Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovų atstovams I. D., advokatui Liudui Karnickui, atsakovo atstovei advokato padėjėjai Ievai Balėnei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Asociacijos Onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ ieškinį atsakovui Asociacijai Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybai dėl juridinio asmens organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovo 2015 m. gegužės 15 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimą pašalinti ieškovą iš atsakovo narių bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, jog ieškovas tik 2016 m. sausio 5 d. sužinojo, jog yra pašalintas iš narių, kai buvo persiųstas elektroninis laiškas su sveikinimu, o iki tos datos laikė save nariu, ką patvirtina pateikta 2015 m. liepos 1 d. elektroninio laiško kopija. Atsakovas gavęs šį elektroninį laišką į jį nereagavo, nepranešė apie ieškovo pašalinimą. Ieškovas sužinojęs apie pašalinimą 2016 m. sausio 28 d. kreipėsi į atsakovą pateikti informaciją apie jo pašalinimą, o atsakovas informavo, jog visi dokumentai buvo išsiųsti registruotu paštu. Ieškovas šių atsakovo paminėtų dokumentų nebuvo gavęs, nes korespondenciją priėmęs asmuo jos neperdavė ieškovui. Skundžiamas sprendimas pažeidžia Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 8 dalį, draudžiančią pakartotiniame narių susirinkime priimti sprendimus neįtrauktus į pirmo neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Narių pašalinimas nebuvo įtrauktas į visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę. Ieškovo atstovė dalyvavo 2015 m. balandžio 30 d. visuotiniame narių susirinkime, kuris neįvyko dėl kvorumo nebuvimo, o 2015 m. gegužės 15 d. visuotiniame narių susirinkime nedalyvavo dėl šeimyninių priežasčių. Ieškovas ir kiti nariai nežinodami negalėjo pasisakyti ir balsuoti dėl sprendžiamo klausimo. Ieškovui ir kitiems atsakovo nariams iki šiol nėra žinomos pašalinimo iš narių priežastys. Ginčijamas sprendimas taip pat pažeidžia viešąjį interesą, nes ieškovas vienija kraujo vėžiu ir kitomis retomis vėžio formomis sergančius pacientus, jų artimuosius, gydytojus, todėl narystė atsakovo asociacijoje yra reikšmingai atstovaujant savo narių interesus dalyvaujant valstybės institucijų darbo grupėse ir komisijose, dalijantis patirtimi ir pan.

Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Prašė taikyti ieškinio senatį, nes praleistas 3 mėn. terminas ieškiniui pateikti. 2015 m. birželio 4 d. registruotu paštu ieškovės buveinės adresu buvo išsiųstas pranešimas apie ieškovo pašalinimą iš atsakovo narių ir šis laiškas buvo įteiktas 2015 m. birželio 9 d., todėl atsakovas buvo įsitikinęs, jog atsakovas yra tinkamai informuotas. Ieškovas aiškiai nenurodė kito juridinio asmens buveinės adreso, todėl atsakovas neturėjo pagrindo siųsti dokumentus kitu adresu. Atsakovo įstatuose nėra išskirtas konkretus dokumentų įtekimo būdas, todėl nors kiti dokumentai buvo siunčiami ir elektroniniu paštu, atsakovas neprivalėjo pranešimą siųsti elektroniniu paštu. Ieškovas nuo jo pašalinimo iš narių dienos iki datos, kaip teigia, jog sužinojo apie pašalinimą, visiškai nedalyvavo atsakovo veikloje, negaudavo atsakovo siunčiamų pranešimų ir nesidomėjo įvykusių pasikeitimų priežastimi, t.y. būdamas daugiau kaip pusę metų nušalintas nuo veiklos, nesidomėjo veikla. Vykęs pakartotinas atsakovo narių susirinkimas svarstė ir priėmė sprendimus tokiais pačiais klausimais, kurie buvo įtraukti į pirmą neįvykusį susirinkimą. Ieškovo pašalinimo klausimas buvo sprendžiamas svarstant darbotvarkės 4 punktą dėl trukdymų LPOAT dalyvavimui sprendimų priėmime, tarybos narių pasiūlymų dėl veiklos gerinimo, juridinių organizacijų veiklos suderinamumo. Ieškovas iš narių buvo pašalintas už sąmoningą atsakovo įstatų pažeidimą, kompromitavimą, savanaudiška naudojimąsi atsakovo vardu, kas atitinka įstatų 6.1.1. ir 6.1.1.2 punktus. Visuotiniame narių susirinkime buvo siekiama apsvarstyti ieškovo elgesį ir nebūtinai spręsti jo pašalinimo klausimą, o taikyti galimai ir kitas priemones. Visuotiniame narių susirinkime ieškovo pašalinimas buvo priimtas vienbalsiai.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Linas Karnickas palaikė ieškinį ir jame nurodytas aplinkybes, prašė teismo, jeigu bus nustatyta, jog praleistas ieškinio senaties terminas, jį atnaujinti. Papildomai paaiškino, jog ieškovas atsakovo nariu buvo nuo 1995-1996 metų. Visuotiniai narių susirinkimai vyko kartą per metus. Apie visuotiniame narių susirinkime priimtus sprendimus ieškovas pasidomėjo 2015 m. liepos 1 d. elektroniniu laišku. Per laikotarpį nuo pašalinimo ir momento kai sužinojo apie pašalinimą ieškovas neatliko jokių veiksmų atsakovo vardu, nes nebuvo deleguotas į jokias darbo grupes. Atsakovas internete 7 mėnesius skelbė, jog ieškovas yra jo narys. Priimant sprendimą buvo balsuota ne atskirai dėl kiekvieno nario pašalinimo, o kartu dėl visų narių pašalinimo.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokato padėjėja Ieva Balėnė prašė teismo taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį. Palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog visuotiniai narių susirinkimai vykdavo kartą į metus. Ieškovas buvo informuotas apie šalinimą tik registruotu laišku, nes tai buvo oficialus įtekimas su patvirtinimu, o apie kasdieninius klausimus buvo pranešama elektroniniu paštu. Ieškovas buvo pašalintas, nes nerėmė atsakovo veiklos ir joje nedalyvavo, negerbė kitų narių nuomonės, trukdė veiklai, nepalaikė organizacijos nuomonės, menkino atsakovo įvaizdį, nes atstovavo kitą organizaciją.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. Ž. paaiškino, jog priimant sprendimą dėl ieškovo pašalinimo buvo pažeistos procedūros ir ieškovas nepagrįstai buvo pašalintas iš narių. Ieškovas organizacijoje išsiskyrė aktyvesniu dalyvavimu nei kiti nariai, buvo su platesniu požiūriu, teikdavo savo nuomonę vėl veiklos tobulinimo, o tai kitiems nariams buvo nepriimtina. Su atsakovu susirašinėjimas vyko elektroniniu paštu, į pusmetį buvo gaunami 3-4 laiškai. Apie savo atstovaujamos organizacijos pašalinimą iš atsakovo narių sužinojo gavęs pranešimą registruotu laišku. Pats apie ieškovo pašalinimą iš atsakovo narių sužinojo tik po naujų metų.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. Ž. paaiškino, jog būdama atsakovo nariu nieko nežinojo apie iškeltą klausimą dėl ieškovo pašalinimo. Ieškovas iš kitų narių išsiskirdavo savo bendradarbiavimu, pasiūlymais kaip spręsti problemas, buvo iniciatyvus, teikė informaciją apie savo dalyvavimo darbo grupėje rezultatus, todėl buvo pašalintas dėl neaiškių priežasčių. Apie jokius ieškovo pažeidimus nežino. Susirašinėjimas su atsakovu vyksta elektroniniais laiškais, kuriuos gauna per 2-3 mėnesius po 1-2 elektroninius laiškus. Registruotu paštu negauna iš atsakovo jokių dokumentų.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. T. paaiškino, jog ieškovas kaip atsakovo narys nebuvo aktyvus, neteikė jokių pasiūlymų, skaldė vienybę. 2012 metais buvo įvykusi konfliktinė situacija, ieškovas tapo ir kitos organizacijos nariu. Klausimas dėl ieškovo pašalinimo buvo įtrauktas prie kitų klausimų ir liudytojas žinojo, jog bus sprendžiamas klausimas dėl ieškovo veiklos, nes šis klausimas jau keliamas ne pirmą kartą. Pasiūlymas dėl ieškovo pašalinimo kilo diskusijų metu, kai pirmininkė pristatė šį klausimą. Pats elektroniniu paštu informaciją iš atsakovo gauna kelis kartus per mėnesį.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. P. paaiškino, jog pats nedalyvavo narių susirinkime ir mano, jog ieškovas buvo pašalintas, nes dalyvavo kitoje organizacijoje. Pats iš atsakovo gauna informaciją per savaitę porą kartų, o iš ieškovo nėra gavęs jokio informacijos.

