Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą 6 metų laisvės atėmimo bausme.

M. R. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas – palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas M. R. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2024 m. lapkričio 26 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas, ir iš M. R. priteista 646,26 Eur turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 645,84 Eur išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš M. R. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. R. pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą už tai, kad sunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos narei, o būtent: 2024 m. lapkričio 26 d., apie 14.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninių nesutarimų su sugyventine D. J. metu, tyčia mažiausiai trimis atskirais judesiais peiliu įpjovė jai į kaklą, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. J. pjautinius kaklo sužalojimus su kaklo raumenų, dešinės pusės didžiojo ausies nervo, gausių nemagistralinio kalibro arterijų bei venų pažeidimu, lydimu masyvaus grėsmingo kraujavimo ir reikšmingo kraujo tūrio praradimo, trinkančios sąmonės ir kvėpavimo, o nukentėjusiajai D. J. ginantis ir rankos pirštais sugriebiant už peilio ašmenų pjautines žaizdas dešinės plaštakos 2, 3 ir 4 pirštų delniniuose paviršiuose.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. R. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 11 d. nuosprendį ir vadovaujantis BK 62 straipsnio l dalimi, sušvelninti jam paskirtą bausmę.

2.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ir vertino faktines bylos aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuteistasis nurodė, kad labai gailisi, kaltę pripažino iš dalies, kadangi neturėjo tikslo sužaloti nukentėjusiąją, tai buvo gynybos veiksmai. Nurodo, jog nukentėjusioji D. J. pati sukėlė konfliktą, kas nulėmė nusikaltimo padarymą. Jis kartu su nukentėjusiąja vartojo alkoholį, tarp jų kilo konfliktas. Nukentėjusioji, sėdėdama ant lovos, atsukusi peilį į jį, mosikavo peiliu, M. R. „koliojo“, priekaištavo, varė iš namų. Ji griebė peilį pirmoji, nuteistasis nukentėjusiąją griebė už rankos, kad atimtų peilį, nes ji ranką su peiliu buvo ištiesusi į M. R. Taip elgėsi, kad ji nesužalotų jo ir savęs. Įvyko grumtynės; kai bandė dešine ranka atimti iš jos peilį, įdūrė jai į kaklą. Nukentėjusioji D. J. proceso metu nurodė prieštaringus parodymus, kurie neatitinka tikrovės.

2.2. Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog nėra pagrindo jam taikyti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Jis dėl padaryto nusikaltimo gailisi, todėl teismas neteisingai vertino, kad nenustatyta nė vienos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nurodo, jog staiga atsiradusios tyčios atveju laikotarpis tarp nusikalstamo kėslo ir veikos yra labai trumpas ar beveik nepastebimas. Asmuo, kurio psichinis santykis su veika ar jos padariniais susiformuoja staiga, laikomas mažiau pavojingu, kadangi veika yra ne iš anksto apgalvotas, kryptingas, asmens inicijuotas intelekto ir valios išreiškimas, o atsiradęs netikėtai, paprastai dėl paties nukentėjusiojo sukeltų aplinkybių. Staigiosios tyčios atmaina yra afektinė tyčia, kuriai būdinga tai, jog asmuo padaro nusikalstamą veiką labai susijaudinęs, t. y. būdamas psichiškai paveiktas aplinkybės – neteisėto ar itin įžeidžiančio nukentėjusiojo asmens poelgio kaltininko atžvilgiu. Veikos padarymas esant afektinei tyčiai turi reikšmės kvalifikuojant veiką kaip mažiau pavojingą. Teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius ir nusikaltimo padarymo aplinkybes, neteisėtus nukentėjusiosios veiksmus, tai, kad nusikaltimą M. R. padarė susijaudinęs, spontaniškai.

2.3. Be to, teismas konstatavo, kad dėl nuteistojo M. R. 4 kartus buvo taikomas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, tačiau jis 2 kartus pažeidė orderio sąlygas, dėl to patrauktas administracinėn atsakomybėn. Nuteistojo teigimu, nukentėjusioji pati į savo namus kviesdavo M. R., nes jai dėl sveikatos problemų buvo reikalinga pagalba; po konfliktų jie susitaikydavo, abu gerdavo, išgėrę abu konfliktuodavo. Teismas neatsižvelgė į kitas aplinkybes, kad M. R. dirbo, gyvendamas su D. J. ja rūpinosi, prižiūrėjo, atlikdavo visus namų ūkio bei remonto darbus, supirkdavo ir parnešdavo maistą.

3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo M. R. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, išklausiusi bylos dalyvių, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė teisingą, tinkamai individualizuotą, bausmę.

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir būtinosios ginties

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. R. prašo sušvelninti jam pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę. Nuteistasis pirmosios instancijos teisme nurodė, kad pati nukentėjusioji inicijavo konfliktą ir mojavo peiliu. Nuteistasis, griebė jai už rankos ir už kaklo, bandė atimti peilį, kilo grumtynės, ir nukentėjusioji susižalojo (t. 4, b. l. 49–51). Šios versijos nuteistasis iš esmės laikėsi ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 90–92, 99, 102–103). Taigi nuteistasis iš esmės teigia veikęs esant būtinajai ginčiai. Tačiau pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo byloje surinktus duomenis, juos susiejo tarpusavyje ir nuteistojo M. R. veiksmuose pagrįstai nenustatė būtinosios ginties požymių.

6. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. To paties BK 28 straipsnio 3 dalis nustato atsakomybę būtinosios ginties peržengimo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika.

7. Pagal teismų praktiką, būtinoji gintis šalina atsakomybę tik kai ji atitinka tam tikras sąlygas. BK 28 straipsnio 2 ir 3 dalys įtvirtina šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑38‑788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-73-495/2022). Tačiau skirtingai nei teigiama nuteistojo M. R. apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusioji pavojingai kėsinosi į nuteistąjį.

8. Aplinkybę kad būtent nuteistasis M. R. užpuolė nukentėjusiąją, patvirtina nukentėjusiosios D. J. parodymai, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs, atitiko ir kitų byloje surinktų įrodymų turinį. Nukentėjusioji D. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad paprašiusi nuteistojo atnešti malkų sulaukė smūgio, po kurio ji surinko Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) numerį ir, pamačiusi, kad M. R. yra paėmęs peilį, juo paskambino, operatoriui nurodė, kad ją pjauna (t. 4, b. l. 51–53). Analogiškas aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir apklausos ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 59–63). Šie nukentėjusiosios parodymai atitinka BPC garso įraše užfiksuotą pokalbį, kai nukentėjusioji D. J. operatoriui nurodė, jog ją ketinama papjauti, jai prie gerklės pridėtas peilis ir kad ją duria sugyventinis. Po to girdisi tik nukentėjusiosios riksmas, aimanos, ir ji daugiau neatsiliepia į operatoriaus klausimus (t. 1, b. l. 172–174). Kaip matyti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo Kęstučio Juciaus 2024 m. lapkričio 26 d. tarnybinio pranešimo, taip pat iš 2024 m. gruodžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotų policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų, nukentėjusioji analogiškas aplinkybes nurodė ir įvykio dieną (t. 1, b. l. 177–181, t. 2, b. l. 22–23). Liudytojas R. Š. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad teikiant nukentėjusiajai pirmąją pagalbą, moteris nieko per daug negalėjo kalbėti, bet per kelis kartus pavyko išsiaiškinti, kad ji buvo sužalota peiliu ir ją sužalojo nuteistasis (t. 4, b. l. 64–65). Sužalojimų kiekis ir pobūdis taip pat nesudaro pagrindo spręsti apie nuteistojo gynybinius veiksmus. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados G 2743-2024(02) matyti, kad nukentėjusiajai D. J. iš viso padarytos tris pjautinės žaizdos kakle, iš kurių dvi gilios, iki gerklų. Kaklas buvo sužalotas mažiausiai trimis atskirais peilio judesiais. Taip galėjo gautis dėl D. J. aktyvaus pasipriešinimo ir bandymo dešine ranka sugriebti peilį. Griebimo rankos pirštais už peilio ašmenų pasėkoje padarytos dešinės plaštakos 2, 3, 4 pirštų delninių paviršių skersinės krypties linijinės žaizdos (t. 2, b. l. 12–16). Tai greta kitų bylos duomenų suponuoja išvadą, jog nukentėjusioji gynėsi. Negana to, nukentėjusiajai padarytos iš viso trys pjautinės žaizdos kakle, iš kurių dvi gilios. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, dėl sveikatos būklės lovoje gulinčios nukentėjusiosios judėjimo galimybė ir taip buvo apribota, taigi nuo jos neva gintis griebiant už rankos su peiliu nebuvo jokios prasmės.

9. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad, kaip matyti iš policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų apžiūros protokolo, nuteistasis M. R. atvykus pareigūnams dar nenurodė gynybos versijos, tačiau tik teigė, kad pati nukentėjusioji pradėjo save pjauti, nurodžiusi, jog kaltę suvers nuteistajam (t. 1, b. l. 178). Pirmosios instancijos teisme apklausti pareigūnai D. N., R. Š. ir G. A. (t. 4, b. l. 63–65) taip pat nenurodė, kad M. R. jiems būtų sakęs, kad gynėsi nuo nukentėjusiosios; liudytojai parodė, jog įvykio vietoje M. R. nurodė, kad nukentėjusioji susižalojo pati, pasak D. N. toliau besikalbant taip išėjo, kad sužalojo jis. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nuteistajam M. R. įvykio vietoje nustatytas sunkus 3,11 promilių neblaivumas, kas galėjo turėti įtakos nuteistajam vertinant įvykio situaciją ir prisimenant jo aplinkybes, ką patvirtino ir nuteistasis teismo posėdžio metu (t. 4, b. l. 49).

10. Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad tai buvo ne pirmas nuteistojo M. R. smurto atvejis nukentėjusiosios D. J. atžvilgiu. Liudytojai V. D., D. J. ir D. R. parodė, kad tai ne pirmas kartas, kai nukentėjusioji D. J. patyrė fizinį smurtą nuo M. R., ją sužalotą yra matę ir anksčiau (t. 4, b. l. 53–55). Šiuos parodymus patvirtina kiti bylos duomenys. Patikrinus policijos suvestinėje registruotus įvykius, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 27 d. nukentėjusiosios D. J. gyvenamuoju adresu ((duomenys neskelbtini)) policijos pareigūnai iš viso vyko 15 kartų, iš jų net 8 kartus nukentėjusiajai pranešus, kad M. R. smurtauja jos atžvilgiu. Dėl smurtinio M. R. elgesio 4 kartus buvo taikomas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, įpareigojantis jį laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, čia nesilankyti, nesiartinti prie D. J., nebendrauti, neieškoti ryšio su ja, tačiau jis du kartus pažeidė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio sąlygas, dėl ko du kartus buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn (t. 2, b. l. 30–33). Nagrinėjamu atveju neturi reikšmės nuteistojo M. R. apeliaciniame skunde nurodomos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio sąlygų pažeidimo priežastys, t. y., kad, nuteistojo teigimu, pati nukentėjusioji jį kviesdavo pas save ir prašydavo pagalbos. Aptarti duomenys pirmosios instancijos teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, kad nuteistojo M. R. nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, smurtinis elgesys buvo įprastas nuteistojo bendravimo su nukentėjusiąja būdas.

11. Taigi visi byloje surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai leidžia pagrįstai atmesti nuteistojo M. R. būtinosios ginties versiją. Byloje taip pat nenustatyti jokie įžeidžiantys ar agresyvūs nukentėjusiosios veiksmai, galėję provokuoti ir sąmoningai skatinti nuteistąjį pradėti aktyvius veiksmus jos atžvilgiu.

Dėl nuteistajam M. R. paskirtos bausmės

12. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. R. ginčija pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę, nurodo, kad dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, kaltę pripažino iš dalies, todėl teismas nepagrįstai nenustatė nei vienos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Be kita ko, nuteistojo apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad teismas neatsižvelgė į nuteistojo ir nukentėjusiosios santykius, neteisėtus nukentėjusiosios veiksmus ir tai, kad nusikaltimą M. R. padarė staiga susijaudinęs, taigi esant afektinei tyčiai. Tačiau įvertinusi visas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistajam M. R. paskirta bausmė yra teisinga, švelninti jos nėra pagrindo.

13. Nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojama atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą labai susijaudinus įtvirtinta BK 136 straipsnyje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 136 straipsnį turi būti nustatyta šių sąlygų visuma – nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis, didelis susijaudinimas, kuris kyla dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų ir kaltininko veiksmai turi būti greitas atsakas į nukentėjusiojo asmens neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį. Kaip aptarta pirmiau, nukentėjusioji jokių neteisėtų ar itin įžeidžiančių nuteistąjį ar jo artimą asmenį poelgių neatliko. Nagrinėjamu atveju būtent nuteistasis pirmas užpuolė nukentėjusiąją ir tris kartus smogė peiliu nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbią kūno vietą – kaklą. Taigi nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo M. R. nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusiąją nulėmė afektinė tyčia kaip greitas atsakas į neteisėtus ar itin įžeidžiančius nukentėjusiosios veiksmus. Šios aplinkybės taip pat nesuteikia pagrindo išvadai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiosios elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo M. R. atžvilgiu taikyti švelnesnę, negu įstatyme numatytą, bausmę (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo M. R. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tuo tarpu nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Bylos duomenimis paneigti nuteistojo parodymai, neva jis gynėsi nuo nukentėjusiosios, rodo jo siekį sušvelninti atsakomybę, ir nėra vertintini kaip prisipažinimas.

15. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai įvertino kitas nuteistąjį M. R. charakterizuojančias aplinkybes – jis teisiamas penktą kartą, du kartus už tos pačios nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą (t. 2, b. l. 110–119), per paskutinius penkerius metus devynis kartus baustas administracine tvarka, iš jų du kartus už tai, kad nesilaikė 2023 m. gruodžio 25 d. ir 2024 m. vasario 21 d. paskirto apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nėra sumokėjęs (t. 2, b. l. 123–131). Aplinkybė, kad M. R., kai nekonfliktuodavo, rūpinosi nukentėjusiąja D. J., vertintina teigiamai, tačiau tiek dėl šių aplinkybių, tiek dėl itin intensyvaus smurtavimo nesuteikia pagrindo jam sušvelninti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

16. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius į bylą pateikė 2026 m. sausio 6 d. pažymą Nr. APD-2026-00105, kurioje nurodyta, jog valstybė patyrė 152,08 Eur teisinės pagalbos išlaidų už gynėjos paslaugas apeliacinės instancijos teisme.

17. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nors nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, teismas vertina, jog bylos duomenimis M. R. yra bedarbis (t. 2, b. l. 133–153), savo turto neturi; be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija teisinės pagalbos išlaidų iš M. R. nepriteisia.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. R. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 152,08 Eur, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš M. R. nepriteisti.