Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis T. S. teisme prisipažino visiškai. Paaiškino, kad įvykio dieną 2021 m. vasario 23 d. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), su V. G., R. M. ir R. N. gėrė alų ir degtinę. T. S. daug išgėrė, jautėsi apsvaigęs, nuėjo miegoti. Tarp jo ir R. M. konflikto nebuvo. T. S. pabudo nuo V. G. verkimo, pamatė virš savęs peilį, jį atėmė ir vieną kartą peiliu trenkė per galvą R. M.. V. G. verkė, nes jai buvo įpjauta į galvos sritį, bėgo kraujas, jai įpjovė tikriausiai R. M., nes jis laikė peilį virš T. S. galvos. Po smūgio peiliu R. M. per galvą peilis galvoje neįstrigo. Po to T. S. apvalė V. G. ir toliau ėjo miegoti, o R. M. kažkur išėjo, gal pas save į namuką išėjo miegoti. R. N. tuo metu miegojo tame pačiame kambaryje, nebuvo pabudęs. T. S. V. G. nežalojo. Kaltinamasis teigė nežinąs, ar R. M. norėjo jį sužaloti, bet pabudęs tokį vaizdą pamatė – peilį virš savo galvos. Dėl specialisto išvados, kurioje nustatyta, kad R. M. buvo suduoti ne mažiau 22 smūgiai, T. S. paaiškino, kad pamena nukentėjusiajam peiliu sudavęs tik vieną smūgį, bet neneigia sudavęs ir daugiau smūgių. Dėl V. G. parodymų, kad po jo smūgių R. M. buvo nugriuvęs ant grindų, T. S. teigė to nepamenąs, mano, jog taip nebuvo. Kol vyko išgertuvės, jokių konfliktų neįvyko. Pripažįsta, kad anksčiau mušdavo V. G.. Pripažįsta ir nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, tačiau kaip juos atlygins, dar negalvojo.

Nukentėjusioji L. J. teisme parodė, kad R. M. jos brolis. jis daug metų gyveno (duomenys neskelbtini) miestelyje, soduose, tačiau pastaruoju metu jis gyveno apleistame name, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslaus adreso nežino. Kiek žino, tai tas namas priklauso kažkokiam jo draugui. L. J. su broliu bendraudavo, nors ir nedažnai, tačiau ryšį palaikydavo. Švęsdavo šventes kartu ir šiaip susitikdavo. Jų santykiai buvo geri, mylėjo jį kaip brolį, rūpindavosi juo, veždavo maisto, drabužių. Pastaruoju laikotarpiu R. M. pradėjo dažniau išgėrinėti, niekur nedirbo, nes turėjo invalidumą. Kas jį nužudė, nežino ir nepažįsta. Ar brolis yra turėjęs konfliktų su tame name gyvenančiais asmenimis, ji nežino, jis jai nieko nepasakojo, niekada nesiskundė. Jo pačio sumušto taip pat nėra mačiusi. R. M. buvo ramaus būdo, nekonfliktiškas, neagresyvus, todėl tikrai nesupranta, kodėl ir už ką jį nužudė, abejoja, kad jis būtų galėjęs kažkam kažką blogo padaryti. Jis net ir būdamas girtas, visada išlikdavo ramus ir niekada nepuldavo muštis, konfliktuoti. R. M. išsiskyręs, jo dukra S. M. gyvena ir dirba užsienyje, Anglijoje. Į laidotuves nebuvo grįžusi. Brolio laidotuvėmis rūpinosi ji kartu su savo sese Z. R.. Laidotuvėms išleido viso 1000 eurų, tačiau valstybė kompensavo 286 eurų. Todėl dėl laidotuvių ji patyrė 714 eurų turtinę žalą, t. y. visas išlaidas, susijusias su laidotuvėmis, patyrė ji. Dėl brolio mirties yra labai sukrėsta, išgyvena dėl to, labai skaudu, kad taip jis pabaigė savo gyvenimą, t. y. kad buvo nužudytas. Dėl brolio nužudymo jai padaryta turtinė ir moralinė žala.

Liudytojas R. N. teisme parodė, kad jis, R. M., T. S. ir jo sugyventinė V. (V. G.), kurios pavardės nežino, namuose, kur gyvena T. S. su sugyventine, gėrė jo ir R. M. parsineštą degtinę ir alų. Jokių konfliktų nebuvo. Kadangi daug išgėrė, užmigo ir kas vyko, nežino, nieko negirdėjo. Kai ryte pabudo, T. S. ir V. G. buvo pabudę. Pastebėjo, kad V. G. ties smilkiniu bėgo kraujas, daugiau sužalojimų nematė. Jie nieko dėl to nepasakojo, T. S. elgėsi ramiai, nieko nepasakojo kodėl pas ją bėga kraujas. T. S. paklausus, kur R. M., šis atsakė, kad išėjo. Vėliau jie ėjo užkurti elektros generatoriaus ir pamatė pavėsinėje gulintį R. M.. Sužalojimų nematė, nes į pačią pavėsinę nėjo. T. S. elgėsi normaliai, pritarė, kad reikia skambinti policijai. Jis paskambino draugui P. L., kas iškviestų policiją, o kas ją iškvietė, nežino. Jis sakė T. S. pasiduoti, o šis nieko neatsakė, stovėjo nuleidęs galvą. T. S. visą laiką buvo lėtas, nėra konfliktiškas, jis darbštus, geros širdies žmogus. Išgėrus, prie jo charakteris nesikeisdavo. Su T. S. ir V. G. iki įvykio buvo gyvenęs 3-4 mėnesius, per tą laiką nėra matęs tarp jų konflikto, nes dieną dirba, o vakare viskas būna normalu. Mėlynių ant V. G. per tą laiką taip pat nėra matęs, nes vakare, kai grįžta, būna jau tamsu. Kad T. S. muštų V. G. taip pat nėra matęs. R. M. niekada nekeldavo rankos. Per 30 metų to nėra matęs. Jis buvo labai geras draugas, nuoširdus, ramus, tylus, išgėręs juokaudavo. T. S. ir R. M. santykiai buvo normalūs, ankščiau tarp jų jokių muštynių nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad T. S. juos abu (R. M. ir V. G.) sumušė, nes tai buvo savaime aišku, kadangi niekas daugiau to padaryti negalėjo. Ikiteisminio tyrimo metu jis geriau prisiminė visas aplinkybes, šiuo metu beveik nieko nepamena.

