Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, nevedęs, išsilavinimas - pagrindinis, nedirbantis ir nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis nesunkiai sužalojo mažametį.

Tai yra, kaltinamasis M. K., 2016 m. rugsėjo 14 d. apie 19.00 val. prie (duomenys neskelbtini), pasivijęs mažametį L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), keršydamas nukentėjusiajam už tai, kad gaudė ir norėjo sumušti jo brolį E. K., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė 2 kartus į veidą ir 4 kartus į galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam galvos sumušimą su minkštųjų audinių patinimu virš kairės ausies, poodinėmis kraujosruvomis, minkštųjų audinių patinimu kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

Kaltinamasis kaltu prisipažino ir parodė, kad jam paskambino mama ir pasakė, kad L. Š. su draugais gaudo jo brolį, norėjo sumušti, liepė važiuoti pažiūrėti. Jis nuvažiavo aiškintis. Brolio nebebuvo, jis buvo spėjęs pabėgti. Tada jis paklausė nukentėjusiojo, kodėl jie gaudė brolį. Šis pasakė, kad šiaip- norėjo sumušti. Norėdamas parodyti, kad yra kas brolį apgina, kad daugiau nukentėjusysis su draugais prie brolio nesikabinėtų, jis sudavė nukentėjusiajam du kartus į veidą ir keturis kartus į galvą virš ausies. Tokiais veiksmais galėjo padaryti nukentėjusiajam kaltinime nurodytus sužalojimus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas paskelbė vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio pagrindu.

Nukentėjusysis L. Š. parodė, kad 2016-09-14 apie 19.00 val. jis su savo draugu G. S. ėjo iš treniruočių į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Į namus ėjo nuo (duomenys neskelbtini), kur vyksta treniruotės, pro bendrabutį, t. y. (duomenys neskelbtini). Išgirdo, kaip iš paskos kažkas parbėga. Kai atsisuko jam nepažįstamas vaikinas sudavė kumščiu ne mažiau kaip 6 smūgius į galvos sritį. Pirmąjį smūgį sudavė kumščiu į nosį, antrąjį - į kairiąją akį ir keturis kartus į kairią galvos dalį. Nuo smūgių jis ant žemės nukritęs nebuvo. Tuo metu, kai nepažįstamasis asmuo jį mušė, su juo kartu ėjęs G. S. išsigandęs pabėgo. Jį mušęs vaikinas jam smūgius sudavė nieko nesakęs, jo nieko neprašė bei nieko iš jo neatėmė. Jis buvo su jam pažįstamu E. Š., kuris jam nieko nedarė. Vaikinas sumušęs jį pabėgo. Taip pat pabėgo ir E. Š.. Jis iš karto parėjo į namus ir nuėjo pagulėti. Kai pradėjo skaudėti galvą, pasakė mamai, kuri buvo namuose, kad jį sumušė. Mama iš karto nuvežė jį į Plungės r. savivaldybės ligoninę. Jį mušusį vaikiną galėtų atpažinti. Po sumušimo parėjęs į namus ir peržiūrėjęs savo „feisbuke“, atpažino jį sumušusį vaikiną, kuris savo „feisbuko“ paskyroje yra užsivadinęs M. K.. (b.l. 30, 31)

Liudytojas G. S. parodė, kad 2016-09-14 po treniruočių jis su savo draugu L. Š. ėjo į namus. Jų treniruotės vyksta (duomenys neskelbtini). Su L. Š. atsisėdo prie „Irvita“ parduotuvės esančio suolelio, kai staiga L. Š. jam pasakė, kad jie greitai bėgtų. Jis net nesuprato kodėl jie turi bėgti. Pradėjo su L. Š. bėgti link bendrabučio, t. y. (duomenys neskelbtini). Prie to namo vaikinas, kurio jis nepažįsta, liepė sustoti. Jiems sustojus, prie jų priėjo du vaikinai, kurių jis nepažįsta, vienas buvo aukštesnis, kitas buvo žemesnis. Tas, kuris buvo aukštesnis, pradėjo L. Š. klausti, ar šis lindo prie jo brolio. L. Š. pasakė, kad nelindo. Tada tas aukštesnysis vaikinas pradėjo mušti L. Š.. Kai L. Š. sudavė kumščiu į veidą jis, išsigandęs, pabėgo pro parduotuvę „Prietema“ link (duomenys neskelbtini), į namus. Kiek smūgių tas vaikinas sudavė L. Š., jis nežino, nes pabėgo. Matė tik pirmąjį smūgį kumščiu L. Š. į veidą. Kodėl tas vaikinas sumušė L. Š., tai gali pasakyti, kad jie eidami į treniruotę pro (duomenys neskelbtini)mokyklos kiemą, kur sėdėjo keli berniukai, iš kurių jis vieną pažinojo. Jie su L. Š. į juos pasižiūrėjo. Vienas iš tų berniukų, kuris buvo kaip jo amžiaus, paklausė ko jie žiūri. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, o L. Š. pasakė, kad berniukas prieitų prie jo „persimesti“. Tas berniukas atėjo prie L. Š. ir truputį jie susistumdė, bet nesimušė. Tai, kaip jis suprato, tas berniukas ir pasiskundė savo broliui, kad sumuštų L. Š.. Tai tas vaikinas, kuris sumušė L. Š., turbūt, buvo brolis, su kuriuo L. Š. susistumdė prie mokyklos. Vaikinas, sumušęs L. Š. buvo gal 16-17 metų, kurio iš veido neatpažintų. Jam nieko niekas nedarė ir jis nenukentėjo. ( b.l. 55-56)

