Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, bedarbis, išsituokęs, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Lenkijos Respublikos Suvalkų rajono teismo 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžiu 20 000 zlotų (atitikmuo eurais – 4746 Eur) pinigine bauda, kurią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nutarta pripažinti ir vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi bauda pakeista 63 (šešiasdešimt trijų) parų arešto bausme, bausmę atlikęs 2018 m. kovo 15 d.;

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;

4) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atlikęs 2021 m. lapkričio 15 d., teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

2024 m. lapkričio 26 d. apie 14.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninių nesutarimų su sugyventine D. J. metu, tyčia, mažiausiai trimis atskirais judesiais peiliu įpjovė jai į kaklą, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. J. pjautinius kaklo sužalojimus su kaklo raumenų, dešinės pusės didžiojo ausies nervo, gausių nemagistralinio kalibro arterijų bei venų pažeidimu, lydimu masyvaus grėsmingo kraujavimo ir reikšmingo kraujo tūrio praradimo, trinkančios sąmonės ir kvėpavimo, o nukentėjusiajai D. J. ginantis ir rankos pirštais sugriebiant už peilio ašmenų – pjautines žaizdas dešinės plaštakos 2, 3 ir 4 pirštų delniniuose paviršiuose. Tokiu būdu tyčia sužalojo savo šeimos narę – sugyventinę D. J., padarydamas jai sunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis M. R. kaltu prisipažino tik iš dalies, nes tai buvo gynybos veiksmai ir teismui paaiškino, kad kartu su D. J. kaip sugyventiniai gyvena apie 9 metus. Įvykio dieną jis buvo neblaivus, jautėsi apsvaigęs, D. taip pat neblaivi, nes jie kartu su kaimynu K. V. tą dieną vartojo alkoholį. Jis išgėrė gal pusę butelio degtinės, D. gėrė mažiau. Išėjus kaimynui, tarp jo ir D., kaip visada kilo konfliktas. D. pradėjo jam priekaištauti, varė jį iš namų, jis nekreipė dėmesio, žiūrėjo televizorių, atšaudavo jai žodžiais ir D. supyko. Ji gulėjo lovoje, prie kurios ant spintelės buvo virtuvinis peilis. Jis sėdėjo ant tos pačios lovos, kojų gale, žiūrėjo televizorių, valgė ir dar kažkiek išgėrė alkoholio. D. gulėdama pradėjo mosikuoti peiliu, jis pagalvojo, kad ji supykusi puls jį, ar pati susižeis, dėl to bandė atimti iš jos peilį. Jis pasisukęs pusiau gulsčiomis dešine ranka bandė atimti iš jos peilį, ėmė jai už rankos, griebė už kaklo, o ji traukė peilį į save. Spontaniškai viskas gavosi, tai buvo kelių sekundžių reikalas, pamatė, kad jai kraujuoja kažkur šone palei kaklą, neprisimena, kurioje pusėje, matė kraują, jos chalatas buvo kruvinas. D. kvietė pagalbą telefonu, rėkė, kad mentai tuoj atvažiuos, kad jį išveš. Pagalbą ji kvietėsi, kai jau buvo sužalota. Jis puolė kažko ieškoti, kad pridengti žaizdą, neprisimena kuo pridengė žaizdą, gal tuo pačiu jos