Teisme buvo pagarsinti liudytojo R. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. N. parodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvena jo pažįstami V. G. ir šios sugyventinis T. S.. Pas juos namuose būdavo labai dažnai, nuolat vartodavo alkoholį. 2021 m. vasario 23 d. dienos metu mieste susitiko su R. M. ir abu taksi automobiliu važiavo pas V. G. ir T. S.. Pakeliui dar sustojo parduotuvėje, nupirko maisto ir alaus, degtinės. Atvykę visi keturiese gėrė alkoholį. Liudytojas buvo girtas ir kažkuriuo metu užmigo. Vėliau pajuto, kad kažkas jį žadina, kelia. Atsimerkęs pamatė, kad T. S. stovi, o ant žemės guli kruvinas R. M.. Matė, kad kruvina R. M. galva, veidas. Tada atėjo į kambarį V. G., kuri irgi buvo kruvina. Tada liudytojas suprato, kad T. S. juos abu sumušė. Norėjo kviesti greitąją, skambinti telefonu, bet T. S. atėmė iš jo telefoną. Tada T. S. pradėjo aiškinti, kad R. M. puolė mušti V. G. - tai T. S. ją gynė ir sumušė R. M.. Šis dar buvo gyvas, kažką burbuliavo, kalbėjo. Liudytojas įsitikinęs, kad R. M. negalėjo mušti V. G.. Po to R. N. vėl užmigo ir prabudo tik ryte. Kambaryje lovoje miegojo T. S. su V. G.. Išėjęs į lauką R. N. pamatė, kad pavėsinėje kyšo R. M. kojos. Jis buvo pamėlęs, iš to suprato, kad negyvas. Tada jis paskambino savo draugui P. L. ir pasakė ,,užmuštas R.". Neužilgo atvažiavo policija ir greitoji. R. N. pareigūnams pasakė kad T. S. sumušė V. G. ir R. M.. T. S. nuolat mušdavo V., tačiau ji visą laiką jį gindavo. T. S. mušeika, būdamas girtas neprognozuojamas (1 t., b. l. 133-134).

Liudytoja V. S. U. teisme parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje ir kitoje gatvės pusėje yra apleistas namas, kuriame apsigyvena įvairūs asocialūs asmenys. Tame name gyveno ir kaltinamasis, tik jo vardo ir pavardės nežino. Būdavo 3 vyrai ir moteris. Kaltinamasis yra žmogus, kuris visiškai nevaldo emocijų. Yra kartą įsiveržęs ir į jos kiemą bei ją puolęs dėl to, kad jos katinas vaikšto ir dėl to automobilis partrenkė jo šuniuką. T. S. yra aršus, vadovaujantis, matėsi, kad ir kiti jo prisibijodavo. Su kaltinamuoju gyvenusi moteris pastoviai būdavo sumušta, tik kas ją mušė, nežino, nes nesiskųsdavo, pagalbos nesikreipė. Girdėdavo, kaip draugas ant jos rėkdavo. Liudytoja matydavo kieme girtaujančius, triukšmaujančius asmenis.

Kadangi liudytojos V. G. gyvenamoji, buvimo vieta nežinomos, išnaudojus įmanomas priemones, nepavyko iškviesti ir apklausti teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti parodymai, V. G. duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 118-120, 122-123). Iš šių parodymų matyti, kad liudytoja V. G., sutikusi liudyti, parodė, jog T. S. yra jos sugyventinis, jau maždaug 6 metus. Per jį nusirito, susigadino savo gyvenimą ir tapo ,,bomže“. T. S. nuolat ją mušdavo, ji negalėdavo jam jokio žodžio prieš pasakyti, jo bijodavo. T. S. yra žiaurus, agresyvus žmogus ir ji žinojo, kad vieną dieną jis ją nužudys. Ji kentėjo, bet vis tikėjosi, kad jai pavyks nuo jo pabėgti. 2020 metų vasarą jie atsikraustė gyventi į tą namą (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune, kur įvyko įvykis. Tame name gyveno R. M., kurį pažįsta apie 4-5 metus. Kadangi jie neturėjo kur gyventi, tai R. M. juos priėmė. Tame name gyveno trise. R. M. pragyvendavo iš neįgalumo pašalpos, uždarbiaudavo, o V. G. su T. S. pastaruoju metu rinkdavo daiktus konteineriuose, kuriuos vėliau internetu pardavinėdavo ir taip užsidirbdavo. 2021 m. vasario 23 d. apie 14-15 val., V. G. su T. S. būnant namuose, grįžo R. M. su vaikystės draugu R.. Jie parnešė nupirkę maisto, du butelius degtinės, alaus. Visi keturi susėdo ir gėrė. Išgėrė daug, V. G. buvo tikrai labai girta, todėl viską pamena tik kaip per miglą ir nuotrupom. Pamena, kad kažkuriuo metu ji su T. S. susiginčijo dėl planšetės, kurią jis buvo radęs konteineryje, pardavimo. Ji sakė, kad gal nereikia parduoti, o T. S. sakė parduos, nes jam reikia naujo telefono. Gali būti, kad ji supyko. Tada T. S. jai ranka trenkė į galvą. Paskui kažkuriuo metu R. M. atsistojo ir norėjo eiti į lauką, tačiau užkliudė televizorių ir T. S. supyko, atsistojo, ir tarp jų įvyko kažkoks konfliktas. Paskui V. G. pajuto, kad yra visa kruvina, taip pat buvo visa kruvina patalynė ant lovos, kur ji gulėjo, o R. M. šonu gulėjo kambaryje ant žemės. Ar R. M. buvo kruvinas – tikrai negali pasakyti. T. S. keitė patalynę, kuri buvo kruvina, bandė dėti į pečių ir sudeginti. Tada jis jai dar pradėjo sakyti, ar ji nepamena, kad R. M. ją sumušė, supjaustė. Tikrai tuo netiki ir yra įsitikinusi, kad eilinį kartą ją sumušė, sužalojo ne R. M., o T. S.. Jai buvo prakirsta kakta, prapjautos rankos. Paskui R. pasakė V. G., kad rado R. M. pavėsinėje mirusį, kruviną. T. S. kažką aiškino, kad neva R. M. mušė ir pjaustė V. G., todėl T. S. puolė ją ginti ir nužudė R. M.. T. S. rankos buvo kruvinos, paskui jis jas bandė plautis namo viduje. Anksčiau tarp T. S. ir R. M. nėra buvę muštynių. Dėl savo girtumo liudytoja negali pasakyti dėl kokios priežasties T. S. sumušė ją ir nužudė R. M., bet mano, kad priežasties tam ir nelabai buvo, nes būdamas girtas T. S. labai agresyvus, konfliktiškas, puolantis muštis rankomis, kojomis bei peiliu. Nuo nuolatinių T. S. mušimų liudytojai ne kartą buvo sulaužyti šonkauliai, tačiau kelis kartus buvo ir greitoji ją išvežusi. Tai vykdavo nuolatos – mažiausiai du kartus į mėnesį. Du kartus V. G. kreipėsi į policiją, tačiau vėliau jie susitaikydavo ir tyrimai būdavo nutraukti. T. S. jos atsiprašydavo, o ji bijojo būti viena, todėl jam ir atleisdavo.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M 194/2021(02) nustatyta, kad remiantis R. M. lavono teismo medicininio tyrimo, papildomų tyrimų duomenimis R. M. mirties priežastis - daugybiniai kirstiniai, durtiniai ir durtiniai-pjautiniai galvos ir veido sužalojimai su minkštųjų audinių pažeidimais. Tai komplikavosi išoriniu kraujavimu, nukraujavimu, šoku. Vertinant įvykio vietoje užfiksuotus lavoninius reiškinius, R. M. mirė apie 12-14 val. iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje. Poodinės kraujosruvos dešiniame kelyje, dešinėje blauzdoje galėjo būti padarytos ir griuvimo metu. R. M. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,47 promilės, o šlapime 2,54 promilės etilo alkoholio. R. M. lavono kraujyje amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, efedrino, fenotiazinų, kokaino ir jo metabolitų, metamizolio, opiatų nerasta. Lavono šlapime amfetaminų, amitriptilino, benzodiazepinų, difenhidramino, efedrino, fenotiazinų, metamizolio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino ir jo metabolitų, opiatų, tctrahidrakanabinolio karboksi rūgšties nerasta. R. M. konstatuota: kirstinės žaizdos ir odos nubrozdinimai kairiame momenyje, riboje su pakaušiu, viršugalvyje, pakaušyje su dešinio momenkaulio pažeidimais bei kraujosruvomis galvos minkštuosiuose audiniuose, dešiniame žande, pereinanti į dešinį skruostą su dešinio žando raumenų pažeidimais, viršutinio žandikaulio paakinio krašto skeveldriniu lūžiu, padarytos kertančiu, pleištinių savybių įrankiu, šešiais trauminiais poveikiais. Sužalojimuose užsifiksavę požymiai yra rūšinės priklausomybės, todėl jie konkretaus žalojusio įrankio nustatymui netinkami. Durtinė-pjautinė žaizda sprande su sprando raumenų pažeidimais ir kraujosruvomis: pjautinė žaizda ir odos nubrozdinimas dešiniame antakyje, pereinanti į dešinės akies viršutinį voką su poodine kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine; durtinė žaizda su poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu nosyje; odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešiniame smilkinyje; pjautinė žaizda dešinės ausies vijoklyje su ausies kremzlės pažeidimu ir poodine kraujosruva; pjautinė žaizda kairiame skruoste, pereinanti į žandą, kairį nosies sparnelį su odos nubrozdinimu ir nosies kremzlės pažeidimu; pjautinė žaizda ir odos nubrozdinimas kairiame antakyje; pjautinė žaizda kairiame žande, pereinanti į lūpas su odos nubrozdinimu; durtinė žaizda viršutinėje lūpoje su poodine kraujosruva; durtinė žaizda viršutinių dantų dantenose su skeveldriniais viršutinių pirmų-antrų dantų alveolių lūžiais. Sužalojimai padaryti aštriu (-iais), duriančių-pjaunančių savybių daiktu (-ais), kuo galėjo būti peilis (-iai), dvylika trauminių poveikių. Sužalojimai padaryti iki keleto valandų iki mirties bėgyje (tikslesnio laiko detalizuoti negalima). Daugybiniai kirstiniai, durtiniai ir durtiniai-pjautiniai galvos ir veido sužalojimai su minkštųjų audinių pažeidimais, sukėlę išorinį kraujavimą ir nukraujavimą, pasibaigusį šoku bei mirtimi, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.6.15 punktas). Konstatuota, kad kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu dešinėje momeninėje skiltyje išsivystė nuo smūgių į galvos plaukuotąją dalį kirstinių žaizdų padarymo metu, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą ir esminės įtakos mirčiai neturėjo. Konstatuota, kad poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje, dešiniame kelyje dešinėje blauzdoje padarytos kietais bukais daiktais, galimai artimu galvos sužalojimams padarymui laiku, keturiais ar daugiau trauminiais poveikiais, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo. R. M. pomirtinių sužalojimų nekonstatuota. Konstatuoti sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje galėjo būti padarytos ir besiginant. Ar R. M. po sužalojimų padarymo galėjo atlikti kokius nors veiksmus, apsprendžia jo sąmonės būklė, apie kurią tuoj po sužalojimų padarymo duomenų nėra. Tikėtina, jei nebuvo praradęs sąmonės tuoj po sužalojimų padarymo, jis galėjo atlikti kokius nors veiksmus, kol neišsivystė šokas po nukraujavimo. R. M. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse: ir veidu, ir nugara j jį žalojusį asmenį. (1 t., b. l. 78-85).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu teismo medicinos ekspertė Marija Kolcovaitė parodė, kad ji atliko R. M., gim. (duomenys neskelbtini), teismo medicininį tyrimą, pateikė specialisto išvadą Nr. M 194/2021(02). Tyrėjai paprašius patikslinti sužalojimų padarymo laiką nurodė, kad sužalojimų padarymo laiko tiksliau detalizuoti negalima, kadangi nėra žinoma, per kiek laiko vyko išorinis nukraujavimas, per kiek laiko vystėsi šokas, kadangi tai yra individualūs dalykai. Nuo sužalojimų padarymo iki mirties galėjo praeiti ir keletas valandų (1 t., b. l. 88-90).