Liudytojas E. Š. parodė, kad tą dieną jis su savo draugais buvo prie (duomenys neskelbtini), nuo kurios ėjo link buvusios katalikiškos mokyklos. Jų priekyje ėjo jam pažįstamas M. K., žino, kad mokosi (duomenys neskelbtini). Prie „Irvitos“ parduotuvės ant suolelio sėdėjo jo pažįstami G. S. ir L. Š.. Pamatė, kaip M. K. juos pradėjo vytis ir pasivijęs netoli bendrabučio, t. y. (duomenys neskelbtini), pagavo L. Š. ir pradėjo jo klausti, ar lindo prie jo brolio. Girdėjo, kaip L. Š. jam atsakė, kad prie jo brolio nelindo, o tik gaudė. Tada M. K. vieną kartą kumščiu sudavė L. Š. į veidą. Nuo smūgio L. Š. nugriuvo į šalia buvusius krūmus. Kai L. Š. įkrito į krūmus, M. K. dar jam koja spyrė ne daugiau kaip 3 kartus į įvairias kūno dalis. Kur tiksliai M. K. koja pataikė L. Š., to jis nematė. Kai M. K. mušė L. Š., pamatė du vyrai, kurie pradėjo šaukti ant M. K.. Tada M. K. pabėgo. Kai L. Š. atsikėlė nuo žemės, jis nubėgo žiūrėti kur nubėgo M. K.. Jis suprato, kad M. K. mušė L. Š. dėl to, kad lindo prie M. K. mažesnio brolio E., kurį žino tik iš matymo. Po to, kai M. K. sumušė L. Š., parbėgęs į namus viską pasakojo savo mamai. Po kelių dienų iš savo mamos sužinojo, kad L. Š. yra sulaužyta nosis. Apie tai mama perskaitė laikraštyje. ( b.l. 61-62)

Liudytoja apklausta L. Š. parodė, kad 2016-09-14 po 19.00 val. į namus iš treniruočių grįžo sūnus L. Š., kuris iš karto nuėjo į miegamąjį atsigulti. Kad jam kažkas yra, ji nieko blogo neįtarė. Po kurio laiko, gal po 5 minučių, sūnus pradėjo sakyti, kad jam skauda galvą ir, kad pareinant iš treniruočių jį sumušė. Kai pradėjo sūnaus klausinėti kas ir kaip nutiko, išsiaiškino, kad jį sumušęs vaikinas buvo kartu su jos dukros R. Š. buvusiu klasioku E. Š.. Su juo dukra R. Š. tą patį vakarą pradėjo rašinėtis per „feisbuką“ ir iš E. Š. sužinojo L. Š. sumušusio vaikino vardą ir pavardę. Sūnus pagal tą pavardę „feisbuko“ paskyroje, pagal nuotrauką atpažino jį sumušusį vaikiną. Tą patį vakarą sūnų išvežė į Plungės r. savivaldybės ligoninės priėmimo skyrių, kur po galvos rentgeno nuotraukų apžiūros gydytojas pasakė, kad yra lūžusi nosis. Dėl šio įvykio sūnus patyrė stresą, taip pat tenka mokėti už gydymosi paslaugas. (b.l. 38-39)

