Tauragės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, teismo leidimo priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. To paties straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

4. Pagal CK 5.57 straipsnį įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

5. Pagal kasacinio teismo praktiką klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

6. Neveiksnaus asmens V. R. mama V. R., mirė (duomenys neskelbtini), dėl savo būklės V. R. palikimo priimti negalėjo, nes Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. kovo 22 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), V. R. pripažintas neveiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, įskaitant paveldėjimo teisinius santykius. Tuo pačiu 2024 m. kovo 22 d. sprendimu V. R. nustatyta globa, globėju ir turto administratoriumi paskirtas pareiškėjas – (duomenys neskelbtini), kuris 2025 m. spalio 28 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) Socialinės paramos skyrių. Paramos skyrius savo rašte nurodė, kad šiuo metu neturi duomenų, jog globėjui priėmus palikimą globotinio V. R. vardu po jo mamos mirties, būtų pažeisti jo interesai. Sužinojus apie palikimą, pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, terminas praleistas nežymiai ir atnaujinus terminą paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas nebūtų pažeistas.

7. Tokios aplinkybės laikytinos svarbiomis, nes įstatymu nustatytas terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbios priežasties, tai yra dėl globėjui trūkstamų teisinių žinių, dėl ko per įstatymu nustatytą terminą nebuvo atlikti privalomi palikimo priėmimo veiksmai ir dėl to nebuvo įgyvendintos civilinės teisės ir pareigos, todėl atsižvelgiant į tai, praleistas įstatymu nustatytas terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsnis).

8. CK 3.244 straipsnio 2 dalis numato, kad globėjams yra reikalingas išankstinis teismo leidimas sudaryti globotinio vardu sandorius, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. Kadangi palikimo priėmimas, priklausomai nuo jo būdo, gali sąlygoti globotinio turto sumažėjimą, pagal minėtą teisinį reglamentavimą tokio sandorio sudarymui neveiksnaus asmens vardu reikalingas išankstinis teismo leidimas.

9. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl teismo leidimo išdavimo, turi įvertinti visus esančius įrodymus, ar leidimas priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą nepažeis neveiksnaus asmens interesų. Neveiksnus asmuo negali savarankiškai sudarinėti sandorių ir disponuoti paveldėtu turtu, todėl teismo leidimas yra papildoma tokio asmens turtinių interesų apsaugos garantija, kad neveiksniam asmeniui priklausantis turtas būtų tvarkomas ir naudojamas tik jo interesais.

10. Remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais teismas daro išvadą, kad leidimo priimti palikimą atsiradusį po V. R. mirties (duomenys neskelbtini), V. R. vardu išdavimas atitinka jo interesus.

11. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškimas tenkintinas, išduotinas (duomenys neskelbtini) leidimas priimti jo globotinio V. R. vardu palikimą, atsiradusį po V. R. mirties (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 578 straipsniu, 579 straipsniu, 582 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti neveiksniam asmeniui V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą palikimui pagal įstatymą priimti po mamos V. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Leisti (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), priimti jo globotinio V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu palikimą, atsiradusį po mamos V. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.