- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-22
- Bylos Nr.
- e2A-1930-661/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03489-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Alvydas Barkauskas (pran.), Inga Staknienė
- Atsakovas
- A. A.
- Ieškovas
- M. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Vaclovo Pauliko ir Ingos Staknienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovei A. A. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir turto dalies nustatymo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiama dėl buvusių sutuoktinių, kurių santuoka nutraukta galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – ir SŠK), turto padalijimo, ieškinio senatį tokiems reikalavimams reguliuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė M. B. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad ieškovės M. B. tėvas T. J. V. kartu su buvusia sutuoktine I. J. V., būdamas santuokoje (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 49.96 kv. m bendro ploto butą (duomenys neskelbtini), todėl T. J. V., kaip buvusiam sutuoktiniui, priklauso pusė (1/2 dalis) minėto turto.
Atsiliepimas
3. Atsakovė A. A. nesutiko su ieškiniu tiek atsiliepimu, tiek žodžiu teismo posėdžiuose reikalaudama ieškovės reikalavimams taikyti ieškinio senatį.
4. Atsakovė nurodė, kad I. J. V. ir T. J. V. santuokos nutraukimo metu galiojo Santuokos ir šeimos kodeksas (SŠK), kuris aiškiai reglamentavo turtinius sutuoktinių ir buvusių sutuoktinių santykius, taip pat aiškiai nustatė per kokį terminą turi būti pareikšti reikalavimai dėl jungtinės nuosavybės padalinimo. SŠK 23 straipsnio 4 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, jog reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, nustatomas trejų metų ieškininės senaties terminas - būtent to ir siekia pareiškėja - t.y. padalinti tariamai jungtinę nuosavybę. Reikalavimą padalinti santuokoje įgytą turtą, jeigu T. J. V. manė, kad ginčo turtą įgijo, jis galėjo pareikšti ieškinį per trejus metus nuo santuokos nutraukimo - t.y. iki (duomenys neskelbtini) ir iki naujojo CK įsigaliojimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 6 d. nusprendė ieškinį patenkinti visiškai ir pripažinti, kad ieškovės M. B. tėvas T. J. V. kartu su buvusia sutuoktine I. J. V., būdamas santuokoje, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 49.96 kv. m bendro ploto butą (duomenys neskelbtini), todėl T. J. V. kaip buvusiam sutuoktiniui priklauso pusė (1/2 dalis) minėto turto.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė M. B. yra (duomenys neskelbtini) mirusio T. J. V. dukra. T. J. V. santuoka su I. J. V. įregistruota (duomenys neskelbtini), o nutraukta (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės M. B. paaiškinimų nustatyta, kad ji 2023-06-02 sužinojo apie tėvui priklausantį turtą. 2023-11-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovei M. B. atnaujintas terminas 2016-10-10 mirusio tėvo T. J. V. palikimui priimti. 2024-02-08 liudijimas apie palikimo priėmimą rodo, kad ieškovė palikimą priėmė (CK 5.66 str. 1 d.). Ieškovė, įgyvendindama paveldėjimo teisę į palikimą, kreipėsi į teismą dėl tėvo T. J. V. turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
7. Atsakovė A. A. ginčijo ieškovės teisę į palikimo dalį jos motinos I. J. V. vardu registruotame bute (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodo, kad T. J. V. neįgijo nuosavybės teisės į ginčo butą ir šis butas buvo išimtinai jos motinos I. J. V. nuosavybė. Santuoka nuraukta (duomenys neskelbtini) ir suėjęs senaties terminas reikšti reikalavimus dėl santuokinio turto padalinimo pagal Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau -SŠK) 23 straipsnį, kur nustatytas 3 – jų metų ieškinio senaties terminas reikšti ieškinį dėl turto padalinimo.
8. Teismas konstatavo, jog ieškinys tenkinamas. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl turto, įgyto galiojant SŠK. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis).