Liudytoja apklausta L. K. parodė, kad jos nepilnametis sūnus M. K. jai pasisakė, jog 2016-09-14 sumušė vieną berniuką prie (duomenys neskelbtini)namo, dėl ko ji jį išbarė. Viskas vyko dėl to, kad tą dieną apie 17. 00 val. po užsiėmimų meno mokykloje telefonu jai paskambino mažasis sūnus E. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris jai pasakė, kad jį prie (duomenys neskelbtini)vejasi 7 berniukai, kurie nori jį pagauti ir sumušti. E. K. pasakė, kad iš tų berniukų vienas jį pastūmė, o kitas, kuris buvo su užklijuotu pleistru ant veido, sūnui E. K. įspyrė. E. K. jai skambino būdamas (duomenys neskelbtini), iki kurio tie 7 berniukai jį vijosi. Tada ji paskambino kitam savo sūnui M. K. paaiškinusi situaciją, paprašė, kad nuvažiuotų prie minėto darželio parsivežti brolio E. K.. M. K. pasakė, kad nėra su kuo nuvažiuoti ir, be to, pats yra prie savo draugės, kuri gyvena netoli (duomenys neskelbtini) namo. Kaip pats vėliau M. K. jai pasakė, kad, pagavęs vieną berniuką, kuris norėjo sumušti sūnų E. K., pats prisipažino M. K., kad jį gaudė, norėdami sumušti. Daugiau dėl to įvykio nieko negali pasakyti, nes nieko daugiau nežino. Gali parodyti, kad ji augina du sūnus – M. ir E., kurie yra jai labai geri vaikai, paslaugūs, padeda ūkio darbuose. M. K. nėra linkęs muštis, tačiau pats ne vieną kartą yra buvęs sumuštas, dėl ko yra ne vieną kartą (3-4 kartus) pati kreipusis į policiją dėl M. K. sumušimo. Gal dėl to M. K. jautriau sureagavo, kad yra skriaudžiamas jo brolis E. ir sumušė tą berniuką. Prie to paties nori parodyti, kad sekančią dieną vėl jos mažasis sūnus E. K. buvo gaudomas tų pačių berniukų, tarp kurių buvo M. K. sumuštasis ir berniukas užklijuotu veidu su pleistru. ( b.l. 67-68)

Iš 2016-09-14 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-09-14 buvo gautas iš Plungės r. savivaldybės ligoninės pranešimas, jog į Plungės r. savivaldybės ligoninės priėmimo skyrių buvo pristatytas L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuriam buvo diagnozuotas nosies kaulo lūžis, berniukas išleistas į namus. Nuvykus į L. Š. gyvenamąją vietą, berniukas paaiškino, kad 2016-09-14 apie 19.00 val. einant iš treniruočių (duomenys neskelbtini) iš matymo pažįstamas jaunuolis jį užsipuolė ir pradėjo kumščiais mušti į veido sritį. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 str. 1 d. ( b.l. 6, 7)

Iš specialisto išvados matyti, kad L. Š. buvo padarytas galvos sumušimas su minkštųjų audinių patinimu virš kairės ausies, poodinėmis kraujosruvomis, minkštųjų audinių patinimu kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimu. Sužalojimai įgauti bukos traumos pasėkoje, paveikus jo galvą kietu buku daiktu. Pagal apžiūros metu stebėtą sužalojimų lokalizaciją, tyrimui pateiktuose med. dokumentuose nustatytus sužalojimus, L. Š. galvoje galima išskirti dvi trauminio poveikio vietas. Dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgalaikiai - L. Š. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. ( b.l. 14)

Iš papildomos specialisto išvados matyti, kad susipažinus su papildomam tyrimui pateiktais L. Š. medicininiais dokumentais, jo sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia - kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. ( b.l. 22-23)

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis mušdamas tyčia nesunkiai sužalojo mažametį L. Š. iš asmeninių paskatų, todėl jo veika atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto nusikaltimo sudėtį. Inkriminuotas kaltinimas M. K. pagal BK 138 straipsnio 1 dalies 8 punktą iš kaltinimo šalinamas, nes nėra M. K. veiksmuose šios nusikalstamos veikos sudėties.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016). Chuliganiškos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017).

