Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartis

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. II-236-537/2020 Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00570-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. (S)

2020 m. lapkričio 11 d.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys

teismo posėdyje rašytinio proceso išnagrinėjo Ž. V. skundą dėl ne teismo tvarka Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) vyriausiojo tyrėjo D. B. 2020 m. rugsėjo 24 d. priimto nutarimo dėl administracinio nusižengimo bylos nutraukimo Nr. 64-ANR_N_4047-2020 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. V. skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimt naują nutarimą – B. E. patraukti administracinėn atsakomybėn už gyvūnų laikymą netinkamomis sąlygomis. Nurodo, kad policijos pareigūnas nevertino ir nutarime nieko nepasisakė, ar B. E. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalyje ar kito kokio nors nusižengimo sudėties, t. y., nutarime nėra išdėstytos ir motyvuotai įvertintos nurodytos aplinkybės dėl gyvūnų laikymo netinkamomis laikymo sąlygomis. Pats policijos pareigūnas pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-35829-20 dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 1 dalyje (žiaurus elgesys su gyvūnais), dėl trijų negyvų gyvūnų, atsakydamas į prašymą jame nurodė, kad buvo vykdytas gyvūnų išėmimas iš nesaugios aplinkos. Taigi, šiuo atveju pats policijos pareigūnas pripažįsta ir konstatuoja, kad gyvūnų išėmimą sąlygojo jiems buvusi nesaugi aplinka, bet jokios atsakomybės už tai B. E. netaiko ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukia. Akivaizdu, kad B. E., laikydama gyvūnus netinkamomis sąlygomis, neužtikrino jiems saugios aplinkos ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas. Tai patvirtino ne tik policijos pareigūnas, bet, kaip matyti iš jo atsakymo, yra surašyta kompetentingo gyvūnų priežiūros specialisto – veterinarijos gydytojo P. M. 2020-09-06 pažyma, kad iš nesaugios aplinkos buvo išimti net 22 gyvūnai, kurie perduoti laikinai priežiūrai trims gyvūnų globos įstaigoms. Šios pažymos priimdamas skundžiamą nutarimą policijos pareigūnas nevertino. Tirdamas prašymą, policijos pareigūnas apklausė tik B. E., bet nesiėmė jokių priemonių kitiems galimiems įrodymams surinkti. Šiai dienai gyvūnai B. E. nėra grąžinti, tą patvirtina ir policijos pareigūnas, kad gyvūnai vis dar priklauso B. E., o (duomenys neskelbtini), kuriai laikinai priežiūrai buvo perduota 15 gyvūnų, tame tarpe ir šuo (duomenys neskelbtini), „Facebook“ viešai talpina informaciją, jog su šiuo įvykiu susiję du gyvūnai netrukus iškeliaus į Suomiją, kas tik dar kartą patvirtina tą faktą, jog gyvūnai buvo laikomi nesaugioje aplinkoje, pažeidžiant jų gerovę ir apsaugą (b. l. 2-3).

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Marijampolės AVPK pateiktame atsiliepime nurodo, kad prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Pareiškėja savo pateiktame pareiškime prašė grąžinti neva jai priklausantį šunį (duomenys neskelbtini), kuris buvo išimtas iš B. E., nepaisant to, kad 2020 m. rugpjūčio mėnesį, Ž. V. pardavė minėtą šunį B. E. už 500 Eur ir ši sutartis yra galiojanti. Vien faktas, kad minėtas gyvūnas buvo išimtas iš B. E. dėl galimai nesaugios aplinkos, savaime nesuponuoja fakto, kad šuns pirkimo-pardavimo sutartis nustoja galioti. Dėl B. E. elgesio, t. y., galimai neprižiūrėtų gyvūnų ir rastų gyvūnų gaišenų pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-35829-20 pagal BK 310 straipsnio 1 dalį (žiaurus elgesys su gyvūnais). Atlikus ikiteisminį tyrimą, tyrimą kuruojanti prokurorė apspręs galimą administracinės atsakomybės taikymą B. E. atžvilgiu pagal ANK 346 straipsnį (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas). Iniciavus administracinio nusižengimo teisenos pradėjimą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turės teisę kreiptis į teismą dėl paimtų gyvų gyvūnų konfiskavimo arba grąžinimo B. E.. Iki tol jie privalo būti saugojami VšĮ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nes jie teisėtai priklauso B. E. (b. l. 12).

