Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-107-991/2018

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-04-04
Bylos Nr.: e2-107-991/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-13957-2016-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Neringa Ruibytė-Karimžanova
Ieškovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Urbo slėnis“
Advokatai: Laura Daumantaitė, Lina Šimė, Vytautas Breimelis

Kategorijos

2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris

Civilinė byla Nr. e2-107-991/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13957-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.; 2.1.5.1.1.;2.6.16.8.; 3.1.7.6.; 3.1.18.6.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova,

sekretoriaujant Dovilei Radžienei, Renatai Garuolienei, Vitai Girdvainienei, Erikai Žigalovaitei,

dalyvaujant ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams Vilijai Jonikaitei, Virginijai Vermontaitei, Vidui Gackui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Urbo slėnis“ atstovams advokatei Laurai Daumantaitei ir advokato padėjėjui Vytautui Breimeliui,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškus reikalavimus, Neringos miesto savivaldybės atstovei advokatei Linai Šimei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Urbo slėnis“ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Neringos miesto savivaldybė, Biudžetinė įstaiga Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Urbo slėnis“ priešieškinį ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Neringos miesto savivaldybė, Biudžetinė įstaiga Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2005-03-23 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą Nr. 13.6-1077 „Dėl valstybinės žemės sklypo G.D. (duomenys neskelbtini) Nidos gyvenvietėje Neringos mieste įregistravimo ir nuomos“, pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2005-04-04 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2005-0065, įpareigoti atsakovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo jėgomis ir lėšomis pašalinti pastatą – sargo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitą inžinerinį statinį – antžeminę automobilių saugyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Neringoje.

Nurodė, kad detaliuoju planu, patvirtintu Neringos savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimu Nr. 150 „Dėl sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčiai dėl infrastruktūros plėtojimo“ buvo suprojektuotas valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. 2301/0001:740, esantis (duomenys neskelbtini), Neringa, kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas ir pobūdis - rekreacinė teritorija, autokempingui įrengti ir eksploatuoti. 2005-04-04 tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, ir UAB „Astmaris“ buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N23/2005-0065, pagal kurią buvo išnuomota 0,2573 ha dalis minėto žemės sklypo, esamiems statiniams, tai yra pastatui – sargo nameliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui – sargo nameliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitam inžineriniam statiniai – kiemo aikštelei (mašinų stovėjimo aikštelei S-1207 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitam inžineriniam statiniui – kiemo aikštelei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti. Nuomos sutartimi buvo išnuomotas minėtas žemės sklypas, kurio naudojimo būdas rekreacinės teritorijos, statiniams eksploatuoti. UAB „Astmaris“ 2005-11-08 valstybinės žemės sklype esančius statinius pardavė atsakovei.

Ieškovė pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Nagrinėjamu atveju yra abi sąlygos, numatytos CK 1.80 straipsnyje, leidžiančios 2005-04-04 nuomos sutartį pripažinti negaliojančia.

Paaiškino, kad ginčijamos nuomos sutarties sudarymo metu galiojusioje CK 6.551 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau ir Žemės įstatymo) redakcijoje, galiojusioje nuomos sutarties sudarymo metu, 9 straipsnio 6 dalyje buvo numatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį. Detali valstybinės žemės nuomos tvarka nustatyta Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau ir Taisyklės), kurių 28 punktas taip pat atkartoja išvardintų teisės aktų nuostatas. Be to, Taisyklėse nustatyta, kad išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (Taisyklių 28.1 papunktis); žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas žemės sklype esantiems statiniams ar įrengimams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį (Taisyklių 30.11 papunktis).

Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2005-01-30 iki 2005-08-03), 20 punkte nurodyta, kad kitos paskirties žemės sklypai, kurių naudojimo būdas rekreacinės teritorijos, skirti paplūdimiams, stovyklavietėms, apžvalgos aikštelėms, turistinėms ir sporto trasoms ir kitiems objektams, kurie reikalingi gyventojų trumpalaikiam poilsiui organizuoti (paplūdimiai, stovyklavietės, apžvalgos aikštelės, turistinės ir sporto trasos, gelbėjimo stotys, laikini pastatai šiems objektams aptarnauti). Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 19 punkte apibrėžtas kitos paskirties inžinerinės infrastruktūros teritorijos būdas, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos pobūdis, kuris detalizuoja nustatyto pobūdžio turinį, t. y. apibrėžia, kad šiam pobūdžiui priskiriami žemės sklypai, kuriuose yra esamos arba numatomos statyti autobusų ir geležinkelio stotys, oro uostai ir aerodromai, jūros ir vidaus vandenų uostai ir prieplaukos, automobilių saugyklos (garažai, automobilių stovėjimo aikštelės), ryšių (telekomunikacijų) linijos, inžinerinių sistemų maitinimo šaltinių statiniai ir įrenginiai (transformatorinės, boilerinės ir kiti panašios paskirties statiniai). Statybos techniniame reglamente STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtintame 2003-06-11 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojamą paskirtį“ patvirtinimo“, 9 dalies 13 punkte numatyta, kad aikštelė pagal naudojimo paskirtį yra priskiriama prie kitų inžinerinių statinių, neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kuris tarnauja pagrindiniam daiktui.

Šalies argumentai

Ieškovė teigė, kad, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, nagrinėjamu atveju žemės sklypas, kuriame yra atsakovės statiniai, galėjo būti suformuotas ir išnuomotas tik paplūdimiams, stovyklavietėms, apžvalgos aikštelėms, turistinėms, sporto trasoms ir kitiems objektams, reikalingiems gyventojų trumpalaikiui poilsiui organizuoti, eksploatuoti. Pagal teisės aktus, reglamentuojančius disponavimą valstybine žeme, valstybinę žemę galima išnuomoti tik statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą paskirtį, tad šiuo atveju atsakovei priklausiančių statinių paskirtis nesuderinama su žemės sklypo naudojimo būdu, neatitiko numatyto teritorijos panaudojimo būdo, todėl nuomos sutartis negalėjo būti sudaryta.

