Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-21 · Administracinė byla Nr. I-6335-764/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-21Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-10-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-21
Bylos Nr.
I-6335-764/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00956-2016-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė
Trečiasis asmuo
A. B.
Pareiškėjas
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Atsakovas
Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-6335-764/2016Proceso Nr. 3-61-3-00956-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 1.16.8; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Mantui Pečiuliui, atsakovės atstovei Leokadijai Daujotaitei, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovei Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. B. dėl sprendimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Departamentas) kreipėsi į teismą (b. l. 1–4), prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – Profesinė sąjunga) 2016-03-04 sprendime Nr. 1P-425 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui A. B..

Pagrįsdamas savo reikalavimą Departamentas nurodė, kad, atlikus tarnybinį tyrimą, buvo surašyta 2016-02-08 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-513, kurioje konstatuota, kad trečiasis suinteresuotas asmuo 2015-11-26 įformindamas muitinės deklaraciją, netinkamai atliko krovininės transporto priemonės su kroviniu muitinį patikrinimą, kadangi nustatęs mažiausiai 7 rizikos požymius ir turėdamas bei galėdamas suvokti, kad pastebėti rizikos požymiai rodo, kad tikrinimas yra nepakankamas, nesiėmė visų priemonių rizikai mažinti, nevykdė muitų taisyklių pažeidimų prevencijos ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo, už kurį jam siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Kadangi A. B. yra Profesinės sąjungos renkamo organo narys, Departamentas, prieš skirdamas jam tarnybinę nuobaudą, 2016-02-19 raštu kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą. Profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. B., motyvuodama tuo, kad jis nepadarė tarnybinio nusižengimo, tarnybinės nuobaudos skyrimas pažeistų teisingumo ir sąžiningumo principus. Departamento nuomone, Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas. Profesinė sąjunga viršijo savo kompetenciją, įvertino skiriamos nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal teisės aktų nuostatas ir nuoseklią administracinių teismų praktiką, Profesinė sąjunga, spręsdama dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, turi įvertinti tik jos kompetencijai priskirtą klausimą, t. y. patikrinti, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje. Pažymėtina, kad Profesinė sąjunga nėra įgaliota spręsti, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, o nesutikdama su darbdavio ketinama skirti tarnybine nuobauda, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą. Atsisakyme duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą nenurodytos jokios aplinkybės ar motyvai, pagrindžiantys, kad tarnybinė nuobauda A. B. skiriama dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. Toks atsakovės sprendimas prieštarauja viešajam interesui ir pažeidžia pareiškėjo teises.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė prašyme išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepime į pareiškėjo prašymą (b. l. 33–35) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė pažymėjo, kad, atsisakydama duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui A. B., veikė vadovaudamasi Profesinių sąjungų įstatymo, taip pat teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinio patikrinimo atlikimą bei tarnybinių nuobaudų skyrimą, nuostatomis. Susipažinusi su pateikta tarnybinio patikrinimo išvada, Profesinė sąjunga nustatė, kad nebuvo ištirtos ir nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, nurodytos teisės aktų nuostatos yra blanketinės, nenusakančios konkretaus nusižengimo ir konkrečių pasekmių. Profesinė sąjunga vadovavosi savo veiklos principais ir ginčijamą sprendimą priėmė siekdama apginti profesinės sąjungos narį nuo neteisėtų darbdavio veiksmų. Sprendimas priimtas įvertinus tai, kad Departamentas taiko dvigubus standartus, nes gavęs informaciją apie Kauno teritorinės muitinės viršininkės, kuri nėra profesinės sąjungos narė, neteisėtus veiksmus, tarnybinio patikrinimo nepradėjo. Tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, todėl spręstina, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jo narystės profesinėje sąjungoje. Be to, pareiškėjas nuolat pažeidžia Profesinės sąjungos teises, trukdo jai ginti savo narių interesus, neteisėtais veiksmais didina profesinės sąjungos narių pažeidžiamumą.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos prašymo netenkinti.

Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo prašymu nesutiko.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Ginčas byloje yra keliamas dėl Profesinės sąjungos atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą statutiniam muitinės pareigūnui – Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui A. B., pagrįstumo bei teisėtumo.

Bylos duomenys tvirtina, kad Departamentas 2016-02-09 raštu Nr. (5.46)3B-2018 (b. l.‑10) kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydamas duoti sutikimą už padarytą tarnybinį nusižengimą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui A. B. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Profesinė sąjunga 2016-03-04 sprendimu Nr. 1P-425 atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. B..

Departamentas su tokiu Profesinės sąjungos sprendimu nesutinka ir prašo teismą jį panaikinti.

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – Statutas) 1 str. 1 d. nustatyta, kad šis įstatymas nustato muitinės pareigūnų priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje ir atleidimo iš jos tvarką, muitinės pareigūnų perkėlimą į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimą, skatinimą, atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus. Pagal Statuto 1 str. 2 d. nuostatas, Valstybės tarnybos įstatymas muitinės pareigūnams taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja Statuto nuostatos. Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai muitinės pareigūnams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas (Statuto 1 str. 3 d.). Statuto 16 str. 3 d. nustatyta, kad muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje.

Statute nereglamentuoja muitinės pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, garantijų dėl jų patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Remiantis Statuto 1 str. 3 d., Valstybės tarnybos įstatymo 5 str., sprendžiant dėl muitinės pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, be kita ko, turi būti remiamasi ir Profesinių sąjungų įstatymu, kuriame nustatyti profesinių sąjungų veiklos pagrindai, jų teisės ir atsakomybė santykiuose su darbdaviais, valstybinės valdžios ir valdymo organais, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus.

Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 1 d., darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario pagal Darbo sutarties įstatymo 29 str. 1 d. 2 p. ir savo valia, negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo, o pagal to paties straipsnio 2 dalį – šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Profesinių sąjungų įstatymo 1 str. 3 d. nurodyta, kad šio įstatymo taikymo ypatybės krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatytos šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Taigi bendrajame profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančiame įstatyme yra įtvirtinta nuostata statutinėje valstybės tarnyboje įstatymu nustatyti profesinių sąjungų veiklos ypatumus.

Statute profesinių sąjungų veiklos ypatumų prasme įtvirtintos nuostatos, kad muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Darbo kodekse nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams (Statuto 16 str. 3 d.). Kitų profesinių sąjungų veiklos ypatumų, aktualių nagrinėjamai bylai, Statutas nenumato. Šie įstatyme įtvirtinti muitinės įstaigos profesinės sąjungos veiklos ypatumai tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje profesinei sąjungai numato stebėtojo teises. Šį Statuto nuostata Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 2 d. taikymo prasme Profesinei sąjungai yra įstatyminė garantija, suteikianti galimybę įsitikinti, ar administracijos ketinimas skirti profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tarnybinę nuobaudą nėra susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje.

2014-10-20 Lietuvos Respublikos muitinės kolektyvinėje sutarties Nr. 11B-1000 27.3 p. nustatyta, kad spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje (b. l. 19–28).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Konstitucijos 29 str. įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų teisių reglamentavimą Europos teisės aktuose, taip pat į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos narui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka/nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (2004-04-13 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis a. b. Nr. A3-170/2004, Administracinių teismų praktiką Nr. 5; 2012-06-25 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis a. b. Nr. A662-368/2012, Administracinė jurisprudencija, 2012, Nr. 23, 2010-07-30 nutartis a. b. Nr. A662-1080/2010, 2012-05-10 nutartis a. b. Nr. A520-2288/2012).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuostatos, kad teismas, spręsdamas dėl profesinės sąjungos nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą atitinkamam pareigūnui, turi užtikrinti viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansą. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. Šioms aplinkybėms įvertinti reikia nustatyti: pirma, ar pareiškėjas įrodė, jog nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus ir, antra, ar atsakovas, priimdamas sprendimą nesutikti paskirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, veikė tinkamai ir savo diskrecijos duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nenaudojo aiškiai klaidingai (2012-06-25 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis a. b. Nr. A662-368/2012, Administracinė jurisprudencija, 2012, Nr. 23).

Teismui pateiktame skunde Departamentas nurodė, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui A. B. apriboja Departamento vadovui įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, pažeidžia visų pareigūnų lygybės principą ir viešąjį interesą.

Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad statutiniams valstybės tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobūdžio, statutinės tarnybos specifikos ypatumų keliami griežti tarnybinės drausmės reikalavimai. Statuto 3 str. įtvirtinta, kad tarnyba muitinėje grindžiama įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, teisėtų lūkesčių, teisėtai įgytų teisių principais. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pagal tarnybos muitinėje ypatumų kompensavimo principą muitinės pareigūnų tarnybos ypatumai (didesnis pavojus gyvybei arba sveikatai, didesnė atsakomybė, ilgesnis darbo laikas bei įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis. Muitinės pareigūnų, kaip ir kitų statutinių pareigūnų, padidintą atsakomybę pabrėžia ir ta aplinkybė, kad į muitinės pareigūno pareigas priimamas asmuo prisiekia Lietuvos Respublikai (Statuto 17 str.). Duodamas muitinės pareigūno priesaiką asmuo prisiekia ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos įstatymus, savo elgesiu nepakenkti muitinės pareigūno garbei ir orumui (Statuto 18 str.). Muitinės pareigūnų statutinės tarnybos ypatumai atsispindi ir Muitinės pareigūnų etikos kodekso normose. Muitinės įstatymo 9 str. muitinei pavestos funkcijos muitinės priežiūros priemonėmis užtikrinti muitų teisės aktų įgyvendinimą; administruoti importo ir eksporto muitus ir kitus muitinės administruojamus importo ir eksporto mokesčius; kontroliuoti bendrojo muitų tarifo, muitų ir kitų muitinės administruojamų mokesčių bei jų lengvatų, taip pat muitų teisės aktų nustatytų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą ir kt. Jei muitinės pareigūnas netinkamai atlieka jo pareigybei priskirtas muitinės funkcijas yra trikdoma šios tarnybos efektyvi veikla, o Statute numatytas tarnybinės atsakomybės institutas yra priemonė reaguoti, kad muitinės pareigūnai laikytųsi tarnybos drausmės ir jiems pavestas funkcijas vykdytų nenukrypdami nuo įstatymų reikalavimų. Įgaliojimai skirti muitinės pareigūnams tarnybines nuobaudas suteikti Departamento direktoriui (Statuto 34 str. 2 d.). Profesinės sąjungos nepagrįstas ir neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti muitinės pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, tarnybinę nuobaudą trukdo Departamento vadovui įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, pažeidžia teisėtą šios institucijos interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą, t. y. viešąjį interesą.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija ir trečiojo suinteresuoto asmens teisinis statusas bei įstaigos, kurioje jis eina pareigas, specifika sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. B. iš esmės pažeidžia Departamento interesus.

Kaip matyti iš ginčijamo Profesinės sąjungos 2016-03-04 sprendimo Nr. 1P-425, spręsdama dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, Profesinė sąjunga įvertino tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, t. y. iš esmės vertino nusižengimo faktą, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą, pareigūno kaltės klausimą bei kitas aplinkybes, kurios iš esmės susijusios su skiriamos tarnybinės nuobaudos teisėtumu ir pagrįstumu. Atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, Profesinė sąjunga nenurodė nė vienos aplinkybės, patvirtinančios ar bent leidžiančios manyti, kad tarnybinę nuobaudą numatoma skirti dėl A. B. narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. Įvertinęs tarnybinio patikrinimo išvadą, teismas nustatė, kad tarnybinis pažeidimas trečiajam suinteresuotam asmeniui inkriminuotas už tiesioginių funkcijų netinkamą vykdymą.

Teismo vertinimu, Profesinė sąjunga, nesivadovaudama Statuto, Profesinių sąjungų įstatymo ir Kolektyvinės sutarties nuostatomis, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktu šių nuostatų aiškinimu, netinkamai įgyvendino jai suteiktą teisę neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui. Profesinė sąjunga viršijo jos kompetencijai priskirtus įgaliojimus, nes, neturėdama teisinio pagrindo, vertino A. B. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo faktą ir skiriamos nuobaudos rūšį, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą, atliko patikrinimo metu nustatytų aplinkybių įvertinimą, pasisakė dėl ketinamos skirti tarnybinės nuobaudos teisingumo ir sąžiningumo. Be to, spręsdama konkretų klausimą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą A. B., Profesinė sąjunga rėmėsi aplinkybėmis, nesusijusiosiomis su atliktu tarnybiniu patikrinimu. Teismas nepasisako dėl kitų atsakovės išdėstytų argumentų, nes jie nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2016-03-04 sprendimas Nr. 1P-425, kuriame išreikštas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui A. B., naikintinas kaip neteisėtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str. ir 129 str., teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti.

Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2016-03-04 sprendime Nr. 1P-425 išreikštą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui A. B..

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Egidija Puzinskaitė