- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- e2S-1309-265/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- N. M., R. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo N. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nutarties, priimtos sprendžiant atsakovo N. M. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams R. K. ir N. M. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. liepos 7 d. sprendimu už akių tenkino ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį ir priteisė iš atsakovo R. K. 3 409,51 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 8 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai; taip pat priteisė iš atsakovo N. M. 3 409,51 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 8 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. papildomu sprendimu iš atsakovų R. K. ir N. M. priteista po 76,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei.
Šalies argumentai
3. Atsakovas N. M. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių ir papildomo sprendimo peržiūrėjimo. Juo prašė panaikinti priimtą sprendimą už akių ir papildomą sprendimą, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir ieškinį atmesti, atsakovui iš ieškovės priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nebuvo informuotas apie vykstantį teismo procesą, nes buvo išvykęs. Atsakovo teigimu, ieškovė tariamą žalą kildina iš savo pačios sudarytų sandorių, po to, kai šalių darbo teisiniai santykiai pasibaigė, t. y. žala nesusijusi su atsakovo darbo veikla, ieškovės politika, samdant darbuotojus ir sudarant sutartis su klientais, priskirtina ieškovės komercinei/gamybinei rizikai. Ieškovė neįrodė nei žalos dydžio, nei atsakovo kaltės dėl tariamos žalos, nei priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos. Atsakovo nuomone, byloje yra pakankamai įrodymų ieškovės ieškinį atmesti, tačiau juos reikia įvertinti ne formaliai, o išsamiai, išnagrinėjus bylą teismo posėdyje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartimi atsakovo N. M. pareiškimas dėl 2021 m. liepos 7 d. sprendimo už akių ir 2021 m. liepos 12 d. papildomo sprendimo peržiūrėjimo netenkintas.
5. Teismas nustatė, kad priimdamas ginčijamą sprendimą už akių teismas vertino ne tik ieškovės pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, bet išreikalavo ir vertino Darbo ginčų komisijos surinktą ir pateiktą medžiagą nagrinėjamu klausimu. Susipažinus su atsakovo pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nustatyta, kad naujų įrodymų, susijusių su bylos (ginčo) esme, ir su kuriais teismas nebūtų turėjęs galimybės susipažinti iki sprendimo už akių priėmimo, atsakovas nepateikė. Padaryta išvada, kad teismas, atlikęs išsamų byloje esančių įrodymų tyrimą bei vertinimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą už akių.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškinys pareikštas tik dėl Darbo ginčų komisijos sprendimu netenkintos ieškovės reikalavimų dalies, kuria prašoma priteisti iš atsakovų po 3 409,51 Eur žalos atlyginimą dėl darbo jėgos kainų skirtumo. Atsakovas nurodyto Darbo ginčų komisijos sprendimo neskundė, tai yra su nustatytomis jo civilinės atsakomybės sąlygomis už ieškovei padarytą žalą sutiko. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, spręsdamas klausimą dėl žalos atlyginimo, taip pat nustatė visas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei taikyti. Atsakovas kartu su pareiškimu nepateikė jokių naujų įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymų, patvirtinančių, kad civilinėje byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Padaryta išvada, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovo nurodytos versijos ir samprotavimai, kad žalos dydis neįrodytas, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų (be byloje jau esančių), keliančių abejonę dėl sprendimo už akių pagrįstumo ir teisėtumo, neįrodė, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 4 dalies 1–2 punktuose įtvirtinti sprendimo už akių naikinimo pagrindai, todėl, nors atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti pagal įstatymą, padaryta išvada, kad atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas N. M. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo N. M. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
7.1. Sprendime už akių ieškinio reikalavimo tenkinimas negrindžiamas jokiais įrodymais, visiškai nebuvo vertinti atsakovo argumentai, paaiškinimai. Iš esmės sprendimas už akių įrodymų prasme pagrįstas tiesiog abstrakčiu konstatavimu – neaptarti jokie įrodymai, abstrakčiai nurodant, jog tai patvirtinantys duomenys yra pateikti ir nenuginčyti.
7.2. Pirmosios instancijos teismas pareiškimo netenkino vien tik konstatavęs, kad atsakovas su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė naujų įrodymų ir visiškai nevertino ir nepasisakė dėl pareiškime atsakovo nurodytų faktinių aplinkybių, byloje esančių įrodymų ir pateiktų teisinių argumentų, taip netinkamai aiškino ir taikė CPK 288 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
Žemesnės instancijos teismas
7.3. Skundžiamoje nutartyje teismas rėmėsi Darbo ginčų komisijos sprendimu, kaip civilinės atsakomybės sąlygas tariamai patvirtinančiais prejudiciniais faktais, tačiau nutylėjo aplinkybę, kad Darbo ginčų komisija ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė. Atsakovo nuomone, byloje yra pakankamai įrodymų ieškovės ieškinį atmesti, tačiau juos reikia įvertinti ne formaliai, o išsamiai, išnagrinėjus bylą teismo posėdyje, išklausius abi šalis, vadovaujantis rungimosi principu.