Ieškovės teigimu, vadovaujantis CK 4.105 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir teismų praktika, praradus teisę naudotis žemės sklypu, turi būti taikomos teisės naudotis žemės sklypu praradimo pasekmės, kurių sąrašas yra baigtinis, t. y. asmeniui gali būti suteikiama teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu, o šios teisės nesuteikus, asmuo turi žemės sklype esančius statinius arba nusikelti, arba nusigriauti. Teismui tenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir neįpareigojus atsakovės nusikelti ar nusigriauti jai priklausančių statinių, susidarytų ydinga situacija, nes asmuo, neturintis teisinio pagrindo naudotis valstybine žeme, įgytų teisę laikyti žemės sklype jam priklausantį turtą. Žemės sklypuose esant atsakovės statiniams, ieškovė negali tinkamai disponuoti valstybine žeme, t. y. negali, vykdydama jai priskirtas funkcijas, teisės aktų nustatyta tvarka perleisti žemės sklypo kitiems asmenims, kadangi šis valstybinės žemės sklypas yra apsunkintas dėl juose esančio atsakovei priklausančio turto, todėl netinkamas ūkinei komercinei veiklai vykdyti.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pažymėjo, kad reikalavimui ginčyti nuomos sutartis turi būti taikomas CK 1.125 straipsnyje nustatytas dešimties metų bendrasis ieškinio senaties terminas, o reikalavimui panaikinti administracinius aktus turėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir ABTĮ) 33 straipsnyje įtvirtintas vieno mėnesio procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra praleidusi tiek ABTĮ 33 straipsnyje įtvirtintą vieno mėnesio procesinį teisės kreiptis į teismą terminą 2005-03-23 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą Nr. 13.6¬1077 skųsti, tiek ir CK 1.125 straipsnyje nustatytą dešimties metų bendrąjį ieškinio senaties terminą 2005-04-04 valstybinės žemės nuomos sutarčiai Nr. N23/2005-0065 ginčyti, todėl atsakovė prašo taikyti senatį ir šiuo pagrindu ieškovės patikslintą ieškinį atmesti. Be to, ieškovė prašo įpareigoti atsakovę nusikelti statinius, kurių statyba pradėta 1981 metais, o užbaigta 1994 metais. Pastatas - sargo namelis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pradėtas ir užbaigtas statyti 1981 metais, pastatas - poilsio pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pradėtas statyti 1992 metais, o užbaigtas 1994, kitas inžinerinis statinys - antžeminė automobilių saugykla, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pradėtas ir užbaigtas statyti 1981 metais.

Atsakovė paaiškino, kad nuosavybės teise valdomų statinių ar įrenginių tiesioginė paskirtis lemia tik naujai formuojamo valstybinės žemės sklypo dydį, tačiau teisės aktai nieko nepasisako dėl naujai suformuoto žemės sklypo tikslinės naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio. Tai reiškia, jog valstybė ar jos įgaliotas subjektas, vadovaudamasis teritorijos planavimo dokumentais, turi teisę pats nuspręsti kokios tikslinės naudojimo paskirties, būdo ar pobūdžio žemės sklypą suformuoti, o esamų žemės sklype statinių savininko teises toks sprendimas įtakota tik ta dalimi, kad norėdamas atlikti statinių rekonstrukciją, pertvarkymą ir vykdyti juose kitą, nei esama veikla, jis privalės vadovautis naujai suformuotam žemės sklypui keliamais reikalavimais. Iki to, statinių savininkas turi aiškią ir neginčijama teisę savo statinius su jiems priskirtu ir suformuotu žemės sklypu naudoti pagal viešajame registre įtvirtintą jų naudojimo paskirtį, kuri kaip jau minėta yra nustatoma valstybės institucijų iniciatyva. Be to, ieškovė neginčija ir neprašo pripažinti negaliojančiu 2002-09-16 Neringos savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 150 „Dėl sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčiai dėl infrastruktūros plėtojimo", kuriuo buvo suprojektuotas naujas valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, ir nustatyta šio žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - kitos paskirties žemė, naudojimo būdas ir pobūdis – rekreacinė teritorija, autokempingui įrengti ir eksploatuoti, todėl žvelgiant į teisinę situaciją 2005-04-04 dienai, kada buvo sudaryta ginčijama nuomos sutartis, akivaizdu, kad šis detalusis planas galiotų net ir nuomos sutartį pripažinus niekine, kas reikštų, jog žemės sklypas vis tiek būtų suformuotas atsakovei priklausančių statinių naudojimui ir valstybė turėtų prievolę spręsti klausimą dėl naudojimo pagrindo.

Atsakovės teigimu, tiek sargo nameliai, tiek prie jų pastatytos automobilių stovėjimo aikštelės buvo skirtos rekreaciniams žmonių poreikiams tenkinti, kadangi yra reikalingos autokempingo paslaugoms teikti, kuri reiškia veiklą susijusią su žmonių poilsiu transporto priemonėse ar greta jų. Tokių autokempingo aikštelių poreikis Nidos mieste buvo ir yra ypatingas svarbus ir reikalingas, kad užtikrinti didelio turistų srauto vasarą aptarnavimą ir žmonių galėjimą poilsiauti šiame mieste. Atsakovė, dėl objektyvių biurokratinių priežasčių negalėdama plėtoti ir vystyti autokempingo veiklos 2006-2013 metais, visą šį laiką ir iki dabar, autokempingo aikštelę naudojo teikdama epizodines autokempingo paslaugas Nidos poilsiautojams.

Atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškovės teiginiais, jog valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas dėl statinių, neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurių eksploatavimui imperatyvūs teisės aktai draudžia išnuomoti be aukciono valstybinę žemę. Nagrinėjamu atveju atsakovei priklauso statinių kompleksas, susidedantis iš pastato – sargo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kito inžinerinio statinio – antžeminė automobilių stovėjimo saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuomos sutarties sudarymo metu galiojusios Statybos techniniame reglamente STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ redakcijos IX. Skyriaus „KITI STATINIAI" 9 dalies 13 punktas nustatė, kad „Kitos paskirties statiniai, kurių negalima priskirti prie jokių kitų šiame Reglamente išvardytų statinių grupių (pogrupių) (fortai, bunkeriai, šaudyklos, techniniai stebėjimo bokštai, sąvartynai, kasybos ir gavybos, atsinaujinančios energijos (vėjo, saulės ir kt.) jėgainių ir kiti statiniai) ar mišrios paskirties statiniai, kuriuose negalima išskirti pagrindinės paskirties iš keleto." Taigi, net ir sprendžiant, kad atsakovei priklausančios kiemo aikštelės (autokempingo aikštelės) gali būti priskiriamos prie Kitų statinių, tai dar nereiškia, kad jie neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo bei kad jie vien tarnauja pagrindiniam daiktui. Atsakovė pažymėjo, kad net ir vertinant visus jai nuosavybės teise priklausančius statinius atskirai/individualiai, tai yra, net ir kiemo aikšteles (mašinų stovėjimo aikšteles) atskiriant nuo pastato – sargo namelio ir pastato – poilsio pastato, akivaizdu, kad jos vis tiek turi būti vertinamos kaip turinčios aiškią funkcinę priklausomybę ir apibrėžtą naudojimą bei negali tarnauti jokiam kitam daiktui, o tik funkciškai susijusiems su ja statiniams.

