- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-02-15
- Bylos Nr.
- 1-1002-1017/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03918-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Kaltinamasis
- M. P.
- Advokatai
- Eugenijus Šuliokas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vaikų neturi, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. P. 2024 m. sausio 30 d., apie 20.36 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,80 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. P. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad nagrinėjamas įvykis įvyko 2024 m. sausio 30 d., apie 20.30 val. šalia namų (duomenys neskelbtini). Išvažiavęs iš kiemo, pasuko link (duomenys neskelbtini), nuvažiavo apie 1 km. Kartu su savimi vežėsi šunį, buvo nukreipęs dėmesį į jį, o kai atsisuko, pamatė kitą automobilį, pradėjo stabdyti, automobilis slydo ir atsitrenkė į kitą automobilį Toyota. Įvykio metu vairavo automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šis automobilis priklauso jam. Nustatytos automobilio rinkos vertės neginčija, tačiau jis atsiėjo kaltinamajam apie 6 000 Eur, nes pirko su labai maža rida, iš (duomenys neskelbtini), norėjo gauti specialius numerius, automobiliui suėjus 30 metų, tuomet jo vertė būtų labai pakilusi. Reali rinkos vertė šiuo metu galėtų būti apie 3 500 Eur. Įvykio metu automobilį vairavo, būdamas neblaivus, sutinka su nustatytu neblaivumu. Buvo prieš 15 minučių išgėręs 0,5 l brendžio. Turi diagnozę (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini). Negali paaiškinti savo veiksmų, tačiau dėl įvykio labai gailisi. Turi priklausomybę alkoholiui, yra registruotas (duomenys neskelbtini), čia jau (duomenys neskelbtini) metus lankosi pas jam tinkančią terapeutę (psichiatrę), yra lankęs anoniminių alkoholikų susirinkimus, (duomenys neskelbtini) metais, po teisių atėmimo, gydėsi (duomenys neskelbtini), ten ir buvo nustatyta jo diagnozė. Ilgiausiai yra nevartojęs alkoholio 18 dienų. Artimiausiu metu tikisi gydytis stacionariai, laukia eilės, galbūt tokia galimybė atsiras kitą savaitę, laukia skambučio iš savo terapeutės. Sutiktų gydytis priklausomybę alkoholiui stacionariai, (duomenys neskelbtini), gydymas truktų apie 2-3 savaites, iš darbo išleistų, formintųsi nedarbingumą. Prieš tris dienas užsikodavo (duomenys neskelbtini) tabletėmis, jų turėjo, paskirtų terapeutės, su ja šiuos veiksmus suderino, ji leido, šiuo metu nuo vasario 2 d. yra nevartojęs alkoholio. Turi merginą ((duomenys neskelbtini) mėnesius), pradėjo dirbti; mergina sportuoja, alkoholio nevartoja, jį palaiko; su mama santykiai nėra geri. Priklausomybę turi nuo (duomenys neskelbtini) m., kai neteko tėčio; tuomet prasidėjo nekontroliuojamas liūdesys, atsiribojimas nuo žmonių ir skandinimas alkoholyje. Nori toliau dirbti ir gydytis. Santaupų neturi, uždirba (duomenys neskelbtini) Eur „į rankas“, mamai skolingas apie (duomenys neskelbtini) Eur, laukia, kol draudimo kompanija paskaičiuos žalą dėl padaryto eismo įvykio, tikisi, kad žala bus apie (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) Eur.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).