Ieškinys atmetamas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymų nustatyta, jog 2015 m. balandžio 3 d. elektroniniu laišku ieškovas buvo informuotas apie 2015 m. balandžio 30 d. vyksiantį visuotinį narių susirinkimą, kurio metu bus sprendžiamos 4 klausimų grupės, tarp kurių 3 klausimų grupė: „Tarybos narių pasiūlymai dėl veiklos gerinimo, juridiniai, organizaciniai, veiklos suderinamumo ir kiti nenumatyti klausimai“. Ieškovo atstovė I. D. dalyvavo šiame visuotiniame atsakovo narių susirinkime, bet jis buvo laikomas neįvykusiu dėl kvorumo nebuvimo, todėl nutarta sušaukti pakartotinį visuotinį narių susirinkimą 2015 m. gegužės 15 d. Apie šį pakartotinį visuotinį narių susirinkimą ieškovas buvo informuotas 2015 m. balandžio 30 d. elektroniniu laišku, kuriame buvo nurodyta informacija apie šaukiamą pakartotiną visuotinį narių susirinkimą. 2015 m. gegužės 15 d. įvykusio pakartotinio visuotinio narių susirinkimo metu ieškovas nedalyvavo. Šio susirinkimo metu buvo vienbalsiai priimtas sprendimas, remiantis įstatų 6.1.1.-6.1.2. bei 6.2 punktais, pašalinti ieškovą Onkohematologinių ligonių bendriją „Kraujas“ iš atsakovo Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos.

Atsakovas pagal savo teisinę formą yra asociacija. Asociacijų veiklą reglamentuojantis specialusis teisės aktas Asociacijų įstatymas nereglamentuoja asociacijų narių pašalinimo procedūrų, o tik numato, jog asociacijų įstatuose turi būti nurodyta narių pašalinimo iš asociacijos tvarka ir sąlygos (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Byloje pateiktuose atsakovo įstatuose narių šalinimo tvarka yra reglamentuota 6 punkte išvardinant 3 šalinimo pagrindus (sąmoningai pažeidinėja įstatus, savo veikla kompromituoja asociaciją, nemoka nario mokesčio ilgiau kaip 2 metus) ir numatant šalinimo tvarką – visuotinio narių susirinkimo nutarimu, priimtu 2/3 balsų dauguma.

Tokiu atveju, jeigu asociacijos nario pašalinimo iš asociacijos pagrindai ir tvarka nėra detaliai reglamentuojami, tai šalinamo nario garantijos turi būti įgyvendinamos vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (LAT 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis Nr. 3K-7-470/2009).

Anksčiau nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog atsakovas 2015 m. balandžio 30 d. šaukdamas visuotinį narių susirinkimą, į darbotvarkę aiškiai ir suprantamai neįtraukė klausimo dėl ieškovo šalinimo iš narių. Darbotvarkėje 3 punkte išvardinta klausimų grupė „Tarybos narių pasiūlymai dėl veiklos gerinimo, juridiniai, organizaciniai, veiklos suderinamumo ir kiti nenumatyti klausimai“ yra apibrėžta labai abstrakčiai ir nekonkrečiai. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas įstatuose narių šalinimui yra numatęs galimybę tik kvalifikuota balsų dauguma, kas leidžia teigti, jog pats atsakovas narių šalinimo klausimą laiko vienu iš svarbiausių. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas daro išvadą, jog teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis) reikalauja, jog klausimas dėl ieškovo, kaip atsakovo nario, šalinimo būtų aiškiai įtrauktas į visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę, tokiu būdu leidžiant kitiems nariams ir pačiam nariui pasiruošti šio klausimo svarstymui. Tokiu būdu ieškovas neįtraukęs į visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę klausimo dėl ieškovo šalinimo pažeidė ieškovo kaip nario garantijas ir padarė esminius procedūrinius pažeidimus, galinčius turėti reikšmę priimamam sprendimui.

Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 8 dalis numato, jog jeigu visuotiniame narių susirinkime nėra kvorumo, asociacijos įstatų nustatyta tvarka turi būti šaukiamas pakartotinis visuotinis narių susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais, nesvarbu, kiek susirinkime dalyvavo asociacijos narių. Ši imperatyvi įstatymo norma draudžia pakartotiniame visuotiniame narių susirikime priimti sprendimus dėl naujų, pirmame visuotiniame susirinkime neiškeltų, klausimų. Byloje apklaustas liudytojas D. T. paaiškino, jog klausimas dėl ieškovo pašalinimo buvo iškeltas pakartotiniame visuotiniame narių susirinkime diskusijų metu, išklausius pirmininkės pranešimą. Tokias liudytojo aplinkybes iš esmės patvirtina ir byloje esantis 2015-05-15 visuotinio narių susirinkimo protokolas, kuriame nurodoma, jog pristatant informaciją apie šioje byloje esančio liudytojo G. Ž. ir tik dalinai ieškovės atstovės I. D. veiksmus atsirado pasiūlymas balsuoti dėl G. Ž. ir ieškovo pašalinimo iš narių. Šios nustatytas faktinės aplinkybės pagrindžia, jog priimant šioje byloje skundžiamą sprendimą dėl ieškovo pašalinimo iš narių buvo pažeista procedūrinė imperatyvioji Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 8 dalies norma.

