- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-18
- Bylos Nr.
- 2A-281-510/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00450-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Mitkus
- Suinteresuotas asmuo
- O. G., Valstybinei mokesčių inspekcijai, VĮ Registrų centro
- Pareiškėjas
- G. T.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Mitkus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens O. G. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-637-308/2012 pagal pareiškėjo G. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai, VĮ Registrų centro Alytaus filialui ir O. G. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas G. T. pareiškime nurodė, kad 2001 m. liepos mėnesio pradžioje įgijo iš O. G. veršidės pastatą (pagal įrašą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje - fermą), esančią (duomenys neskelbtini). Šis pastatas buvo pastatytas 1980 m., jis priklausė V. tarybiniam ūkiui, o jo likvidavimo procese buvo perduotas Žemės ūkio bendrovei „V.ydeniai“. Apie 2000 m. prasidėjo ir V. kiaulių komplekso ŽŪB likvidavimas. Jo metu 2001-06-26 abu D. veršidžių pastatai buvo parduoti O. G.. Dar pastatams esant V. kiaulių komplekso ŽŪB nuosavybėje, pareiškėjas jais naudojosi, ten laikė gyvulius, todėl O. G. įgijus veršidžių pastatus, iš karto pradėjo tartis su ja dėl vienos veršides pardavimo. 2001 m. vasarą O. G. pardavė pareiškėjui jo naudotą veršidės pastatą už 4000 Lt. Pareiškėjas sumokėjo pinigus, perėmė jos turimus dokumentus, tačiau notarinė pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes pastatas nebuvo inventorizuotas, taip pat nebuvo įregistruotos nei vieno faktinio savininko nuosavybės teisės į jį. Po veršidės faktinio nupirkimo pareiškėjas ir toliau naudojo pastatą gyvulių auginimui, tam jis naudojamas ir dabar. Pareiškėjo šeima ūkininkauja, augina gyvulius, žmona Ž. T. nuo 2003 m. yra įregistravusi ūkininko ūkį, kuriame šiuo metu yra dvi galvijų bandos, vienos iš jų laikymo vieta – D. veršidės pastatas. Po pastato nupirkimo pareiškėjas pradėjo pagerinimo darbus. Fermoje 2001 m. lapkričio mėnesį buvo pajungta elektra, vėliau įrengtos pertvaros, sutvarkytas stogas, atliekami kiti smulkūs pastato priežiūros ir remonto darbai. 2011 metais buvo atlikti pastato kadastriniai matavimai, statiniui suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastato teisinei registracijai pareiškėjo užsakymu buvo suformuotas 1,72 ha ploto žemės sklypas. Pareiškėjas yra sąžiningas ir teisėtas fermos pastato, kurio bendras plotas 917,84 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valdytojas nuo 2001 m. vasaros, daugiau nei 10 metų pastato valdymas buvo atviras ir nepertraukiamas, nors Nekilnojamojo turto registre ir nebuvo įregistruotas. Pareiškėjas prašė nustatyti, kad jis įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į 917,84 kv. m bendro ploto fermos pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 1 d. sprendimu nusprendė pareiškimą patenkinti ir nustatyti, kad G. T. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į 917,84 kv. m bendro ploto fermos pastatą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Teismas sprendime nurodė, kad yra nustatytos visos įstatymo numatytos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos: pareiškėjas šiuo metu nėra daikto savininkas, nurodytą nekilnojamąjį turtą jis įgijo sąžiningai ir ne mažiau kaip dešimt metų jį valdo sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savo. Tai atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą įgyjamosios senaties sampratą. Byloje joks kitas suinteresuotas asmuo, išskyrus O. G., neprieštaravo nuosavybės teisės įgyjamosios senaties pagrindu nustatymui, jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys nesikreipė į teismą bei neginčijo pareiškėjo nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, nėra pareiškę pretenzijų dėl naudojimosi turtu ar jo valdymo. Pareiškėjo valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas nėra nuginčytas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo O. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1) 2001 m. birželio 26 d. apeliantė iš bankrutavusios V. kiaulių komplekso žemės ūkio bendrovės teisėtai įsigijo veršidę, kuri susideda iš dviejų pastatų. CK 4.255 straipsnio 8 punktas ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 8 dalis numato, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas). Veršides apeliantė įsigijo pagal sandorį, kurio pagrindu turėjo teisinę galimybę įregistruoti šį nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad veršide jis ir jo šeima naudojasi daugiau kaip 10 metų niekaip nesusijęs su pastato įsigijimu pagal įgyjamąją senatį;
2) ginčo pastatą apeliantė įsigijo pagal sandorį, juo naudotis pareiškėjui leido taip pat sandorio pagrindu, todėl šį turtą pareiškėjas galėjo nusipirkti iš apeliantės sudarydamas notarinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, nesikreipdamas į teismą;
3) apeliantės nuosavybės teisės į šį statinį nesuvaržytos, o nuosavybę gina įstatymai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis numato, kad nuosavybė neliečiama. Apeliantė privalėjo šį nekilnojamąjį turtą įregistruoti į Nekilnojamojo turto registre. Dėl susiklosčiusių aplinkybių ji to iki šiol neatliko, nes svarstė dėl tolimesnio turto likimo. Be to, visus veršides pirkimo dokumentus (originalus), sudarant pinigų perdavimo sutartį 2001 metais pasiėmė pareiškėjas, iki šiol jų apeliantei negrąžino, todėl ji negalėjo atlikti turto registracijos proceso;
4) kadangi pastatas įgytas pagal sandorius, įgyjamosios senaties institutas šiuo atveju netaikytinas;
5) nors pareiškėjas teigia, kad pirko veršidę, tačiau CK 6.393 straipsnis imperatyviai nurodo, kad nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sandoris turi būti sudarytas notarine tvarka, o šios tvarkos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį nuo jo sudarymo momento.