Specialisto išvadoje Nr. S 238/2021(01) konstatuota, kad:

1. Ant peilio, rasto ant sekcijos, geležtės (2 mėginys) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. G. DNR profiliu su 99,9999999999999999999999% tikimybe;

2. Ant peilio, rasto ant sekcijos, geležtės (1, 3 mėginiai), medinės plokštės (5 mėginys), nuoplovoje nuo viryklės (6 mėginys), ant virtuvinio peilio balta plastikine rankena, rankenos (13 mėginys), R. M. kairės rankos nago nuokarpoje (29 mėginys) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. M. DNR profiliu su 99,999999999999999999% tikimybe;

3. Ant peilio, rasto ant sekcijos, rankenos (4 mėginys.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. M. DNR profiliu su 99.999999999999999999% tikimybe, su DNR priemaiša, kuri galimai sutampa su T. S. DNR profiliu;

4. R. M. dešinės rankos nagų nuokarpose (26 mėginys) žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. M. DNR profiliu su 99,999999999999999999% tikimybe, su DNR priemaiša, kuri nesutampa su T. S., R. N., V. G. DNR profiliais;

5. Atlikus DNR tyrimą, R. M. dešinės rankos panagių nuogramdose (25 mėginys) gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. M. DNR profiliu su 99,999999999999999999% tikimybe, su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmens identifikavimui;

6. R. M. kairės rankos nagų nuokarpose (28 mėginys) žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. M. DNR profiliu su 99,999999999999999999% tikimybe;

7. Atlikus DNR tyrimą, T. S. rankų panagių nuogramdose (18,19 mėginiai) gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su T. S. DNR profiliu su 99,9999999999999999999% tikimybe;

8. T. S. rankų nagų nuoplovose (20 ,21 mėginiai) žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su T. S. DNR profiliu su 99,9999999999999999999% tikimybe.

9. Ant peilio juoda plastikine rankena, rasto kambaryje ant medinio stalo, geležtės (8 mėginys), ant virtuvinio peilio balta plastikine rankena geležtės (12 mėginys), ant kirvio, paremto į kaladę tarp pavėsinės ir gyvenamojo namo, galvos (14 mėginys) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilių, tinkamų tolimesniam asmenų identifikavimui, negauta;

10. Ant peilio, rasto kambaryje ant medinio stalo, rankenos (31 mėginys), ant kirvio koto (32 mėginys) žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilių, tinkamų tolimesniam asmenų identifikavimui, negauta;

11. Atlikus DNR tyrimą, R. M. kairės rankos panagių nuogramdose (27 mėginys) DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmens identifikavimui, negauta;

12. Ant sulankstomo peiliuko, rasto kambaryje ant suolo (9, 10, 11 mėginiai), kirvio, rasto kambaryje (15 mėginys), dviejų peilių, rastų puodelyje ant spintelės (16, 17 mėginiai) žmogaus kraujo nerasta (2 t., b. l. 11-33).

