Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2A-925-459/2014

NUTARTIS

2014 m. birželio 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo M. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Teledema“ ieškinį atsakovui M. U. dėl skolos bei delspinigių priteisimo ir atsakovo M. U. priešieškinį ieškovei UAB „Teledema“ dėl sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog M. U. ir UAB „Teledema“ 2012-02-28 sudarė Abonentinę viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo lojalumo sutartį Nr. L052433, pagal kurią atsakovas įsipareigojo paslaugomis naudotis iki 2013-03-01. Sutarties 7.3 punkte nurodyta, jog abonentas įsipareigoja naudotis pagal sutartį teikiamomis paslaugomis visą 9.7 punkte nustatytą terminą. Jei sutartis nutraukiama anksčiau nurodyto termino „Teledemos“ ir/arba abonento iniciatyva, abonentas privalo sumokėti netesybas (baudą), kurios dydis nurodomas sutarties priede. Pagal sutarties priedo 9.4 punktą klientas, neįvykdęs 9.3 punkte nustatyto įsipareigojimo, privalo grąžinti suteiktas nuolaidas, t.y. nuolaidas mėnesiniam abonentiniam mokesčiui ir/ar įsigijus telefono aparatą ir/ar nuolaidas UAB „Teledema“ paslaugoms ir/ar kitas nuolaidas. Nuolaida abonentiniam numeriui, kuriam yra nutraukta (Teledemos ir/ar kliento iniciatyva) abonentinė sutartis Nr. L052433, yra lygi mėnesių sumai nuo sutarties sudarymo dienos iki sutarties nutraukimo dienos, kai buvo naudotasi paslaugomis, padaugintai iš nuolaidos, suteiktos mėnesiniam abonentiniam mokesčiui (b.l. 4-5). Nagrinėjamu atveju sutartis atsakovo iniciatyva nutraukta 2013-01-18, t.y. anksčiau sutartyje numatyto termino. Ieškovė pateikė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą dėl 34,24 Lt sumos už paslaugas, suteiktas nuo 2013-01-01 iki 2013-01-31, bei 437,16 Lt netesybų, apskaičiuotų pagal sutarties nuostatas. Atsakovui nesumokėjus nurodytų sumų, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo. Atsakovas pateikė priešieškinį dėl sutarties 7.3 punkto ir 9.4 punkto pripažinimo negaliojančiais ab initio. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Atsakovas skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Abonentinė viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo lojalumo sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi, kadangi ji sudaryta tarp fizinio asmens ir profesionalaus rinkos dalyvio (judriojo ryšio paslaugų tiekėjo) bei skirta M. U. asmeniniams (namų poreikiams) tenkinti. Sutartis nutraukta nuo 2013-01-18 atsakovo iniciatyva. Atsakovas šios aplinkybės neginčija. Bendrieji vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai nustatyti CK 6.217 straipsnyje. Vartojimo sutarties instituto specifika pasireiškia ir sutarčių pabaigos (sutarties nutraukimo ar atsisakymo) teisiniame reguliavime, kuris daugeliu atveju suteikia vartotojui teisę atsisakyti vartojimo sutarties ar nutraukti sutartį palankesne tvarka negu kitų sutarčių atveju. Dėl atlygintinų paslaugų sutarties vienašališko nutraukimo CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta specialioji teisės norma, pagal kurią klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Kliento teisė bet kuriuo momentu atsisakyti teikiamų paslaugų aiškintina tuo, kad paslaugos gali būti teikiamos tik esant kliento sutikimui. Klientui išreiškus valią atsisakyti paslaugų, jų teikėjas turi nutraukti tokių paslaugų teikimą. Paslaugų gavėjui įgyvendinus CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jis privalo sumokėti už tas paslaugas, kurios buvo faktiškai suteiktos, ir atlyginti protingas išlaidas, kurias turėjo paslaugų teikėjas, vykdydamas sutartį iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Taigi pagal nustatytą teisinį reglamentavimą paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo ir neturi teisės prašyti atlyginti netiesioginius nuostolius. Šios teisinės pasekmės taikytinos visais CK XXXV skyriaus pirmojo skirsnio reglamentuojamų atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių kliento vienašališko nutraukimo atvejais, taip pat ir tais atvejais, kai klientas vienašališkai nutraukė prieš terminą atlygintinų paslaugų teikimo sutartį. Pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį netesybos yra įskaitinės, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Tiesioginių nuostolių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovei, kuri turi pagrįsti turėtas protingas su sutarties vykdymu iki sutarties nutraukimo susijusias išlaidas (CK 6.721 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti netesybas kaip nuostolius, kurios atsirado dėl to, jog paslaugos atsakovui neva buvo teikiamos su nuolaida. Atsižvelgiant į aptartą teisėjų kolegija mano, kad ieškovė neįrodė, jog paslaugos atsakovui buvo teikiamos išskirtinėmis sąlygomis ar lengvatiniais tarifais. Iš atsakovo pateiktų plano tarifų priedų prie lojalumo sutarčių (b.l. 43, 48) matyti, jog mokėjimo planams „Draugiškas 24,5/350“ ir „Draugiškas 23/500Lt“ 2010-01-05 ir 2011-02-01 buvo taikomi atitinkamai 24,5 Lt ir 23 Lt mėnesio mokesčiai. Tuo tarpu 2012-02-28 planui „Draugiškas 23/500“ (b.l. 52) taikomas jau 73 Lt mėnesinis mokestis, nurodant, jog nuolaida mėnesiniam mokesčiui sudaro 50 Lt. Ieškovė niekaip ekonominiu aspektu nepagrindė tokio radikalaus plano mėnesio mokesčio padidėjimo. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė pakeitė netesybų pagal sutartis skaičiavimo tvarką. Akivaizdu, kad pagal ankstesnes sutartis bauda buvo skaičiuojama pagal nesinaudojimo paslaugomis iki sutarties termino pabaigos mėnesių skaičių, jį padauginus iš 50, o pagal naujausią sutartį netesybos skaičiuojamos pagal naudojimosi paslaugomis mėnesių skaičių, dauginant jį iš per mėnesį suteiktos nuolaidos dydžio, t.y. 50 Lt. Tas faktas, jog ieškovė niekaip ekonomiškai nepagrindė staigaus mėnesio mokesčio dydžio kilimo, tačiau keitė netesybų skaičiavimo tvarką, suponuoja prielaidą, jog neva pritaikytomis nuolaidomis siekiama dirbtinai pagrįsti ieškovei dėl sutarties nutraukimo kilusių nuostolių dydį. Be to, sprendžiant dėl priteistinų protingų išlaidų vertintina ir tai, jog sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu pagal paslaugų teikėjo vienašališkai nustatytas sąlygas (CK 6.184, 6.185), t.y. paslaugų teikimo sąlygas ir įkainius nustatė paslaugų teikėjas. Paslaugų teikėjas yra verslininkas ir veikia savo rizika, jis negali perkelti savo veiklos rizikos paslaugų gavėjui, reikalaudamas iš kliento sumokėti negautas pajamas, kurias pats taikė kaip nuolaidas. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog ieškovė neįrodė, kad dėl sutarties nutraukimo anksčiau laiko patyrė tiesioginių nuostolių.

