stebint kitiems asmenims, kilus žodiniam konfliktui su taksi automobilio „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. T10177, vairuotoju A. L., tyčia vandališkais veiksmais išplėšė minėto automobilio užrakto mechanizmą, taip pastarąjį sulaužydamas ir padarydamas A. L. 100 eurų žalą, po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, vieną kartą spyrė A. L. į sėdmenis, tokiu būdu vandališkai veiksmais ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taigi iš kaltinimo matyti, kad P. V. veika pasireiškė tuo, kad 1) jis tyčia vandališkais veiksmais išplėšė taksi automobilio užrakto mechanizmą, taip pastarąjį sulaužydamas, ir 2) jis tyčia vieną kartą spyrė A. L. į sėdmenis.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų objektyvių ir subjektyvių požymių visumą. Nusikaltimo, esančio BK 284 straipsnio 1 dalyje subjektyvusis požymis yra kaltė, pasireiškianti tiesioginės tyčios forma. Kaltininkas supranta, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Aiškinantis kaltininko tyčią svarbu nustatyti, jog asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas.

Vertindamas P. V. pareikštą kaltinimą šių teisės normų bei baudžiamojo proceso metu surinktų įrodymų kontekste teismas pažymi, kad pats P. V. parodė, jog A. L. vairuojamo automobilio durelių užrakto mechanizmas sulūžo tuomet, kai jis norėjo sustabdyti A. L. vairuojamą automobilį po to, kai pastarasis partrenkė M. P.. Analogiškai įvykių seką bei priežastingumą išdėstė ir M. P. bei O. J., parodžiusios, kad P. V. prie taksi automobilio vairuotojo durelių, ketindamas jas atidaryti, puolė po to, kai taksi automobilis partrenkė M. P.. Nors A. L. parodė M. P. nepartrenkęs, teismas turi pagrindo tikėti P. V., M. P. ir O. J. parodymais, kadangi šiuos patvirtina garso įrašo, pateikto Bendrojo pagalbos centro, apžiūros protokole užfiksuotas pokalbis tarp A. L. ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojo (T. 1, b. l. 13), iš kurio matyti, kad jau A. L. skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą M. P. skundėsi, kad ją partrenkė: fone girdėti, kaip moteris rusiškai sako „čto eto takoe, po mne proechal“ (vertimas į lietuvių kalbą „kas čia yra, per mane pervažiavo“). Ši aplinkybė leidžia tikėti P. V., M. P. ir O. J. parodymais ir juos vertinti ne kaip priemonę sušvelninti P. V. atsakomybę ir ne kaip gynybinę versiją- jau pačioje konflikto pradžioje, įvykiams nepasiekus kulminacijos, M. P., nežinodama, kad dėl šių įvykių bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat nežinodama, kad jos žodžiai apie partrenkimą bus įrašyti į garso įrašą, skundėsi neteisėtais A. L. veiksmais. Šiame kontekste P. V. veiksmai bandant sulaikyti neteisėtai pasielgusį ir atbuline eiga iš kiemo bandantį išvažiuoti taksi automobilio vairuotoją, puolant prie taksi automobilio vairuotojų durelių vertintini ne kaip neteisėti ir nusikalstami, bet kaip socialiai naudingi pilietiškai brandaus žmogaus veiksmai baiminantis, kad žmogų partrenkęs automobilio vairuotojas gali pasišalinti iš įvykio vietos. Aplinkybė, kad P. V. bandant sulaikyti A. L. sulūžo pastarojo vairuojamo automobilio durelių užrakto mechanizmas, vertintina ne kaip įrodanti P. V. vandališkus veiksmus demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bet kaip natūrali P. V. teisėtų veiksmų bandant sulaikyti žmogų partrenkusį vairuotoją pasekmė, kilusi P. V. bandant atidaryti taksi automobilio vairuotojo dureles.