chalatu. Ji pati laikė užspaudusi žaizdą, jis taip pat laikė užspaudęs, kol išgirdo beldimą į duris. Atvyko policija ir jį išvežė. Pripažįsta sužalojęs D. J., gailisi dėl to, kas įvyko, tačiau neturėjo tikslo jos sužaloti. Tai ne pirmas kartas, kai dėl jų konflikto buvo iškviesta policija. Yra buvę daug atvejų, kai D. J. iškviečia jam policiją tam, kad jį išvežtų iš namų, nors jokio konflikto tarp jų net nebuvo. Jis nėra vartojęs prieš ją fizinio smurto, yra buvę tik apsistumdę, be to išgėrusi ji ir pati griuvinėja.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje G 2743-2024(02) nurodyta, kad LSMU ligoninės Kauno klinikų medikai D. J. diagnozavo tris pjautines žaizdas kakle. Viena žaizda paviršinė, nepereinanti paodžio, o dvi gilios, iki gerklų. Pažeisti priekiniai kaklo raumenys ir dešinės pusės galvos sukamasis raumuo, taip pat kelios (nesukonkretintas tikslus skaičius) nemagistralinės arterijos, iš kurių kraujavimas sustabdytas perrišimo būdu, iš dar smulkesnių kraujagyslių kraujavimas sustabdytas panaudojant elektrokaustikavimo būdą. Pooperacinio stebėjimo laike sekančią parą išryškėjo dešinės pusės didžiojo ausies nervo pažeidimo požymiai. Kitų kūno sričių sužalojimų (galimų) neaprašyta. 2025-01-13 apžiūrėjus D. J. jos dešinės plaštakos 2, 3 ir 4 pirštų delniniuose paviršiuose konstatuoti linijiniai skersinės krypties randai, likę po pjautinių žaizdų sugijimo. Visos pjautinės žaizdos kakle ir dešinės plaštakos 2, 3, 4 pirštuose padarytos 2024-11-26 vos kelios minutės iki policijos pareigūnų atvykimo. Pjautinės žaizdos kakle ir dešinės plaštakos pirštuose padarytos aštriu pjaunančiu, tikėtina, ilgos geležtės peiliu. Kaklas buvo sužalotas mažiausiai trimis atskirais peilio judesiais. Taip galėjo gautis galimai dėl D. J. aktyvaus pasipriešinimo ir bandymo dešine ranka sugriebti peilį. Griebimo rankos pirštais už peilio ašmenų pasekoje padarytos dešinės plaštakos 2, 3, 4 pirštų delninių paviršių skersinės krypties linijinės žaizdos. Dešinės plaštakos pirštų sužalojimai galėtų būti vertinami kaip gynybiniai sužalojimai. Pjautiniai kaklo sužalojimai su kaklo raumenų, dešinės pusės didžiojo ausies nervo, gausių nemagistralinio kalibro arterijų bei venų pažeidimu, lydimu masyvaus grėsmingo kraujavimo ir reikšmingo kraujo tūrio praradimo, trinkančios sąmonės ir kvėpavimo, vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5.6.20 punktas (naujos redakcijos, įsigaliojusios nuo 2024-11-01). Dešinės plaštakos pirštų pjautinės žaizdos, vertinant izoliuotai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. D. J. gyvybei dėl pjautinio kaklo priekinės dalies sužalojimo buvo iškilusi reali grėsmė. Laiku nesuteikus efektyvios pirmosios pagalbos ir kvalifikuotos medicininės pagalbos ji neabejotinai būtų mirtinai nukraujavusi. Pati sau viena nebūtų galėjusi sustabdyti kraujavimo ir kraujavimas savaime nebūtų sustojęs (2 t., b. l. 12–16).