Atsakovė nurodė ir tai, kad ieškovės pareikštu ieškiniu nėra ginamas joks viešasis interesas, o priešingai, pažeidžiami privatūs atsakovės interesai ir jos teisės į nuosavybę bei nesuvaržytą jos valdymą.

Atsakovė pažymėjo, kad CK 4.105 straipsnio 3 dalis nustato, jog, jeigu sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu dėl statinių savininko kaltės ir jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu, tai statinius jų savininkas gali nusikelti. Kai nukelti visų arba kai kurių statinių (jų dalių) neįmanoma, žemės sklypo savininko sutikimu neperkelti objektai gali būti perleidžiami trečiajam asmeniui arba žemės sklypo savininko ir statinių savininko susitarimu gali būti perleidžiami žemės sklypo savininkui, arba nugriaunami. Nei pradiniu, nei patikslintu ieškiniu ieškovė neįrodinėja atsakovės kaltės, priešingai, ieškovės reikalavimai dėl pripažinimo negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2005-03-23 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 13.6-1077 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Nidos gyvenvietėje Neringos mieste įregistravimo ir nuomos" ir 2005-04-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) grindžiami tuo, kad jie net negalėjo būti Klaipėdos apskrities viršininko priimti ir sudaryti. Tai yra, ieškovė, būdama Klaipėdos apskrities viršininko teisių ir pareigų perėmėja, iš esmės savo ieškinyje teigia, kad ji pati priėmė neteisėtą administracinį aktą bei jo pagrindu sudarė sutartį. Ieškovė pagal Žemės įstatymo nuostatas privalo spręsti ir priimti sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo nuomos, pardavimo, servituto nustatymo atsakovės statinių naudojimui ar kitokio būdo, kuris leistų teisėtus atsakovės statinius naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį.

Ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai, nesiūlant atsakovei kitokio žemės sklypo naudojimo pagrindo, nesiūlant rinkos kainas atitinkančios kompensacijos už statinių išpirkimą ir nenurodant nuosavybės iš atsakovės paėmimo būtinumo, akivaizdžiai pažeidžia ne tik CK 4.37, 4.39 ir 4.93 straipsnių reikalavimus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį bei jame įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą, tačiau ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas.

Šalies argumentai

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti ieškovę sudaryti terminuotą 0,2761 kv. m. valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini), Neringa, nuomos sutartį, leidžiant žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, nustatant nuomos terminą iki 2050-04-04.

Nurodė, kad atsakovės statiniai kaip nekilnojamieji daiktai atsirado daug anksčiau nei ieškovės patikėjimo teise valdomas žemės sklypas, kuris buvo suformuotas Neringos savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimu Nr. 150 „Dėl sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčiai dėl infrastruktūros plėtojimo", todėl teisės aktų nuostatos statinių savininko teises gina prioritetiškai prieš žemės sklypo savininko. Taigi ir fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais užstatyta valstybinė žemė turi būti išnuomojama ne aukciono būdu. Pažymėjo, kad atsakovės statiniai yra sukurti teisėtai, įregistruoti viešajame registre ir jokių pretenzijų dėl jų atsiradimo, stovėjimo ir eksploatavimo nuo pat statinių sukūrimo momento iki šiol žemės sklype šiuo pagrindu ieškovė nereiškia. Ieškovės pareigą išnuomoti žemės sklypą atsakovei patvirtina Taisyklių nuostatos, nustatančios, kad pagal Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti (2.2 punktas) bei kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos visais kitais atvejais parduoda ir išnuomoja naudojamus valstybinės žemės sklypus (2.1.3 punktas).

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji šiuo metu naudoja poilsio pastatą pagal paskirtį ir jo eksploatacijai reikalinga yra žemės sklypo dalis. Nurodė, kad nesant objektyvių įrodymų, kad asmuo vykdo veiklą žemės sklype, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl nuomos sutarties sudarymo. Paaiškino, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateiktame 2015-06-22 rašte Nr. (6.17)-2D-9200 „Dėl išvados pateikimo poilsio pastatų (duomenys neskelbtini), Neringoje, statybos projektiniams pasiūlymas“ nurodyta, jog „šiuo metu sklypas nenaudojamas, aptvertas metaline tvora, išlikę du nusidėvėję sargo nameliai bei asfaltuota aikštelė, kurioje sovietiniais metais veikė saugoma automobilių stovėjimo aikštelė“. Atkreipė dėmesį, jog sargo namelio, unikalus Nr. 2398-0001-2020, paskirties keitimas į poilsio pastatą buvo atliktas neatlikus statybos darbų. Taigi tik Nekilnojamojo turto registre buvo pakeisti duomenys, tačiau faktiškai žemės sklype situacija yra nepakitusi, t. y. atsakovei priklausantys statiniai yra nusidėvėję ir nenaudojami pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą paskirtį. Be to, atsakovė žemės sklype ketina įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, pagal kuriuos būtų griaunami esami statiniai, o vietoje jų būtų statomi nauji poilsio paskirties pastatai. Kadangi byloje esantys duomenys patvirtina faktą, kad atsakovė nenaudojo ir nenaudoja jai priklausančių daiktų pagal paskirtį, nagrinėjamu atveju nėra sąlygų sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį lengvatine tvarka, t. y. be aukciono.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Neringos miesto savivaldybė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad prašo patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmesti, o tuo atveju, jei teismas tenkintų pirminius patikslinto ieškinio reikalavimus dėl 2005-03-23 įsakymo ir nuomos sutarties pripažinimo negaliojančiomis, prašo išvestinį ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dėl atsakovės statinių pašalinimo iš žemės sklypo yra atmesti, o priešieškinį dėl naujos nuomos sutarties sudarymo tenkinti.