Specialisto išvadoje Nr. MK 29/2021(01) konstatuota, kad R. M. padarytų sužalojimų ilgis, kryptis, gylis yra nurodyti specialisto išvadoje Nr. M 194/2021(02) ir šios specialisto išvados tiriamojoje dalyje. Metalizacijos pėdsakai žaizdose netirti, kadangi šis požymis identifikacinės vertės neturi. Pasisakyti, kuriuo konkrečiai iš tirti pateiktų įrankių, yra padaryti tirti R. M. kirstiniai pakaušio srities odos žaizdos ir dešiniojo momenkaulio sužalojimai bei durtinis-pjautinis sprando srities sužalojimas, negalima, kadangi tirtuose sužalojimuose užsifiksavę požymiai yra tik rūšinės priklausomybės, konkretaus žalojusio įrankio nustatymui netinkami. Pasisakyti, ar tirti sužalojimai padaryti vienu ar keliais įrankiais, negalima, kadangi tirtuose sužalojimuose nėra užsifiksavę žalojusį įrankį individualizuojančių požymių. Nustatyti, kokioje padėtyje sužalojimo metu galėjo būti nukentėjusysis R. M., negalima, nes sužalojimų lokalizacija, išsidėstymas ir padarymo mechanizmas konkrečios nukentėjusiojo padėties nenurodo. Tirti R. M. pakaušio srities odos žaizdos ir dešiniojo momenkaulio sužalojimai yra kirstiniai, padaryti kertančių savybių įrankiu, sprando srities odos žaizda su trimis sužalojimo kanalais yra durtinis-pjautinis sužalojimas, padarytas duriančių-pjaunančių savybių įrankiu, kartotinais judesiais padarant sužalojimo kanalus, neištraukiant žalojusio įrankio iš kūno (2 t., b. l. 35-49).

Specialisto išvadoje Nr. G 344/2021 (02) konstatuota, kad T. S. nustatyti odos pažeidimas viršutinėje lūpoje ties riba su nosimi, kraujosruva su nubrozdinimu viršutinės lūpos gleivinėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl nemažiau kaip vieno trauminio poveikio. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2 t., b. l. 139-140).

Specialisto išvada Nr. G 388/2021 (02) nustatyta, kad V. G. konstatuota durtinės-pjautinės žaizdos kairiame petyje, dešiniame petyje, nugaroje, dešiniame dilbyje, dešinėje alkūnėje, kaktoje. Sužalojimai padaryti aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti šešių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2021 m. vasario 24 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai padaryti aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilis (1 t., b. l. 129-130)

2021 m. vasario 24 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2021 m. vasario 24 d. apie 11:35 val., adresu (duomenys neskelbtini), privataus namo kieme, lauko pavėsinėje, rastas R. M., gimusio (duomenys neskelbtini) lavonas su smurto žymėmis galvos srityje. Pasitelkus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos ekspertą D. T. ir apžiūrint lavoną nustatyta, kad lavono galvos užpakalinėje dalyje yra trys linijinės žaizdos su kaukolės kaulų pažeidimais, žaizdos panašios į kirstines, taip pat veido srityje yra ne mažiau penkios analogiškos linijinės, kirstinės, atviros žaizdos su kaukolės kaulų pažeidimais. Asmenį galimai tyčia kirviu ar peiliu sužalojo naktį kartu girtavęs asmuo T. S., gimęs (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 2,59 promilės girtumas. Tarp šių asmenų naktį buvo kilusios muštynės, grumtynės, kurios vyko tiek namo vidaus patalpose, tiek kieme. Taip pat pranešimo duomenų patikslinimo metu gauti duomenys, kad to pačio konflikto metu T. S. peiliu tyčia badė savo sugyventinę V. G., gimusią (duomenys neskelbtini), kuriai peiliu ne mažiau tris kartus tyčia dūrė į dešinės rankos dilbį, žastą bei perpjovė kaktą. Dėl patirtų fizinių sužalojimų moteris išvežta į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas, kur atliekami medicininiai tyrimai. V. G. alkotesteriu nustatytas 2,60 promilės girtumas. T. S. laikinai sulaikytas ir iki 48 val. uždarytas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Įvykio metu buvo liudytojas R. N., gimęs (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 2,55 promilės girtumas. Dėl nurodytų liudytojų fizinių būklių, jų objektyviai nebuvo galimybės apklausti. R. M., gimusio (duomenys neskelbtini), lavonas paskyrus užduotį atlikti objektų tyrimą, išvežtas į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrių (1 t., b. l. 1-4).

2021 m. vasario 24 d. įvykio vietos, lavono, patalpų ir daiktų apžiūros protokolu su priedu - fotolentele nustatyta, kad atlikta įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), patalpų bei R. M. lavono apžiūra. Apžiūros metu rasta ir paimta: medžiaginis pledas su raudonos spalvos dėmėmis; iškirpta mėlynos spalvos antčiužinio dalis su raudonos spalvos dėmėmis; raudonos spalvos dėmių nuoplova; juodos spalvos striukė su raudonos spalvos vidine medžiaga, ant striukės išorės yra raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas; medicininė kaukė, kuri galimai su biologinės kilmės pėdsakais; pilkos spalvos džinsai su raudonos spalvos dėmėmis; kuprinėje su turiniu viduje; piniginė su turiniu viduje; peilis, raudonos/žalios spalvos rankena; virvė su kilpa; kirvis su mediniu kotu; plastikiniai buteliai; raudonos spalvos dėmės nuoplova; taburetė su raudonos spalvos dėmėmis, galimai krauju; raudonos spalvos dėmių ant grindų kilimo nuoplova; peilis nuo stalo; kaldra su raudonos spalvos dėmėmis, galimai krauju; du plastikiniai buteliai ir du stikliukai su galimai rankų pėdsakais; mobilaus ryšio telefonas „Apple“; sulankstomas peilis; mobilaus ryšio telefonas su dėklu ir 20 eurų; peleninė su nuorūkomis; raudonos spalvos dėmių nuoplova; medinė plokštė su raudonos spalvos dėmėmis; peilis balta rankena, kuris yra su raudonos spalvos dėmėmis, galimai krauju; raudonos spalvos dėmių nuoplova (nuo viryklės priestate) (1 t., b. l. 20-46).