Teismo medicinos specialistas J. V. paaiškino, kad susipažinus su visais medicininiais dokumentais, gautais iš LSMU ligoninės Kauno klinikų, darytina išvada, jog nukentėjusiajai D. J. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, remiantis 2003-12-23 įsakymo ,,Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-298/158/A1-86 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2024-11-01) 5.6.15 punkto kriterijais (1 t., b. l. 142–143).

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji D. J. parodė, kad M. R. atsistojo nuo lovos, ji pasiėmė telefoną ir greitai surinko pagalbos numerį. M. R. pamatęs, kad ji surinko pagalbos numerį, paėmė peilį į rankas, peilis buvo padėtas ant spintelės šalia jos lovos. M. R. pasakė „(necenzūrinis žodis) aš dabar tave papjausiu“. Ji spėjo išsikviesti pagalbą ir spėjo pasakyti, kad ją pjauna. Jis rankoje laikydamas peilį šonu braukė jai per kaklą. Kai ji namuose būna viena, tai buto duris būna užsirakinusi, bet kai namuose būdavo su M. R., buto durys visada atrakintos, jas užrakindavo tik vakare prieš einant miegoti. M. R. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, smurtauja, kai būna neblaivus. (1 t., l. 75–77).

2025 m. sausio 22 d. Apžiūros protokole užfiksuota D. J. pateiktų daiktų apžiūra. Moteriški naktiniai marškiniai, baltos spalvos su ornamentais, naktiniai sukarpyti bei įmirkę raudonos spalvos skysčiu, galimai krauju. Moteriškas rausvos spalvos chalatas su taškelių ornamentais. Chalatas taip pat įmirkęs raudonos spalvos skysčiu, galimai krauju. Lovos paklodė su gėlių ornamentais, ant jos matomos raudonos dėmės, galimai kraujo (1 t., b. l. 151–155).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos vyresniosios tyrėjos S. G. 2025 m. kovo 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Policijos registruojamų įvykių registre (toliau – PRĮR) patikrinus informaciją nuo 2020-01-01 iki 2024-11-27, buvo nustatyta, kad nukentėjusiosios D. J. gyvenamuoju adresu policijos pareigūnai vyko 15 kartų. Pranešime rašoma, kad 2020-06-25 nukentėjusioji D. J. skambino bendruoju pagalbos numeriu pranešdama, kad sugyventinis vakar ją sumušė, ką tik spardė kojomis, konfliktuoja, nes vyras nesutinka išeiti iš namų. Policijos pareigūnams atvykus ir aiškinantis įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad M. R. po konflikto su savo sugyventine D. J., trenkė jai vieną kartą į veido sritį ir ją smaugė, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. M. R. buvo nustatytas neblaivumas – 2,77 prom. buvo sulaikytas ir uždarytas į Kauno apskr. VPK areštinę. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2020-09-04 nukentėjusioji D. J. skambino bendruoju pagalbos numeriu pranešdama, kad neblaivus sugyventinis puola muštis rankomis, konfliktuoja. Policijos pareigūnams atvykus ir aiškinantis įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad sugyventinis M. R. į galvą iš savo džinsinių šortų tyčia sudavė jai per galvą ne mažiau penkis kartus. Pasak D. J., džinsiniuose šortuose buvo metalinės sagos, dėl to jai kaktoje liko kraujosruva. Moters teigimu jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padaryti sužalojimai. M. R. buvo nustatytas neblaivumas – 3,34 prom., buvo sulaikytas ir uždarytas į Kauno apskr. VPK areštinę. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2020-12-12 nukentėjusioji D. J. skambino bendruoju pagalbos numeriu pranešdama, kad ją ką tik smaugė sugyventinis. Policijos pareigūnams atvykus ir aiškinantis įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad M. R. būdamas neblaivus – 2,29 prom., panaudojo fizinį smurtą D. J. atžvilgiu, t. y. kilus žodiniam konfliktui M. R. sugriebė sugyventinei rankomis už kaklo ir ją smaugė, smaugdamas vilko per lovą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą bei ant kaklo padarydamas matomus patinimus. Įtariamajam buvo išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis ir asmuo buvo sulaikytas ir uždarytas į Kauno apskr. VPK areštinę. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2021-05-04 buvo gautas pranešimas iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus darbuotojo, kad D. J. buvo sumušta sugyventinio M. R. į galvą ir kaklą. Policijos pareigūnams atvykus ir aiškinantis įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad ji 2021-04-24 pasikvietė savo sugyventinį, su kuriuo jau daugiau kaip mėnesį nebegyvena. Išgertuvių metu jis ją sumušė. Moteris tvirtino, kad dėl šio įvykio ji pareiškimo nerašys, buvusio sugyventinio daugiau įsileisti neketina ir su juo nebendraus. Moteris pagalbos atsisakė, nes jokio pavojaus dėl buvusio sugyventinio nejaučia. Dėl šio įvykio buvo pradėta informacijos patikslinimo medžiaga. 2021-11-29 nukentėjusioji D. J. skambino bendruoju pagalbos numeriu pranešdama, kad prieš 10 minučių sugyventinis sumušė rankomis, smaugė. Nurodė, kad ji pasislėpė po lova. M. R. buvo sulaikytas ir uždarytas į Kauno apskr. VPK areštinę. Jam buvo nustatytas neblaivumas – 2,2 prom. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2021-12-08 nukentėjusioji D. J. skambino bendruoju pagalbos numeriu pranešdama, kad jo sugyventinis šiuo metu spardo duris, puola ją, yra dar vienas asmuo, kuris neleidžia mušti. Policijos pareigūnams atvykus ir aiškinantis įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad sugyventinis M. R. dažnai sukelia žodinius konfliktus, šiuo metu išėjęs iš namų, tačiau moteris nežino kur. Moteris atsisakė rašyti pareiškimą, kadangi yra neblaivi. Gyvenamoji aplinka netvarkinga, matomi girtavimo požymiai. 2021-12-09 buvo nuvykta pas M. R. ir pabendrauta su juo, kuris teigė, kad vyko žodinis konfliktas su D. J., tačiau nei ketino, nei norėjo sukelti konfliktą, tačiau dabar viskas gerai ir galimai abu susitaikė. Nurodė, kad konfliktas buvo žodinis ir jokio smurto nebuvo. 2022-01-19 nukentėjusioji D. J. skambino bendruoju pagalbos numeriu pranešdama, kad ją sumušė sugyventinis, mušė rankomis ir yra jis yra neblaivus. Policijos pareigūnams atvykus ir aiškinantis įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad D. J. paaiškino, jog tarp jos ir sugyventinio M. R. kilo žodinis konfliktas ir šiuo metu jis yra nepageidaujamas jos namuose. Fizinio skausmo nesukėlė, smurto artimoje aplinkoje faktas nebuvo nustatytas. M. R. buvo išprašytas iš moters namų ir nuvežtas jo nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). 2021-021-20 pareigūnai vėl bendravo su D. J., kuri paaiškino, kad vakare tarp jos ir sugyventinio M. R. kilo žodinis konfliktas, smurtas nebuvo naudotas, pretenzijų niekam neturi, pareiškimo nerašys. Moteris nurodė, kad pareigūnai sugyventinį išvežė iš jos namų ir iki šiol jos pageidavimu negrįžo, jokių jo kontaktų neturi. 2022-04-27 nukentėjusioji D. J. skambino bendruoju pagalbos numeriu pranešdama, kad ką tik ją sumušė sugyventinis. Taip pat nurodė, kad sugyventinis šiuo metu išėjęs, konflikto nėra. Policijos pareigūnams atvykus ir aiškinantis įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad apie 08:30 val. su sugyventiniu M. R., miegamajame įvyko žodinis konfliktas dėl cigarečių. Kaip teigė moteris, jos sugyventinis tyčia trenkė jai kelis smūgius rankomis į galvos sritį, kol ji gulėjo lovoje ir taip sukėlė fizinį skausmą. Kiek kartų jai trenkė, moteris negalėjo pasakyti. Akivaizdžių sužalojimų ant moters nesimatė. D. J. buvo akivaizdžiai blaivi, tačiau blaivumą atsisakė pasitikrinti. Sugyventiniui M. R. buvo nustatytas neblaivumas – 1,96 prom. M. R. išvyko į nuomojamą butą. Dėl šio įvykio buvo pradėta informacijos patikslinimo medžiaga. 