Kaltinime P. V. taip pat nurodoma, kad jo nusikalstamas elgesys pasireiškė tuo, kad jis tyčia vieną kartą spyrė A. L. į sėdmenis. Vertinant baudžiamojo proceso metu surinktus įrodymus pažymėtina, kad įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog P. V. spyrė A. L. į sėdmenis, baudžiamojo proceso metu surinkta nebuvo: visi be išimties policijos pareigūnai parodė, kad vyras, t. y. P. V. įvykio vietoje elgėsi ramiai, agresyvi buvo tik moteris, t. y. M. P., kuri šaukė, keikėsi, muistėsi bei kumščiu sudavė policijos pareigūnui. Vienintelė A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė mačiusi, kad neblaivus keleivis vairuotojui, kol šis kalbėjo su pareigūnais, koja spyrė į sėdmenis, tačiau teisiamojo posėdžio metu A. V. parodė, kad vyras buvo pakėlęs koją į sėdmenų pusę, imitavo spyrį, bet ar tik prisilietė, ar įspyrė ir taksi automobilio vairuotojui skaudėjo, ji negali pasakyti. Taigi A. V. parodymai nagrinėjamu aspektu nepatvirtina kaltinimo aplinkybės, kad P. V. tyčia vieną kartą spyrė A. L. į sėdmenis. Šios aplinkybės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nepatvirtino ir pats A. L., parodęs, kad spyrio jis nejautė, o apie bandymą jam spirti jam papasakojo pareigūnai.

Apibendrinant šiuos argumentus konstatuotina, kad baudžiamojo proceso metu nebuvo surinkta jokių patikimų duomenų, galinčių būti pripažintais įrodymais, pagrindžiančių P. V. pareikštą kaltinimą, esą jis 2017 m. sausio 7 d. apie 01.35 val. viešoje vietoje- pastato, esančio Gabijos g. 51, Vilniuje, kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,25 promilių), stebint kitiems asmenims, kilus žodiniam konfliktui su taksi automobilio „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. T10177, vairuotoju A. L., tyčia vandališkais veiksmais išplėšė minėto automobilio užrakto mechanizmą, taip pastarąjį sulaužydamas ir padarydamas A. L. 100 eurų žalą, po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, vieną kartą spyrė A. L. į sėdmenis, tokiu būdu vandališkai veiksmais ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, dėl ko P. V. išteisintinas jam nepadarius nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

BK 284 straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

M. P. viešoje vietoje- pastato, esančio Gabijos g. 51, Vilniuje, kieme, konflikto su automobilio vairuotoju A. L. metu koja spyrė į galines minėto automobilio dešinės pusės dureles, taip jas apibraižydama, rankoje laikytu maišeliu, kuriame buvo pilnas degtinės 0,5 litro talpos stiklinis butelis, sudavė vieną kartą A. L. per galvą, padarydama jam odos nubrozdinimą pakaušyje, t. y. sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip pat keikė A. L. ir įvykio vietą atvykusius policijos pareigūnus, nereagavo į policijos pareigūnų teisėtus nurodymus nusiraminti, tokiu būdu vandališkais veiksmais ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, taigi M. P. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį.

BK 286 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

M. P. kumščiu tyčia vieną kartą sudavė policijos pareigūnui R. S. į dešinę akį, taip sukeldama jam fizinį skausmą, taigi M. P. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, sudėtį.

Bausmių skyrimo motyvai

M. P. padarė nusikaltimus, numatytus BK 284 ir 286 straipsniuose.

Už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Už nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

Spręsdamas dėl M. P. skirtinų bausmių dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. M. P. teismo posėdžio metu prisipažino padariusi nusikaltimus, numatytus BK 284 ir 286 straipsnyje, ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. P. atsakomybę sunkina tai, kad abi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, M. P. padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). M. P. yra neteista, taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, pagal kurias asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, laisvės atėmimo bausmės neskirtinos. Kita vertus kaip matyti iš išrašo iš administracinių nusižengimų registro (T. 1, b. l. 146), M. P. 2015 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirta 1 158 eurų dydžio bauda, kuri nesumokėta, kas, šią aplinkybę vertinant kartu su teismo posėdžio metu M. P. nurodytomis aplinkybėmis, kad ji dirba pagal patentą- kirpėja, per metus uždirbo 6 000 eurų, turi nepilnametį vaiką, kuris serga, leidžia teismui pagrįstai abejoti, ar bausmės tikslai bus pasiekti skyrus M. P. turtinio pobūdžio bausmes- baudas. Atsižvelgdamas į tai, teismas įsitikinęs, kad bausmės paskirtis bus pasiekta skyrus M. P. laisvės apribojimo bausmę. Įvertinus šias aplinkybes už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą M. P. skirtina devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant M. P. būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; už nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, padarymą M. P. skirtina trijų mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant M. P. neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Šios bausmės subendrintinos jas visiškai sudedant, prie griežčiausios- devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktyje nustatytas taisykles į vieno mėnesio laisvės apribojimo bausmę pakeistą viešųjų darbų bausmę ir M. P. skirtina subendrinta dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant M. P. būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

