- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-11
- Bylos Nr.
- A-4486-261/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00956-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Atsakovas
- Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos
- Pareiškėjas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant A. B., dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Departamentas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu (b. l. 1–4), prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) 2016 m. kovo 4 d. sprendime Nr. 1P-425 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui A. B..
Nurodė, kad, atlikus tarnybinį tyrimą, buvo surašyta 2016 m. vasario 8 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-513, kurioje konstatuota, kad trečiasis suinteresuotas asmuo 2015 m. lapkričio 26 d. įformindamas muitinės deklaraciją, netinkamai atliko krovininės transporto priemonės su kroviniu muitinį patikrinimą, kadangi nustatęs mažiausiai 7 rizikos požymius ir turėdamas bei galėdamas suvokti, kad pastebėti rizikos požymiai rodo, kad tikrinimas yra nepakankamas, nesiėmė visų priemonių rizikai mažinti, nevykdė muitų taisyklių pažeidimų prevencijos ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo, už kurį jam siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Kadangi A. B. yra Profesinės sąjungos renkamo organo narys, Departamentas, prieš skirdamas jam tarnybinę nuobaudą, 2016 m. vasario 19 d. raštu kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą. Profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. B., motyvuodama tuo, kad jis nepadarė tarnybinio nusižengimo, tarnybinės nuobaudos skyrimas pažeistų teisingumo ir sąžiningumo principus.
Departamento nuomone, Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas. Profesinė sąjunga viršijo savo kompetenciją, įvertino skiriamos nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal teisės aktų nuostatas ir nuoseklią administracinių teismų praktiką, Profesinė sąjunga, spręsdama dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, turi įvertinti tik jos kompetencijai priskirtą klausimą, t. y. patikrinti, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje. Pažymėtina, kad Profesinė sąjunga nėra įgaliota spręsti, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, o nesutikdama su darbdavio ketinama skirti tarnybine nuobauda, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą. Atsisakyme duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą nenurodytos jokios aplinkybės ar motyvai, pagrindžiantys, kad tarnybinė nuobauda A. B. skiriama dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. Toks atsakovo sprendimas prieštarauja viešajam interesui ir pažeidžia pareiškėjo teises.
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepime į pareiškėjo prašymą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis (taip pat žr., b. l. 33–35), prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymėjo, kad, atsisakydama duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui A. B., veikė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo, taip pat teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinio patikrinimo atlikimą bei tarnybinių nuobaudų skyrimą, nuostatomis. Susipažinusi su pateikta tarnybinio patikrinimo išvada, Profesinė sąjunga nustatė, kad nebuvo ištirtos ir nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, nurodytos teisės aktų nuostatos yra blanketinės, nenusakančios konkretaus nusižengimo ir konkrečių pasekmių. Profesinė sąjunga vadovavosi savo veiklos principais ir ginčijamą sprendimą priėmė siekdama apginti profesinės sąjungos narį nuo neteisėtų darbdavio veiksmų. Sprendimas priimtas įvertinus tai, kad Departamentas taiko dvigubus standartus, nes gavęs informaciją apie Kauno teritorinės muitinės viršininkės, kuri nėra Profesinės sąjungos narė, neteisėtus veiksmus, tarnybinio patikrinimo nepradėjo. Tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, todėl spręstina, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje. Be to, pareiškėjas nuolat pažeidžia Profesinės sąjungos teises, trukdo jai ginti savo narių interesus, neteisėtais veiksmais didina Profesinės sąjungos narių pažeidžiamumą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 21 d. sprendimu (b. l. 64-68) pareiškėjo prašymą tenkino. Panaikino Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2016 m. kovo 4 d. sprendime Nr. 1P-425 išreikštą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui A. B..
Teismas nustatė, kad Departamentas 2016 m. vasario 9 d. raštu Nr. (5.46)3B-2018 (b. l. 10) kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydamas duoti sutikimą už padarytą tarnybinį nusižengimą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui A. B. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Profesinė sąjunga 2016 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 1P-425 atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. B..