Atsiliepimas
7.4. Atsakovas nurodo, kad ieškovės 2020 m. spalio 6 d. sudarytoje sutartyje nebuvo numatyta jokių sankcijų už terminų praleidimą, numatyta prastovų ir papildomų darbų galimybė. Ieškovo teiginiai apie keturis darbuotojus ir ypatingą skubą paneigti ieškovės pateiktu garso įrašu, kuriame ieškovės vadovas atsakovui tvirtina, jog jokios skubos nebuvo. Ieškovės pateikti įrodymai (nepasirašyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai) nepatvirtina, kokius konkrečiai darbus atliko DYNAMO BYGG & PLATT AB darbuotojai, už kuriuos ieškovė sumokėjo. Ieškovė sutartį su FREDBERGS INREDNINGAR AB sudarė 2020 m. spalio 6 d., o atsakovus atsiuntė dirbti iki 2020 m. lapkričio 16 d., t. y. ieškovė turėjo daugiau nei mėnesį laiko samdyti reikiamus darbuotojus, atlikti darbus, taigi savo neveikimo pasekmių negali perkelti atsakovui. Nurodomos problemos su darbuotojų paieškomis neturi jokios įtakos atsakovo teisėms, tai yra darbdavio veiklos organizavimo problemos. Atsakovas nėra ieškovo sutartinių santykių su trečiaisiais asmenimis dalyvis ir neprivalo domėtis įsidarbindamas ar nutraukdamas darbo teisinius santykius, kokias pasekmes tai sukels darbdaviui, kokius įsipareigojimus jis vykdo. Tarp ieškovės reikalaujamos atlyginti 3 409,51 Eur žalos ir atsakovo veiksmų nėra priežastinio ryšio. Sutartis su DYNAMO BYGG & PLATT AB sudaryta 2020 m. lapkričio 23 d., t. y. atsakovo su ieškove nebesiejant darbo santykiams, už darbus apmokėta (tariama žala patirta) dar vėliau. Ieškovė neįrodė nei žalos dydžio, nei atsakovo kaltės dėl tariamos žalos, nei priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos, tariamą žalą ieškovė kildina iš savo sandorių, ieškovės politika samdant darbuotojus ir sudarant sutartis su klientais priskirtina ieškovės komercinei/gamybinei rizikai, būdingai ieškovės veiklos pobūdžiui.
7.5. Atsakovas teigia, kad nenusišalino nuo dalyvavimo procese, o jame negalėjo dalyvauti dėl objektyvių priežasčių – buvo išvykęs į užsienį ir apie pradėtą procesą nežinojo, be to, ir dėl ieškovės nesąžiningumo, nuo teismo nuslėpus jai žinomą galimybę susisiekti su atsakovu elektroniniu paštu.
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, apskųstą teismo nutartį paliekant nepakeistą, ir priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Esminiai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
8.1. Ieškovė tinkamai nurodė visas įstatymo reikalaujamas detales apie atsakovą, įskaitant ir jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą. Įstatymo normos nenumato reikalavimo pateikti elektroninio pašto adresą. Byloje teismas ieškinį su įpareigojimu pateikti atsiliepimą į jį atsakovui siuntė net tris kartus skirtingais adresais, ir tik išnaudojus šiuos įteikimo būdus dokumentai atsakovui buvo įteikti pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį. Ieškovė nurodo, kad nėra CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytos sąlygos. Jei pagal atsakovo atskirojo skundo dalyke suformuluotą reikalavimą sprendimas už akių vis dėlto būtų peržiūrimas, prašo spręsti dėl atitinkamo atsakovo pareiškimo trūkumų šalinimo ir įpareigojimo/pasiūlymo atsakovui pateikti papildomus įrodymus apie pareiškime nurodytas darbo užsienyje aplinkybes.
Atsiliepimas
8.2. Į visus konkrečius atsakovo argumentus ieškovė jau yra išsamiai atsikirtusi savo ieškinyje. Ieškovė bylos apimties neplečia, visų minėtų aplinkybių atsiliepime neperrašo ir prašo visas ieškovės ieškinio 1.1 ir 1.3.3 skyriuose nurodytas aplinkybes, kaip ir jas pagrindžiančius su ieškiniu pateiktus įrodymus, laikyti inkorporuotais į šį atsiliepimą.