2023-12-24 buvo gautas pranešimas iš privataus fizinio asmens apie tai, kad greitosios medicinos pagalbos tarnyba atvykusi rado sumuštą moterį, smurtas vyko tarp šeimos narių. Policijos pareigūnams atvykus ir aiškinantis įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad namuose buvo rasta D. J. ir M. R., kuriam yra išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis. Jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. 2024-04-13 nukentėjusioji D. J. skambino bendruoju pagalbos numeriu pranešdama, kad prieš 30 minučių namuose sugyventinis sumušė, kraujuoja nosis. Policijos pareigūnams atvykus ir aiškinantis įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad namuose, miegamojo kambaryje, kilusio žodinio konflikto metu M. R. rankos kumščiu sudavė ne mažiau 10 smūgių į veido sritį D. J.. Tokiais savo veiksmais jis sukėlė moteriai fizinį skausmą bei padarė sužalojimus. D. J. tikrintis blaivumą atsisakė, pagal išorinius požymius buvo akivaizdžiai neblaivi. M. R. nustatytas neblaivumas – 2,65 prom. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2024-06-11 nukentėjusioji D. J. skambino bendruoju pagalbos numeriu pranešdama, kad buvęs sugyventinis neišeina iš namų, mėto įvairius daiktus į ją. Policijos pareigūnams atvykus ir aiškinantis įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad tarp D. J. ir M. R. kilo žodinis konfliktas dėl didelio alkoholio vartojimo. M. R. buvo išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis. Abu asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs. D. J. buvo nustatytas 2,15 prom. neblaivumas, M. R. - 2,61 prom. neblaivumas. M. R. buvo išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis. 2024-06-12 nukentėjusioji D. J. skambino bendruoju pagalbos numeriu pranešdama, kad iš jos buto atsisako išeiti buvęs sugyventinis M. R., kuriam yra paskirtas orderis. Pokalbio metu vyras pasišalino. Policijos pareigūnams atvykus ir aiškinantis įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad moteris nurodė, kad į jos namus grįžo buvęs sugyventinis M. R.. Patikrinus namus minėtas asmuo buvo rastas. Ji nurodė, kad grįžo susirinkti daiktus. Jam policijos pareigūnai paaiškino, kad jis negali taip elgtis, nes jam yra paskirtas orderis. Vyras pasiėmė savo daiktus ir išėjo iš moters namų. Pretenzijų D. J. neturėjo. Administracinio nusižengimo protokolas nebuvo surašytas dėl sistemos strigimo. 2024-06-30 nukentėjusioji D. J. skambino bendruoju pagalbos numeriu pranešdama, kad sugyventinis spardė, trankė rankomis. Pranešėja verkia ir bijo dėl savo gyvybės, nes jis dabar rūko, o parūkęs ją galimai užmuš. Policijos pareigūnams atvykus ir aiškinantis įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad sugyventinis M. R. būdamas neblaivus – 2,96 prom., prieš ją panaudojo fizinį smurtą, t. y. D. J. gulint lovoje, priėjęs sugriebė sugyventinei už kairės rankos ir ištempė iš lovos, tuomet D. J. gulint ant grindų, ji ne mažiau kaip penkis kartus iš dešinės kojos spyrė jai į kairį šoną, taip sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus (kraujosruvas). Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2024-07-03 nukentėjusioji D. J. skambino bendruoju pagalbos numeriu pranešdama, kad atėjęs sugyventinis žodžiu konfliktuoja, puola įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, atsisako išeiti. Policijos pareigūnams atvykus ir aiškinantis įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad į namus atėjo neblaivus buvęs sugyventinis M. R.. Moteris nurodė, kad jis yra nepageidaujamas jos namuose, vadina ją necenzūriniais žodžiais. Buvo bandytas patikrinti M. R. neblaivumą, bet vyras nesugebėjo įpūsti. Jam buvo išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis. (2 t., ,b. l. 30–33).

