Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2019-03-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-375-927/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-03-25
Bylos Nr.
A15.-375-927/2019
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00110-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Nukentėjusysis
R. G.
Pažeidėjas
T. R.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo bylosNr. A15.-375-927/2019
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00110-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7; 16.9.10; (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. kovo 25 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant Irenai Adamovič,dalyvaujant nukentėjusiajai R. G.,nedalyvaujant T. R. (T. R.),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi T. R. (T. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gimusio (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausto, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. R. 2018 m. gruodžio 29 d. 16:00 val. Vilniaus r., Nemenčinėje, sankryžoje, esančioje tarp Vilniaus g. ir Nemenčinės pl., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį VOLVO S60 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas šalutiniu keliu (Nemenčinės pl.) nepraleido pagrindiniu keliu (Vilniaus g.) važiuojančio automobilio SAAB 9-5 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su juo susidūrė ir apgadino abi transporto priemones, iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeidęs KET reikalavimus, padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių,

t. y. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

T. R. į bylos nagrinėjimą neatvyko. Apie posėdžio 2019-02-27 vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, jis nepateikė prašymo bylos nagrinėjimą atidėti. Į kitą posėdį (2019-03-21) šaukimas grįžo neįteiktas. Lietuvos pašto duomenimis jis nuo 2016 m. nurodytu adresu negyvena, paštininkui tokią informaciją pateikė to namo gyventojai, todėl pripažintina, kad teismas išnaudojo visas galimybes, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų informuotas apie bylos nagrinėjimą ir pripažinus, kad jis vengia atvykti į posėdžius (nurodė tą adresą, kuriuo jau seniai negyvena, telefonu susisiekti nepavyksta), byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

T. R. kaltė įrodyta iš dalies – jo paaiškinimu nusižengimo tyrimo metu, kad pasiėmė automobilį iš pažįstamos G. M., važiavo namo ir įvyko eismo įvykis. Su nukentėjusiąja susitarė įvykio vietoje dėl žalos atlyginimo ir nuvyko namo pasiimti pinigų. Kai sugrįžo, sutartoje vietoje nieko nebebuvo (b.l. 12); nukentėjusiosios R. G. paaiškinimu nusižengimo tyrimo metu ir parodymais teisme, kad 2018 m. gruodžio 29 d. 16:00 val. Vilniaus r., Nemenčinėje sankryžoje esančioje tarp Vilniaus g. ir Nemenčinės pl., ji važiavo pagrindiniu keliu, kai automobilis iš šalutinio kelio trenkėsi į jos vairuojamo automobilio dešinės pusės galinę dalį. Po susidūrino su automobiliu, bendravo su šio vairuotoju, nuo jo sklido alkoholio kvapas, sakė jog buvo vartojęs alkoholio. Bendraujant žadėjo sutvarkyti automobilį, bandė tartis dėl žalos atlyginimo, tačiau atvykus jos sūnui T. R. pradėjo konfliktuoti, elgėsi agresyviai, sėdo į automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atvykus policijos pareigūnams, ji paaiškino įvykio aplinkybes, šie padėjo užpildyti eismo įvykio deklaraciją, po vairuotojo pasišalinimo ten dar prabuvo apie pusantros valandos, bet vairuotojas nebuvo grįžęs. Automobilį susitvarkė autoservise, tačiau išlaidos neatlygintos; administracinio nusižengimo protokolu; VA VPK KP Valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio D. A. tarnybiniu pranešimu (b.l.4), eismo įvykio vietos schema; VĮ „Regitra“ duomenimis; AAS „BTA Baltic Insurance Company“ duomenimis, kad padaryta žala įvertinta 253,20 eur (b.l. 13); fotolentele (b.l. 15-15); asmens duomenimis, administracinių nusižengimų registro išrašu (b.l. 2-3), kita bylos medžiaga.

Dėl veikos kvalifikavima.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu prisipažįsta iš dalies, jo kaltę patvirtina aukščiau aptarti ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.

T. R. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad susitarė su nukentėjusiąja dėl eismo įvykio metu apgadinto automobilio žalos atlyginimo ir nuvažiavo namo paimti pinigų, grįžęs į įvykio vietą nukentėjusios nerado, taip teigdamas jog nepasišalinimo iš eismo įvykio vietos pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Dėl kitai transporto priemonei padarytos žalos ginčo nėra, kaip nurodė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas T. R. padarytos žalos dydis gali būti apie 1700 eurų. Bylos rašytiniais duomenimis žalos dydis – 253,20 eur. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. Vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas aptariamoje teisės normoje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-303/2018). Kaip nurodė T. R., iš eismo įvykio vietos pasišalino, nes važiavo namo paimti pinigų dėl žalos atlyginimo, tačiau grįžęs į eismo įvykio vietą, ten nerado apgadintos transporto priemonės SAAB savininkės. Tačiau iš bylos medžiagos, nukentėjusios R. G. paaiškinimų matyti, kad T. R. po eismo įvykio bendravo su nukentėjusiąja bandė tartis dėl žalos atlyginimo, pokalbio metu jautė nuo vairuotojo sklindantį alkoholio kvapą, tačiau nesutarus, jis sėdo į automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, grįžti nežadėjo. Atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą buvo aiškinamasi dėl įvykio aplinkybių, nukentėjusioji nurodė, jog atvykus pareigūnams įvykio vietoje dar buvo apie pusantros valandos. Šios faktinės aplinkybės prieštarauja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimams, kad jis susitaręs su nukentėjusiąja nuvažiavo pasiimti pinigų ir grįžęs šios nerado įvykio vietoje, nes nukentėjusioji ilgą laiką kartu su policijos pareigūnais dar buvo įvykio vietoje. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesį po eismo įvykio, teismas daro išvadą, kad T. R. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad T. R. sankryžoje esančioje Vilniaus g. ir Nemenčinės pl., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį ir važiuodamas šalutiniu keliu nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio su juo susidūrė ir apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeidęs KET reikalavimus. Šie T. R. veiksmai atitinka požymius administracinių nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nuobaudos.

T. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes ir didelį pavojingumą visuomenei, T. R. asmenybę, kuris baustas administracine tvarka už vairavimą neturint teisės: 2019-01-10, 2018-03-13, 2017-12-28, 2017-11-24, 2017-11-01, 2017-04-03 (b. l. 2-3), kas rodo jog jis sistemingai daro administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, o būtent vairuoja neturėdamas tam teisės. Nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių, jam didesnės nei minimalios sankcijose už padarytus administracinius nusižengimus numatytos piniginės nuobaudos, kurios bendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, galutinę nuobaudą skiriant sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose.

ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė ar rezultatas. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Iš automobilio VĮ Regitra duomenų, G. M. rašytinio paaiškinimo matyti, kad automobilis VOLVO S60 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso G. M.. ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, kad transporto priemonės – VOLVO S60 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė G. M. žinojo, kad pažeidėjas su jai priklausančiu automobiliu padarys administracinį nusižengimą. Priešingai, G. M. paaiškino, kad nežinojo jog T. R. neturi teisės vairuoti. Aptartos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, jog būtų galima taikyti papildomą administracinę nuobaudą – transporto priemonių konfiskavimą.

Iš transporto priemonių žalų reguliavimo skyriaus AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo specialistės gautos informacijos matyti, kad automobilio SAAB 9-5 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo išmokos dydis, transporto priemonės neremontuojant remonto įmonėje, yra įvertintas 253,20 eurų dydžio suma (b. l. 13). Nukentėjusioji byloje nėra pateikusi duomenų apie jai padarytos žalos dydį. Transporto priemonei, esant apdraustai transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, padarytos žalos atlyginimo klausimas galimai bus sprendžiamas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatyta tvarka, todėl skiriant administracinę nuobaudą klausimas dėl administraciniu nusižengimu padarytos turtinės žalos atlyginimo nėra sprendžiamas (ANK 664 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

T. R. (T. R.) pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir skirti:

-pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį – 400 Eur baudą;

-pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį – 1100 Eur baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą skirti - 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 19097277289.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Jolanta Bagdonienė