Be to, kadangi ginčas kyla iš vartojimo sutarties, teismas yra saistomas pareigos ex officio patikrinti, ar sutarties sąlygos dėl atsakomybės taikymo atitinka sąžiningumo kriterijus pagal CK 6.188 straipsnio nuostatas ir taip pat įvertinti priešieškinio reikalavimų pagrįstumą.

Turėtina omenyje, kad sutartiniams santykiams kylant iš vartojimo, sutarties laisvės principas ribojamas įstatyme įtvirtintais griežtesniais reikalavimais sutarties sąlygoms, negu kitų sutarčių atveju, taip atkuriant nelygiaverčių sutarties šalių interesų pusiausvyrą sugebėjimo derėtis požiūriu. Vartojimo sutartims visų pirma yra taikomos bendrosios nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų instituto nuostatos (CK 6.188 straipsnis). Įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui yra esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009). CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad vartojimo sutarčių sąlygos, nustatančios neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, yra nesąžiningos ir teismo gali būti pripažintos negaliojančiomis. Tai reiškia, kad negali būti tenkinami tokių sąlygų pagrindu reiškiami reikalavimai ar atsikirtimai. CK 6.188 straipsnyje įtvirtintas nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų sąrašas yra nebaigtinis, todėl nesąžiningomis gali būti pripažintos ir kitos vartojimo sutarčių sąlygos.