2021 m. vasario 26 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu su priedu - fotolentele nustatyta, kad atlikta papildoma įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini) ir įėjus į namo vidų, pirmiausiai praeiname koridoriumi, tada jo gale, kairėje pusėje matome medines duris, kurias atidarius, patenkame į kambario patalpą. Kambario dešinėje pusėje, prie sienos, ant žemės, tarpe tarp sienos ir grindų matome padėtą kirvį, kurį paimame. Žiūrint tiesiai, stovint tarpduryje, tiesiai matoma sekciją, kurioje sudėti įvairūs daiktai, tarp kurių matome padėtą peilį ruda rankena, kruvina geležte. Geležtės ilgis 22,5 cm., rankenos ilgis 13,5 cm. Tada praeinama kambarį ir užėjus už krosnies, ant spintelės, puodeliuose matomi sudėti stalo įrankiai, tarp kurių du peiliai, rudomis medinėmis rankenomis. Peiliai paimami. Papildomai apžiūrėjus įvykio vietą, patalpas, daugiau tyrimui reikšmingų duomenų negauta. Apžiūros metu paimtas kirvis ir 3 (trys) peiliai (1 t., b. l. 49-54).

2021 m. liepos 16 d. daiktų apžiūros protokole su priedu - fotolentele nustatyta, kad buvo apžiūrėti įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai. Apžiūrėjus mobilaus ryšio telefoną ,,Apple“, IMEI (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad 2021 m. vasario 24 d. 11:30 val. buvo skambinta bendruoju pagalbos telefonu 112, pokalbio trukmė 4 min. (1 t., b. l. 142-162).

2021 m. liepos 14 d. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio vietos apžiūros metu rastų ir paimtų mobilaus ryšio telefonų nustatyta, kad 2021 m. vasario 24 d. įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu buvo rasti ir paimti du mobilaus ryšio telefonai - ,,Iphone“ ir ,,Samsung“. Nustatyta, kad mobilaus ryšio telefono ,,Iphone“ IMEI (duomenys neskelbtini) kuriame įdėta ,,Pildyk“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), veikianti abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), savininkas / naudotojas yra įtariamasis T. S., o mobilaus ryšio telefono ,,Samsung“ IMEI: (duomenys neskelbtini), kuriame įdėta ,,Pildyk“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), veikianti abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), savininkas / naudotojas yra liudytojas R. N. (1 t., b. l. 168-169).

2021 m. vasario 24 d. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių tikslinimo nustatyta, kad tikslinant įvykio ROIK 0121000121223 aplinkybes buvo nuvykta pranešime nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu, prie namo buvo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus būrio vyr. patruliai, dirbantys ekipaže radijo šaukinys „1901“, kurie nurodė, kad pranešime nurodytu adresu jokių asmenų nėra. Netrukus (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėtas akivaizdžiai neblaivus, svirduliuojantis asmuo su mobilaus ryšio telefonu rankoje, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo R. N., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad namo kieme yra miręs asmuo. Aplinkybių tikslinimo metu nustatyta, kad namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme esančioje pavėsinėje rastas R. M., gimusio (duomenys neskelbtini), lavonas su kirstinėmis žaizdomis galvos srityje. Bendraujant su R. N. buvo įeita į namo vidų, kuriame buvo akivaizdžiai neblaivūs T. S., gimęs (duomenys neskelbtini), ir V. G., gimusi (duomenys neskelbtini). Bendraujant su asmenimis, jie neaiškiai dėstė savo mintis, kalbėjo nerišliai. R. N. nurodė, kad T. S. 2021 m. vasario 23 d. išvakarėse mušėsi su R. M., tačiau dėl kokių priežasčių tarp jų kilo konfliktas, vyras nurodyti negalėjo. Įvykio vietoje patruliai, dirbantys ekipaže radijo šaukinys ,,1901“, sulaikė T. S. ir pristatė jį į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. Aplinkybių tikslinimo metu alkoholio kiekio matuokliu ,,Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0154, patikros sertifikato Nr. 1379998, buvo patikrinti asmenų blaivumai - V. G. nustatytas 2,60 promilių neblaivumas, R. N. nustatytas 2,55 promilių neblaivumas. Kadangi aplinkybių tikslinimo metu abiem asmenims buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, todėl su jais nebuvo galimybės atlikti jokių procesinių veiksmų. Siekiant išsiaiškinti kuo daugiau įvykio aplinkybių, asmenims buvo užduodami įvairūs klausimai. Bendraujant su R. N. šis vis kalbėjo ,,T. užmušė R.“, paklausus asmens, ar jis matė, kaip asmenys konfliktavo, jis vieną kartą nurodė, kad matė juos besimušančius namo viduje, kitą kartą teigė, kad matė juos besimušančius namo kieme, o po kurio laiko teigė, kad jis dėl didelio alkoholio kiekio vartojimo 2021 m. vasario 23 d. vakare užmigo, o jam prabudus V. G. papasakojo, kad namo viduje T. S. mušėsi kartu su R. M.. V. G. į jokius klausimus atsakyti nesugebėjo, savo mintis dėstė neaiškiai, vis teigdama, kad nieko neprisimena, o bendraujant su ja, šalia sėdintis R. N. vis kartojo ,,pasakyk tiesą, negink T.“, tačiau moteris vis teigė, kad nieko neprisimena. Ant V. G. kūno pastebėti kūno sužalojimai, dėl kurių į įvykio vietą iškviesta greitoji medicinos pagalba. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai apžiūrėjo V. G. ir ją išsivežė tolimesnei apžiūrai į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalvos skyrių, adresu (duomenys neskelbtini). R. N. teigė, kad 2021 m. vasario 23 d. vakare visi namuose vartojo alkoholinius gėrimus, o vėliau jam užmigus šis neprisimena kas įvyko, tačiau 2021 m. vasario 24 d. ryte pabudęs namuose nerado R. M., todėl pradėjo jo ieškoti ir namo kieme rado jį mirusį. Aplinkybių tikslinimo metu kitų asmenų galinčių suteikti reikšmingos informacijos nenustatyta (1 t., b. l. 55-57).

2021 m. liepos 28 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad atlikta kūno kameros Nr. B0F1EC60939E užfiksuotų vaizdo įrašų: „2021_0224_114753_002.MP4“; „2021_0224_115253_003.MP4“; „2021_0224_120805_004.MP4“; 2021_0224_120835_005.MP4“; „2021_0224_121335_006.MP4“, kurie gauti 2020 m. kovo 24 d. policijos informacinės sistemos informacinių technologijų/ūkinių paslaugų pagalbos savitarnos svetainėje užpildžius kreipinį, dėl vaizdo, garso įrašų ir įeigos išklotinių teikimo, apžiūra.

Vaizdo įraše „2021_0224_120805_004.MP4“ užfiksuota, kaip policijos pareigūnas eina paskui asmenį, kuris galimai nurodo lavono gulėjimo vietą. Vaizdo įrašo pabaigoje 12:08:09 val. laiku už užuolaidos apgriuvusioje medinėje pavėsinėje matomas galimai gulintis lavonas, į kurį ranka rodo asmuo, pasitikęs pareigūnus – tyrimo metu nustatyta, kad tai R. N..