M. P. nuo 2017 m. sausio 7 d. 02.30 val. iki 2017 m. sausio 7 d. 14.55 val., kas atitinka vieną parą, buvo laikinai sulaikyta (T. 1, b. l. 103, 06), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis M. P. laikinai sulaikytai išbūtas laikas įskaitytinas į jai skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Procesinės prievartos priemonės, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti

2017 m. sausio 7 d. nutarimu M. P. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 1, b. l. 107), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę- naikintina.

2017 m. sausio 7 d. nutarimu P. V. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 1, b. l. 137), kuri naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kompaktinė plokštelė su garso įrašu paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Degtinės „Stumbras“ butelis, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas kaip nusikaltimo padarymo įrankis.

Civiliniai ieškiniai

Šio baudžiamojo proceso metu A. L. pareiškė 470 eurų dydžio civilinį ieškinį (T. 1, b. l. 25), Vilniaus teritorinė ligonių kasa- 133,28 eurų dydžio civilinį ieškinį (T. 1, b. l. 85-101), P. S.- 3 000 eurų dydžio civilinį ieškinį (T. 2, b. l. 33).

Vertindamas P. S. civilinį ieškinį teismas pažymi nenustatęs, kad M. P. P. S. atžvilgiu būtų padariusi nusikalstamą veiką- M. P. pripažintina kalta tik dėl prieš A. L. bei R. S. padarytų veikų, dėl ko P. S. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Vertindamas A. L. civilinį ieškinį teismas pažymi, kad, kaip nurodė A. L., jam padaryta 220 eurų dydžio turtinė žala, susidariusi dėl P. V. sugadinto automobilio durelių užrakto, ir 250 eurų dydžio neturtinė žala, kilusi dėl to, kad po M. P. smūgio į galvą jis buvo nedarbingas, negalėjo miegoti. Minėta, kad P. V. išteisintinas jam nepadarius nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, o M. P. pripažintina kalta dėl prieš A. L. padarytos nusikalstamos veikos, dėl ko A. L. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš M. P. A. L. naudai priteistina 250 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Vertindamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį teismas pažymi, kad, kaip nurodyta priede prie civilinio ieškinio (T. 1, b. l. 98-98), P. S. gydymas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui kainavo 101,23 eurus, A. L. gydymas- 19,19 eurus, R. S. gydymas- 12,86 eurus. Minėta, kad teismas nenustatė, jog M. P. P. S. atžvilgiu būtų padariusi nusikalstamą veiką- M. P. pripažintina kalta tik dėl prieš A. L. bei R. S. padarytų veikų. A. L. bei R. S. gydymas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui kainavo 32,05 eurus, šią žalą baudžiamojo proceso metu M. P. atlygino, dėl ko Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dalis dėl prieš A. L. bei R. S. padarytų veikų patirtos 32,05 eurų dydžio žalos atmestina, o civilinio ieškinio dalis dėl P. S. gydymo patirtų 101,23 eurų dydžio išlaidų paliktina nenagrinėta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunkčiu, 66, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 91, 94 straipsniais, 115 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 2 punktu, 139, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti M. P. kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jai devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant M. P. būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Pripažinti M. P. kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jai trijų mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant M. P. neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Šias bausmes subendrinti jas visiškai sudedant, prie griežčiausios- devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant į vieno mėnesio laisvės apribojimo bausmę pakeistą viešųjų darbų bausmę ir M. P. skirti subendrintą dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant M. P. būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į M. P. paskirtą bausmę įskaityti jos laikinai sulaikytai išbūtą laiką- vieną dieną, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. P. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę- panaikinti.

Kompaktinę plokštelę su garso įrašu palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Degtinės „Stumbras“ butelį, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsitesėjus konfiskuoti.

Išteisinti P. V. jam nepadarius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

P. V. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

A. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš M. P. A. L. naudai priteisti 250 eurų.

P. S. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dalį dėl prieš A. L. bei R. S. padarytų veikų patirtos 32,05 eurų dydžio žalos atmesti, o civilinio ieškinio dalį dėl P. S. gydymo patirtų 101,23 eurų dydžio išlaidų palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas