Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-1239-309-2013

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-12-23
Bylos Nr.: 1A-1239-309-2013
Teisminio proceso Nr.: 1-51-1-00219-2011-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Vaclovas Iždonas, Raimundas Jurgaitis
Nuteistasis: E. K., A. R., A. V., A.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-1239-309/2013Teisminio proceso Nr. 1-51-1-00219-2011-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1; 1.2.14.5.1; 2.1.7.4; 2.4.2.1; 2.4.7. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teisėjų Vaclovo Iždono, Raimundo Jurgaičio,sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Kaučikienei,nuteistojo E. K. gynėjui advokatui Žilvinui Astrauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (B. B. M. epizodas) – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (A. Z. epizodas) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo principu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo principu, subendrinta su 2012 m. birželio 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į atliktą bausmės laiką E. K. įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. birželio 7 d. iki 2013 m. rugsėjo 27 d. ir bausmė atlikta pagal 2012 m. birželio 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti A. R., A. V., A. Rs., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. nuteistas už tai, kad 2011 m. liepos 12 d., būdamas sulaikytas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, veikdamas kartu su A. R., taip pat buvusiu sulaikytu (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, bei A. V., A. R. paskambinus A. V. ir paprašius už atlygį nuvykti į (duomenys neskelbtini) paimti pinigus, jis telefonu pasakė A. V. adresą (duomenys neskelbtini), pasakė, kad duris atidarys senyvo amžiaus moteris ir nurodė A. V. nueiti nurodytu adresu, prisistatyti nuo giminaičio S. ir paimti pinigus, kurių 8000 litų, melagingai prisistatęs policijos pareigūnu ir pranešęs apie tariamai B. B. M. sūnaus padarytą avariją už sužalotai mergaitei perkamus vaistus, B. B. M. prašė 10.43 val. jai paskambinęs iš mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (IMEI (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje buvęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Apie 11.44 val. pas B. B. M., adresu (duomenys neskelbtini), E. K. nurodymu atėjęs A. V. pasakė, kad atvyko nuo S. ir paėmė iš jos 7500,00 litų, kuriuos, A. R. nurodymu, atidavė V. R., sau pasiimdamas 1200,00 litų. Taip E. K. apgaule savo, A. R. ir A. V. naudai įgijo svetimą turtą – B. B. M. priklausančius 7500,00 litų, padarydamas B. B. M. 7500,00 litų turtinę žalą.

E. K. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 19 d., apie 16.35 val., būdamas sulaikytas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, veikdamas kartu su A. R. ir A. V., telefonu bendraudamas su A. R. ir A. V., pasakė A. V. adresą (duomenys neskelbtini), nurodė A. V. nueiti nurodytu adresu, prisistatyti nuo J. ir paimti pinigus, kurių 35000 litų, melagingai prisistatęs policijos pareigūnu ir pranešęs apie tariamai A. Z. sūnaus padarytą avariją, kurioje sunkiai sužalota mergaitė, A. Z. prašė 16.19 val. jai paskambinęs iš mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (IMEI (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje buvęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Apie 16.35 val. pas A. Z., adresu (duomenys neskelbtini), A. R. ir E. K. nurodymu atėjęs A. V. paėmė iš jos 13000,00 litų, kuriuos perdavė lauke laukusiam A. R., taip E. K. savo, A. R. ir A. V. naudai apgaule įgijo svetimą turtą – A. Z. priklausančius 13000,00 litų, padarydamas A. Z. 13000,00 litų turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo jį išteisinti arba sušvelninti skirtą bausmę iki 10 metų laisvės atėmimo.

Skunde nurodo, kad teisėja jam skirdama bausmę pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301 straipsnį, kuriame numatyta, kad nuosprendis priimamas remiantis teisme išnagrinėtais įrodymais, kurių visuma, pasak apelianto įrodė, jog jis yra nekaltas. Nuteistojo vertinimu teisėja priimdama nuosprendį rėmėsi ne tik vidiniu įsitikinimu, bet ir savo kažkokiomis simpatijomis, antipatijomis, pažintimis ar draugystėmis. Nuosprendyje nurodė, kad jo kaltę patvirtina visuma surinktų įrodymų ir A. V. parodymai. Pasak nuteistojo, A. V. ir A. R. teismo posėdžio metu parodė, kad E. K. mato ir girdi pirmą kartą.

Nuteistojo vertinimu Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerų kratų protokolai įrodo, jog pas jį kameroje ne tik kamerų kratų metu, bet ir viso bausmės atlikimo metu pas jį niekada nebuvo rasta draudžiamų daiktų t.y. mobiliųjų telefonų, jų priedų ar SIM kortelių.

Nuteistojo teigimu fonoskopinės ekspertizės išvadoje nurodyta, jog užfiksuotas jo balsas, tačiau pateiktoje išvadoje nėra nei žodžio apie nusikaltimus, tame pokalbyje paprasčiausiai kalbėjosi su draugu.