Vaizdo įraše „2021_0224_120835_005.MP4“, kurio pradžia 12:08:12 val. užfiksuota, kad VPK budėtojas nurodė pareigūnams, jog pranešėjas T. S., kaip trys policijos pareigūnai kalbasi su R. N.. Vienam iš policijos pareigūnų pasiteiravus, ar tai jo darbas, šis atsako: „yra kuris mušė“ ir ranka nurodo į gyvenamąjį namą tam pačiame kieme. Pareigūnams įėjus į kambarį po kaire puse, matomi gulintys du asmenys, moteris (tyrimo metu nustatyta, kad tai V. G.), apsirengusi šviesiai mėlynos spalvos chalatą ir vyras (tyrimo metu nustatyta, kad tai T. S.), apsirengęs raudonos spalvos striuke, mėlynomis kelnėmis ir tamsiai pilkos spalvos kepure. Pareigūnams pasiteiravus, ką padarė, T. S. atsako, kad nieko nedarė, o R. N. sako: „čia davė į galvą jam“. Paklausus, kada mušė, atsako, kad vakar vakare, nurodo, kad ryte eidamas pamatė, kad negyvas, kad atsikėlė, kai baigėsi tos muštynės. T. S. neigia mušęs. Pareigūnui teiraujantis V. G., ar ji matė muštynes, ši atsako, kad ne, o R. N. aiškina, kad „ji matė daug, bet negali pasakyt“.

Vaizdo įraše „2021_0224_121335_006.MP4“, kuris prasideda 12:13:33 val. užfiksuota kambaryje lovoje gulinti V. G. ir šalia sėdintis R. N.. Pareigūnui pasiteiravus V. G., ar ji matė muštynes, ši atsako nemačiusi. Paklausus R. N., ar tik jis matė, šis atsako: „ne, mane pakėlė, žiūriu lavonas guli“. Pareigūnui paklausus, ar vakar mušė, R. N. nurodo: „vakar vakar, čia viskas vyko“, o paklausus, kodėl neskambino į policiją, atsako: „Nemačiau ..., vakaras, nieko nemačiau vakar“. (1 t., b. l. 178-183).

2021 m. kovo 24 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad atlikta iš BPC Klaipėdos skyriaus gauto garso įrašo ,,2021_02_24_11-30-26_37068342753.mp3“, apžiūra. Garso įraše pavadinimu ,,2021_02_24_11-30-26_37068342753.mp3“ užfiksuotas operatorės pokalbis su pranešėju, pasivadinusiu T. S.. Skambinantysis nurodo, kad (duomenys neskelbtini) einant įjungti generatorių verandoje rastas negyvas žmogus – pažįstamas R. V.. Aiškino, kad „guli susidaužęs jisai čia, nukritęs“, „nu kraujas bėga, nežinau, gal jis ten nukritęs“. Užfiksuota, kad skambinantysis dar kalba su kažkuo kitu (1 t., b. l. 188-191).

2021 m. kovo 16 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad atlikta 2021 m. vasario 25 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. A. pateiktų vaizdo įrašų, padarytų vaizdo kameromis, įrengtomis adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūra.

Vaizdo įraše pavadinimu ,,came1_2021-02-23_22-00-00_23-00-00_CAM1.avi“ užfiksuota dalis kiemo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašas prasideda 2021 m. vasario 23 d. 22:00:00 val. 22:17:17 val. matome, kad iš namo, esančio adresu, (duomenys neskelbtini), pro duris išeina juodai apsirengęs asmuo. Dėl vaizdo kokybės ir tamsaus paros meto asmens identifikuoti neįmanoma. 22:19:30 val. matome praeinantį tamsų žmogaus siluetą, jis eina link šalia namo, dešinėje pusėje, esančio sandėliuko. 22:19:51 val. matome iš namo išbėgantį šviesų žmogaus siluetą, jis bėga link sandėliuko, kuris yra dešinėje pusėje, arčiau (duomenys neskelbtini) gatvės. 22:20:37 val. matome šviesaus žmogaus siluetą, kuris pareina iš sandėliuko į namus. 22:21:11 val. matome šviesaus žmogaus siluetą, kuris iš namų eina į sandėliuką, esantį dešinėje pusėje. 22:22:27 val. matome šviesaus žmogaus siluetą, kuris iš sandėliuko pareina į namus. 22:23:16 val. matome tamsaus žmogaus siluetą, išeinantį iš sandėliuko, judantį kieme, o 22:23:48 val. išeina iš kiemo į dešinę pusę. 22:25:22 val. matome šviesaus žmogaus siluetą, judantį prie durų. 22:26:31 val. matome šviesus žmogaus siluetą, pareinantį iš kairės kiemo pusės šalia namo, 22:26:42 val. jis įeina į namą. 22:28:52 val. kieme matome du tamsius žmonių siluetus, judančius kieme, prie namo durų, o 22:29:00 val. įeina į namo vidų.

Vaizdo įraše pavadinimu ,,came1_2021-02-24_09-20-00_10-00-00_CAM1.avi“ užfiksuota dalis kiemo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašas prasideda 2021 m. vasario 24 d. 9:20:00 val., 9:26:33 val. matome, kad iš namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pro duris išeina juodai apsirengęs, stambaus kūno sudėjimo asmuo, tačiau dėl vaizdo kokybės bei tolimo atstumo, jo identifikuoti neįmanoma. Jis eina į kairę pusę, šalia gyvenamojo namo, link lauko pavėsinės. 9:27:12 val. tas pats asmuo eina į kairę pusę, nuo pavėsinės link lauko tualeto. 9:31:06 val. tas pats asmuo išeina iš lauko tualeto ir pareina į namo vidų.

Vaizdo įraše pavadinimu „came1_2021-02-24_10-00-00_10-28-24_CAM1.avi“ užfiksuota, kad vaizdo stebėjimo kamera fiksuoja dalį kiemo esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašas prasideda 2021 m. vasario 24 d. 10:00:00 val. 10:09:15 val. matome kad iš namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pro duris išeina asmuo, vilkintis žalia striuke ir nuo skalbinių virvės, esančios kieme, nusikabina antklodę ir pareina atgal į namo vidų. Dėl vaizdo kokybės taip pat tolimo atstumo asmens identifikuoti neįmanoma. 10:12.15 val. iš namo išeina moteris, vilkinti šviesios spalvos paltu, atsitupia prie durų, patupi ir pareina į namo vidų. 10:16:14 val. iš namo išeina asmuo, vilkintis žalia striuke ir eina link lauko tualeto bei grįžta atgal į namo vidų. 10:19:03 val. iš namo išeina tamsiai apsirengęs asmuo, stovi prie gatvės, rūko. 10:20:07 val. iš namo išeina asmuo, vilkintis žalia striuke, vaikšto po kiemą, stovi prie durų. 10:21:19 val. abu asmenys stovi kieme, prie kelio. 10:21:33 val. prie lauke stovinčių asmenų sustoja tamsus automobilis ,,Audi Q7“, prie automobilio priekinių keleivio pusės durelių prieina tamsiai apsirengęs asmuo, o asmuo, vilkintis žalia striuke, stovi prie namo durų. 10:24:53 val. automobilis išvažiuoja Kauno miesto link, o asmenys pareina į namo vidų.