Tiek iš kaltinamojo, tiek iš liudytojų G. S., E. Š., L. K. parodymų matyti, kad M. K. nusikalstamus veiksmus lėmė ne chuliganiškos paskatos, o noras apginti savo mažametį brolį nuo neteisėtų smurtinių nukentėjusiojo L. Š. ir jo draugų veiksmų, kurie buvo realūs, nes prie M. K. brolio E. K. prie (duomenys neskelbtini) L. Š. priekabiavo, provokavo muštynėms, buvo stumdomas, gaudomas. Po šitokių nukentėjusiojo ir jo draugų veiksmų E. K. turėjo bėgti ir slėptis (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Tai rodo, kad nukentėjusiojo atlikti veiksmai prieš kaltinamojo mažametį brolį buvo agresyvūs, bauginantys ir nepriimtini kaltinamajam, kuris, kaip nurodė atstovė pagal įstatymą L. K. pats ne kartą yra buvęs sumuštas ir jautė pareigą padėti broliui tokių smurtinių veiksmų išvengti.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta ir tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali pasireikšti įžeidimu, smurtu ar kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2014, 2K-364/2014, 2K-54-222/2017).

Kaltinamojo atsakomybę sunkiančių aplinkybių nėra.

M. K. pirmą kartą padarė apysunkį nusikaltimą, pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, pakeitė gyvenamąją vietą, kur turi susiradęs darbą. Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto, BPK 235 straipsnio 1 dalies pagrindu).

Civiliniai ieškiniai.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa ieškinyje nurodo, kad Valstybinė ligonių kasa sumokėjo už L. Š. gydymą, kuris buvo būtinas, VšĮ Plungės rajono savivaldybės ir VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėms 530,75 eurų už ambulatorines ir stacionarias paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, todėl šią sumą prašo priteisti iš kaltinamojo.

Nukentėjusysis L. Š. ir jo atstovė pagal įstatymą bei civilinė ieškovė L. Š. ieškinyje nurodo, kad dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusysis L. Š. buvo viešai pažemintas, patyrė dvasinį sukrėtimą, buvo sutrikdyta jo sveikata. Dėl lūžusio nosies kaulo kentė didelius fizinius skausmus ne tik iš karto po patirtos traumos, tačiau ganėtinai ilgą laiką-traumos pasekoje pakrypusią nosį dar teko operuoti praėjus dviem savaitėms po traumos. Operacijos metu buvo atstatyta nosies kaulų padėtis, buvusi iki traumos, o pooperaciniu laikotarpiu nosies skausmai, kurie jau buvo pradėję aprimti, vėl atsinaujino. Nosies traumos ir su tuo susijusios nosies operacijos pasekoje beveik mėnesio laikotarpyje po traumos L. Š. veidas buvo patinęs, buvo akivaizdžiai matomos kraujosruvos veido srityje, dėl ko jis nepatogiai jautėsi bendraudamas su artimaisiais ir pažįstamais, be to, daugiau nei mėnesio laikotarpyje po operacijos gyjant kaului, negalėjo dalyvauti fizinio lavinimo pamokose, sportuoti. Patirta trauma neigiamai atsiliepė jo psichologinei būsenai ir sveikatai-L. Š. tapo neramus, nervingas, ne toks atsparus fiziniam krūviui-netgi praėjus keletui mėnesių po traumos, jaučia galvos skausmus, jam diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, gydymas šiuo metu nebaigtas. Atsižvelgiant į patirtą skausmą ir nepatogumus, rašo priteisti iš kaltinamojo bei atstovų pagal įstatymą 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

L. Š. buvo hospitalizuotas VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje nuo 2016-09-29 iki 2016-10-04 nosies operacijos tikslu, be to minėtoje įstaigoje po traumos iki operacijos buvo konsultuotas LOR gydytojų. Nukentėjusiojo L. Š. motina L. Š. savo lėšomis iš gyvenamosios vietos Plungėje gabeno L. Š. į Klaipėdą konsultacijoms ir gydymui, slaugydama ligoninėje L. Š., važinėjo iš Plungės į Klaipėdą ir atgal, dėl to patyrė išlaidų jos ir nukentėjusiojo kelionėms apmokėti. Šios išlaidos sudaro75,78 eurų. Be to, L. Š. L. Š. pirko vaistus pagal gydytojo išrašytus vaistus, kurių įsigijimui išleido 9,78 eurų. Šias patirtas išlaidas prašo priteisti iš kaltinamojo ir atstovų pagal įstatymą, taip pat rašo priteisti 450 eurų turėtų advokato atstovavimo išlaidų.

Nukentėjusiojo ir civilinių ieškovų atstovas prašo ieškinį patenkinti.

Kaltinamasis Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir L. Š. ieškinius pripažino visiškai, o nukentėjusiojo L. Š. ieškinį pripažino iš dalies. Mano, kad nukentėjusiojo prašoma neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė, sutinka sumokėti nukentėjusiajam 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinė atsakovė L. K. ieškinius pripažino iš dalies. Sutiko atlyginti padarytą turtinę žalą, o neturtinės žalos atlyginimą prašė sumažinti, nes yra darbinga tik iš dalies, gauna mažas pajamas, o augina dar vieną nepilnametį sūnų, yra sunki turtinė padėtis.

Civilinis atsakovas D. K. taip pat ieškinius pripažino iš dalies. Sutiko atlyginti sūnaus padarytą turtinę žalą, o neturtinės žalos atlyginimą prašė sumažinti, nes yra bedarbis, po operacijos, jį išlaiko patį žmona, yra sunki turtinė padėtis.

Pagal BPK 113 straipsnio nuostatas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas, o iškilus klausimams, kurių šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, nustatydamas žalą ir priimdamas sprendimą dėl jos atlyginimo, taip pat turi vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui ar turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Pagal CK 6.276 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

Kaltinamasis yra atsakingas už žalos padarymą nukentėjusiajam, todėl jis ir atstovai pagal įstatymą turi žalą atlyginti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ginant Valstybinės ligonių kasos interesus yra pagrįstas, nes Valstybinė ligonių kasa sumokėjo už būtiną L. Š. gydymą VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninei 12,86 Eur, VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninei 517.89 Eur, tai patvirtina ir pateikta pažyma apie gydymo išlaidas, todėl ieškinys tenkintinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.290 straipsnio 3 dalis).

L. Š. ieškinys dėl patirtų išlaidų vežant sūnų į gydymo įstaigą ir perkant vaistus taip pat tenkintinas, nes ji teismui pateikė įrodymus apie patirtas išlaidas, kuriais abejoti eismas neturi pagrindo.

L. Š. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktų ir byloje esamų medicininių dokumentų matyti, kad po kaltinamojo nusikalstamais veiksmais L. Š. padarytų sužalojimų jis buvo kelis kartus apžiūrėtas medikų tiek VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninėje, tiek Klaipėdos vaikų ligoninėje, po kurio laiko buvo operuotas, dėl to be abejo patyrė ieškinyje nurodomus ir fizinį skausmą, ir nepatogumus, ir išgyvenimus, todėl kaltinamasis ir atstovai pagal įstatymą turi jam atlyginti neturtinę žalą.

Tačiau vertinant neturtinės žalos dydį, teismas vertina ir tą aplinkybę, kad pats nukentėjusysis buvo konflikto iniciatorius, priekabiavo prie kaltinamojo mažamečio brolio, dėl ko šis patyrė išgąstį ir nepatogumus, turėjo bėgti ir slėptis nuo neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų, ko pasekoje ir buvo kaltinamojo sužalotas. Nukentėjusysis pats išprovokavo neteisėtus kaltinamojo veiksmus.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką dėl smurtiniais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, teismas daro išvadą, kad 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimas bus proporcingas padarytai nusikalstamai veikai bei dėl jos kilusiems padariniams ir atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų kriterijus, todėl ši suma priteistina nukentėjusiajam.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika formuojama tokia, kad jeigu patenkinta tik dalis ieškinio, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. v. Lietuvos Respublika ir kt., bylos Nr. 3K-7-375/2011).

Nukentėjusiojo ir jo atstovės ieškinys šioje dalyje patenkintas iš dalies 35,18%, todėl, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, priteistų sumų dydį, civilinės ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos iki 300 eurų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kaip nepilnametį ir paskirti jam BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 87 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę- elgesio apribojimą- įpareigojimą vieną mėnesį dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš nuteistojo M. K. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į.k. 191351679, buveinė Kalvarijų g. 147, Vilniuje, 530,75 eurų L. Š. gydymo išlaidų. M. K. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, žalos atlyginimas turi būti išieškotos lygiomis dalimis iš jo atstovų pagal įstatymą: L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

L. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jai iš M. K. 85,56 eurų turtinės žalos atlyginimo. M. K. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, žalos atlyginimas turi būti išieškotos lygiomis dalimis iš jo atstovų pagal įstatymą: L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

L. Š., gim. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš M. K. 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. M. K. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, žalos atlyginimas turi būti išieškotos lygiomis dalimis iš jo atstovų pagal įstatymą: L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti civilinei ieškovei L. Š. iš M. K. 300 eurų advokato atstovavimo išlaidų. M. K. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų advokato atstovavimo išlaidoms sumokėti, šios išlaidos turi būti išieškotos lygiomis dalimis iš jo atstovų pagal įstatymą: L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Kitą prašymo dalį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.