Nuteistojo manymu jam skiriant bausmę, jis buvo diskriminuojamas, nes jam už 2 epizodus pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo skirta po 10 mėnesių laisvės atėmimo, subendrinus skirta 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, o jo bendrininkui taip pat charakterizuojamam, už 2 tapačius epizodus skirta po 5 mėnesius laisvės atėmimo, o už dar 3 epizodus pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį skirta bausmė 1 metai 7 mėnesiai.

Nuteistasis teigia, kad jo vidiniu įsitikinimu jis turėjo gauti po 5 mėnesius laisvės atėmimo, nes įstatymai visiems lygūs.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo E. K. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo E. K. kaltė padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir pirmosios instancijos teisme įvertintais įrodymais. Pakruojo rajono apylinkės teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, jo įvykdytų nusikalstamų veikų juridinės kvalifikacijos, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso normas. Šioje baudžiamojoje byloje esminių BPK pažeidimų dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikacijos nenustatyta. Apeliacinis teismas skundžiamą nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

BK 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, reiškiančios, jog pagal BK atsako asmuo, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, atitinkančią baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Šių nuostatų įgyvendinimas ir atsakomybė už kaltai padarytą veiką nustatymo procesas reglamentuojamas konkrečiomis BPK normomis, kurių laikymasis lemia teisingų sprendimų priėmimą, kaltinamo asmens teisių užtikrinimą. Teisingumo vykdymas – išimtinė teismo kompetencija (BPK 6 straipsnis). Todėl teismo procesas ir teismų sprendimų priėmimas yra reglamentuojamas taisyklėmis, nurodytomis BPK normose.

Pažymėtina, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Pažymima, jog įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Ta aplinkybė, kad bylos įrodymai buvo įvertinti ne taip, kaip pageidavo nuteistasis t. y. vadovaujasi tik jam palankiais įrodymais, juos vienpusiškai, atskirai ir selektyviai analizuoja, jų nesieja tarpusavyje su kitais objektyviais bylos duomenimis, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės bei nepatvirtina, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi savo kažkokiomis simpatijomis, antipatijomis, pažintimis ar draugystėmis, todėl tai deklaratyvūs teiginiai, neparemti teisiniais argumentais, pagrindžiančiais teiginių dėl netinkamo įstatymo taikymo.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis savo forma bei turiniu atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo jį išteisinti, nes jis nusikalstamų veikų nepadarė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Be to, kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Nagrinėjamojoje byloje E. K. nuteistas už tai, kad 2011 m. liepos 12 d., būdamas sulaikytas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, veikdamas kartu su A. R., taip pat buvusiu sulaikytu (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, bei A. V., A. R. paskambinus A. V. ir paprašius už atlygį nuvykti į (duomenys neskelbtini) paimti pinigus, jis telefonu pasakė A. V. adresą, pasakė, kad duris atidarys senyvo amžiaus moteris ir nurodė A. V. nueiti nurodytu adresu, prisistatyti nuo giminaičio S. ir paimti pinigus, kurių 8000 litų, melagingai prisistatęs policijos pareigūnu ir pranešęs apie tariamai B. B. M. sūnaus padarytą avariją už sužalotai mergaitei perkamus vaistus, B. B. M. prašė 10.43 val. jai paskambinęs iš mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (IMEI (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje buvęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Apie 11.44 val. pas B. B. M., E. K. nurodymu atėjęs A. V. pasakė, kad atvyko nuo S. ir paėmė iš jos 7500,00 litų, kuriuos, A. R. nurodymu, atidavė V. R., sau pasiimdamas 1200,00 litų. Taip E. K. apgaule savo, A. R. ir A. V. naudai įgijo svetimą turtą – B. B. M. priklausančius 7500,00 litų, padarydamas B. B. M. 7500,00 litų turtinę žalą.

E. K. taip pat nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 19 d., apie 16.35 val., būdamas sulaikytas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, veikdamas kartu su A. R. ir A. V., telefonu bendraudamas su A. R. ir A. V., pasakė A. V. adresą, nurodė A. V. nueiti nurodytu adresu, prisistatyti nuo J. ir paimti pinigus, melagingai prisistatęs policijos pareigūnu ir pranešęs apie tariamai A. Z. sūnaus padarytą avariją, kurioje sunkiai sužalota mergaitė, A. Z. prašė 16.19 val. jai paskambinęs iš mobilaus telefono (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje buvęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Apie 16.35 val. pas A. Z., A. R. ir E. K. nurodymu atėjęs A. V. paėmė iš jos 13000,00 litų, kuriuos perdavė lauke laukusiam A. R., taip E. K. savo, A. R. ir A. V. naudai apgaule įgijo svetimą turtą – A. Z. priklausančius 13000,00 litų, padarydamas A. Z. 13000,00 litų turtinę žalą.

Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Kvalifikuojant kaltininko veikas kaip sukčiavimą, būtina nustatyti, koks konkretus objektyvusis sukčiavimo požymis labiausiai atitinka kaltininko padarytą veiką (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-112/2012).

Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-161/2013, 2K-7-322/2013).

Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo, arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo, aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-620/2010, 2K-7-322/2013).