Vaizdo įraše pavadinimu „came1_2021-02-24_11-00-00_12-00-00_CAM1.avi“ užfiksuota, kad vaizdo stebėjimo kamera fiksuoja dalį kiemo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašas prasideda 2021 m. vasario 24 d. 11:00:00 val. 11:17:18 val. pro namo duris išeina du asmenys - vienas iš jų vilki žalia striuke, o kitas apsirengęs tamsiai. Asmenys eina už namo. 11:18:55 val. asmenys pareina atgal į namo vidų. 11:33:20 val. pro namo duris išeina asmuo, vilkintis žalia striuke ir eina už namo, o 11:34:20 val. pareina atgal namo, kalba telefonu. 11:48:55 val. pro namų duris išeina asmuo, vilkintis raudona striuke, eina link pavėsinės, asmuo su juoda striuke stovi prie namo durų tada abu pareina į namo vidų (1 t., b. l. 193-196).

2021m. vasario 24 d. 12:30:13 val. V. G. alkotesteriu ,,Draeger Alcotest 7510 nustatytas 2,60 promilės girtumas (1 t., b. l. 58).

2021 m. vasario 24 d. 12:37:04 val. įtariamajam T. S. alkotesteriu ,,Alcotest 7510 Nr. ARKB-0154 nustatytas 2,59% promilės girtumas (2 t., b. l. 168).

2021 m. vasario 24 d. 12:27:40 R. N. alkotesteriu ,,Draeger Alcotest 7510 nustatytas 2,55% (promilės) girtumas (1 t., b. l. 59).

BK 129 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Ši baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo kylantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi, tai yra, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir to nori. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis, 129 straipsnis). Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys Nr. 2K-109/2009, 2K-302/2010, 2K-446/2010, 2K-196/2011, 2K-386/2012, 2K-537/2012; 2K-22/2013 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje iš kaltinamojo ir tiesioginių liudytojų R. N. bei V. G. parodymų matyti, kad 2021 m. vasario 23 d. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), jie bei R. M. vartojo alkoholį – alų ir degtinę. Kaltinamasis nuosekliai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme paaiškino konflikto su R. M. kilimo priežastį – matė, kaip R. M. peiliu bado jo sugyventinę V. G., todėl ją gindamas puolė mušti patį R. M., atėmė iš jo peilį ir juo ėmė badyti R. M.. Įvykio metu patalpoje buvę liudytojai R. N. bei V. G. teigė dėl girtumo miegoję ir nematę kas puolė V. G., tačiau įsitikinę, kad tai galėjo padaryti tik pats T. S.. Būtent jį apibūdino kaip agresyviai besielgiantį ypač pavartojus alkoholio, ne kartą sumušusį V. G.. Pastaroji aiškino jo bijojusi. Savo konfliktinio būdo ir ankstesnio smurtinio elgesio prieš V. G. neneigė ir pats kaltinamasis. Kad jis yra konfliktiško būdo, linkęs dėl menkavertės priežasties užsipulti kitus, dominuoti, kad mušdavo savo sugyventinę, patvirtino ir kaimynystėje gyvenanti liudytoja V. S. U.. Tai, kad kaltinamasis T. S. praeityje buvo įtariamas smurtu prieš V. G., patvirtina duomenys iš Įtariamųjų asmenų registro (2 t., b.l. 81-82) bei prokurorų nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą prieš T. S. jam susitaikius su nukentėjusiąja V. G. (2 t., b. l 85-86) bei nepadarius veikos, turinčios BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių (2 t., b. l., 90-91). Tai pagrindžia liudytojų teiginius apie tai, kad T. S. yra linkęs smurtauti. Tuo tarpu R. M. liudytojai ir nukentėjusios apibūdino kaip ramų ir nekonfliktišką žmogų.

Iš specialisto išvados Nr. G 388/2021 (02) matyti, kad įvykio metu liudytojai V. G. buvo konstatuotos durtinės-pjautinės žaizdos kairiame petyje, dešiniame petyje, nugaroje, dešiniame dilbyje, dešinėje alkūnėje, kaktoje. Šie sužalojimai padaryti aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilis, šešių trauminių poveikių pasekoje ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Tai reiškia, kad įvykio vietoje V. G. iš tiesų peiliu buvo žalojama, tačiau ji pati proceso metu negalėjo paaiškinti, kas ir kodėl prieš ją smurtavo. Kaltinamasis T. S. kategoriškai neigė žalojęs savo sugyventinę ir nuosekliai aiškino, kad tai darė būtent R. M., todėl gindamas V. G., užpuoliką R. M. nužudė. Teismas netiki šia kaltinamojo versija, nes jos nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Priešingai, liudytoja V. G. du kartus apklausta ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai tvirtino, jog yra tikra, kad ją eilinį kartą sumušė T. S., o po to jis nužudė ir R. M., kam pritarė ir R. N.. Šis liudytojas taip pat buvo įsitikinęs, kad ranką prieš V. G. ir R. M. pakėlė tik T. S.. Dar daugiau, iš ikiteisminį tyrimą pradėjusio policijos pareigūno A. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad pranešimo duomenų patikslinimo metu gauti duomenys, jog to pačio konflikto metu T. S. peiliu tyčia badė savo sugyventinę V. G., kuriai peiliu ne mažiau tris kartus tyčia dūrė į dešinės rankos dilbį, žastą bei perpjovė kaktą. Dėl patirtų fizinių sužalojimų moteris išvežta į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę (1 t., b. l. 1). Iš įvykio vietoje buvusios pareigūnės J. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad jai įvykio vietoje buvęs R. N. paaiškino, kad T. S. 2021 m. vasario 23 d. išvakarėse mušėsi su R. M., tačiau dėl kokių priežasčių tarp jų kilo konfliktas, vyras nurodyti negalėjo. Bendraujant su R. N. šis vis kalbėjo ,,T. užmušė R.“. Pareigūnei paklausus R. N., ar jis matė kaip tie asmenys konfliktavo, R. N. vieną kartą pasakė, kad matė juos besimušančius namo viduje, kitą kartą teigė, kad matė juos besimušančius namo kieme. R. N. ragino V. G. pasakyti tiesą ir neginti T. (1 t., b. l. 55-56). Kitas įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas M. B. tarnybiniame pranešime nurodė, kad įvykio vietoje R. N. jam paaiškino, jog T. S. mušėsi su rastu negyvu R. M. (1 t., b. l. 60). Šių pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės atsispindi ir jų kūno kamerų vaizdo įrašuose: pareigūnus pasitikęs R. N. pasakė, kad ne jis mušė negyvą rastą R. M., o teigė „yra kuris mušė“, ir pareigūnus nusivedęs į namo vidų parodė į T. S. ir jam pasakė „kelkis T., nesipriešink“, pareigūnams pasakė „čia davė į galvą jam“ (1 t., b. l. 178-182). Kaltinamojo T. S. parodymų patikimumu teismą verčia abejoti ir ta aplinkybė, kad jis paskambinęs į bendrąjį pagalbos centrą neigė sumušęs R. M. ir operatorei paaiškino, kad R. M. pats „guli susidaužęs jisai čia, nukritęs“, „nu kraujas bėga, nežinau, gal jis ten nukritęs“ (1 t., b. l. 188-190). Tuo tarpu į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams pasakė „aš nieko nedariau“, „nieko nemušiau“ (1 t., b. l. 178-182). Taip pat T. S. parodymų patikimumą sumažina ir nenuoseklūs jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Apklaustas iškart po įvykio T. S. paaiškino, kad prabudo nuo V. šauksmo, kad pjauna ir pamatė, kad R. M. pasilenkęs prie V., rankoje laiko didelį virtuvinį peilį ruda rankena ir juo pjausto V.. Tada jis atėmė peilį iš R. M. ir ėmė jį mušti. R. M. daužė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, paskui dar ir peiliu daužė į galvos ir veido sritį, peiliu jam smogė tikrai nemažai kartų, daugiau nei aštuonis. Tos pačios apklausos metu atsakydamas į gynėjo klausimus, T. S. aiškino, kad tuo metu, kai pabudo nuo V. klyksmo, R. M. sėdėjo fotelyje ir rankoje laikė peilį, pačio fakto, kaip pjaustė ar mušė V. G., nematė, ši jau buvo sužalota. Pamanęs, kad R. M. sužalojo V. G., puolė jį mušti. Vėlesnės įtariamojo apklausos metu T. S. šiuos savo parodymus patvirtino (2 t., b. l. 154-156, 160-161). Tuo tarpu teisme T. S. aiškino, kad pabudo nuo V. G. rėkavimo ir pamatė virš savo galvos peilį, atėmė jį iš R. M., teigė R. M. sudavęs tik vieną smūgį peiliu į galvą, tačiau apie kitus smūgius teigė neprisimenąs, tačiau neneigė galėjęs juos suduoti. Aiškino, kad jo akivaizdoje V. nebuvo žalojama. Įvertinus tokius nenuoseklius kaltinamojo parodymus su kitais aukščiau paminėtais liudytojų parodymais ir rašytiniais duomenimis, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusysis neatliko veiksmų, kurie atitiktų teismų praktikoje susiformavusio realaus ir akivaizdaus kėsinimosi į gyvybę ar sveikatą turinio aiškinimo. Nesant būtinosios ginties sąlygų, kaltinamasis neįgijo teisės į būtinąją gintį. Specialisto išvada Nr. G 344/2021 (02) apie tai, kad pačiam T. S. įvykio metu buvo nustatytas odos pažeidimas viršutinėje lūpoje ties riba su nosimi, kraujosruva su nubrozdinimu viršutinės lūpos gleivinėje, kurie galėjo būti padaryti dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio ir yra laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu, rodo, kad šiuos sužalojimus T. S. objektyviai galėjo patirti nuo gausių smūgių R. M., kuris, natūralu, bandė gintis ir nuo savęs atstumti T. S.. Todėl šie kaltinamajam konstatuoti sužalojimai pagrindžia jo smurtinį elgesį prieš R. M., o ne būtinąją gintį.