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas, pareikštas M. R. dėl D. J. sunkaus sveikatos sutrikdymo, pasitvirtino.

Nors kaltinamasis M. R. dėl D. J. sužalojimo savo kaltę pripažino tik iš dalies, teigdamas, kad tai buvo daugiau gynybos veiksmai, teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju būtinosios ginties situacijos nebuvo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys). To paties BK 28 straipsnio 3 dalis nustato atsakomybę būtinosios ginties peržengimo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams. Taip pat išaiškinta, kad BK 28 straipsnio 2 ir 3 dalys įtvirtina šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-31-788/2015, 2K-106-719-2019).

Iš nukentėjusiosios D. J. parodymų nustatyta, kad šio įvykio metu ji gulėjo lovoje, paprašius M. R. atnešti malkų, jis priėjo prie jos ir iš pradžių sudavė kumščiu į galvą. Po šio smūgio ji surinko pagalbos numerį telefone, bet dar nebuvo nuspaudusi skambučio mygtuko, o kai M. R. nuo staliuko, buvusio prie jos lovos, paėmė peilį į rankas ir pasakė, kad papjaus, tada ji nuspaudė skambučio mygtuką, operatoriui pasakė, kad ją pjauna. Tuo tarpu kaltinamasis M. R. parodė, kad D. J. pradėjo jam priekaištauti, varė jį iš namų, jis nekreipė dėmesio, atšaudavo jai žodžiais ir dėl to D. J. supyko. Gulėdama lovoje ji pradėjo mosikuoti peiliu, jis sėdėjo ant tos pačios lovos kojų gale, pagalvojo, kad ji supykusi puls jį, ar pati susižeis, dėl to pasisukęs pusiau gulsčiomis dešine ranka bandė atimti iš jos peilį, ėmė jai už rankos, griebė už kaklo, o ji traukė peilį į save.

Nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymai skiriasi, teismas sprendžia, jog kaltinamojo versiją paneigia kiti byloje ištirti įrodymai, kurie patvirtina nukentėjusiosios parodymus. Visų pirma, teismo medicinos specialistas nustatė, kad D. J. kaklas buvo sužalotas mažiausiai trimis atskirais peilio judesiais, kas paneigia, jog D. J. kaklą galėjo susižaloti pati, traukdama peilį į save, kai M. R. bandė peilį iš jos atimti. Taip pat nukentėjusiajai nustatytos ir dešinės plaštakos 2, 3, 4 pirštų delninių paviršių skersinės krypties linijinės žaizdos, kas patvirtina, kad ji gynėsi nuo M. R. veiksmų peiliu, delnu sugriebdama už peilio ašmenų, kad nebūtų sužalota gyvybiškai svarbi kūno vieta – kaklas. Be to, iš teisiamajame posėdyje perklausyto Bendrojo pagalbos centro garso įrašo, nustatyta, jog paskambinusi Bendruoju pagalbos centro telefonu 112, nukentėjusioji operatoriui aiškiai pasakė, kad ją nori papjauti, paaiškino, kad pridėjęs peilį prie gerklės bei spėjo pasakyti, kad sugyventinis duria ją, po ko girdisi tik nukentėjusiosios riksmas, aimanos ir ji daugiau neatsiliepia į operatoriaus klausimus. Visa tai patvirtina nukentėjusiosios parodymus ir kartu paneigia kaltinamojo versiją, jog jis D. J. sužalojo esant gynybinei situacijai. Aptarti įrodymai teismui leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, nuo kurio M. R. būtų reikėję gintis, ar ginti D. J. nuo jos pačios veiksmų, iš viso nebuvo. Svarbu pažymėti, kad nukentėjusioji D. J. dėl sveikatos būklės sunkiai vaikšto, dažniau guli lovoje, šiuo atveju kaltinamasis pats priėjo prie lovoje gulinčios nukentėjusiosios ir atliko aktyvius veiksmus – ne mažiau kaip tris kartus įpjovė jai į kaklą, nuo ko gindamasi nukentėjusioji sugriebė dešine ranka peilį už ašmenų, dėl ko ant jos 2, 3, 4 pirštų delninių paviršių atsirado linijinės žaizdos.

Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios D. J. parodymais, jog ją sužalojo kaltinamasis M. R., kadangi juos patvirtina ir kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Liudytojas R. Š. teisme liudijo, jog teikiant nukentėjusiajai pirmąją pagalbą, moteris nieko per daug negalėjo kalbėti, bet per kelis kartus pavyko išsiaiškinti, kad ji buvo sužalota peiliu ir ją sužalojo kaltinamasis. Ši aplinkybė yra užfiksuota ir policijos pareigūno liudytojo R. Š. kūno kameros vaizdo įraše, kuris buvo peržiūrėtas teisiamajame posėdyje. Iš vaizdo įrašo matoma ir girdima, kaip pareigūnas paklausia nukentėjusiosios, ar vyras pjovė ją su peiliu ir nukentėjusioji tai patvirtina; pareigūnas paklausia nukentėjusiosios, ar jie dviese buvo namie ir nukentėjusioji tai patvirtina, be to papildo, jog jis jai sakė „aš tave (necenzūrinis žodis) papjausiu“; pareigūnas paklausia nukentėjusiosios, dėl ko jis jai dūrė ir nukentėjusioji atsako, jog dėl to, kad ji buvo išvijusi jį iš namų. Liudytojai D. N. ir G. A., policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą pagal nukentėjusiosios D. J. pranešimą Bendrajam pagalbos centrui, patvirtino, jog kaltinamajam atidarius duris pastebėjo, kad jo rankos yra kruvinos, kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus, iš pradžių teigė, kad nukentėjusioji susižalojo pati, tik vėliau prisipažino, kad nukentėjusiąją peiliu sužalojo jis.