Paaiškino, kad ieškovės veiksmai, kuriais siekiama nutraukti prieš dvylika metų prasidėjusius žemės sklypo nuomos santykius ir, dar daugiau, – siekiant įpareigoti atsakovę nugriauti teisėtai įgytus žemės sklype esančius statinius, nėra niekaip suderinami su teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais. Pažymėjo, kad CK 4.105 straipsnio 3 dalis negali būti taikoma nagrinėjamoje situacijoje, nes ieškovė, prašydama pripažinti sandorius negaliojančiais, daro aiškias nuorodas į nuomotojo, t. y. Klaipėdos apskrities viršininko (kurio teises ir pareigas žemės teisinių santykių srityje po likvidavimo perėmė ieškovė), kaltę dėl tariamai neteisėtų sandorių sudarymo. Be to, ši teisės norma suteikia daugybę alternatyvų tuo atveju, jei sandoris, kurio pagrindu naudojamasi žemės sklypu, yra pripažįstamas negaliojančiu – žemės servituto nustatymas, statinių nusikėlimas, statinių perleidimas trečiajam asmeniui. Kaip yra nuolat akcentuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, statinių nugriovimas yra paskutinė priemonė, taikytina tik tais atvejais, kai visos kitos teisinės alternatyvos yra negalimos. Atsakovė yra valstybinėje žemėje teisėtai stovinčių statinių savininkė, todėl CK 6.551 straipsnio ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintos sąlygos yra tenkinamos ir ginčo žemės sklypas turi būti išnuomotas atsakovei.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Biudžetinė įstaiga Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ginčą prašo spręsti teismo nuožiūra, teismo nustatytu terminu atsiliepimo į priešieškinį nepateikė.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į patikslintą ieškinį ir priešieškinį nurodė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovai Vilija Jonikaitė, Virginija Vermontaitė, Vidas Gackas patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, su atsakovės priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Urbo slėnis“ atstovai advokatė Laura Daumantaitė ir advokato padėjėjas Vytautas Breimelis su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o teismui tenkinus patikslinto ieškinio reikalavimus dėl administracinio akto ir nuomos sutarties pripažinimo negaliojančiais, tenkinti atsakovės priešieškinį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškus reikalavimus, Neringos miesto savivaldybės atstovė advokatė Lina Šimė prašė patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmesti, o tuo atveju, jei teismas tenkintų patikslinto ieškinio reikalavimus dėl administracinio akto ir nuomos sutarties pripažinimo negaliojančiais, prašė išvestinį ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dėl atsakovės statinių pašalinimo iš žemės sklypo yra atmesti, o priešieškinį dėl naujos nuomos sutarties sudarymo tenkinti.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Biudžetinė įstaiga Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija į teismo posėdį neatvyko, gauti prašymai nagrinėti bylą trečiųjų asmenų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Astmaris“ 2005-01-05 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. VB7-137 ir 2005-01-24 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. VB7-839 įgijo nuosavybės teisę į pastatą – sargo namelį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 87/100 dalis kiemo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Neringoje. UAB „Astmaris“ 2005-01-06 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. VB7-265 įgijo nuosavybės teisę į pastatą – sargo namelį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir kiemo aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priklausinį), esančius (duomenys neskelbtini), Neringoje.

Klaipėdos apskrities viršininkas 2005-03-23 įsakymu Nr. 13.6-1077 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Nidos gyvenvietėje Neringos mieste įregistravimo ir nuomos“ įpareigojo Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėją teikti duomenis apie žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Nidos gyvenvietėje Neringos mieste VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui įregistravimui Klaipėdos apskrities viršininko administracijos vardu, išnuomojo 0,2761 ha valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Nidos gyvenvietėje Neringos mieste dalį, sudarančią 0,2573 ha, UAB „Astmaris“, 12 metų laikotarpiui kitai paskirčiai pagal priedą.

Tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities viršininko, ir UAB „Astmaris“ 2005-04-04 pasirašyta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N23/2005-0065, pagal kurią UAB „Astmaris“ išnuomota žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,2761 ha, esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje, dalis, kurią sudaro 0,2573 ha, 12 metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo sutarties sudarymo dienos.

Tarp UAB „Astmaris“ ir UAB „Urbo slėnis“ 2005-11-08 sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 5723, kuria UAB „Astmaris“ pardavė UAB „Urbo slėnis“ pastatą – sargo namelį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą – sargo namelį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 87/100 dalis kiemo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir kiemo aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priklausinį), esančius (duomenys neskelbtini), Neringoje, taip pat 2375-2761 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje, nuomos teisę, kylančią iš 2005-04-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2005-0065.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-09-01 įsakymu Nr. 13VĮ-351-(14.13.2.) „Dėl 2005-04-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23-2005-0065 pakeitimo“ nutarta pakeisti 2005-04-04 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23-2005-0065 pagal valstybinio žemės sklypo, kadastro Nr. 2301/0001:740, esančio G. D. Kuverto g. 13, Neringos mieste, susitarimo projektą.

Tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir UAB „Urbo slėnis“ 2015-09-08 pasirašytas susitarimas Nr. 13SŽN-163-(14.13.55.) „Dėl 2005-04-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2005-0065 pakeitimo“, kuriuo pakeistas sutarties galiojimo terminas, t. y. numatyta, kad žemės sklypas išnuomojamas 45 metų laikotarpiui nuo šio susitarimo sudarymo dienos.

Pagal VĮ Registrų centras duomenis žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,2761 ha, esantis (duomenys neskelbtini), Neringoje, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Minėtą žemės sklypą patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Atsakovei nuosavybės teise priklauso pastatas – sargo namelis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – poilsio pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – antžeminė esantys adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje.

Dėl 2005-03-23 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 13.6-1077 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)Nidos gyvenvietėje Neringos mieste įregistravimo ir nuomos“ ir 2005-04-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2005-0065 pripažinimo negaliojančiais

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais 2005-03-23 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą Nr. 13.6-1077 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Nidos gyvenvietėje Neringos mieste įregistravimo ir nuomos“ ir 2005-04-04 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2005-0065. Atsakovė ir trečiasis asmuo Neringos miesto savivaldybė su reikalavimais nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį ir reikalavimą atmesti.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012; kt.). ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai, be kita ko, reiškia, kad šių terminų taikymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014), teismas juos taiko ex officio (pagal pareigas), o ne ginčo šalies prašymu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir ABTĮ) 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Administracinių aktų ginčijimui ieškinio senaties terminas skaičiuojamas pagal ABTĮ 29 ir 30 straipsnių normas. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, jog, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. To paties įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nurodo, kad skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Taigi ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra naikinamasis, t. y. jam suėjus asmenys nebegali skųsti administracinio pobūdžio aktų, nuo kurių priėmimo praėjo daugiau nei 10 metų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-12-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-1029-1062/2017 išaiškinta, kad įstatymų leidėjas šioje teisės normoje (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei dešimt metų. Vienintelė įstatymų leidėjo numatyta išimtis – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas. Pastebėtina, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą naikinamąjį terminą administraciniam aktui skųsti.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą (ABTĮ 103 straipsnio 8 punktas).

Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų.

Ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismo posėdyje nurodė, kad senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2010-07-01, kai ieškovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos perėmė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teises ir pareigas, be to, ieškovės atstovas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad prašo atnaujinti senaties terminą, jei teismas laikytų, kad jis praleistas. CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ginčija Klaipėdos apskrities viršininko administracijos priimtą administracinį aktą ir jo pagrindu pasirašytą valstybinės žemės nuomos sutartį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-03-10 nutarimo Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1787 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidacinių komisijų sudarymo ir veiksmų likviduojant apskričių viršininkų administracijas" pripažinimo netekusiu galios“ 5.2. punktu nustatyta, kad po to, kai bus likviduotos apskričių viršininkų administracijos, esant ginčams dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų dėl valstybinės žemės sandorių, nuosavybės teisių į žemę, miškus, vandens telkinius atkūrimo, valstybei teismuose atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Tai reiškia, kad Nacionalinė žemės tarnyba po 2010-07-01, kai buvo likviduotos apskričių viršininkų administracijos, perėmė vykdyti visas apskričių viršininkų administracijų prievoles. Taigi iš esmės ginčo teisiniuose santykiuose pasikeitė asmuo, todėl vadovaujantis CK 1.128 straipsniu ieškinio senaties terminas ir jo skaičiavimo tvarka nepasikeitė.

Pažymėtina, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d., nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. L. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-265/2009). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007; 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N.-M. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-338/2007; kt.). Kaip jau minėta, ieškovė nuo 2010-07-01 perėmė apskričių viršininkų administracijų teises ir pareigas. Pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktą, Nacionalinė žemės tarnyba organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę. Bylos medžiaga patvirtina, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-09-01 įsakymu Nr. 13VĮ-351-(14.13.2.) „Dėl 2005-04-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23-2005-0065 pakeitimo“ nutarta pakeisti 2005-04-04 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23-2005-0065 pagal valstybinio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Neringos mieste, susitarimo projektą. Tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir UAB „Urbo slėnis“ 2015-09-08 pasirašytas susitarimas Nr. 13SŽN-163-(14.13.55.) „Dėl 2005-04-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2005-0065 pakeitimo“, kuriuo pakeistas sutarties galiojimo terminas, t. y. numatyta, kad žemės sklypas išnuomojamas 45 metų laikotarpiui nuo šio susitarimo sudarymo dienos. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus specialistas 2016-01-05 atliko patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 13ŽN-2-(143.13.73.), kuriame konstatavo, jog teritorija yra naudojama kaip automobilių stovėjimo aikštelė. Duomenų apie laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2015-09-01 ieškovės atliktus kitus veiksmus byloje nepateikta. Būtina įvertinti ir tai, kad pati ieškovė, prašydama atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, jei teismas laikytų, kad terminas praleistas, nenurodė jokių aplinkybių, kurios turėtų būti laikomos svarbiomis ieškinio senaties terminui atnaujinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad nenustatyta svarbių priežasčių, dėl kurių ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.

Pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką nagrinėjamu atveju taikytini skirtingi apskundimo terminai – dėl 2005-03-23 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 13.6-1077 taikytinas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas, o dėl 2005-04-04 valstybinės žemės nuomos sutarties – CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nagrinėjamu atveju ginčija 2005-03-23 priimtą administracinį teisės aktą ir 2005-04-04 sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, tačiau su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2016-10-21, t. y. praleidus ir procedūrinį ABTĮ nustatytą terminą administraciniam aktui ginčyti, ir ieškinio senaties terminą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė praleido ABTĮ 29 straipsnyje nustatytą terminą administraciniam aktui skųsti, todėl vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 8 punktu yra pagrindas civilinės bylos dalį dėl ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2005-03-23 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą Nr. 13.6-1077 „Dėl valstybinės žemės sklypo G(duomenys neskelbtini) Nidos gyvenvietėje Neringos mieste įregistravimo ir nuomos“ nutraukti, be to, ieškovė praleido CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą ir, nenustačius aplinkybių, dėl kurių šis terminas turėtų būti atnaujintas, yra pagrindas ieškovės ieškinio reikalavimo dėl 2005-04-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2005-0065 pripažinimo negaliojančia netenkinti.

Ieškovė prašo pripažinti 2005-03-23 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą ir 2005-04-04 valstybinė žemės nuomos sutartį negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad minėti administracinis aktas ir žemės nuomos sutartis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Nurodo, kad pagal teisės aktus, reglamentuojančius disponavimą valstybine žeme, valstybinę žemę galima išnuomoti tik statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą paskirtį, tad šiuo atveju atsakovei priklausiančių statinių paskirtis nesuderinama su žemės sklypo naudojimo būdu, neatitiko numatyto teritorijos panaudojimo būdo, todėl nuomos sutartis negalėjo būti sudaryta.

Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybinės žemės nuomos sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai visa apimtimi arba ta dalimi, kuria buvo pažeistos imperatyviųjų teisės normų nuostatos, jeigu galima padaryti išvadą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies (CK 1.80, 1.96 straipsniai). Analogiški reikalavimai bei teisiniai padariniai taikytini ir administraciniams aktams dėl valstybinės žemės nuomos, priimtiems pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: 1) kad teisės norma yra imperatyvi ir 2) kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014). Imperatyviąsias teisės normas identifikuoja tokie požymiai: jos griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia paliepimo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jų išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan. – aiškiausiai parodo teisės normos imperatyvųjį pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011). Imperatyvi nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009). Vien privalomojo teisės normos pobūdžio konstatavimas nepakankamas pripažinti, kad ją pažeidžiantis sandoris yra niekinis, jeigu privaloma taisyklė saugo tik privačius civilinės apyvartos dalyvių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami jos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat jos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011).

Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Vienas iš valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, yra efektyvumo principas, kuris reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Dėl to bendra valstybinės žemės nuomos taisyklė, įtvirtinta CK 6.551 straipsnio 1 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje, yra nuoma aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6–9 dalyse taip pat nustatytos šios taisyklės išimtys, kai valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu.