2024 m. sausio 31 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad M. P., 2024 m. sausio 30 d., apie 20.36 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,80 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 5-7).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. K. (E. K.) nurodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) specialisto pareigose. Vakar, t. y. 2024 m. sausio 30 d., apie 20.34 val., patruliuojant Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sankryžoje pastebėjo eismo įvykį. Sustojus prie automobilių paaiškėjo, kad automobiliui Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. P., stovint sankryžoje prie šviesoforo signalo, į jo galinę dalį atsitrenkė automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo, kaip vėliau paaiškėjo, tai M. P. Patikrinus vairuotojų blaivumą, M. P. pirmuoju tikrinimu 20.44 val. buvo nustatytas 1,80 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu – 21.01 val. buvo nustatytas 2,12 promilių neblaivumas. Su alkoholio matuoklio parodymais M. P. sutiko. Apie įvykį buvo informuotas Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojas. Į įvykio vietą atvyko kolegos V1757, kurie atliko visus kitus būtinus pirminius veiksmus (b. l. 13-16).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. P. nurodė, kad 2023 m. sausio 30 d., po 20.00 val. ji važiavo iš darbo su savo automobiliu Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pati vairavo, viena važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini), sustojo prie sankryžos su (duomenys neskelbtini), turėjo pasukti į kairę, tačiau degė raudonas šviesoforo signalas. Jai laukiant, kol užsidegs žalia šviesa, pajautė smūgį į automobilio galinę dalį, ji iškart išlipo iš mašinos ir pamatė, kad į jos automobilio galinę dalį atsitrenkė Peugeot automobilis, valstybinio numerio neatsimena. Pamatė, kaip iš Peugeot automobilio išlipo vairuotojas, vyras. Jis buvo vienas, tik automobilyje dar buvo šuo. Asmeniui išreiškė pretenzijas dėl to, kad jis padarė eismo įvykį, iš jo kalbos, sklindančio alkoholio kvapo, taip pat iš nekoordinuotų veiksmų suprato, kad jis gali būti apsvaigęs nuo alkoholio. Ji apie eismo įvykį pranešė paskambinusi Nr. 112, operatorei taip pat sakė, kad Peugeot vairuotojas galimai neblaivus. Jis pripažino, kad kaltas dėl eismo įvykio, pokalbio metu sakė, kad sumaišė pedalus. Eismo įvykio metu nei ji, nei Peugeot vairuotojas nenukentėjo. Neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai, kurie nustatė šio Peugeot vairuotojo neblaivumą. Kiek atsimena, jis įpūtė 1,80 promilės. Ji tuo tarpu buvo blaivi. Pareigūnai įformino įvykį, ji parašė paaiškinimą. Vėliau buvo paleista namo. Dėl eismo įvykio metu automobiliui padarytų apgadinimų yra kreipusi į eismo įvykio kaltininko draudimo bendrovę. Daugiau šiuo metu nieko pasakyti negali, tačiau sulaikytas buvo tikrai automobilio Peugeot vairuotojas, būtent jo neblaivumas buvo nustatytas, pati matė, kaip jis išlipo iš automobilio Peugeot vairuotojo vietos, kitų asmenų jokių nebuvo. Po eismo įvykio asmuo alkoholio nevartojo iki atvykstant policijos pareigūnams (b. l. 20-23).
2024 m. sausio 30 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas automobilis Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis nufotografuotas, sudaryta fotolentelė (b. l. 29-35).
2024 m. sausio 30 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad M. P. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Patikrinus M. P. neblaivumą, 20.44 val. buvo nustatytas 1,80 promilės neblaivumo, o 21.01 val. nustatyta 2,12 promilės neblaivumo (b. l. 26). Pridėti alkotesterio kvitai (b. l. 27).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra M. P. (b. l. 37).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio Peugeot 406 vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje yra 1 170 Eur su PVM (b. l. 38).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų kaltinamojo paaiškinimais teisme, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat liudytojų E. K. ir M. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, Neblaivumo nustatymo akto duomenimis, alkotesterio kvitų, kitais aukščiau nurodytais duomenimis) nustatyta, kad kaltinamasis M. P. 2024 m. sausio 30 d., apie 20.36 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,80 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais M. P. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. P. paaiškino, jog jis įvykio dieną, likus 15 minučių iki transporto priemonės vairavo, išgėrė 0,5 l brendžio. Taigi kaltinamasis suvokė, jog ką tik išgėręs net 0,5 stipriojo alkoholinio gėrimo, yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tarp jų ir tai, jog KET draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir suprasdamas tai, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Juolab kad kaltinamasis M. P. jau yra baustas administracine tvarka už tokio pobūdžio KET pažeidimą.
Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad M. P. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.