Vertinant šioje byloje skundžiamą sprendimą materialiuoju aspektu pažymėtina tai, jog pats atsakovas įstatuose turi teisę numatyti narių šalinimo pagrindus. Anksčiau paminėta, jog atsakovas įstatų 6 punkte numatė 3 narių šalinimo pagrindus, o ieškovas buvo pašalintas dėl dviejų pagrindų: sąmoningo įstatų pažeidinėjimo ir veiklos kompromituojančios atsakovą. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu išvardino ieškovo veiksmus dėl kurių jis buvo pašalintas iš narių: negerbė kitų narių nuomonės, trukdė veiklai, nepalaikė organizacijos nuomonės, menkino atsakovo įvaizdį, nes atstovavo kitą organizaciją. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų patvirtinančių šias aplinkybes. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai teismui pateikė subjektyvų ir dėl to prieštaringą vertinimą dėl ieškovo aktyvaus dalyvavimo atsakovo veikloje. Liudytojas D. T. paaiškino, jog pakartotiniame visuotiniame narių susirikime pirmininkė nurodė aplinkybes apie ieškovo veiklą ir vėliau vyko diskusijos. Byloje esančiame 2015-05-15 visuotinio narių susirinkimo protokole, sprendžiant klausimą dėl ieškovo pašalinimo daugiau informacijos buvo nurodoma apie liudytoją G. Ž., o apie ieškovo atstovę paminėta, jog ji: neaiškiomis aplinkybėmis atsirado darbo grupėje; vėliau vietoje ieškovo deleguoto nario kitoje darbo grupėje atsirado ieškovo atstovė; Sveikatos apsaugos ministrė neįtraukė visų atsakovo deleguotų narių į darbo grupę, o įtraukė ieškovo atstovę kaip kitos asociacijos atstovę; ieškovo atstovė išsireikalavo pas atsakovą ją paskirti į kitą komisiją, nors buvo numatytas kitas narys; ieškovo atstovė neatsiliepinėja į siunčiamu laiškus, naudojasi gaunama informacija ir siekia kontroliuoti atsakovo veiklą. Šie byloje surinkti įrodymai neįrodo ieškovo pašalinimo pagrindų, jog ieškovas sąmoningai pažeidinėjo įstatus ir savo veikla kompromitavo atsakovą, todėl darytina išvada, jog atsakovo priimtas sprendimas yra nepagrįstas.

Dėl ieškinio senaties.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog atsakovas apie 2015 m. gegužės 15 d. vykusį pakartotinį visuotinį narių susirinkimą žinojo, bet jame nedalyvavo. Pranešimas apie priimtą sprendimą dėl atsakovo pašalinimo buvo išsiųstas registruota pašto siunta ieškovo registruotos buveinės adresu Santariškių g. 2, Vilnius, ir šiuo adresu buvo įteiktas 2015 m. birželio 9 d.

CK 1.125 straipsnio 4 dalis bei CK 2.82 straipsnio 4 dalis numato, jog ieškiniams dėl juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais yra taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą.

Atsakovas prašė teismo taikyti ieškinio senatį. Ieškovas nesutiko, jog buvo praleistas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, nes apie ginčijamą sprendimą sužinojo tik 2016 m. sausio 5 d. gavęs persiųstą elektroninį laišką, todėl į teismą kreipėsi nepraleidęs ieškinio senaties.

Byloje esančiame J. L. paaiškinime nurodoma, jog ieškovui siųstas laiškas buvo gautas ir perduotas pagal susitarimą L. K.. Byloje esančiame L. K. rašytiniame paaiškinime nurodoma, jog tarp ieškovo ir VŠĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos“ yra sudarytas susitarimas dėl korespondencijos perdavimo, 2015 m. birželio 9 d. ir vėliau nebuvo gauta ieškovui adresuotų laiškų. Šie įrodymai pagrindžia, jog ieškovui adresuotas ir registruotos buveinės įteiktas laiškas faktiškai nepasiekė ieškovo. Šios aplinkybės ir byloje esančių 2015 m. liepos 1 d., 2015 m. gruodžio 10 d. ieškovo vadovės surašytų elektroninių laiškų turinys leidžia daryti išvadą, jog ieškovas apie priimta sprendimą dėl jo pašalinimo iš atsakovo narių nežino iki 2015 m. gruodžio 10 d., todėl teismas laiko įrodyta, jog apie šioje byloje skundžiamą sprendimą ieškovas sužinojo tik 2016 m. sausio 5 d. gavęs persiųstą elektroninį laišką.

Ieškinio senaties termino pradžia nustatoma ne tik pagal subjektyvų kriterijų – asmuo sužinojo, bet ir pagal objektyvų kriterijų – asmuo turėjo sužinoti. Teismas įvertinęs anksčiau nustatytas faktines aplinkybes daro išvadą, jog ieškovas būdamas apdairus ir rūpestingas apie skundžiamą sprendimą turėjo sužinoti 2015 m. birželio 9 d. kai jo registruotos buveinės adresu buvo įteiktas pranešimas apie priimtą sprendimą dėl jo pašalinimo iš narių. Ieškovo sukurta korespondencijos perdavimo sistema, kai vienas asmuo korespondenciją perduoda kitam, o pastarasis perduoda ieškovui, nagrinėjamu atveju sąlygojo, jog korespondencija pasimetė ir nepasiekė ieškovo ir už tai kilusias neigiamas pasekmes turi prisiimti pats ieškovas. Pažymėtina ir tai, jog informacijos išsiuntimas ieškovo registruotos buveinės adresu laikytinas tinkamu susirašinėjimu su ieškovu, nes ieškovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė, jog atsakovui buvo aiškiai nurodęs kitaip (CK 2.49 straipsnio 3 dalis). Atsakovo išsiųstas ir įteiktas laiškas ieškovo registruotos buveinės adresu, nesudarė prielaidų atsakovui ieškoti kitų ieškovo buveinės adresų jo nuodytuose internetinėse svetainėse.

Ieškovas žinodamas apie 2015 m. gegužės 15 d. sušauktą pakartotinį visuotinį narių susirinkimą, kuriame jis nedalyvavo, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo pats pasidomėti kokie buvo priimti sprendimai ir tokiu būdu būtų sužinojęs apie šioje byloje skundžiamą sprendimą. Savo domėjimąsi priimtais sprendimais ieškovas grindė 2015 m. liepos 1 d. surašytu elektroniniu laišku, bet iš šio laiško turinio matyti, jog jame nurodomas susirūpinimas dėl kito atsakovo nario pašalinimo, nurodoma, jog nebuvo gautas praeito visuotinio narių susirinkimo protokolas, siūloma surengti neeilinį visuotinį susirinkimą, bet nėra reiškiamas aiškus ir konkretus prašymas pateikti 2015 m. gegužės 15 d. vykusio visuotinio narių susirinkimo protokolą.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai G. Ž., D. Ž., D. T. ir G. P. patirtino, jog iš atsakovo beveik kas mėnesį buvo gaunami elektroniniai laiškai. Šios faktinės aplinkybės taip pat pagrindžia, jog ieškovas būdamas rūpestingu ir apdairiu nuo 2015 m. gegužės 15 d. negaudamas iš atsakovo jokių elektroninių laiškų, turėjo pasidomėti kodėl jam nesiunčiami atsakovo elektroniniai laiškai ir taip būtų sužinojęs apie šioje byloje skundžiamą sprendimą.

Visos šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados leidžia teigti, jog ieškovas apie ieškiniu skundžiamą atsakovo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimą turėjo sužinoti 2015 m. birželio 9 d., todėl kadangi ieškovas ieškovui ieškinį pateikė tik 2016 m. kovo 6 d., t.y. suėjus beveik 9 mėnesiams, o atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, tai laikytina, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ir ieškinys pritaikius ieškinio senatį atmetamas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, CK 1.131 straipsnio 1 d.).

Anksčiau nustatytos faktinės aplinkybės, leidžia daryti išvadą, jog ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl ieškovo kaltės ir nėra jokių svarbių priežasčių jį pagal ieškovo prašymą atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, o atsakovas teismui nepataikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias prašė priteisti, tai iš atsakovo nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Byloje susidarė 0,74 eurų pašto išlaidos. Kadangi šios išlaidos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, jos nepriteisiamos iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.