8.3. Darbo ginčų komisija ieškovės reikalavimą iš esmės dėl visų patirtos žalos sudėtinių dalių atlyginimo tenkino, prieš tai nustačiusi visas reikiamas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, o netenkino tik dėl vienintelės žalos dalies – dėl darbo jėgos kainų skirtumo po atsakovų pabėgimo iš darbo ieškovei priverstinai pasisamdžius brangesnius Švedijos įmonės meistrus, kažkodėl šiuo atveju nenustačiusi tik priežastinio ryšio tarp neteisėtų (bet aiškiai konstatuotų) atsakovų veiksmų ir būtent šios žalos dalies. Ginčydama kaip tik šią Darbo ginčų komisijos sprendimo dalį ieškovė ir kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį šis tenkino, konstatavęs priežastinį ryšį byloje esančių visumos įrodymų pagrindu. Teismas sprendimą už akių priėmė įsitikinęs ieškovės reikalavimo, tinkamai pagrįsto pakankamai dideliu kiekiu surinktų įrodymų, teisėtumu.
8.4. Ieškovės nuomone atsakovas, teikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei pateikė kokių nors naujų įrodymų, kurie leistų teismui suabejoti priimto sprendimo už akių teisingumu, nei atsakovo dėstomi nepagrįsti paaiškinimai apie byloje jau esančius įrodymus, juos vertinant sau naudinga linkme ir atitinkamai interpretuojant bylos aplinkybes, galėtų suponuoti priešingą išvadą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
10. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). CPK 285 straipsnio 5 dalyje numatyta sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas skųsti apeliacine tvarka sprendimą šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
11. Atskirajame skunde apeliantas pabrėžia, kad jis nenusišalino nuo dalyvavimo procese, o jame negalėjo dalyvauti dėl objektyvių priežasčių – buvo išvykęs į užsienį ir apie pradėtą procesą nežinojo, be to, ir dėl ieškovės nesąžiningumo nuo teismo nuslėpus jai žinomą galimybę susisiekti su atsakovu elektroniniu paštu. Bylos duomenimis, atsakovui N. M. procesiniai dokumentai buvo siųsti tris kartus (2021 m. balandžio 9 d., 2021 m. balandžio 26 d., 2021 m. gegužės 14 d.) keliais adresais, buvo patikrinti duomenys apie apelianto darbovietę. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog apie pradėtą teismo procesą atsakovas N. M. informuotas ir ieškinys jam įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nurodytu būdu, t. y. procesiniai dokumentai buvo įteikti ne faktiškai, o pagal įstatymą. Pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo pareiškime nurodytus argumentus ir terminas atsakovui pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo atnaujintas.
12. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo iš esmės įrodinėjo CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos egzistavimą, t. y. teigė, kad atsakovo pareiškime nurodytos aplinkybės gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas išdėstė savo poziciją, kad sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas neįvertino byloje esančių atsakovui naudingų įrodymų ir atsakovo atsikirtimų ginčą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje, kurių Darbo ginčų komisijai pakako didžiąją dalį ieškovės reikalavimų atmesti.
13. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys atsakovams teisme buvo pareikštas dėl Darbo ginčų komisijos sprendimu nepatenkintos ieškovės reikalavimų dėl materialinės žalos atlyginimo išieškojimo dalies, t. y. dėl darbo jėgos kainų skirtumo, vietoje pasišalinusių atsakovų ieškovei priverstinai samdžius du vietinės Švedijos įmonės apdailininkus. Bylos duomenimis nustatyta, kad byloje, kurioje buvo priimtas Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimas už akių, teismas išreikalavo visą Darbo ginčo bylos kopiją. Iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos 2021 m. kovo 4 d. sprendimo turinio matyti, kad atsakovas N. M. darbo ginčo byloje buvo aktyvus, teikė atsiliepimą, dalyvavo posėdyje, išdėstė savo poziciją dėl ieškovės prašymo priteisti materialinės žalos atlyginimą. Civilinėje byloje buvo ne tik ieškovės pateikti įrodymai, bet ir Darbo ginčų komisijos surinkta ir pateikta medžiagą nagrinėjamu klausimu.
14. Atskirajame skunde apelianto nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino vien tik konstatavęs, kad atsakovas su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė naujų įrodymų, atmestini kaip nepagrįsti. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio ir teismo motyvų matyti, kad buvo pabrėžta, jog atsakovas nepateikė jokių naujų įrodymų, susijusių su bylos (ginčo) esme ir galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Tačiau taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino atsakovo argumentus dėl žalos dydžio ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos nepagrįstumo – juos pripažino deklaratyviais, nepagrįstais jokiais įrodymais ir negalinčiais turėti įtakos kitokiam sprendimui.