Liudytojai V. D., Di. J. ir D. R. nematė, kaip šiuo atveju buvo sužalota nukentėjusioji D. J., tačiau liudijo, jog tai ne pirmas kartas, kuomet D. J. patyrė fizinį smurtą nuo M. R., jie buvo matę ją sužalotą anksčiau. Šioje vietoje būtina pažymėti, jog patikrinus policijos suvestinėje registruojamus įvykius nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 27 d. nukentėjusiosios D. J. gyvenamuoju adresu ((duomenys neskelbtini)) policijos pareigūnai iš viso vyko 15 kartų, iš jų net 8 kartus nukentėjusiajai pranešus, kad M. R. smurtauja jos atžvilgiu. Dėl smurtinio M. R. elgesio 4 kartus buvo taikomas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, įpareigojantis jį laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, čia nesilankyti, nesiartinti prie D. J., nebendrauti, neieškoti ryšio su ja, tačiau jis du kartus pažeidė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio sąlygas, dėl ko du kartus buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Vertinant tokį M. R. elgesį šios bylos kontekste, teismas konstatuoja, jog šiuo atveju kaltinamojo elgesys sunkiai sutrikdant D. J. sveikatą, nebuvo atsitiktinis ir patvirtina, kad jo neteisėtas elgesys darosi vis pavojingesnis ir sukeliantis sunkesnes pasekmes.

Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis M. R. suvokė, jog tris kartus pjaudamas peiliu D. J. į kaklą, gali sunkiai ją sužaloti ir nors to nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, taigi D. J. jis sužalojo veikdamas netiesiogine tyčia. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. R. ir nukentėjusioji D. J. 9 metus gyveno kartu neįregistravę santuokos ir vedė bendrą ūkį, todėl jie laikomi šeimos nariais, kas šiuo atveju yra svarbu kvalifikuojant M. R. nusikalstamus veiksmus. Kadangi kaltinamasis sunkiai sutrikdė savo šeimos narės sveikatą, jo veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas (sunkus sveikatos sutrikdymas) pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

IV. Bausmės skyrimas

BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo nuo dvejų iki dvylikos metų bausmė.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo M. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę M. R., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką priskiriamą labai sunkiems nusikaltimams, veikdamas netiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Vertinant M. R. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas penktą kartą, per paskutinius penkerius metus M. R. 9 kartus baustas administracine tvarka, iš jų du kartus už tai, kad nesilaikė 2023 m. gruodžio 25 d. ir 2024 m. vasario 21 d. paskirto apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Kaltinamasis bedarbis, iki suėmimo registravosi Užimtumo tarnyboje,

Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindų M. R. atžvilgiu taikyti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis) ir, kad bausmės tikslai už labai sunkaus nusikaltimo padarymą bus pasiekti tik paskyrus BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad M. R. nukentėjusiąją D. J. sužalojo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (įvykio vietoje jam nustatytas 3,11 promilių girtumas), be to, jau būdamas teistas du kartus už tos pačios nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą, kas rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą, dėl to, teismo vertinimu, jam negali būti paskirta minimalaus dydžio bausmė. Nenustačius nei vienos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei siekiant M. R. tinkamai nubausti, apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jam skiriama artima vidurkiui – 6 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamajam M. R. šioje byloje taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Siekiant įvykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kardomoji priemonė paliekama nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas M. R. laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. lapkričio 26 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo išbūtas laikas (BK 66 straipsnis).