Ž. V. pateikė prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Teismas nustatė, jog Marijampolės AVPK vyriausiasis tyrėjas D. B. 2020 m. rugsėjo 24 d. priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo bylos nutraukimo Nr. 64-ANR_N_4047-2020. Jame nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. Marijampolės AVPK buvo gautas Ž. V. prašymas, dėl to, kad iš viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos ji sužinojo, kad jos šuo (duomenys neskelbtini) buvo paimtas iš B. E. dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų ir šiuo metu yra saugomas (duomenys neskelbtini), o ši įmonė negrąžina jai minėto šuns. Taip pat Ž. V. papildomai atsiuntė šuns pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio mėn., tiksli diena nenurodyta, rusų veislės šuo (duomenys neskelbtini)buvo parduotas B. E. už 500 Eur. Vykdant tyrimą, apklausta B. E. nurodė, kad maždaug prieš mėnesį laiko ji iš Ž. V. įsigijo rusų terjero veislės šunį, vardu (duomenys neskelbtini) ir šio šuns savininkė yra ji. Šunį B. E. laikė tinkamomis sąlygomis. B. E. nurodė, kad, jeigu Ž. V. nori susigrąžinti parduotą šunį (duomenys neskelbtini), ji turėtų susisiekti su ja dėl grąžinimo sąlygų suderinimo. Nutarime tyrėjas nurodė, kad ANK 518 straipsnis numato, kad savavaldžiavimas yra savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai, civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymo sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 ir 1.137 straipsniuose. Savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę (numatytą CK 1.136 straipsnyje), kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama. Šių veiksmų subjektas turi būti susijęs su šiais santykiais. Kam faktiškai atstovauja pažeidėjas, savavaldžiavimo kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės yra nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija (nepripažįsta skolos, teisės į paveldėtą turtą ir pan.) arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus. Taigi, pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai. Ž. V. pagal pirkimo-pardavimo sutartį pardavė savo šunį (duomenys neskelbtini) B. E., kuris iki šiol vis dar priklauso B. E., todėl nesant sudėties, administracinio nusižengimo teisena dėl negrąžinamo šuns yra nutraukiama. Dėl šuns pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia Ž. V. turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka (administracinio nusižengimo bylos 1 lapas).

Ž. V. pareiškime nurodyta, kad ji yra šuniuko (duomenys neskelbtini) savininkė. 2020 m. rugsėjo 6 d. viešoje erdvėje, kad minėtas šuniukas yra (duomenys neskelbtini). Prašo grąžinti jai šuniuką, nes jis jai priklauso (administracinio nusižengimo bylos 2 lapas).

Pareiškime nurodyta, kad Ž. V. (duomenys neskelbtini)pateikė prašymą dėl šuniuko grąžinimo (administracinio nusižengimo bylos 3 lapas).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad šuniukas (duomenys neskelbtini)yra sveikas, jam atlikta kojos sąnario operacija (administracinio nusižengimo bylos 7 lapas).

Tarnybiniame pranešime parašyta, jog Ž. V. manymu, B. E. pažeidė gyvūnų laikymo sąlygas, pageidauja šuniuką (duomenys neskelbtini) susigrąžinti, nors jo savininkė yra B. E. (administracinio nusižengimo bylos 8 lapas).

B. E. apklausos protokole nurodyta, kad ji iš Ž. V. pirko rusų terjero veislės šuniuką. Šiuo metu šuniuko savininkė yra ji (administracinio nusižengimo bylos 9 lapas).

Šuns pirkimo pardavimo sutartyje fiksuota, jog Ž. V. 2020 m. rugpjūčio mėn. B. E. parduoda šuniuką (duomenys neskelbtini) už 500 Eur (administracinio nusižengimo bylos 10-12 lapai).

Ž. V. nurodo, kad policijos pareigūnas nevertino ir nutarime nieko nepasisakė ar B. E. veiksmuose nėra ANK 346 straipsnio 1 dalyje ar kito kokio nors nusižengimo sudėties, t. y., nutarime nėra išdėstytos ir motyvuotai įvertintos nurodytos aplinkybės dėl gyvūnų laikymo netinkamomis laikymo sąlygomis. Pats policijos pareigūnas pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-35829-20 dėl nusikaltimo, numatyto BK 310 straipsnio 1 dalyje (žiaurus elgesys su gyvūnais), dėl trijų negyvų gyvūnų, atsakydamas į prašymą nurodė, kad buvo vykdytas gyvūnų išėmimas iš nesaugios aplinkos. Taigi, šiuo atveju pats policijos pareigūnas pripažįsta ir konstatuoja, kad gyvūnų išėmimą sąlygojo jiems buvusi nesaugi aplinka, bet jokios atsakomybės už tai B. E. netaiko ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukia.

Vertinant nurodytą skundo argumentą, visų pirma, pažymima tai, kad Ž. V. savo pareiškime policijai nurodė, kad ji yra šuniuko (duomenys neskelbtini) savininkė ir, sužinojusi, kad minėtas šuniukas yra (duomenys neskelbtini), prašo grąžinti jai šuniuką, nes jis jai priklauso (administracinio nusižengimo bylos 2 lapas). Atsižvelgiant į Ž. V. pareiškime suformuotą prašymą, t. y. grąžinti jai šuniuką, buvo priimtas pagrįstas nutarimas, kuriame vertina savavaldžiavimo sudėties buvimas, o ne ANK 346 straipsnio 1 dalyje ar kito kokio nors nusižengimo sudėtis.

Antra, iš Marijampolės AVPK pateikto atsiliepimo matyti, kad dėl B. E. elgesio, t. y., galimai neprižiūrėtų gyvūnų ir rastų gyvūnų gaišenų pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-35829-20, pagal BK 310 straipsnio 1 dalį (žiaurus elgesys su gyvūnais). Atlikus ikiteisminį tyrimą, tyrimą kuruojanti prokurorė spręs atsakomybės taikymą B. E. atžvilgiu pagal ANK 346 straipsnį (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas). Sutinkamai su tuo, šiuo metu nėra jokio pagrindo spręsti klausimo dėl administracinės atsakomybės taikymo B. E. atžvilgiu.

Skunde parašyta, kad nebuvo vertinta gyvūnų priežiūros specialisto – veterinarijos gydytojo P. M. 2020-09-06 pažyma, kad iš nesaugios aplinkos buvo išimti net 22 gyvūnai, kurie perduoti laikinai priežiūrai trims gyvūnų globos įstaigoms. Buvo apklausta tik B. E., bet nesiimta jokių priemonių kitiems galimiems įrodymams surinkti.

Teismo nuomone, gyvūnų priežiūros specialisto – veterinarijos gydytojo P. M. 2020-09-06 pažymos nevertinimas buvo atliktas pagrįstai, nes tai būtų perteklinis procesinis veiksmas, nes Ž. V. pareiškimu prašė grąžinti jai šuniuką. Teismas mano, kad B. E. apklausos metu sužinotų duomenų pagrindu pakako priimti nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog Marijampolės AVPK vyriausiojo tyrėjo D. B. 2020 m. rugsėjo 24 d. priimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo bylos nutraukimo Nr. 64-ANR_N_4047-2020 yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Atkreipiamas pareiškėjos Ž. V. dėmesys į tai, kad ginčus, kylančius iš šuns pirkimo-pardavimo sutarties ji turi teisę spręsti kreipdamasi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso tvarka nustatyta tvarka.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ž. V. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.