15. Kaip teisingai nurodo apeliantas, įtaka priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui gali būti nustatyta ne tik tais atvejais, kai sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-1075/2021; 2017 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
16. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas už akių yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl to, kad ieškovė neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, tarp ieškovės reikalaujamos atlyginti 3 409,51 Eur žalos ir atsakovo veiksmų nėra priežastinio ryšio. Iš atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirajame skunde nurodytų argumentų matyti, kad apeliantas remiasi byloje esančiais įrodymais, vertina juose užfiksuotų duomenų turinį kaip keliantį aiškių abejonių ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumu, ir nesutinka, jog yra ieškovės ieškinyje nurodytos sąlygos kilti atsakovo civilinei atsakomybei. Atsakovas remiasi ieškovės su FREDBERGS INREDNINGAR AB 2020 m. spalio 6 d. sudarytos sutarties sąlygomis ir jos sudarymo laiko faktu, ieškovės pateikto garso įrašo turiniu, sutarties su DYNAMO BYGG & PLATT AB sudarymo laiko faktu ir ieškovės įrodymais dėl apmokėjimo nurodytiems darbuotojams. Atsakovas savo argumentus taip pat grindžia aplinkybe, kad atsakovo atsikirtimų ir pateiktų įrodymų ginčą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje pakako atmesti didžiąją dalį ieškovo reikalavimų.
17. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuose pažymėta, kad priimant sprendimą už akių buvo vertinti ne tik ieškovės pateikti įrodymai ir paaiškinimai, bet išreikalauta ir vertinta Darbo ginčų komisijos surinkta bei pateikta medžiaga nagrinėjamu klausimu. Iš Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimo už akių, kurio peržiūrėjimo siekia atsakovas, turinio matyti, kad buvo atliktas formalus įrodymų byloje vertinimas, konstatuota, kad ieškovės į bylą pateikti nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai byloje nustatyta tvarka nenuginčyti, juos paneigiančių duomenų bei įrodymų nepateikta. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinio reikalavimai kilę iš darbo teisinių santykių. Viena vertus, byloje buvo išreikalauta Darbo ginčų komisijos medžiaga (CPK 414 straipsnio 1 dalis), kita vertus, byloje nesant kitų duomenų apie atsakovo poziciją dėl ieškovės ieškinio reikalavimų, tačiau esant Darbo ginčų komisijos sprendimui, atsakovui palankioje Darbo ginčų komisijos sprendimo dalyje nurodytų įrodymų vertinimas sprendime už akių atskirai nenurodytas. Atsakovas nurodo, kad bylos duomenys nėra vienareikšmiški. Atsakovo nurodyti įrodymų prieštaravimai priimant sprendimą už akių atliekant formalų įrodymų vertinimą nebuvo pašalinti.
18. CPK įtvirtintu sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis ir vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui. Kartu teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad esant galimybei priimti sprendimą už akių atlikus tik formalų pateiktų įrodymų vertinimą, būtina patikrinti, ar tie įrodymai atitinka CPK 177 straipsnio ir kitų norminių aktų formalius reikalavimus, ar jie gauti įstatymų ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra leistini. Teismui nutarus priimti sprendimą už akių, turi būti formaliai patikrinami abiejų šalių pateikti įrodymai. Pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį priimant sprendimą už akių būtinas byloje pateiktų įrodymų visumos formalus vertinimas. Teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019). Taigi nors priimant sprendimą už akių atliekamas formalus įrodymų byloje vertinimas, tačiau turi būti įvertinama įrodymų visuma.
19. Atsakovo nurodyti argumentai dėl byloje esančių įrodymų turinio yra susiję su bylos (ginčo) esme, priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, egzistavimu. Atsakovo nurodyti prieštaravimai visapusiškai neįvertinti priimant sprendimą už akių, taip pat skundžiama nutartimi nagrinėjant pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. Taigi, byloje kyla šalių ginčas dėl esminių aplinkybių, kuriomis yra grindžiamas ieškinys. Nors atsakovas nepateikė naujų įrodymų, susijusių su ginčo esme, tačiau įvertinus atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turinį ir byloje kilusio ginčo pobūdį, darytina išvada, kad atsakovo nurodytos aplinkybės dėl byloje jau esančių įrodymų gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi, jei pasitvirtintų jų turinys, tai galėtų lemti kitokį bylos rezultatą, dėl to jos privalo būti visapusiškai ištirtos ir įvertintos. Ginčas negali būti išnagrinėtas sprendžiant klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl yra teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą už akių ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. papildomą sprendimą, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatyta, kad byloje priimta Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. papildoma nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Panaikinus Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartį, naikintina ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. papildoma nutartis.
21. Apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi šalių bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288, 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. papildomą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo N. M. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą už akių ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. papildomą sprendimą, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.