Dėl bausmės
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. P. įvykdė vieną, tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą, kuomet vakare, tamsiu paros metu, Vilniaus mieste, šalia didelio eismo intensyvumo gatvės – (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų namų mikrorajone, vairavo savo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis – 1,80 promilių neblaivumas (antro pūtimo metu – 2,12 promilių neblaivumas), šiais savo veiksmais sukeldamas realų pavojų savo paties bei kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tai patvirtina nagrinėjamo įvykio aplinkybės, kurio metu įvyko eismo įvykis – kaltinamojo vairuojamas automobilis atsitrenkė į prie sankryžos, degant raudonam šviesoforo signalui stovintį kitą automobilį; abu automobiliai buvo apgadinti. M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Vertinant kaltinamojo asmenybę, nustatyta, jog kaltinamasis nevedęs, vaikų neturi, turi tiek faktinę nuolatinę gyvenamąją vietą, tiek ir deklaruotą gyvenamąją vietą, nuolat dirba, nuo 2023 m. vasario 1 d. dirba (duomenys neskelbtini); šis darbas jam patinka, nori tęsti darbą. Kaltinamasis pripažįsta turintis priklausomybę alkoholiui, ji egzistuoja nuo (duomenys neskelbtini) metų, po teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – (duomenys neskelbtini) metais, kai gydėsi (duomenys neskelbtini), jam buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnozė, t. y. (duomenys neskelbtini), nuolat gydosi (duomenys neskelbtini), jau (duomenys neskelbtini) metai gydosi pas terapeutę, kuri jam tinka, yra lankęs anoniminių alkoholikų surinkimus, šiuo metu yra užsikodavęs vaistais, siekia pradėti stacionarų gydymąsi (duomenys neskelbtini), kai tik bus tokia galimybė (vieta); gydymo metu buvo sėkmingų periodų, tačiau ilgiausiai pavyko nevartoti alkoholio 18 dienų, šiuo metu nevartoja alkoholio nuo 2024 m. vasario 2 d. (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis, kaltinamasis įskaitoje įrašytas nuo (duomenys neskelbtini), jis turi psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, nustatytas priklausomybės sindromas, taip pat psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kanabinoidus, žalingas vartojimas.
Be to, nustatyta, kad kaltinamasis M. P. yra neteistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka, įskaitant ir už KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, paskirtos baudos sumokėtos. Taip pat, kaltinamasis yra tris kartus baustas administracine tvarka dėl transporto priemonės vairavimo, esant neblaiviam: 1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. A2.6.-4032-497/2009 už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje (nustatytos 1,05 promilės), padarymą; jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams; 2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. A2.6.-893-655//2012 už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje (nustatytos 1,75 promilės), padarymą; tuomet jam buvo paskirta administracinė nuobauda –2 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. A15.-5127-1053/2017 už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (nustatytos 1,38 promilės), jam paskirta 1 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams bei automobilio konfiskavimas. Tai yra ypatingai neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės, iš kurių matyti, jog kaltinamasis jau ilgą laikotarpį turi problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo ir problemų dėl savo elgesio, esant apsvaigus nuo alkoholio; savo elgesio nekeičia, išvadų nedaro ir pakartotinai grubiai pažeidžia KET reikalavimus, vairuodamas transporto priemones, būdamas neblaivus, kai nustatytas neblaivumas šiuo atveju viršijo 1,51 promilių ribą.
BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, įskaitant ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, susijusias su jo finansine padėtimi, turimą priklausomybę alkoholiui, kuri ir lėmė nusikalstamos veikos padarymą, taip pat buvusius baustumus administracine tvarka už analogiškų KET pažeidimų padarymą, kuomet skirtos finansinės baudos nepadarė įtakos kaltinamojo elgesiui ir nesulaikė jo nuo naujų pažeidimų, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebūtų pasiekti kaltinamajam paskyrus švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą sankciją – baudą. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą kitą bausmės rūšį – arešto bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis – 45 paras. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, M. P. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 30 parų arešto bausmė.
Taip pat, teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis M. P. teisiamas pirmą kartą, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tiesiogiai susijusi su jo priklausomybe alkoholiui, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, gydosi (duomenys neskelbtini), nori tęsti darbą bei gydymąsi, stengiasi pradėti stacionarų gydymąsi, kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, jam pirmą kartą paskirta arešto bausmė, sprendžia, jog kaltinamojo elgesio priežiūra bei pastangos pakeisti savo elgesį ir gydytis priklausomybę alkoholiui specialistų pagalba turėtų kaltinamąjį paveikti taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Taigi teismas nutaria, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, ir yra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, atidedant kaltinamajam M. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą 8 mėnesiams (BK 75 straipsnio 1, 4 dalys), netaikant intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros, siekiant kontroliuoti bei pakeisti kaltinamojo elgesį ir jo nuostatas, taip pat užtikrinti kaltinamojo užimtumą bei sustabdyti nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, bausmės vykdymo atidėjimo metu M. P. įpareigotinas: 1) dirbti arba registruotis be pažeidimų Užimtumo tarnyboje; 2) nesant gydytojo paskyrimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų bei kitų psichiką veikiančių medžiagų); 3) gydytis nuo alkoholizmo (BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5, 10 punktai).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).
Kadangi kaltinamasis M. P., vairuodamas automobilį, kai jam nustatytas vidutinis – 1,80 promilių neblaivumas, grubiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, kartu su bausme jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes (kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas vidutinio neblaivumo būsenos tamsiu paros metu, Vilniaus mieste, pakankamai intensyvaus eismo gatvėmis, šiais savo veiksmais sukeldamas realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui, dėl ko įvyko eismo įvykis). Teismas taip pat įvertina ir tai, jog kaltinamasis yra neteistas, tačiau praeityje baustas už analogišką administracinį pažeidimą tris kartus; jam visus tris kartus jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę, paskutinį kartą – ir taikytas transporto priemonės konfiskavimas. Kita vertus, jis kritiškai vertina savo elgesį, gailisi dėl įvykusio elgesio, nusikaltimas padarytas dėl priklausomybės alkoholiui, kurią kaltinamasis gydosi nuo (duomenys neskelbtini) metų, yra užsiregistravęs ir lankosi (duomenys neskelbtini), pripažįsta turintis priklausomybę alkoholiui, sutinka ir nori ją gydytis.
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones M. P. taikytina keturiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. vasario 1 d. (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis; b. l. 66-70).
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys).
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. P. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė su PVM 1 170 Eur (b. l. 38). Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis automobilis Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas.
Dėl kitų klausimų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų priteisimo. Pažymoje nurodyta, kad iš kaltinamojo M. P. valstybės naudai priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 83,33 Eur, t. y. advokato Eugenijaus Šulioko užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1002-1017/2024.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje teismas gynėjo dalyvavimą pripažino būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. kad advokatas šioje byloje kaltinamajam buvo paskirta nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamajam M. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 66-71), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajam M. P. atėmimą.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. vasario 1 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo M. P. turtui – transporto priemonei – automobiliui Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos (b. l. 40-41; BPK 151 straipsnio 8 dalis).
Kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų bei kitų daiktų (išskyrus kaltinamojo vairuotojo pažymėjimą) byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 432 straipsniu,
nusprendžia:
M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. P. paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 3, 5, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros įpareigoti nuteistąjį M. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nesant gydytojo paskyrimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų bei kitų psichiką veikiančių medžiagų); 3) gydytis nuo alkoholizmo.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2-3 dalimis, paskirti M. P. baudžiamojo poveikio priemones:
1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (keturiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos – nuo 2024 m. vasario 1 d.;
2) turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
M. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymą ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, M. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones M. P. atėmimą 4 (keturiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 1 d.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš M. P. Valstybės naudai 83,33 Eur advokato Eugenijaus Šulioko paslaugoms už antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1002-1017/2024 apmokėti.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. vasario 1 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. P. turtui – transporto priemonei – automobiliui Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Išaiškinti nuteistajam, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Išaiškinti nuteistajam, kad tuo atveju, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:
1) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti. Paskirtas ir pratęstas laikas negali būti ilgesnis už bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiką;
2) vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio kodekso 87 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytų įpareigojimų ar draudimų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis;
3) be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.