V. Civilinis ieškinys

Šioje byloje kaltinamajam M. R. Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 646,26 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 82–83).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Šiuo nuosprendžiu dėl D. J. sunkaus sveikatos sutrikdymo kaltu yra pripažintas M. R., todėl jis yra tinkamas civilinis atsakovas byloje.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 646,26 eurų turtinės žalos atlyginimo ir ši žala ieškovei atsirado už D. J. gydymą. Nuo 2024 m. lapkričio 26 d. iki 2024 m. lapkričio 28 d. (du lovadieniai) D. J. buvo gydoma LSMU ligoninės Kauno klinikų ANG ligų klinikos stacionare bei Centriniame reanimacijos skyriuje dėl kitų kaklo sričių žaizdos. Jai atliktos šios medicininės intervencijos: nenutrūkstama dirbtinė plaučių ventiliacija; bendroji anestezija; veido arba kaklo odos ir poodinio audinio žaizdos, apimančios minkštuosius audinius, sutvarkymas; kiti deguonies terapijos būdai; šilumos terapija; naudoti vaistai – difterijos, stabligės vakcina. Už pacientė gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų ligoninei sumokėjo 646,26 eurų.

Civilinė atsakomybė M. R. atsiranda pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai, o kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui; asmeniui ar turtui padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys). CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jei šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnis nurodo, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Teritorinės ligonių kasos.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir šioje byloje nustačius, kad dėl kaltinamojo M. R. tyčinių smurtinių veiksmų D. J. nuo 2024 m. lapkričio 26 d. iki 2024 m. lapkričio 28 d. buvo gydoma ligoninėje, kaltinamajam kyla pareiga atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai 646,26 eurų, kuriuos ji sumokėjo gydymo įstaigai už D. J. gydymą.

VI. Dėl teisinės pagalbos išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius į bylą pateikė 2025 m. gegužės 8 d. pažymą Nr. APD-2025-05556, kurioje nurodyta, jog valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajam M. R., išlaidų suma yra 645,84 Eur (4 t., b. l. 74).

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Šioje byloje teismas nustatė pagrindą, dėl ko gynėjo dalyvavimas, nagrinėjant šią bylą teisme, yra būtinas – kai kaltinamasis yra suimtas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Kadangi antrinė teisinė pagalba kaltinamajam M. R. šioje byloje buvo teikiama ne paties kaltinamojo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimų. Be to, kaltinamasis M. R. yra bedarbis, duomenų apie jo turtą byloje nėra, šiuo nuosprendžiu jis nuteistas realiai laisvės atėmimo bausme. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad išlaidos už kaltinamajam M. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai iš jo nepriteistinos.

VII. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 165–168) klausimas spręstinas BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nustatyta tvarka: biologiniai pėdsakai, panagių turinys, trys stikliniai buteliai, stikliukas, plastikinis butelis, vatos tamponai su biologinių pėdsakų nuoplovomis, vatos tamponas su raudonos spalvos dėmės pavyzdžiu, 14 vnt. nuorūkų, chalatas, naktiniai marškiniai, lovos paklodė – sunaikintini; pilkos spalvos marškinėliai ir tamsios kelnės – grąžintini M. R.; nusikaltimo padarymo įrankis peilis, atskiru nukentėjusiosios prašymu – grąžintinas D. J..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. R. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti M. R. laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2024 m. lapkričio 26 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo išbūtą laiką.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš M. R. 646,26 eurus (šešis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 26 centus) turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 645,84 Eur, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš M. R. nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti:

biologinius pėdsakus, panagių turinį, tris stiklinius butelius, stikliuką, plastikinį butelį, vatos tamponus su biologinių pėdsakų nuoplovomis, vatos tamponą su raudonos spalvos dėmės pavyzdžiu, 14 vnt. nuorūkų, chalatą, naktinius marškinius, lovos paklodę – sunaikinti,

pilkos spalvos marškinėlius ir kelnes – grąžinti M. R..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.