- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-30
- Bylos Nr.
- 2A-233-265/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01897-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Almantas Padvelskis, Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- Aleksandro, G. Š., A. Š.
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Aleksandro ir G. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimo ir 2011 m. rugpjūčio 11 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3611-642/2011 pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovams A. Š. ir G. Š. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 66444,53 Lt skolos, 16000,84 Lt palūkanų, 11962,38 Lt delspinigių, 3013,17 Lt palūkanų delspinigių, 15,90 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentus nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo ir 2923,00 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad 2009-03-31 „Swedbank“, AB (buvęs pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) su atsakovais pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. 09-027187-VA, remiantis kuria atsakovams buvo suteiktas kreditas. Atsakovai įsipareigojo minėtoje sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas „Swedbank“, AB. Tačiau atsakovai netinkamai vykdė minėtą sutartį, todėl „Swedbank“, AB sutartį nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovų grąžinti visą likusį kreditą. 2009-05-21 „Swedbank“, AB ir ieškovė UAB „Gelvora“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-54, pagal kurią „Swedbank“, AB atlygintinai perleido ieškovui visus reikalavimus atsakovų atžvilgiu pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 09-027187-VA.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-06-23 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog „Swedbank“, AB su atsakovais A. Š. ir G. Š. sudarytą paskolos sutartį nutraukė teisėtai, kadangi atsakovai laiku ir tinkamai nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Šiuos atsakovų veiksmus teismas pripažino esminiu sutarties pažeidimu. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė ir pagrįstai apskaičiavo susidariusio įsiskolinimo dydį, todėl ieškovės reikalavimai dėl 66 444,53 Lt skolos ir 16 000,84 Lt palūkanų yra visiškai tenkintini. Tuo tarpu reikalavimą priteisti 0,1 procentų delspinigių sumažino iki 0,01 proc. ir priteisė ieškovei iš atsakovų 1 196,24 Lt delspinigių ir 301,32 Lt palūkanų delspinigių. Kadangi reikalavimo perleidėjas „Swedbank“, AB savo reikalavimo teisę į skolą pagal vartojimo kreditą iš atsakovų perleido ieškovei UAB „Gelvora“, todėl atsakovai turi šią pareigą įvykdyti ieškovei. Aplinkybių, kad reikalavimas negalėjo būti perleistas, pažeidžia atsakovų interesus, pirmosios instancijos teismas nenustatė.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-08-08 priėmė nutartį, kuria ištaisė rašymo apsirikimą, bei 2011-08-11 priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovų po 250 Lt advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Atsiliepimas
Atsakovai su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliantai nurodo, jog teismas pažeidė procesines teisės normas priimdamas sprendimą byloje, kadangi tuo pačiu pagrindu, dėl to paties dalyko ir tarp tų pačių šalių teisme jau yra iškelta kita byla. Įstatymas numato, jog kreditorės ieškinio priėmimo klausimas turi būti sprendžiamas byloje dėl teismo įsakymo išdavimo, dėl kurio ieškovas buvo kreipęsis į teismą, tačiau ieškovui pateikus ieškinį buvo užvesta nauja civilinė byla. Tuo tarpu byla, kuri buvo užvesta pagal teismo įsakymą, nėra užbaigta. Taip pat apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog reikalavimo perleidimas nepažeidė jų teisių. Nurodo, jog kreditoriaus asmuo turi jiems esminės reikšmės, kadangi pirminis kreditorius elgėsi sąžiningai nuo kredito sutarties sudarymo, tuo tarpu naujasis kreditorius elgėsi nesąžiningai, užvedė dvi atskiras civilines bylas dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, bei apie reikalavimo perleidimą informavo po metų jau vykstant teisminiams procesams. Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog apeliantai yra sumokėję 900 Lt, todėl priteista suma turėtų būti mažinama. Nurodė, jog teismas skolą, palūkanas ir delspinigius priteisė „Swedbank“, AB, tuo tarpu šis asmuo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, dėl to teismas pasisakė dėl jo teisių ir pareigų, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Taip pat apeliantai nurodo, jog papildomas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-11 sprendimas yra neteisėtas, kadangi neaišku, kokiu pagrindu iš atsakovų buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato teisine pagalba.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 str. 1 d. 4 p. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė buvo pateikusi pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-12-28 išdavė teismo įsakymą, kuris 2011-02-21 nutartimi buvo panaikintas, o kreditorės UAB „Gelvora“ pareiškimas laikytinas nepaduotu ir grąžintas kreditorei, kadangi ji, gavus skolininkų prieštaravimus, per teismo nustatytą terminą nepareiškė ieškinio. Šios aplinkybės neužkerta ieškovei kelio pareikšti ieškinį bendra tvarka (CPK 439 str. 6 d.). Pažymėtina, jog atsakovai šią jiems palankią nutartį buvo apskundę, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2011-08-25 nutartimi ją paliko nepakeistą. Dėl to nepagrįstas apeliantų argumentas, jog civilinė byla, kuri buvo užvesta pagal ieškovės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nėra pasibaigusi. Priešingai, pareiškimo laikymas nepaduotu ir jo grąžinimas jį padavusiam asmeniui reiškia, jog pagal tokį pareiškimą civilinė byla teisme nenagrinėjama. Esant šiai aplinkybei teisėjų kolegija konstatuoja, jog civilinė byla, kuri buvo užvesta pagal ieškovės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, atsakovams jokių teisinių pasekmių nesukels, dėl to atmestinas jų argumentas, jog teisme yra nagrinėjama byla tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Atmestinas apeliantų argumentas, jog pirminis kreditorius negalėjo perleisti reikalavimo ieškovui, kadangi kreditoriaus asmuo jiems turėjo esminės reikšmės. Bendruoju reikalavimo perleidimo atveju kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui (CK 6.101 str. 1 d.). Be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. Aiškinant CK 6.101 straipsnio 5 dalį pažymėtina, kad įstatyme neapibrėžti atvejai, kai kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Tai vertinamoji sąvoka. Dėl to įstatyme įtvirtintos sąlygos „kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę“ turinį konkrečioje byloje nustato teismas, įvertinęs kreditoriaus ir skolininko teisinį statusą, jų tarpusavio santykių pobūdį, kitas kiekvienu individualiu atveju reikšmingas aplinkybes. Pavyzdžiui, pasisakydamas dėl kreditoriaus asmens skolininkui esminio reikšmingumo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į savitarpio paskolos pobūdį, kredito unijos ir jos narių statusą, kredito unijai suteikus paskolą savo nariui yra būtent toks atvejis, kai kreditoriaus asmuo turi skolininkui esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje P. R. v. Nacionalinė kredito unija, byla Nr. 3K-3-394/2009). Nagrinėjamu atveju naujojo kreditoriaus elgesys, kaip nurodo apeliantai, negali būti aplinkybė, kaip turinti esminę reikšmę skolininkui, dėl kurio reikalavimas negali būti perleistas. Kreditoriaus asmens reikšmingumas skolininkui grindžiamas jų tarpusavio susiklosčiusiu teisinių santykių pobūdžio reikšmingumu, o ne emociniu ryšiu. Be to, šios aplinkybės turi egzistuoti dar iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo. Pažymėtina, jog apeliantų pateikiami argumentai, dėl kurių reikalavimo perleidimo sutartis negalėjo būti sudaryta, yra teisiškai nereikšmingi, kadangi jie susiję su naujojo kreditoriaus elgesiu jau po reikalavimo perleidimo. Be to, šis naujojo kreditoriaus elgesys neatima iš skolininkų teisės ginti savo teises ir pareikšti jam atsikirtimus (CK 6. 107 str.).
Atsakovų nurodoma aplinkybė, jog kreditorius apie reikalavimo perleidimo juos informavo tik po metų, dėl to elgėsi nesąžiningai, atmestinas, kadangi skolininko teisėms šis nepranešimas neturi esminės reikšmės. Šis skolininko informavimas susijęs su paties kreditoriaus interesų užtikrinimu. Jeigu apie reikalavimo perleidimą skolininkui nepranešta, o skolininkas prievolę įvykdytų pirminiam kreditoriui, būtų laikoma, jog toks skolininko prievolės įvykdymas yra tinkamas (CK 6.106 str. 1 d.).
Taip pat atmestinas apeliantų argumentas dėl skolos dydžio. Pažymėtina, jog ieškovė pateikė pirminio kreditoriaus kredito panaudojimo ataskaitą, iš kurios matyti, kaip skolininko lėšos buvo užskaitomos ir kokia yra atsakovų skola ieškovui. Atsakovai nepateikė įrodymų, paneigiančių kredito panaudojimo ataskaitoje nurodytų sumų užskaitymą. Dėl to atmestinas apeliantų argumentas dėl netinkamo skolos paskaičiavimo.
Atmestinas apeliantų argumentas, jog skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Pažymėtina, jog Klaipėdos apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir jame nurodydamas, jog skola priteisiama AB „Swedbank“, padarė rašymo apsirikimą, kurį ištaisė 2011-08-08 nutartimi. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo panaikinti absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.
Taip pat nepagrįstas apeliantų apeliacinis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-11 papildomo sprendimo, kuriuo iš jų buvo priteisto bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato padėjėjo teisine pagalba. Pažymėtina, jog šias išlaidas patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šių išlaidų nepriteisė. Šios aplinkybės sudarė pagrindą papildomo sprendimo priėmimui (CPK 277 str.). Dėl to pirmosios instancijos teismas, neišsprendęs bylinėjimosi išlaidų klausimo, dėl kurių buvo pateikti įrodymai, pagrįstai priėmė papildomą sprendimą.
Esant šių aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismui yra pagrindo konstatuoti, jog apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamų sprendimų, dėl to tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimas, tiek 2011-08-11 papildomas sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą ir 2011 m. rugpjūčio 11 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.