Atsakovas priešieškinyje prašė pripažinti negaliojančiais vartojimo paslaugų sutarties 7.3 ir 9.4 punktus. Akivaizdu, kad sutarties 7.3 punktu vartotojui nustatoma atsakomybė - bauda, jeigu vartotojas nutraukia sutartį savo iniciatyva ar sutartis nutraukiama paslaugų teikėjo iniciatyva. Nors vartotojas gali nutraukti sutartį savo iniciatyva dėl to, kad paslaugų teikėjas pažeidžia sutartį, tačiau tokiu atveju vartotojas sutarties 7.3 punktu būtų įpareigotas sumokėti baudą, nustatytą 9.4 p. Taip pat ir paslaugų teikėjas savo iniciatyva gali nutraukti sutartį, nesant vartotojo kaltės, t.y. vartotojui nepažeidus sutarties, tačiau ir tokiu atveju sutarties 7.3 punktu vartotojas yra įpareigojamas mokėti 9.4 p. nustatytą baudą. Darytina išvada, jog sutarties 7.3 punktu vartotojas yra įpareigojamas įvykdyti visus įsipareigojimus paslaugų teikėjui net ir tuo atveju, kai šis neįvykdo savųjų arba juos įvykdo nevisiškai. Dėl aptarto teismas mano, kad sutarties 7.3 ir 9.4 numatytos netesybos už sutarties nutraukimą prieš terminą yra nepagrįstai didelės ir nesąžiningos. Nurodytos sutarties nuostatos atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 5 ir 16 punktuose numatytus nesąžiningų vartojimo sutarčių kriterijus, nes nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, įpareigoja vartotoją įvykdyti visus įsipareigojimus paslaugų teikėjui net ir tuo atveju, kai šis neįvykdo savųjų arba nevisiškai juos įvykdo. Dėl to sutarties 7.3 ir priedo 9.4 punktai pripažintini nesąžiningais ir negaliojančiais nuo sutarties sudarymo dienos (CK 6.188 str. 7 d.). Padarytų išvadų pagrindu, sutarties 7.3 ir priedo 9.4 punktus pripažįstant nesąžiningais, ieškovės reikalavimas dėl 437,16 Lt netesybų priteisimo atmestinas.

Ieškovė taip pat reiškė reikalavimą priteisti 34,24 Lt įsiskolinimo už paslaugas, suteiktas nuo 2013-01-01 iki 2013-01-31. Pirmosios instancijos teismas tenkino šį reikalavimą. Paslaugų gavėjui įgyvendinus CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jis privalo sumokėti už tas paslaugas, kurios buvo faktiškai suteiktos, ir atlyginti protingas išlaidas, kurias turėjo paslaugų teikėjas, vykdydamas sutartį iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Apeliantas apeliaciniame skunde neginčijo ieškovės apskaičiuotos už suteiktas paslaugas priteistinos sumos, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris keistinas: naikintina sprendimo dalis dėl 437,16 Lt netesybų priteisimo ir ieškinys dėl šios dalies atmestinas. Taip pat naikintina sprendimo dalis, kuria atmestas visas priešieškinis, ir tenkintinas priešieškinio reikalavimas dėl sutarties Nr. L052433, sudarytos 2012-02-28, 7.3 punkto ir jos priedo 9.4 punkto pripažinimo negaliojančiais ab initio (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, perskirstytinos šalims priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 72 Lt žyminio mokesčio ir 1240 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 3, 23, 113, 114). Atsakovas sumokėjo 1500 Lt už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme (b.l. 110-112). Kadangi panaikintina dalis pirmosios instancijos teismo sprendimo ir atmestina ieškinio dalis dėl 437,16 Lt netesybų priteisimo, taigi apeliacinės instancijos teismo tenkintini 7 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 5 Lt žyminio mokesčio ir 86,8 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą, viso – 91,8 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo priešieškinio patenkinta 93 proc., todėl jam iš ieškovės priteistina 1395 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 str.). Atsakovas už priešieškinio reikalavimus pripažinti negaliojančiomis sutarties nuostatas būtų turėjęs mokėti 144 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 5 p.), tačiau kaip vartotojas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Todėl atmetant 93 proc. ieškovės ieškinio reikalavimo, iš ieškovės priteistina valstybei 133,92 Lt žyminio mokesčio (CPK 96 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-17 sprendimą;

panaikinti sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas dėl 437,16 Lt netesybų ieškovei UAB „Teledema“ priteisimo iš M. U. ir kuria atmestas visas priešieškinis, ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti UAB „Teledema“ iš atsakovo M. U. 34,24 Lt įsiskolinimą už suteiktas paslaugas. Taip pat priteisti 5 proc. palūkanas nuo priteistos 34,24 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-07-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

atsakovo priešieškinį tenkinti iš dalies ir pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento (ab initio) Abonentinės UAB „Teledema“ viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties Nr. L052433, sudarytos 2012-02-28 tarp M. U. ir UAB „Teledema“, 7.3 punktą ir jos priedo 9.4 punktą. Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti UAB „Teledema“, įmonės kodas 135989386, iš M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 Lt žyminio mokesčio ir 86,8 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, viso – 91,8 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti M. U. iš UAB „Teledema“ 1395 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti iš UAB „Teledema“ 133,92 Lt žyminio mokesčio valstybei.