Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Vilimo skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutarties, kuria baudžiamasis procesas A. U. (A. U.) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 4 dalyje, buvo nutrauktas, konstatavus, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Prokuroras Dainius Vilimas kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus pareiškimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu dėl to, kad A. U. 2019 m. rugsėjo 30 d., apie 18 val. 00 min., vykdamas vilkiku „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą, esantį Pamūrinės k., Šalčininkų r., vilkiko kabinoje, siekdamas teisėto paperkamo valstybės tarnautojo veikimo vykdant įgaliojimus, tai yra siekdamas tikrinimą atliekančio pareigūno palankumo sklandžiai ir greitai įforminant muitinės procedūras, valstybės tarnautojui – Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto vyriausiajam inspektoriui J. P. – davė 5,00 eurus (monetomis), tai yra mažesnį negu 1 MGL vertės kyšį, taip padarydamas BK 227 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2019 m. spalio 24 d. nutartimi baudžiamąjį procesą, kuriame A. U. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, nutraukė, konstatavęs, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kadangi nėra būtinųjų BK 227 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, t. y. veikos – kyšio davimo valstybės tarnautojui už teisėtą ar neteisėtą veikimą ir (ar) neveikimą vykdant įgaliojimus, ir kaltės – tiesioginės tyčios. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad kaltinamasis siekė teisėto paperkamo valstybės tarnautojo veikimo vykdant įgaliojimus, tai yra jo siekio tikrinimą atliekančio pareigūno palankumo sklandžiai ir greitai įforminant muitinės procedūras. Neįrodyta, kokio veikimo ar neveikimo asmuo siekė iš paperkamo valstybės tarnautojo. Vien pinigų davimo fakto ir paperkamo pareigūno suvokimo, jog pinigai jam duodami kaip kyšis, nepakanka, kad asmuo būtų pripažįstamas kaltu padarius BK 227 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Dainiaus Vilimo skundas tenkinamas

4. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiamos nutarties motyvais, prokuroro skundo argumentais, baudžiamosios bylos Nr. 1-1692-419/2019 medžiaga, sprendžia, kad skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Apylinkės teismas formaliai įvertino prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir byloje esančius duomenis bei neištyrė bei neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, dėl to priėmė nepakankamai motyvuotą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

5. Pagal BK 227 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, būtina nustatyti ne tik objektyvią papirkimo veiksmų išraišką, bet ir tiesioginę tyčią papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį. Sprendžiant įtariamo ar kaltinamo asmens kaltės klausimą, tokiais atvejais reikia įvertinti ne tik tai, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį siekiant, kad šis veiktų ar neveiktų jo naudai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-788/2017 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

6. BK 227 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs šio straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalyje numatytus veiksmus, atsako pagal šį kodeksą už siekimą kyšiu tiek valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens konkretaus veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, tiek ir išimtinės padėties arba šio asmens palankumo, nepaisant to, kaip jo veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tiek BK 225 straipsnio 5 dalimi, tiek 227 straipsnio 5 dalimi nebeleidžiama toliau vadovautis anksčiau teismų praktikoje taikytu „pageidaujamo veiksmo konkretumo“ kriterijumi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-223-648/2018).

7. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, įvertinęs tik ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, išnaudojo ne visas procesines galimybes nustatyti, kokius tiksliai galimai neteisėtus ar kitokio pobūdžio veiksmus atliko A. U. ir ko jis šiais savo veiksmais siekė.

8. Viena vertus, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. U. tvirtino, jog jis vilkiko kabinos patikrinimą atliekančiam Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto vyriausiajam inspektoriui J. P. tik pasakė vieną žodį „kavai“ (b. l. 44). Kita vertus, tiek tarnybiniame pranešime, tiek liudytojo apklausos protokole J. P. nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, tai yra, kad vilkiko vairuotojas iš pradžių kažką pasakė, o pareigūnui nesupratus, jis rankos mostu bei galvos linktelėjimu parodė į prietaisų skydelį, ant kurio gulėjo dvi dviejų eurų monetos ir viena vieno euro moneta, viso 5,00 Eur, taip pat pasakė rusų kalba „arbatai“ (b. l. 14, 18). Priklausomai nuo, be kita ko, veiksmų intensyvumo ir kryptingumo, galima vertinti ir šių veiksmų atitiktį BK 227 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymiams. Taigi žemesnysis teismas šioje dalyje turėjo nustatyti tikslias bylos aplinkybes tam, kad nekiltų abejonių, ar A. U. veiksmus galima vertinti kaip objektyvią papirkimo veiksmų išraišką, kokie buvo jo ketinimai, į ką buvo nukreipta tyčia.

9. Iš bylos medžiagos nėra aišku, ko savo veiksmais siekė A. U.. Pastarasis savo paaiškinime nurodė, jog jis pasiūlė kavai muitinės pareigūnui (b. l. 16). Prokuroro vertinimu, A. U. siekė patikrinimą atliekančio valstybės tarnautojo palankumo sklandžiai ir greitai įforminant muitinės procedūras. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju vien ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų (kurie nėra detalūs, visapusiški ir išsamūs) nepakanka spręsti, ar savo veiksmais A. U. siekė muitinės pareigūno palankumo ir teisėto veikimo, ar turėjo kitų tikslų.

10. Šiuo atveju byloje surinkti duomenys teisiamajame posėdyje nebuvo ištirti ir įvertinti, o išvada, jog A. U. veiksmuose nėra BK 227 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, buvo padaryta netinkamai įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, tai yra teisiamojo posėdžio metu neištyrus byloje esančių įrodymų ir neįvertinus jų visumos, tuo pažeidžiant BPK 20 straipsnio, 3 straipsnio 2 dalies, 301 straipsnio reikalavimus. Pažymima, kad BPK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu, teisėjas priima nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme. Taigi teisėjas, suabejojęs dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymių buvimo A. U. veikoje, privalėjo vadovautis BPK 423 straipsnio 1 dalies nuostata.

11. Kadangi teismui, susižinusiam su bylos medžiaga, aplinkybės nebuvo pakankamai aiškios, o kilusias abejones buvo galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai privalėjo priimti nutartį bylą nagrinėti teisme. Priešingu atveju, priimtas sprendimas nutraukti procesą, vadovaujantis vien ikiteisminio tyrimo surinktais neišsamiais ir teisme nepatikrintais duomenimis, nėra pagrįstas ir teisėtas.

12. Aukštesniojo teismo nuomone, padaryti BPK pažeidimai sukliudė bylą išnagrinėti išsamiai ir nešališkai bei priimti byloje teisingą galutinį sprendimą, todėl yra esminiai. Dėl to skundžiama nutartis naikinama kaip neteisėta ir baudžiamoji byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (BPK 326 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Vilimo skundą.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą, kurioje A. U. (A. U.) kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams.

Nutartis neskundžiama.