Pažymėtina tai, kad ginčo teisiniams santykiams taikytini teisės aktai, galioję ginčijamo 2005-03-23 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo priėmimo bei 2005-04-04 valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo metu. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2004-04-30 iki 2006-07-14) nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2004-11-17 iki 2005-07-21), kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata įtvirtinta Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos (redakcija, galiojusi nuo 2004-11-18 iki 2005-08-21) taisyklių 28.1. punkte. Minėtame punkte nurodyta, jog išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Taigi, teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyme nurodytas pagrindas – teisėtas (nuomos ar nuosavybės teise) šioje žemėje esančių ir statinio ar įrenginio statusą atitinkančių objektų valdymas. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą jų statinių eksploatavimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Astmaris“ 2005-01-05 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. VB7-137 ir 2005-01-24 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. VB7-839 įgijo nuosavybės teisę į pastatą – sargo namelį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 87/100 dalis kiemo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Neringoje. UAB „Astmaris“ 2005-01-06 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. VB7-265 įgijo nuosavybės teisę į pastatą – sargo namelį, unikalus numeris 2398-0001-2018, ir kiemo aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priklausinį), esančius (duomenys neskelbtini), Neringoje. Klaipėdos apskrities viršininkas 2005-03-23 įsakymu Nr. 13.6-1077 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Nidos gyvenvietėje Neringos mieste įregistravimo ir nuomos“ įpareigojo Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėją teikti duomenis apie žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Nidos gyvenvietėje Neringos mieste VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui įregistravimui Klaipėdos apskrities viršininko administracijos vardu, išnuomojo 0,2761 ha valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Nidos gyvenvietėje Neringos mieste dalį, sudarančią 0,2573 ha, UAB „Astmaris“, 12 metų laikotarpiui kitai paskirčiai pagal priedą. Tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities viršininko, ir UAB „Astmaris“ 2005-04-04 pasirašyta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N23/2005-0065, pagal kurią UAB „Astmaris“ išnuomota žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,2761 ha, esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje, dalis, kurią sudaro 0,2573 ha, 12 metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo sutarties sudarymo dienos. Tarp UAB „Astmaris“ ir UAB „Urbo slėnis“ 2005-11-08 sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 5723, kuria UAB „Astmaris“ pardavė UAB „Urbo slėnis“ pastatą – sargo namelį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą – sargo namelį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 87/100 dalis kiemo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir kiemo aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (pastato, kurio unikalus numeris 2398-0001-2018, priklausinį), esančius (duomenys neskelbtini), Neringoje, taip pat 2375-2761 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje, nuomos teisę, kylančią iš 2005-04-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2005-0065.

Ieškovė teigia, kad pagal teisės aktus, reglamentuojančius disponavimą valstybine žeme, valstybinę žemę galima išnuomoti tik statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą paskirtį, tad šiuo atveju atsakovei priklausiančių statinių paskirtis nesuderinama su žemės sklypo naudojimo būdu, neatitiko numatyto teritorijos panaudojimo būdo, todėl nuomos sutartis negalėjo būti sudaryta.

Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju turi būti vertinama žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Neringoje, paskirtis, buvusi ginčijamų administracinio akto ir valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo metu. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčijamų administracinio akto ir sandorio sudarymo metu UAB „Astmaris“ nuosavybės teise priklausė pastatas – sargo namelis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, pastatas – sargo namelis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, 87/100 dalis kiemo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai), ir kiemo aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priklausinį), kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai), esantys (duomenys neskelbtini), Neringoje. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų išraše nėra nurodyti minėtų statinių naudojimo būdas ir pobūdis.

Žemės naudojimo paskirtį, būdus ir pobūdžius nustato Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinys, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašas ir jų turinys, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2005-01-30 iki 2005-08-03). Šiame teisės akte nustatytas žemės sklypų naudojimo būdas ir pobūdis pagal jų pagrindinę naudojimo paskirtį. Tai reiškia, kad žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis detalizuoja žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2002-09-16 Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 150 „Dėl sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčiai dėl infrastruktūros plėtojimo“ buvo patvirtintas detalusis planas, kuriuo buvo suprojektuotas naujas valstybinės žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, ir nustatyta šio žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas ir pobūdis – rekreacinė teritorija, autokempingui įrengti ir eksploatuoti. Analogiška žemės sklypo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis buvo įtraukti į 2005-04-04 valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas. Pastebėtina, kad šiuo detaliuoju planu buvo suformuotas žemės sklypas būtent UAB „Astmaris“, o šiuo metu atsakovei, priklausančių statinių naudojimui pagal paskirtį užtikrinti. Pagal minėto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinto teisės akto 20 punktą, kitos paskirties žemės sklypai, kurių naudojimo būdas rekreacinės teritorijos, skirti paplūdimiams, stovyklavietėms, apžvalgos aikštelėms, turistinėms ir sporto trasoms ir kitiems objektams, kurie reikalingi gyventojų trumpalaikiam poilsiui organizuoti (paplūdimiai, stovyklavietės, apžvalgos aikštelės, turistinės ir sporto trasos, gelbėjimo stotys, laikini pastatai šiems objektams aptarnauti).

Nagrinėjamu atveju ginčijamų administracinio akto ir nuomos sutarties sudarymo metu ir žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis buvo kita, ir atsakovei nuosavybės teise priklausančių statinių – sargo namelių pagrindinė naudojimo paskirtis buvo kita, o kiemo aikštelių – kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai).

Kaip jau minėta, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2004-11-17 iki 2005-07-21) nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata įtvirtinta Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos (redakcija, galiojusi nuo 2004-11-18 iki 2005-08-21) taisyklių 28.1. punkte. Įvertinus nurodytas teisės aktų nuostatas, matyti, kad esminė sąlyga išnuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu yra žemės nuomos būtinybė tam, kad statinių savininkai galėtų naudotis jiems priklausančiais statiniais pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pažymėtina, kad joks teisės aktas imperatyviai nenustato, jog valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo metu žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis turi sutapti su statinių naudojimo būdu.

Kaip jau minėta prieš tai, būtent 2002-09-16 Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 150 patvirtintu detaliuoju planu, kuriuo buvo nustatyta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje, naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis, buvo suformuotas žemės sklypas jame esančių statinių naudojimui pagal paskirtį užtikrinti. Šis detalusis planas yra galiojantis, nėra ginčijamas ar nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas S. M. nurodė, kad jis šiuo metu dirba Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriuje, iki 2010 metų dirbo Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje. Paaiškino, kad į valstybinės žemės nuomos sutartį buvo įrašoma žemės sklypo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis pagal teritorijų planavimo dokumentuose nurodytus. Tuo metu buvo formuojama tokia žemės politika, kad žemės sklypai buvo nuomojami veiklos vystymui, nebuvo tikrinama, ar statinių naudojimo būdas ir žemės sklypo naudojimo būdas atitinka, tik perkeliami duomenys iš teritorijų planavimo dokumentų. Patvirtino, jog nėra galimybės nurodyti kitą žemės sklypo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį nei nurodyta teritorijų planavimo dokumentuose. Teismo posėdyje liudytoja apklausta S. N. nurodė, kad ji dirba Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriuje. Paaiškino, kad pirmą kartą žemės sklypas suformuojamas statinių eksploatacijai, vėliau galima atitinkamai kažką keisti pagal tai, kas numatyta bendrajame plane. Nurodė, kad žemės sklypai nuomojami tik pagal teritorijų planavimo dokumentus.