9. Teismas ieškinį tenkino, nes T. J. V. santuoka su I. J. V. truko nuo (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo nuomone atsakovė įrodymų, kad butas (duomenys neskelbtini), įgytas už asmenines I. J. V. lėšas, nepateikė. Nekilnojamojo turto registro įrašas rodo, kad namo adresu (duomenys neskelbtini), statybos pabaiga 1986 metai, nuosavybės teisė registruota 1992-11-26, tai yra santuokos metu. Teismas atsakovės atsikirtimus atmetė, nes aplinkybė, kad T. J. V. negyveno ginčo bute, nemokėjo mokesčių, nereiškė pretenzijų dėl turto, nepaneigia jo, kaip nuosavybės teisės turėtojo CK 4.37 str. numatytos nuosavybės teisės turinio. Po skyrybų T. J. V., kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalyvio, teisinis statusas yra savarankiškas, jo nuosavybės teisė į turtą (butą) išliko. Po jo mirties ieškovė M. B., kuriai teismo atnaujintas terminas palikimui priimti, priėmė palikimą ir vadovaujantis paveldėjimo teisės normomis CK 5.11 str., 5.57 str. 2 d., paveldi mirusio tėvo turtą – jam priklausančią buto dalį. Sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (SŠK 21 str. 1 d., CK 3.117 straipsnio 1 dalis), todėl, ginčo atveju, ieškovė po tėvo mirties įgyja nuosavybės teisę į pusę bendro sutuoktinių turto. Teismas ieškinį tenkino, nustatė buto teisinį statusą ir nustato paveldimo turto dalį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliantė (atsakovė) A. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliantė nurodė, kad:
Atsiliepimas
10.1. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovės A. A. reikalavimo taikyti ieškinio senatį. Nors tai buvo esminis apeliantės atsiliepimo į ieškinį pagrindas, bet pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ignoravo A. A. atsiliepimą ir jos bei jos atstovo paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu. Savo aiškią poziciją apeliantė išdėstė ir teismo posėdyje, jos atstovas teismo posėdžių metu taip pat reikalavo teismo taikyti ieškinio senatį. Be to, apeliantė teismui teikė įvairius įrodymus, patvirtinančius, kad buvo praleistas ieškinio senaties terminas, su buto išlaikymu susijusius dokumentus (t.y., kad vienintelė, kuri išlaikė ir prižiūrėjo butą buvo apeliantės motina I. J. V. ), su jau mirusių T. J. V. ir I. J. V. ištuoka susijusius dokumentus, taip pat dokumentus patvirtinančius, kad T. J. V. po ištuokos ginčo bute negyveno, kad jo registracija ginčo bute iškart po ištuokos buvo panaikinta, jis deklaravo kitą gyvenamosios vietos adresą ir ginčo bute niekada nebegyveno (teismui pateikta namų knyga, taip pat pateikti Gyventojų registro duomenys, paskutiniame teismo posėdyje buvo apklausta liudytoja). Pirmosios instancijos teismas ignoravo tai, kad ieškovė M. B. nepateikė teismui absoliučiai jokių įrodymų, susijusių su ieškinio senatimi ir patvirtinančių, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino.
10.2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio senaties taikymo klausimą, šiuo atveju turėjo pareigą pasisakyti dėl visų apeliantės pateiktų įrodymų, taip pat įvertinti tai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, susijusių su ieškinio senatimi, bet to nepadarė ir taip pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Tai, kad teismas nenurodė absoliučiai jokių motyvų, susijusių su apeliantės atsiliepimu, jos reikalavimu taikyti ieškinio senatį, leidžia daryti išvadą, kad egzistuoja absoliutus skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-06-06 sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
11. Ieškovė M. B. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė nurodė, kad jos tėvas jokio ieškinio senaties termino nėra praleidęs. Ieškovės tėvui teisiškai nuosavybės teise per pusę su I. priklausė ginčo butas su rūsiu. Taigi, kai Ieškovės Tėvui priklausė dalis buto su rūsiu, tai dėl to nebuvo ginčo ir jokio ieškinio jam reikšti nereikėjo. Kadangi ieškovės tėvas yra miręs, tai nėra žinoma ar jis turėjo kokį dokumentą, patvirtinantį nuosavybės teisę į butą. Galbūt ir turėjo, o galbūt neturėjo ir jam (tėvui) tokio dokumento nebuvo prireikę. Ieškovė irgi niekaip nėra praleidusi ieškinio senaties termino. Ieškovei buvo atnaujintas terminas priimti savo tėvo palikimą tik įsiteisėjusia 2024-01-25 datos Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-205-855/2024. Apie tai, kad egzistuoja ginčo butas, ieškovė irgi sužinojo tik 2023-06-02 iš pačios atsakovės. Tik ieškovei tapus tėvo įpėdine ir jai sužinojus apie ginčo butą su rūsiu, ji įgijo teisę pareikšti ieškinį šioje byloje. Todėl ieškovei pareikšti ieškinį šioje byloje skaičiuotųsi terminas atitinkamai tik nuo 2024-01-25 datos.
12. Apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad Ieškovė turi teisę paveldėti pusę tėvo ginčo buto su rūsiu. Šiai bylai yra aktualus Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas, priimtas 1969-07-16 ir įsigaliojęs 1970-01-01. Šis Santuokos ir šeimos kodeksas neteko galios tik 2001-07-01, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, priimtas 2000-07-18.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
16. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, suinteresuotų asmenų apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).
17. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
18. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pagal SŠK 23 straipsnį turtas galėjo būti padalijamas tiek sutuoktiniams esant santuokoje, tiek ją nutraukiant ar vėliau. Turto padalijimui po santuokos nutraukimo buvo nustatyti tam tikri ribojimai – pagal SŠK 23 straipsnio 4 dalį reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, buvo nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas.
19. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita šalis (1964 m. CK 85 straipsnio 2 dalis, CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam reikalavimui, būtina patikrinti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, įmanoma tik nustačius jo pradžią. Ieškinio senaties termino pradžios momentas nagrinėjamu atveju svarbus ir sprendžiant, kokiu teisės aktu (SŠK ar CK) nustatytas ieškinio senaties terminas taikytinas nagrinėjant bylą ir priklausomai nuo to – kokios trukmės. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį Civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Iki šio kodekso įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į šio kodekso nustatytą ieškinio senaties terminą.
20. SŠK 23 straipsnio 4 dalyje nenurodyta, kada prasideda ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl išsituokusių sutuoktinių turto padalijimo, tačiau šio kodekso 10 straipsnyje buvo nustatyta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamame šio kodekso straipsnyje. Savo esme tokia pati yra ir galiojančio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teisės į ieškinį atsiradimo momentas kaip pagal SŠK, taip ir pagal CK nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
21. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal SŠK 10 straipsnį ieškinio senaties termino pradžia dėl turto, laikytino bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo turėjo būti skaičiuojama ne nuo santuokos nutraukimo dienos, bet nuo tos dienos, kurią buvęs sutuoktinis sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeista jo subjektinė teisė į bendrąją jungtinę nuosavybę, t. y. teisė valdyti šį turtą, juo naudotis ar disponuoti. Toks šios teisės pažeidimas gali sutapti su santuokos nutraukimu, bet gali ir nesutapti, nes santuokos nutraukimas ne visada reiškia buvusio sutuoktinio, kaip savininko, turtinių teisių suvaržymą ar pažeidimą. Santuokos nutraukimu yra konstatuojama santuokinių teisinių santykių pasibaigimas, kuris gali turėti įtakos ir buvusių sutuoktinių turtiniams santykiams. Jeigu po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai ir toliau bendrąja jungtine nuosavybe gali naudotis, ją valdyti ar ja disponuoti, netrukdydami vienas kitam, reikiamais atvejais sutardami, tai savininko teisių varžymo neatsiranda ir nėra pagrindo kalbėti apie teisės pažeidimą bei pažeistos teisės gynimui skirto termino prasidėjimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. R. v. F. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1288/2001; 2000 m. gegužės 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Liubeksas“ v. G. G., bylos Nr. 3K-3-488/2000; 2006 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-551/2006; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas yra fakto klausimas.
22. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino atsakovės reikalavimo dėl ginčo buto ieškinio senaties termino. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti ar T. J. V. teisės pažeidimas sutapo su santuokos nutraukimu. Pirmosios instancijos teismas, neišnagrinėdamas apeliantės atsiliepimo faktinio pagrindo ir nemotyvuodamas dėl jos nurodytų argumentų, nenagrinėdamas jokių apeliantės pateiktų įrodymų, neišsprendė ieškinio senaties taikymo klausimo. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad šiuo atveju buvo reikšminga ir tai, kad T. J. V. ir I. J. V. santuokos buvo nutraukta ne teismo, bet civilinės metrikacijos organe.
23. Kaip pagrįstai pažymėjo apeliantė, Santuokos ir šeimos kodekso 37 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, kad, jeigu nutraukti santuoką sutinka abu sutuoktiniai, neturintys nepilnamečių vaikų, santuoka nutraukiama civilinės metrikacijos organuose. Pagal to paties straipsnio 2 dalį šiais atvejais ištuoka įforminama ir sutuoktiniams ištuokos liudijimas išduodamas, praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kurią sutuoktiniai padavė pareiškimą dėl ištuokos. Bet, kaip nurodyta to paties straipsnio 3 dalyje, jeigu tarp sutuoktinių yra ginčas dėl išlaikymo mokėjimo paramos reikalingam nedarbingam sutuoktiniui arba ginčas dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, padalijimo, sutuoktiniai arba vienas iš jų turi teisę kreiptis su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo į teismą.
24. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Tačiau jei teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas terminas – atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas šią nuostatą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).
25. Taigi nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai esant iškeltam pirmosios instancijos teisme ieškinio senaties klausimui, teismas nesprendė, ar nėra pagrindo atmesti ieškovės pareikštą ieškinį dėl pasibaigusio ieškinio senaties termino, taip pat nenustatė ir nevertino teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su atsikirtimais, inter alia (be kita ko), ar nėra aplinkybių, teikiančių pagrindą šį terminą atnaujinti.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, nulemtą to, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė ieškinio senaties klausimo, neišsiaiškino ginčijamam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių, nesiėmė procesinių priemonių byloje esančių įrodymų prieštaravimams pašalinti ir neatskleidė nagrinėjamo klausimo esmės, konstatuoja, kad apskųstas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.