Kaltinamojo T. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta jo kaltės pripažinimą ir gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalie 2 punktas), nes iš esmės neneigė kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių, ginčijo tik jų teisinį vertinimą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Už nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymas kaltininkui numato griežtą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą nuo 7 iki 15 metų.

T. S. padaryta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už jos padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Šis labai sunkus nusikaltimas sukėlė labai sunkias, skaudžias ir negrįžtamas pasekmes, veika padaryta veikiant netiesiogine tyčia. Kaltinamasis jokios dalies turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusioms neatlygino, nors jų civilinius ieškinius pripažino, tačiau teigė, jog apie jų atlyginimą negalvoja. Kaltinamasis gyvena asocialų gyvenimą, piktnaudžiauja alkoholiu. Iki suėmimo niekur nedirbo, oficialaus darbo neturėjo, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 77-78), nesaistomas tvirtais šeiminiais ryšiais, nes nevedęs, tik kurį laiką faktiškai gyveno su V. G., be nuolatinės gyvenamosios vietos, baustas už administracinius nusižengimus (neblaivus vairavo dviratį, įvykdė smulkią vagystę), skirtos baudos nesumokėtos (2 t., b. l. 79-80). T. S. neteistas, bet jo atžvilgiu prokuroro 2018 m. gegužės 3 d. nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, ikiteisminis tyrimas dėl padaryto BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo nutrauktas, susitaikius su nukentėjusia V. G. (2 t., b. l. 81-82, 85-87). Jis UAB „InMedica“ psichikos sveikatos centre nesilankė ir nėra įrašytas į psichikos ligų registrą (2 t., b. l. 98), į Respublikinį priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė (2 t., b. l. 102) ir VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 105). Tačiau atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, akte Nr. 83TPK-262/2021 konstatuoti T. S. psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas. Visgi du teismo psichiatrai ekspertai pateikė išvadą, kad tiek veikos padarymo metu, tiek šiuo metu T. S. suprato ir supranta savo veiksmų esmę ir juos galėjo bei gali valdyti, jam nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos pobūdžio priemones (2 t., b. l. 132-134), taigi kaltinamasis yra pakaltinamas ir sugeba atsakyti už savo veiksmus.

Parinkdamas bausmės dydį kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. T. S. sudavė ne mažiau kaip 22 smūgius R. M., veikė dėl žemų paskatų, netiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į BK 61 straipsnio 2 d. nuostatas, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jam skirtina žemesnė nei vidurkis sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

CK 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus gyvybės atėmimo atveju yra žalos padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Dėl R. M. nužudymo jo seserys L. J. ir Z. R. prašo priteisti po 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Bylos duomenimis, nukentėjusios gyveno atskirai nuo brolio R. M., tačiau tame pačiame Kauno mieste. Teisme nukentėjusioji L. J. ir ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Z. R. (1 t., b. l. 92-93) parodė, kad su broliu bendraudavo, nors ir nedažnai, tačiau ryšį palaikydavo. Švęsdavo šventes kartu ir šiaip susitikdavo. Pastaruoju laikotarpiu jis pradėjo dažniau išgėrinėti, niekur nedirbo, nes turėjo invalidumą. Jų santykiai buvo geri, mylėjo jį kaip brolį, rūpindavosi juo, veždavo maisto, drabužių, rūpinosi jo laidotuvėmis. Su broliu buvo labai artimi. Nukentėjusiosios dėl brolio mirties neabejotinai patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, ilgalaikį emocinį stresą, sielvartą.

Baudžiamajame procese nukentėjusios patyrė kiekviena po 500 Eur atstovavimo išlaidų (3 t., b. l. 87, 97). Jų interesus teisme atstovavo advokatė V. Kabečienė, kuri L. J. ir Z. R. teikė teisinius patarimus, parengė civilinius ieškinius ir jas atstovavo dalyvaudama 3 teisiamuosiuose posėdžiuose. Teismo vertinimu, atstovavimo išlaidų suma nėra aiškiai per didelė, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, jos neginčija ir pats kaltinamasis. Todėl iš jo kiekvienai nukentėjusiajai priteistina po 500 Eur atstovavimo išlaidų.