Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. Ž. ir trečiojo asmens S. Ž. firmos „Infosta“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-582-841/2018.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. 2018 m. liepos 31 d. teismui buvo pateiktas atsakovo S. Ž. ir trečiojo asmens S. Ž. firmos „Infosta“ prašymas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Prašyme nurodyta, jog dėl pasikeitusių sąlygų taikytos laikinosios apsaugos priemonės tapo neproporcingos, neteisingos ir neprotingos, nepagrįstai suvaržančios jų teises ir interesus. Pažymėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių objektas (automobilis) nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, jis buvo įgytas komercinei – ūkinei veiklai vykdyti, siekti pelno, tačiau automobilį nepagrįstai perdavus ieškovei, trečiasis asmuo neturi galimybės juo naudotis ir vykdyti veiklą. Taip pat nurodyta, kad ieškovės valdymo metu transporto priemonė buvo apgadinta, nusidėvėjo, buvo sumažinta jo vertė. Atsakovas akcentavo, jog sutinka ieškovei perduoti laikinai naudotis automobilį „Audi 80“, kuris yra techniškai tvarkingas, saugus, apdraustas ir tinkamas eksploatavimui, tad pakeitus laikinųjų apsaugos priemonių objektą, nebus pažeisti nei nepilnamečių vaikų, nei ieškovės, nei atsakovo interesai, taip pat bus nutrauktas nepagrįstas trečiojo asmens teisių suvaržymas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Skųsdami pirmosios instancijos teismo nutartį atsakovas S. Ž. ir trečiasis asmuo S. Ž. firma „Infosta“ prašo teismo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, susijusias su sutuoktinių turto priskyrimu bendrajai jungtinei nuosavybei.

7.2. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai suabejojo automobilio „Audi 80“ teisės aktų nustatyta tvarka patikrinta technine būkle, saugumu ir galimybėmis jį naudoti, nesant tai patvirtinančių jokių įrodymų.

8. I. Ž. Ž., atsilipdama į atskirąjį skundą, prašė jį atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismo argumentai dėl šalių turto, valdomo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra visiškai pagrįsti; jog teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo metu ieškovės naudojamas automobilis „Škoda Superb“ yra saugesnis, techniškai tvarkingesnis ir ekonomiškesnis nei atsakovo siūlomas „Audi 80“; kad automobilis yra būtinas vaikų poreikiams tenkinti; kad automobilio „Škoda Superb“ apgadinimai yra nežymūs ir tai netrukdo jo eksploatuoti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

9. Nagrinėjamu atveju apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui papildomus dokumentus, kurie nebuvo pateikti ir analizuoti pirmosios instancijos teismo priimant skundžiamą procesinį sprendimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad šiuo atveju nėra kliūčių apeliantų įrodymams (duomenims apie S. Ž. firmą „Infosta“, duomenims apie automobilį „Škoda Superb“ bei jo remontą) priimti ir įvertinti.

Atsakovo ir trečiojo asmens (apeliantų) atskirasis skundas atmestinas.

10. Nagrinėjant atskirąjį skundą, analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl faktinių nagrinėjamo klausimo aplinkybių

11. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartimi nagrinėjamojo byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – teismas tenkino ieškovės Ž. Ž. ieškinyje pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir įpareigojo atsakovą S. Ž. netrukdyti ieškovei Ž. Ž. naudotis individualiai įmonei S. Ž. firmos „Infosta“ vardu registruotu automobiliu „Škoda Superb“, automobilį perduodant naudotis ieškovei Ž. Ž..

12. Ši nutartis buvo apskųsta. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo skundą, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties dalį dėl minėto ieškovės prašymo paliko nepakeistą. Teismas vertino, jog ieškovės nurodytos aplinkybės (dėl to, kad visą santuokoje įgytą turtą ieškovė paliko atsakovui, pasiimdama tik automobilį, kuriuo į mokyklą bei popamokinio lavinimo būrelius vežioja vaikus) patvirtina būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir taip užtikrinti laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą bei apsaugoti turtinius ieškovės interesus.

13. Taip pat nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje 2017 m. liepos 7 d. buvo pateiktas trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais S. Ž. firmos „Infosta“ ieškinys dėl kilnojamųjų daiktų išreikalavimo, kuriuo trečiasis asmuo (be kitų reikalavimų) prašė teismo pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti Ž. Ž. naudoti ir valdyti automobilį „Škoda Superb“ bei perduoti automobilį saugoti S. Ž. firmos „Infosta“ pasirinktam antstoliui. Trečiasis asmuo, reikšdamas tokio pobūdžio prašymą, nurodė, kad ieškovė dėl savo kaltės sukėlė autoįvykį ir automobilį apgadino; apie apgadinimą nepranešė; nors automobilį suremontavo, bet trečiajam asmeniui padarė žalos, kadangi suremontuoto automobilio vertė yra mažesnė nei nedaužto automobilio. Prašyme trečiasis asmuo akcentavo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, yra grėsmė, jog trečiajam asmeniui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, kadangi ieškovė ginčo turto nesaugoja ir tyčia jį gadina, netausoja padangų, nekeičia tepalų, filtrų ir kitų besidėvinčių detalių, nesilaiko pirkimo – pardavimo metu privalomų automobiliui skirtų reikalavimų, o ateityje gali ginčo turtą nepataisomai sugadinti ir/arba ženkliai sumažinti jo vertę.

14. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino. Teismas nurodė, jog trečiojo asmens prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytos aplinkybės dėl automobilio vertės sumažėjimo, žalos trečiajam asmeniui padarymo nėra svarios ir pakankamos prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti. Teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga priemonė, pažeisianti ieškovės bei jos nepilnamečių vaikų interesus, sukelsianti nepamatuotų sunkumų tenkinti tiek pačios ieškovės, tiek jos nepilnamečių vaikų kasdienius poreikius. Teismas akcentavo, kad automobilio vertės sumažėjimo klausimas gali būti keliamas ir sprendžiamas nagrinėjant bylą bei priimant galutinį procesinį sprendimą.

15. Pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais skundė. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. spalio 17 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei automobilis yra būtinas vaikų poreikiams tenkinti.

Dėl ginčo esmės

16. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas sprendimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis).

17. Teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Minėtos normos pagrindu gali būti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis, bet ir mastas. Taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias teisės normas yra užtikrinama abiejų bylos šalių teisių apsauga: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, o jeigu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, jis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti, kokie padariniai kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir kokie padariniai kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Be to, visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017; 2018 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-348-943/2018).

18. Nagrinėjamoje byloje apeliantai prašė pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių objektą – pakeisti automobilį „Škoda Superb“ į automobilį „Audo 80“ ir įpareigoti atsakovą S. Ž. netrukdyti ieškovei Ž. Ž. naudotis atsakovui S. Ž. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Audi 80“, automobilį perduodant naudotis ieškovei Ž. Ž..

19. Teisės normose numatyta, kad prašymas pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemone kita turi būti pagrįstas ir motyvuotas. Nagrinėjamu atveju atsakovas bei trečiasis asmuo (apeliantai) savo prašymą pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones grindė faktu, jog ieškovės valdymo metu transporto priemonė („Škoda Superb“) buvo apgadinta bei kitaip nusidėvėjo, buvo sumažinta jos vertė; kad automobilis galimai yra techniškai netvarkingas ir nesaugus; kad yra neproporcingai suvaržomi trečiojo asmens interesai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad argumentai dėl automobilio apgadinimo, jo vertės sumažėjimo jau buvo nagrinėti ir dėl jų pasisakyta dar Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje, kurioje teismas nurodė, kad aplinkybės dėl automobilio vertės sumažėjimo, žalos trečiajam asmeniui padarymo nėra svarios ir pakankamos prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti. Taip pat akcentuotina, kad prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodydami nepagrįstą trečiojo asmens teisių suvaržymą, apeliantai nepateikė teismui jokių tai patvirtinančių argumentų ar įrodymų, ir kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas – nepagrindė tokio prašymo būtinumo. Kaip matyti iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, atsakovas turi dar ne vieną automobilį, kurie gali būti naudojami įmonės veikloje. Prašyme atsakovas nurodė, kad sutinka perduoti ieškovei kitą automobilį ir netrukdyti juo naudotis tol, kol bus išnagrinėta byla ir priimtas sprendimas.

20. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą atsakovo prašymą ir spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nagrinėjamu atveju vertino, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Teismas visiškai pagrįstai pasisakė, kad pakeitus taikytas laikinąsias apsaugos priemones (pakeitus jų objektą iš naujesnio į gerokai senesnį), būtų akivaizdžiai pažeisti nepilnamečių vaikų bei ieškovės interesai. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šeimos bylose yra maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus, kol bus išspręstas bylos šalių ginčas iš esmės, garantuoti, kad būtinos nepilnamečio vaiko vystymuisi sąlygos ir bent minimalūs jo poreikiai būtų užtikrinti ir patenkinti viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, kad nebūtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai.

21. Teismas, įvertinęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju teismo taikytosiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra užtikrintas laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, apsaugantis nepilnamečių vaikų, taip pat ir ieškovės interesus, o apeliantų keliamas klausimas dėl automobilio pripažinimo/nepripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus galutinį procesinį sprendimą.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas įvertino ir išanalizavo visas bylai reikšmingas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, šalių išsakytas pozicijas, atsižvelgė į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos principą, tinkamai vadovavosi teisės normomis, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos priemonių institutą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurį keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsnio, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.