Teismas, remdamasis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – Statutas) 1 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 16 straipsnio 3 dalimi, Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, Profesinių sąjungų įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, 21 straipsnio 1, 2 dalimis, 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos muitinės kolektyvinės sutarties Nr. 11B-1000 (b. l. 19–28) (toliau – ir Kolektyvinė sutartis) 27.3 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinant ir taikant minėtas teisės aktų nuostatas (2004 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5; 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, Administracinė jurisprudencija, 2012, Nr. 23, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1080/2010, 2012 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012), pažymėjo, jog Profesinės sąjungos nepagrįstas ir neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti muitinės pareigūnui, kuris yra Profesinės sąjungos renkamojo organo narys, tarnybinę nuobaudą trukdo Departamento vadovui įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, pažeidžia teisėtą šios institucijos interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą, t. y. viešąjį interesą. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija ir trečiojo suinteresuoto asmens teisinis statusas bei įstaigos, kurioje jis eina pareigas, specifika sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. B. iš esmės pažeidžia Departamento interesus.
Kaip matyti iš ginčijamo Profesinės sąjungos 2016 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. 1P-425, spręsdama dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, Profesinė sąjunga įvertino tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, t. y. iš esmės vertino nusižengimo faktą, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą, pareigūno kaltės klausimą bei kitas aplinkybes, kurios iš esmės susijusios su skiriamos tarnybinės nuobaudos teisėtumu ir pagrįstumu. Atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, Profesinė sąjunga nenurodė nė vienos aplinkybės, patvirtinančios ar bent leidžiančios manyti, kad tarnybinę nuobaudą numatoma skirti dėl A. B. narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. Įvertinęs tarnybinio patikrinimo išvadą, teismas nustatė, kad tarnybinis pažeidimas trečiajam suinteresuotam asmeniui inkriminuotas už tiesioginių funkcijų netinkamą vykdymą.
Teismo vertinimu, Profesinė sąjunga, nesivadovaudama Statuto, Profesinių sąjungų įstatymo ir Kolektyvinės sutarties nuostatomis, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktu šių nuostatų aiškinimu, netinkamai įgyvendino jai suteiktą teisę neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui. Profesinė sąjunga viršijo jos kompetencijai priskirtus įgaliojimus, nes, neturėdama teisinio pagrindo, vertino A. B. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo faktą ir skiriamos nuobaudos rūšį, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą, atliko patikrinimo metu nustatytų aplinkybių įvertinimą, pasisakė dėl ketinamos skirti tarnybinės nuobaudos teisingumo ir sąžiningumo. Be to, spręsdama konkretų klausimą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą A. B., Profesinė sąjunga rėmėsi aplinkybėmis, nesusijusiosiomis su atliktu tarnybiniu patikrinimu. Teismas nepasisakė dėl kitų atsakovo išdėstytų argumentų, nes jie nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku.
III.
Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga elektroninių ryšių priemonėmis pateikė apeliacinį skundą (taip pat žr., b. l. 73-74), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.
Viena iš svarbiausių tarnybinės atsakomybės procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigotos komisijos veikla, susijusi su išsamiu, visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Nors Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau Profesinė sąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius, todėl pareikšti savo nuomonę dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo Profesinė sąjunga gali bet kuriuo momentu ir laiku.Pareikšdama savo nuomonę apie tarnybinio patikrinimo atlikimą ir tarnybinės nuobaudos skyrimą, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga vadovavosi jai teisės aktais suteiktomis teisėmis, t. y. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 33 punktu, kaip suteikiančiu teisę pateikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Taisyklių 26 punkte numatyta, kad komisijos išvada dėl padaryto nusižengimo nėra privaloma įstaigos vadovui, kuriam suteikta teisė skirti tarnybinę nuobaudą. Todėl darytina išvada, kad dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir Išvados pagrįstumo sprendžia įstaigos vadovas, vadovaudamasis savo vidiniais įsitikinimais, nes Taisyklėse nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis gali būti priimtas toks sprendimas. Vadovaudamasi Taisyklėse ir Kolektyvinėje sutartyje nustatyta norma ir galimybe pareikšti savo nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, įvertinusi visas aplinkybes, Profesinė sąjunga konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas atliktas formaliai, o parinkta nuobaudos rūšis neatitinka protingumo ir teisingumo principų.Profesinė sąjunga tiek nesutikime, tiek atsiliepime nurodė faktus ir aplinkybes dėl, jos nuomone, Profesinės sąjungos narių persekiojimo. Pirmosios instancijos teismas visai nesigilino į tas aplinkybes, bylą nagrinėjo paviršutiniškai visai nepasisakydamas dėl darbdavio veiksmų vertinant Profesinės sąjungos nario ir ne Profesinės sąjungos nario neteisėtų veiksmų.Muitinės departamentas, ginčydamas Profesinės sąjungos nesutikimą ir prašydamas panaikinti jį, teismui turėjo pateikti įrodymus, kad atsisakymas iš esmės pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012). Teismas, nagrinėdamas atitinkamą darbdavio reikalavimą, turi nustatyti ir įvertinti: a) darbdavio nurodyto intereso buvimo faktą, intereso teisėtumą ir svarbą; b) ginčijamo atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą; c) darbdavio nurodytą jo intereso esminio pažeidimo faktą ir šio fakto priežastinį ryšį su ginčijamu atsisakymu. Darbdavys aplinkybę, kad ginčijamas atsisakymas pažeidžia jo interesus, turi įrodyti individualiai, tai negali būti pagrindžiama vien įstatymu suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu, nes priešingu atveju įstatymuose įtvirtintos profesinių sąjungų renkamojo organo narių darbo teisių garantijos ir profesinėms sąjungoms suteiktos teisės duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui – drausminę nuobaudą būtų paverstos tik procedūra, kurią įgyvendinęs kreipimusi į teismą darbdavys visais atvejais įgytų teisę skirti drausminę atsakomybę. Tačiau Muitinės departamentas savo prašyme teismui dėl Profesinės sąjungos nesutikimo panaikinimo nepateikė įrodymų, kad ginčijamas atsisakymas pažeidė jo interesus ir kaip tai susiję su konkrečiu asmeniu, t. y. individualiai. Savo prašymą grindė vien įstatymu suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu. Tokių įrodymų Departamentas nepateikė ir teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir dėl to nepasisakė, taip suteikdamas darbdaviui, kaip stipresnei šaliai, nepagrįstą pranašumą skiriant drausminę nuobaudą ir paversdamas įstatymuose įtvirtintą profesinių sąjungų renkamojo organo nario garantiją ir profesinei sąjungai suteiktą teisę duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui – drausminę nuobaudą tik nieko nelemiančia ir nereikšminga procedūra.
Atsiliepimas
Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 79-81) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga nepateikė jokių motyvų ar argumentų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad A. B. tarnybinė nuobauda skiriama dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje, ir konstatavo, kad Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą tarnybinės nuobaudos skyrimui, viršijo įstatyme ir Kolektyvinėje sutartyje nustatytus įgaliojimus. Tokia teismo sprendime išdėstyta pozicija atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2014 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-153/2014, taip pat 2004 m. balandžio 13 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5; 2012 m. birželio 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, Administracinė jurisprudencija, 2012, Nr. 23, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1080/2010, 2012 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012 ir kt.). Dėl atsakovo argumento, kad Departamentas nepateikė teismui įrodymų, jog ginčijamas raštas pažeidė jo, kaip darbdavio interesus, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog statutiniai valstybės tarnautojai – tai sugriežtintos drausmės pareigūnai. Statutinio pareigūno vykdomų funkcijų pobūdis, jų darbo organizavimo ir statuso ypatumai lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę institucijų, kurios tvarkomos statutinės drausmės pagrindais, sistemoje. Be to, šių pareigūnų darbas, atlyginamas iš valstybės biudžeto. Todėl egzistuoja pagrįstas viešasis interesas, jog atsakingų institucijų ir jos pareigūnų, turinčių atitinkamą profesinę ir teisinę kompetenciją, darbas būtų organizuojamas tokiu būdu, kad nebūtų sutrikdytas tinkamas ir efektyvus tarnybos paskirties vykdymas, t. y. pagrindinių funkcijų įgyvendinimas. Tinkamos drausmės užtikrinimas – statutinių įstaigų veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonė. Dėl šių aplinkybių tokios įstaigos vadovybė, nepriklausomai nuo pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, turi turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę, taip sukeliant pavojų viešajam interesui (žr., pvz., 2004 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-853/2004; 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 ir kt.).Kolektyvinės sutarties 27.3 papunktis nustato, kad spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, Profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos Profesinėje sąjungoje. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą A. B., nenurodė nei vienos diskriminavimą dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės ir prieštaraudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai bei sudarytai Kolektyvinei sutarčiai, vertino pačios tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Pirmosios instancijos teismo sprendimas patvirtino, kad nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą A. B. ketinama skirti dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Muitinės departamento nuomone, nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, Profesinei sąjungai nepriklausančių muitinės pareigūnų atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl atsakovo apeliacinis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.
Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute muitinės pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, nėra tiesiogiai numatytos papildomos garantijos dėl jiems skiriamų drausminių nuobaudų. Todėl remiantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 1 straipsnio 3 dalimi, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai muitinės pareigūnams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas, taikytinas Profesinių sąjungų įstatymas, kurio 21 straipsnio (2013 m. birželio 13 d. įstatymas Nr. XII-364 (nuo 2013 m. birželio 28 d.)) 2 dalimi nustatyta, kad darbuotojams, įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.
Dėl profesinės sąjungos diskrecijos ribų teismų praktikoje konstatuojama, kad profesinė sąjunga, spręsdama vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, bei aiškiai išreikšti savo poziciją (sutinka / nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 23, p. 435–447). Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė, kad tam tikras faktinių aplinkybių vertinimas yra neišvengiamas, tačiau jis turi būti atliekamas tik tokia apimtimi, kad nebūtų peržengiama profesinei sąjungai suteikta diskrecija nuspręsti tik dėl (ne)sutikimo paskirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą. Profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą. Profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinės sąjungos, savo veikloje gindamos savo narių teises, taip pat turi laikytis sąžiningumo principo ir šią veiklą vykdyti rūpestingai, nepiktnaudžiaujant jai suteiktomis teisėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438–418/2009).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kartu pažymi, kad narystė profesinėje sąjungoje negali trukdyti darbdavio siekiams užtikrinti ir palaikyti drausmę statutinėje organizacijoje, kaip šiuo atveju, muitinės įstaigoje. Siekiant išsaugoti interesų pusiausvyrą, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui turi būti pagrįstas argumentais, patvirtinančiais galimos nuobaudos skyrimą dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje.
Tokiu būdu, atsakovo atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino neteisėtu, nes atsakovas vertino galimai skiriamos nuobaudos pagrįstumą ir nenurodė faktų, kurie patvirtintų skiriamos nuobaudos ryšį su A. B. naryste ar jo veikla profesinėje sąjungoje bei tokių įrodymų ginčo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. Todėl remiamasi pareiškėjo 2016 m. vasario 19 d. prašymu duoti sutikimą skirti nuobaudą veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui A. B. ir daroma išvada, kad nuobaudos skyrimo procedūra buvo pradėta ir tarnybinė nuobauda siekiama skirti dėl muitinės pareigūno tarnybos funkcijų galimai netinkamo atlikimo ir ši pareiškėjo diskrecija negali būti ribojama.
Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi nustatyta profesinės sąjungos renkamojo organo narių garantija yra savarankiška ir nepatenka į Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių 33 punktą, kuriuo yra įgyvendinamas Muitinės statuto 16 straipsnio 3 dalimi nustatytas Muitinės profesinių sąjungų įgaliotų narių atstovavimo institutas tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje. Todėl minėtomis teisės normomis suteiktomis atstovavimo teisėmis Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga šiame ginče savo atsikirtimu negali grįsti.
Remiantis šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas atsakovo sprendimą dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. B., tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus bei teismų praktiką, suformuotą iš esmės panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.