Pakruojo rajono apylinkės teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumą pagrįstai nustatė, kad E. K. veikdamas bendrininkų grupėje su A. R. ir A. V. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule įgijo svetimą turtą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas kruopščiai analizuodamas ir sugretinęs visus faktinius duomenis, tai: nuteistojo A. V. parodymai, liudytojos V. R. parodymai, asmens parodymo atpažinti protokolas (1 t., 24-25 b. l.), B. B. M. pokalbių išklotinės (1 t., 33; 42-43 b. l ), A. Z. pokalbių išklotinės (2 t., 87 b. l. ), parodymų patikrinimo vietoje protokolai su foto lentelėmis (5 t., 224-227, 234-237, 247-250 b. l.), 2013-05-06 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., 236-246 b. l.), tarnybiniai pranešimai (1t., 46, 127 b. l), kratos protokolas su foto lentelėmis (1 t., 139-147, 163 b. l.), kratos protokolas su foto lentelėmis (1 t., 152-157, 163 b. l), (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus raštas su priedais (2 t., 125-132 b. l.), telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas ir banko išklotinės (1 t., 64-66 b. l., 2 t., 178, 188 b. l.), 2013-07-16 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (7 t., 3-15 b. l.), kurie tinkamai atskleidė nuteistojo E. K. nusikalstamų veikų subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, t. y. kad, veikdami bendrininkų grupėje, telefonu skambino garbaus amžiaus nukentėjusiosioms B. B. M. ir A. Z., melagingai pranešdavo apie B. B. M. ir A. Z. sūnų tariamai padarytas avarijas, kurių metu buvo sužaloti žmonės, reikalaudavo pinigų, kurie reikalingi atlyginti tariamai padarytą žalą avarijos metu nukentėjusiems asmenims, bei kad nebūtų keliama baudžiamoji byla ir taip neteisėtai apgaule įgydavo svetimą turtą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad A. V. ir A. R. teismo posėdžio metu parodė, jog E. K. mato ir girdi pirmą kartą. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistasis A. R. nurodė, jog su E. K. buvo vienoje kameroje (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, naudodavosi vienu mobiliojo telefono aparatu pasiskolintu iš kitos kameros, kuriuo skambindavo A. V. (7 t., 98 b. l.). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis A. V. parodė, kad nors pradžioje teigė, jog E. K. nepažinojo, tačiau vėliau parodė, kad A. R. jį (E. K.) buvo pristatęs „(duomenys neskelbtini)“, o jo pavardę sužinojo banke, kai siuntė pinigus į E. K. sąskaitą (7 t., 99 b.l.). Pats E. K. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme parodė, kad su A. R. buvo vienoje (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus kameroje (7 t., 100 b. l.). Taigi šie nuteistųjų parodymai, paneigia minėtus apeliacinio skundo argumentus.

Nuteistojo teigimu viso bausmės atlikimo metu pas jį niekada nebuvo rasta draudžiamų daiktų t. y. mobiliųjų telefonų, jų priedų ar SIM kortelių. Šiuos nuteistojo argumentus paneigia 2011 m. spalio 25 d. Kratos protokole užfiksuoti duomenys, kad kratos metu (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), E. K. priklausančiame sportiniame krepšyje buvusiame nuotraukų albume buvo rasta SIM kortelė, o palubėje esančiame šviestuve rastas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ (1 t. 139-146 b. l.).

Pasak nuteistojo fonoskopinės ekspertizės išvadoje nurodyta, jog užfiksuotas jo balsas, tačiau pateiktoje išvadoje nėra nei žodžio apie nusikaltimus, tame pokalbyje paprasčiausiai kalbėjosi su draugu. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, neturi pagrindo abejoti ekspertizės išvadoje konstatuotomis aplinkybėmis ir tuo, jog telefoninio pokalbio metu kalbėjo nuteistasis E. K. apie daromas nusikalstamas veikas, kadangi šiuos duomenis patvirtina kiti byloje surinkti duomenys (nukentėjusiųjų, nuteistojo A. V. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, pokalbių išklotinės, banko sąskaitų išrašai ir kt.).

Nuteistasis E. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam skiriant bausmę, jis buvo diskriminuojamas, nes jam už 2 epizodus pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo skirta po 10 mėnesių laisvės atėmimo, subendrinus skirta 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, o bendrininkui už 2 tapačius epizodus skirta po 5 mėnesius laisvės atėmimo, o už dar 3 epizodus pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį skirta bausmė 1 metai 7 mėnesiai.

Nuteistasis teigia, kad jo vidiniu įsitikinimu jis turėjo gauti po 5 mėnesius laisvės atėmimo, nes įstatymai visiems lygūs.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. K. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė dvi nesunkias nusikalstamas veikas (BK 11 straipsnio 3 dalis), neatlygino nukentėjusiosioms nusikaltimais padarytos žalos, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės teigiamos įtakos jam nedaro, nuolat linkęs nusikalsti, nedirba, anksčiau teistas 14 kartų, už veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, yra recidyvistas. Pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, Pakruojo rajono teismas atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų (BK 54 straipsnio 2 dalis), E. K. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, jos švelninti nėra pagrindo, ji užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Zigmas KavaliauskasTeisėjai Vaclovas IždonasRaimundas Jurgaitis