Ieškovė nurodė ir tai, kad aikštelė yra neturinti aiškios funkcinės priklausomybės statinys, o Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis negali būti sudaryta dėl statinio, neturinčio aiškios funkcinės priklausomybės. Nagrinėjamu atveju valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas dėl statinių, neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, nors imperatyvūs teisės aktai draudžia išnuomoti be aukciono, t. y. lengvatinėmis sąlygomis, valstybinę žemę tokiems statiniams eksploatuoti. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005-04-04 valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta, siekiant užtikrinti tuo metu UAB „Astmaris“ nuosavybės teise priklausančių statinių, t. y. pastato – sargo namelio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato – sargo namelio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 87/100 dalis kiemo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir kiemo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Neringoje, naudojimą pagal jų pagrindinę naudojimo paskirtį. Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos (redakcija, galiojusi nuo 2004-11-18 iki 2005-08-21) taisyklių 28.1. punkte nurodyta, jog išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Ši nuostata reiškia, kad valstybinė žemė negali būti išnuomojama ne aukciono būdu, jei valstybei priklausančiame žemės sklype yra tik inžineriniai tinklai, laikinieji statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, ir jame nėra jokių kitų objektų. Nagrinėjamu atveju žemės sklypas buvo išnuomotas ne tik kiemo aikštelėms naudoti pagal jų pagrindinę naudojimo paskirtį, bet ir dviem statiniam – sargo nameliams, kurie negali būti priskirtini prie inžinerinių tinklų, laikinųjų statinių ar neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių. Priešingai, šie statiniai yra savarankiški viešajame registre įregistruoti nekilnojamojo turto objektai, o 2005-01-06 pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. VB7-265 kiemo aikštelė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), Neringoje, nurodyta kaip pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priklausinys. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad valstybinė žemė buvo išnuomota visam statinių kompleksui, t. y. dviem sargo nameliams ir dviem kiemo aikštelėms, naudoti pagal jų pagrindinę naudojimo paskirtį.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas administracinis aktas ir valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryti pažeidžiant imperatyvias teisės normas.

Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog ji šiuo metu naudoja jai priklausančius statinius pagal paskirtį ir jų eksploatacijai reikalinga žemės sklypo dalis. Būtina įvertinti tai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje kilęs ginčas tarp šalių dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo teisėtumo. Ieškinio dalykas yra atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas, konkrečiai nukreiptas į asmenį, kuris galbūt pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai suformuluotas reikalavimas. Ieškinyje suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą ieškovas turi išdėstyti aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra keliamas reikalavimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl to, kad ji netinkamai vykdoma, taip pat nėra ginčijamas nuomos sutarties nutraukimas. Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Taigi ieškovės nurodytos ir įrodinėjamos aplinkybės dėl išnuomoto žemės sklypo bei atsakovei priklausančių statinių naudojimo ar nenaudojimo yra esminės sprendžiant klausimą dėl nuomos sutarties nutraukimo, o ne dėl nuomos sutarties sudarymo teisėtumo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 8 punktu, civilinės bylos dalis dėl ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2005-03-23 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą Nr. 13.6-1077 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Nidos gyvenvietėje Neringos mieste įregistravimo ir nuomos“ nutrauktina. Įvertinus nustatytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančia 2005-04-04 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2005-0065 netenkintinas.

Dėl įpareigojimo pašalinti atsakovės statinius

Ieškovė prašo teismo, pripažinus negaliojančiais 2005-03-23 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą ir 2005-04-04 valstybinės žemės nuomos sutartį, įpareigoti atsakovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo jėgomis ir lėšomis pašalinti atsakovei priklausančius statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Neringoje. Savo reikalavimą grindžia CK 4.105 straipsnio nuostatomis. Atsakovė ir trečiasis asmuo Neringos miesto savivaldybė su šiuo reikalavimu nesutinka. Nurodo, kad CK 4.105 straipsnio 3 dalis negali būti taikoma nagrinėjamoje situacijoje, nes ieškovė, prašydama pripažinti sandorius negaliojančiais, daro aiškias nuorodas į nuomotojo, t. y. Klaipėdos apskrities viršininko (kurio teises ir pareigas žemės teisinių santykių srityje po likvidavimo perėmė ieškovė), kaltę dėl tariamai neteisėtų sandorių sudarymo, o atsakovės kaltės niekaip neįrodinėja.

CK 4.105 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu dėl statinių savininko kaltės ir jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu, tai statinius jų savininkas gali nusikelti. Kai nukelti visų arba kai kurių statinių (jų dalių) neįmanoma, žemės sklypo savininko sutikimu neperkelti objektai gali būti perleidžiami trečiajam asmeniui arba žemės sklypo savininko ir statinių savininko susitarimu gali būti perleidžiami žemės sklypo savininkui, arba nugriaunami. Taigi ieškovė prašo taikyti atsakovei teisės į žemės sklypą praradimo padarinius, taikytinus tais atvejais, kai konstatuojama statinių savininko kaltė dėl sandorio, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, pripažinimo negaliojančiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad privatus asmuo neturi būti laikomas kaltu dėl neteisėtų valstybės institucijų aktų priėmimo, nebent konkrečiu atveju būtų nustatyta, kad jis žinojo arba turėjo žinoti, jog valstybės institucija ar pareigūnas veikia neteisėtai, tokiu atveju privataus asmens kaltės įrodymais galėtų būti, pvz., aiškus teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas, kuris asmeniui buvo (turėjo būti) žinomas, privataus asmens veiksmai ginčijamo valdžios institucijų akto priėmimo metu, neteisėti susitarimai su valdžios atstovais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-469/2015).

Teismas, išnagrinėjęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių bei liudytojų paaiškinimus, konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti 2005-04-04 valstybinės žemės nuomos sutartį negaliojančia. Tai reiškia, kad valstybinės žemės nuomos santykiai tęsiasi ir atsakovė turi teisėtą pagrindą naudotis jai nuosavybės teise priklausančiais statiniais, esančiais žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje.

Pažymėtina ir tai, kad teismas sutinka su atsakovės ir trečiojo asmens nurodytais argumentais, jog ieškovė, reikšdama reikalavimą pašalinti atsakovei priklausančius statinius CK 4.105 straipsnio 3 dalies pagrindu, nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių atsakovės kaltę dėl galimai neteisėtų sandorių sudarymo, nepateikė tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Be to, statinių nugriovimas taikomas kaip kraštutinė priemonė, nesant galimybės kitaip išspręsti susiklosčiusią situaciją. Kaip numatyta CK 4.105 straipsnio 3 dalyje, visų pirma turi būti sprendžiamas klausimas dėl galimybės naudotis žemės sklypu kitu teisėtu būdu, tada pasiūlant savininkui nusikelti jam priklausančius statinius, tuo atveju, jei nukelti visų arba kai kurių statinių neįmanoma, neperkelti objektai gali būti perleidžiami trečiajam asmeniui arba žemės sklypo savininkui, ir tik išnaudojus minėtas priemones statiniai gali būti nugriaunami. Nagrinėjamu atveju duomenų, jog buvo imtasi kitų išvardintų teisėtų priemonių, byloje nepateikta. Pastebėtina, kad ieškovė, prašydama pašalinti atsakovei nuosavybės teise priklausančius statinius, nenurodo, kaip atsakovei turėtų būti kompensuojama už statinių praradimą, taip pat už nuo 2005 metų sumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas pašalinti atsakovei priklausančius statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Neringoje, netenkintinas.

Dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį

Atsakovė priešieškiniu prašo įpareigoti ieškovę sudaryti terminuotą 0,2761 kv. m. valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje, nuomos sutartį, leidžiant žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, nustatant nuomos terminą iki 2050-04-04. Pažymėtina, kad nurodytas reikalavimas buvo pareikštas kaip teisių gynimo priemonė, jeigu teismas nutartų patenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus dėl 2005-03-23 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo ir 2005-04-04 valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančiais. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog 2005-04-04 valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta teisėtai ir pagrįstai, todėl netenkino ieškovės reikalavimo pripažinti ją negaliojančia. Taigi, esant galiojančiai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje, valstybinės žemės nuomos sutarčiai, nėra teisinio pagrindo pakartotinai spręsti klausimą dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį.

Dėl bylos procesinės baigties

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, ieškovės patikslintas ieškinys ir atsakovės priešieškinis atmestini, civilinės bylos dalis dėl ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2005-03-23 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą Nr. 13.6-1077 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Nidos gyvenvietėje Neringos mieste įregistravimo ir nuomos“ nutrauktina.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2016-10-26 nutartimi, pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2017-02-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-240-730/2017, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė pateikė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 31,00 Eur žyminis mokestis, 291,00 Eur antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimą ir 10905,21 Eur atstovavimo išlaidos, iš viso 11227,21 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus.

Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, į byloje skirtų posėdžių skaičių, atsakovo teiktų procesinių dokumentų skaičių, ar patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė byloje pateikė 2016-12-12 atsiliepimą į ieškinį (maksimalus įkainis pagal rekomendaciją 1929,75 Eur), 2017-04-07 atsiliepimą į patikslintą ieškinį (maksimalus įkainis pagal rekomendaciją 2057,00 Eur), 2017-04-25 priešieškinį (maksimalus įkainis pagal rekomendaciją 2057,00 Eur), 2016-11-11 prašymą dėl termino pratęsimo (maksimalus įkainis pagal rekomendaciją 308,76 Eur), 2017-06-26 prašymą dėl įrodymų (maksimalus įkainis pagal rekomendaciją 329,12 Eur), 2017-11-21 ir 2017-11-29 prašymus dėl mediacijos (maksimalus įkainis pagal rekomendaciją 335,48 Eur x 2 vnt. = 670,69 Eur), 2018-01-09 prašymą dėl trečiojo asmens atstovo dalyvavimo pripažinimo būtinu (maksimalus įkainis pagal rekomendaciją 340,32 Eur), 2018-03-16 prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (maksimalus įkainis pagal rekomendaciją 340,32 Eur), 2016-12-12 prašymą dėl priedų (maksimalus įkainis pagal rekomendaciją 77,19 Eur), 2017-01-03, 2017-02-07, 2017-04-27, 2017-11-22 ir 2018-01-09 prašymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo (maksimalus įkainis pagal rekomendaciją 407,78 Eur), atstovavimas 2017-06-27 teismo posėdyje (maksimalus įkainis pagal rekomendaciją 1 val. 34 min. 164,56 Eur), atstovavimas 2018-02-21 teismo posėdyje (maksimalus įkainis pagal rekomendaciją 2 val. 15 min. 170,16 Eur), atstovavimas 2018-03-20 teismo posėdyje (maksimalus įkainis pagal rekomendaciją 1 val. 30 min. 170,16 Eur). Taigi pagal atsakovės atstovės atliktus veiksmus byloje, vertinant rekomendacijoje nurodytus įkainius, maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 9023,08 Eur. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir tai, kad bylos nagrinėjimas užtruko daugiau nei vienerius metus, teismo posėdžiai daug kartų buvo atidėti dėl atsakovės atstovės aktyvių veiksmų, siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą taikiai. Pastebėtina, jog atsakovės atstovės veiksmai, kurių buvo imtasi dėl ginčo išsprendimo taikiai, t. y. derybų laikas, raštų rengimas atsakovei, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, taikos sutarties projekto rengimas ir kiti veiksmai. Be to, į aukščiau nurodytą paskaičiavimą taip pat neįtrauktas advokatės konsultacijų atsakovei laikas. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus nagrinėjamos civilinės bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimui reikalingų teisės aktų bei teismų praktikos apimtį, darytina išvada, kad atsakovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra pagrįstos.

Teismui iš esmės atmetus ieškovės patikslintą ieškinį ir dėl šios priežasties taip pat atmetus atsakovės priešieškinį, visos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš ieškovės. Taigi atsakovei iš ieškovės priteistina 11227,21 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Neringos miesto savivaldybė pateikė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1870,38 Eur atstovavimo išlaidos. Pažymėtina, kad CPK 47 straipsnio 2 dalis nustato, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises, taigi taip pat ir teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiasis asmuo Neringos miesto savivaldybė bylos nagrinėjimo metu palaikė atsakovės poziciją. Teismui iš esmės atmetus ieškovės patikslintą ieškinį ir dėl šios priežasties taip pat atmetus atsakovės priešieškinį, darytina išvada, kad trečiojo asmens Neringos miesto savivaldybės patirtas bylinėjimosi išlaidas atlyginti turi pareigą ieškovė. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad už advokatės paslaugas sumokėta nurodyta suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymų patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, trečiojo asmens Neringos miesto savivaldybės patirtos išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl, prašymas tenkintinas, iš ieškovės trečiajam asmeniui Neringos miesto savivaldybei priteistina 1870,38 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

nutraukti civilinės bylos dalį dėl ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikslinto ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2005-03-23 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą Nr. 13.6-1077 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Nidos gyvenvietėje Neringos mieste įregistravimo ir nuomos“.

Ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikslintą ieškinį ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Urbo slėnis“ priešieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Urbo slėnis“ iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 11227,21 Eur (vienuolika tūkstančių du šimtus dvidešimt septynis Eur 21 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Neringos miesto savivaldybei iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1870,38 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt Eur 38 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova