- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-20
- Bylos Nr.
- 2S-470-194/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01241-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Badaugienė
- Pareiškėjas
- G. V.
- Suinteresuotas asmuo
- D. G., A. G.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja J. Badaugienė Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01241-2013-6
Teisėjas Arvydas Martinavičius Procesinio sprendimo kategorija 122.2; 122.4
NUTARTIS
2013m. gegužės 20 d.
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo G. V. įmonės ,,Šoklys“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2188-362/2013 pagal pareiškėjo G. V. įmonės ,,Šoklys“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. G., A. G. dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjo G. V. įmonės ,,Šoklys“ atstovas advokatas P. L. kreipėsi su pareiškimu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo. Pareiškėjo atstovas advokatas prašė nustatyti skolininkės D. G. turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su A. G., t.y., kad skolininkei D. G., priklauso ½ idealioji dalis nekilnojamojo turto – 1.6700 ha žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)km., Raseinių raj. ir priteisti pareiškėjui G. V. įmonei ,,Šoklys“ iš skolininkės D. G. visas pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, jog G. V. įmonės „ Šoklys“ naudai yra priteista skola iš skolininkės D. G. ir vykdomas skolos išieškojimas.
Pareiškėjo atstovas advokatas nurodė, kad D. G. ir jos sutuoktinis A. G. gyvendami santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą - 1.6700 ha ploto žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)km., Raseinių rajone, kurį nekilnojamojo turto registre įregistravo sutuoktinio A. G. vardu. Atstovo advokato manymu, D. G. ir jos sutuoktinio A. G. nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini)km., Raseinių rajone, yra įgytas po santuokos sudarymo, todėl laikytinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe (LR CK 3.87 str.). Teigia, jei antstolis T. U. areštavo sutuoktiniams D. G. ir A. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, akivaizdu, jog skolininkės D. G. asmenine nuosavybės teise jai priklausančio turto arba nėra, arba jo nepakanka įsiskolinimui padengti. Advokato manymu, jeigu kreditorių pagal asmeninę sutuoktinio prievolę reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, kreditoriai ar pats skolininkas gali inicijuoti turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimą, kad būtų nustatyta skolingo sutuoktinio turto dalis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi (45, 46 b. l.) pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, atmetė. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog žemės sklypas būtų įgytas po santuokos sudarymo, jis tik yra registruotas vieno iš sutuoktinių vardu po santuokos sudarymo, atstačius jo nuosavybės teises į šį žemės sklypą, tad laikė, jog šio turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, jog šis turtas, žemės sklypas, yra asmeninė A. G. nuosavybė. Teismas nurodė, jog nepateikta duomenų, apie turto pagerinimo atlikimą, ar duomenų, jog buvo atliktas turto pertvarkymas, rekonstrukcija ir kita, po ko žymiai būtų pakilusi turto vertė. Pastebėjo, jog registruojant turtą jo vertė buvo nustatyta 3028 Lt, indeksuota vertė 4858 Lt. Antstolis, areštuodamas šį turtą, jo vertę nustatė 3800 Lt. Tokiu būdu, I instancijos teismas nustatė, jog žymios turto vertės pakitimo nustatyta nebuvo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjo G. V. įmonės ,,Šoklys“ atstovas advokatas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2188-362/2013 ir išspręsti klausimą iš esmės –nustatyti skolininkės D. G. turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su A. G., t.y., kad skolininkei D. G., priklauso ½ idealioji dalis nekilnojamojo turto- 1.6700 ha žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Raseinių rajone.
Pareiškėjo atstovas advokatas nurodė, jog pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias asmeninę ir bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Teigia, jog teismas netinkamai aiškino CK 3.89 str. normą, padarydamas nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog žemės sklypas būtų įgytas po santuokos sudarymo (52 b.l.). Pažymėjo, jog pagal CK 3.88 str. 1 d. 4 p. verslas (ūkis), kuriuo susituokę pradėjo verstis sutuoktiniai, priklauso jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise taip pat iš tokio ūkio gautos pajamos tampa jų bendra nuosavybe.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo ribas apeliacinėje instancijoje suformuoja bylos šalies nurodytas faktinis ir teisinis skundo pagrindas ir patikra, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK320, 338 str.).
Pareiškėjas (išieškotojas) remdamasi CPK 667 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti skolininkės D. G. turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Vykdymo proceso teisės normomis nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų vykdomas ir nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendrai su kitas asmenimis nuosavybės teise nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Jei nustatoma skolininko dalis į nekilnojamąjį daiktą, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarką (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Tačiau išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti skolą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Iš šios procesinės normos turinio išplaukia, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis. Šios dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanomas išieškojimas, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 straipsnio 3 dalis), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendra jungtine sutuoktinių D. G. ir A. G. nuosavybe. Tokia I instancijos teismo išvada yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Su tokia priimta teismo nutartimi išieškotojas kategoriškai nesutinka ir nesutikimo motyvu nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CK 3.89 str. normą, bei kategoriškai teigiama, jog žemės sklypą sutuoktiniai įgijo būdami santuokoje (52 b.l.).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas nustatytas įstatyme, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno iš sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo turtas viešame registre įregistruotas nuo 1999-10-07 A. G. vardu, nurodant įregistravimo pagrindą Apskrities viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau toks įrašas vertinamas tik kaip teisių išviešinimo, bet ne jų nustatymo funkciją atliekantis įrašas (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad Kauno apskrities viršininko administracija 1999-10-07 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atkūrė piliečiams (šiuo atveju A. G.) nuosavybės teises į žemę (mišką) ir perdavė nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą 1.6700 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini)., Raseinių r. (39-41 b.l.). Tai reiškia, kad tai nebuvo sutuoktinių santuokoje įgytas turtas, o atkurta pagal specialų Išlikusio nekilnojamo turto atkūrimo įstatymą A. G. nuosavybė, ir tai yra asmeninė A. G. nuosavybė, kurią jis įregistravo po santuokos 1999-10-07. Vien asmeninės atkuriamosios nuosavybės įregistravimas po santuokos sudarymo, nedaro tokio turto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jis išlieka asmenine atkurtąja A. G. nuosavybe.
Atsižvelgiant į tai kas aukščiau pasakyta, pareiškėjo (išieškotojo) atstovo advokato argumentas, jog žemės sklypą A. G. įregistravo būdamas santuokoje, nesudaro pagrindo išvadai, jog šis turtas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o yra ir iš išlieka asmenine kito asmens nuosavybe, todėl įregistravimo laikas šiuo atveju, nėra tas faktas, kurio pagrindu galėtų būti tenkinamas pareiškėjo pareiškimas. Nustačius, jog įregistruotasis žemės sklypas asmenine nuosavybe priklauso tik A. G. , kreditoriaus pareiškimas netenkintinas.
Taip pat atmestinas ir kitas pareiškėjo (išieškotojo) atstovo advokato argumentas, jog D. G. yra įregistruota ūkininke ir būtent šis žemės sklypas skirtas funkcionuoti ūkiui (šeimos verslui) turi būti priskiriamas bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybe, nes būtent bendromis sutuoktinių lėšomis šis turtas kiekvienais metais iš esmės pagerinamas - bendromis sutuoktinių lėšomis perkamas ne tik kuras žemei įdirbti, bet ši žemė kiekvienais metais tręšiama, perkamos sėklos (52 b.l.). Pareiškėjo atstovas advokatas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad dirbamas žemės sklypas buvo gerinamas bendromis sutuoktinių lėšomis, ir kad šio turto vertė pagerėjo( LR CPK 178 str.).
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti nurodytais atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.