Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. K., M. A. K., A. K. D., K. M. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A63-1595/2010 pagal pareiškėjų E. K., M. A. K., A. K. D., K. M. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. S., A. L., K. E. V., N. K., V. L., J. K., K. K., L. L.–M., M. M. M. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Nustatė, kad pareiškėjams atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko M. K. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,2700 ha žemės: 2005 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. 999 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste E. K.“ nuosavybės teisės atkurtos E. K. grąžinant nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 0,1791 ha žemės sklypo dalį (iš 2,3289 ha bendro sklypo ploto) turėtoje vietoje, Vaivorykštės g. 55, Palangos mieste, 2005 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. 998 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste A. K. D.“ – A. K. D. grąžinant nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 0,1791 ha žemės sklypo dalį (iš 2,3289 ha bendro sklypo ploto) turėtoje vietoje, Vaivorykštės g. 55, Palangos mieste, 2005 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. 1001 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste M. A. K. “ – M. A. K. grąžinant nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 0,1791 ha žemės sklypo dalį (iš 2,3289 ha bendro sklypo ploto) turėtoje vietoje, Vaivorykštės g. 55, Palangos mieste, 2005 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. 997 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste K. M.“ – K. M. grąžinant nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 0,1791 ha žemės sklypo dalį (iš 2,3289 ha bendro sklypo ploto) turėtoje vietoje, Vaivorykštės g. 55, Palangos mieste. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atsisakyta priimti skundą dėl šių sprendimų panaikinimo, nutartis įsiteisėjo po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 9 d. nutarties. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjų skundą atsakovui Klaipėdos AVA ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. S., A. L., K. E. V., N. K., V. L., J. K., K. K., L. L.–M., M. M. M. dėl įpareigojimo ištaisyti klaidas dėl nuosavybės grąžinimo pareiškėjams, O. K. pretendentams, į buvusio savininko M. K. nuosavybę (duomenys neskelbtini) kaime, posesija 75, ir Klaipėdos apskrities viršininko sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko M. K. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą panaikinimo iš dalies, įpareigojant atsakovą įrašyti teisingus duomenis apie kiekvienam iš pretendentų tenkantį buvusio savininko M. K. nuosavybės teisėmis valdytą turtą – po 0,5000 ha ir teisingą likusios neatkurtos nuosavybės dydį. Pažymėjo, kad pagal 1934 m. vasario 1 d. Kretingos apskrities Palangos valsčiaus Kunigiškių seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašą M. K. iki žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise valdė 4,00 ha žemės sklypą Nr. 75. Į M. K. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą Nr. 75 pretendentai yra: M. K. sūnaus N. K. pretendentų šaka ir M. K. dukters O. K. pretendentų šaka. Pagal pateiktus giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus K. K., A. B., K. E. V., A. L., N. K., V. L., J. K., L. L.–M., M. M. M. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 2,00 ha M. K. valdyto žemės sklypo dalį, E. K. , M. A. K., A. K. D., K. M. – 2,00 ha M. K. valdyto žemės sklypo dalį. Pastebėjo, kad pretendentai, t. y. pareiškėjai ir tretieji suinteresuoti asmenys, 2005 m. balandžio 13 d. (žemėtvarkos skyriuje gauta 2005 m. balandžio 15 d.) susitarė M. K. turėtą 2,3289 ha žemės sklypą posesijoje 75 pasidalinti lygiomis dalimis. Susitarimas nenuginčytas, šiuo pagrindu visiems pretendentams atkurtos nuosavybės teisės į M. K. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) kaime 75 posesijoje. Pažymėjo, jog ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), 1997 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1057, kuriuo patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka ir sąlygos (toliau – ir Atkūrimo tvarka). Nurodė, kad Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog nuosavybės teisės atkuriamos į turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis pareiškėjams atkurta nuosavybės teisė į M. K. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) kaime, 75 posesijoje, visų pretendentų susitarimu. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Žemės bendraturčių susitarimu žemė natūra gali būti grąžinama atskirais sklypais. Žemės sklypų, įgytų bendrosios nuosavybės teise, padalijimo projektai rengiami šios žemės savininkų lėšomis pagal vienodo dydžio Vyriausybės nustatytus darbų įkainius (redakcija galiojusi iki 2006 m. lapkričio 21 d.). Atkreipė dėmesį, kad pretendentai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. K. turėtą turtą savo valią išreiškė 2005 m. balandžio 13 d. susitarimu ir jų teisės buvo realizuotos, atkuriant nuosavybės teises atsakovo priimtais 2005 metais sprendimais, kurie turi prejudicinę reikšmę, nes yra nenuginčyti. Atsižvelgęs į Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, teismas pažymėjo, kad laisva žemė natūra turi būti grąžinta visiems to pageidaujantiems pretendentams bendrosios nuosavybės teise. Tais atvejais, kai piliečiai nesusitaria dėl natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės dalių, apskrities viršininkas natūra grąžinamos žemės sklypo dalis nustato proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui likusios grąžinti žemės plotą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 p.). Kadangi pretendentai į M. K. turėtą nuosavybę, taip pat ir pareiškėjai, susitarė dėl grąžinamos žemės dalių, nes yra visų pretendentų, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, pritarimas, teismas laikė, kad atsakovas atkūrė nuosavybės teises, vadovaujantis pretendentų susitarimu, nepažeidžiant jų teisių lygiomis dalimis. Konstatavo, kad pareiškėjai išreiškė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. K. turėtą žemės sklypą 75 posesijoje ir 2005 m. rugpjūčio 19 d. sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės į kiekvienam tenkančią dalį. Pareiškėjai savo skundo reikalavimą kildina iš kitiems pretendentams tenkančių dalių, į kurias nuosavybės teisės yra atkurtos vadovaujantis šalių susitarimu, tačiau sprendimai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės pretendentams į M. K. turėtą nuosavybę nėra nuginčyti ir jiems ginčyti yra praleisti įstatymu nustatyti terminai. Šis faktas yra konstatuotas įsiteisėjusia 2009 m. rugpjūčio 18 d. teismo nutartimi, todėl laikė, kad pareiškėjų reikalavimai nepagrįsti ir neteisėti. Pažymėjo, jog pareiškėjų atstovės nurodytos teisės normos, kuriomis grindžiamas skundas (Atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 4 p., 2 str. 4 d.) yra bendro pobūdžio teisės normos, kuriomis vadovaujantis atsakovas atkūrė nuosavybės teisę pareiškėjams į M. K. turėtą nuosavybę (duomenys neskelbtini) kaime, Palangos rajone, 75 posesijoje.

III.

Nustatė, kad buvęs turto savininkas M. K. iki žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise valdė 4,00 ha žemės sklypą Nr. 75, į kurį pretendentai yra: M. K. sūnaus N. K. palikuonys bei M. K. dukters O. K. palikuonys (pastarieji yra pareiškėjais šioje byloje). Nurodė, jog tiek M. K. sūnaus N. K. palikuonys, tiek dukters O. K. palikuonys turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 2,00 ha žemės kiekviena šaka. Nustatė, kad 1995 – 2005 metais Klaipėdos apskrities viršininko įsakymais ir sprendimais M. K. sūnaus N. K. paveldėtojams buvo perduoti nuosavybėn neatlygintinai nauji žemės sklypai (viso 1,3315 ha). Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. (4.1)-A1-217 patvirtino M. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytoje žemėje suformuotą 2,3289 ha žemės sklypą, esantį Vaivorykštės g. 55, Palangoje. 2005 m. balandžio 13 d. visų pretendentų (taip pat ir pareiškėjų) susitarimu nuosavybės teisės Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 19 d. sprendimais atkurtos, grąžinant šį sklypą visiems pretendentams lygiomis dalimis. Palangos miesto valdybos 2002 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 204 buvo patvirtintas 0,1820 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje. 2005 m. birželio 7 d. visų M. K. pretendentų (įskaitant ir pareiškėjus) susitarimu Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 1041 nuosavybės teisės atkurtos grąžinant sklypą natūra M. M. M.. Pažymėjo, jog nuosavybės teisės į buvusio savininko M. K. valdytą žemę iki 2006 metų buvo neatkurtos kiekvienam iš pareiškėjų į 0,0394 ha. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. A1-2841 patvirtintas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangos mieste. Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 4 d. sprendimais Nr. 2302 – Nr. 2305 grąžintas nuosavybėn natūra M. K. dukters O. K. paveldėtojams –pareiškėjams šioje byloje, viso 0,1576 ha. Pareiškėjams nuosavybės teisės į jiems tenkančią M. K. turto dalį atkurtos pagal tarpusavyje sudarytus susitarimus. Pabrėžė, jog nei minėti susitarimai, nei sprendimai dėl nuosavybės atkūrimo nėra nuginčyti, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti atsakovą atkurti pareiškėjams nuosavybės teises į įstatymiškai priklausančią dalį, kiekvienam po 0,0772 ha, įrašant kiekvieną į eilę naujam sklypui gauti. Atsižvelgė į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 4 straipsnio 2 dalį ir nurodė, jog į M. K. turėtą turtą pretendentai atkurti nuosavybės teises savo valią išreiškė 2005 m. balandžio 13 d. susitarimu ir nuosavybės teisės buvo atkurtos atsakovo 2005 metais priimtais sprendimais, kurie yra galiojantys. Pabrėžė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai išreiškė savo valią dėl nuosavybės atkūrimo į M. K. turėtą žemės sklypą 75 posesijoje ir 2005 m. rugpjūčio 19 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės į kiekvienam tenkančią dalį. Pretendentams nuosavybės teisės atkurtos, remiantis šalių susitarimu. Sprendimai nėra nuginčyti, byloje konstatuota, kad terminai ginčyti šiems sprendimas praleisti (2008-08-18 nutartis), todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimo įpareigoti atsakovą atkurti nuosavybės teises pareiškėjų prašomu būdu.

IV.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Prašymas netenkintinas.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str.1 d.). Pareiškėjai prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimu.

Procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu tuo atveju, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. P756-153/2009, P502-119/2009), pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo.

Pareiškėjai, pagrįsdami šio proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą, nurodė bendro pobūdžio Atkūrimo įstatymo ir Atkūrimo tvarkos nuostatas ir pateikė eilę argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo atliktu 2005 m. balandžio 13 d. susitarimo vertinimu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų prašyme pateiktus argumentus, sprendžia, kad pareiškėjai iš esmės nesutinka būtent su teismo atliktu įrodymų įvertinimu. Tuo tarpu ABTĮ 153 straipsnis nenumato galimybės atnaujinti procesą šiuo pagrindu. Taigi tiek pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos, tiek apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos atliktas faktinių aplinkybių ir jiems pateiktų įrodymų vertinimas nėra ir negali būti proceso atnaujinimo pagrindu šioje administracinėje byloje.

Kaip jau minėta, pareiškėjai, prašydami atnaujinti procesą dėl esminio materialinės teisės normų pažeidimo, prašyme nurodė daugiau bendro pobūdžio teisės normas, susijusias su nuosavybės teisių atkūrimo procesu. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo sprendime pateiktus argumentus ir jų pagrindu padarytas išvadas, pareiškėjų prašyme nurodytas teisės normas, sprendžia, jog šiuo atveju byloje nėra pateikti akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį. Kitaip tariant, nėra pagrindo teigti jog teisėjų kolegijai neliko pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo ir atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjų prašymas nėra pagrįstas proceso atnaujinimo pagrindais, todėl jis netenkintinas, o procesą administracinėje byloje Nr. A63-1595/2010 atsisakytina atnaujinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjų E. K., M. A. K., A. K. D., K. M. prašymo netenkinti, atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A63-1595/2010.

Nutartis neskundžiama.