Atsiliepimas
Pareiškėjas G. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:
1) nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius. Nuosavybė gali būti įgyta tik teisėto sandorio pagrindu. Be varžytynių parduodamo turto pirkimo pardavimo sutartis nebuvo patvirtinta notariškai, t. y. neatitiko sandorio sudarymo laiku galiojusio 1964 m. CK 255 straipsnio reikalavimo. Be varžytynių parduodamo turto pirkimo pardavimo sutartis ir jos pagrindu atliktas veršidžių pastatų perdavimas O. G., tik patvirtina ginčo pastato apeliantės valdymo pradžią ir teisėtumą, o ne jos nuosavybės teisę į jį;
Šalies argumentai
2) apeliantė teigia, kad ji yra ginčo objekto savininkė, tačiau tai nėra patvirtinta įrašu Nekilnojamojo turto registre, o CK 6.393 straipsnio 3 dalis numato, jog prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre;
3) daiktinės teisės į ginčo pastatą Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos ir šiuo metu. 2001 metais, patvirtindama pastato pardavimą, O. G. perdavė pareiškėjui su pastatu susijusius dokumentus, tačiau jų grąžinimo iki 2012 m. gegužės mėnesio niekada nereikalavo. Reikalavimas grąžinti dokumentus buvo pareikštas tada, kai buvo rengiamasi civilinei bylai; 4) apeliantė iki 2012 m. gegužės mėn., t. y. daugiau nei 10 metų po pastato ir dokumentų perdavimo, nereiškė jokių pretenzijų į ginčo objektą ir nesiekė įgyvendinti savo teisų į jį. Tarp O. G. ir G. T. sudaryta veršidės pastato pirkimo pardavimo sutartis yra niekinė ir negalioja, todėl nuosavybės santykių G. T. nesukuria. Minėta sutartis patvirtina tai, kad ginčo pastato valdymą G. T. perėmė sąžiningu būdu. Nuo 2001 m. vasaros, kai pareiškėjas sumokėjo apeliantei 4000 Lt už perkamą pastatą, o apeliantė pateikė jam turimus turto įsigijimo dokumentus, jis turtą valdė kaip savo, suvokdamas, kad jis yra to daikto savininkas. Tai, kad nebuvo sudaryta tinkama nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis, atima iš pareiškėjo galimybę įregistruoti nuosavybės teises sandorio pagrindu, tačiau nepaneigia turto valdymo įgyjamosios senaties instituto sąlygų požiūriu;
5) pastatas dabar yra didesnės vertės, nei už jį sumokėta 2001 metais, tačiau pareiškėjas pastatą visą laiką prižiūrėjo, juo rūpinosi ir jį pagerino.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjas pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
Nustatyta, kad 1995-04-20 perdavimo–priėmimo aktu (b. l. 10) žemės ūkio bendrovės „Vydeniai“ likvidacinė komisija perdavė naujai susikūrusiai kiaulių komplekso žemės ūkio bendrovei dvi D. veršides, svarstykles bei kitą turtą. 2001-06-26 be varžytynių parduodamo turto pirkimo–pardavimo sutartimi (b. l. 6) V. kiaulių komplekso žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos pirmininkas, vadovaudamasis LR Vyriausybės 1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1074 patvirtintais Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatais pardavė, o apeliantė O. G. nupirko V. KK ŽŪB priklausantį turtą – veršidės du pastatus už 4000 Lt. Jai buvo išrašyta sąskaita 4000 Lt sumai (b. l. 7). 2001-06-26 kasos pajamų kvitas Nr. 13361019 (b. l. 8) patvirtina, kad apeliantė šią sumą sumokėjo. Pareiškėjas ir apeliantė pasirašė pakvitavimą (b. l. 5), kuriame konstatuota, jog G. T. sumoka pilną pinigų sumą (keturis tūkstančius litų) O. G. už D. kaime esantį veršidės vieną pastatą (kairįjį), jog pastatas parduodamas kartu su svarstyklėmis. Pinigų perdavimo faktą pasirašytinai pakvitavime patvirtino liudytojai A. J. ir V. M..
2011-10-27 buvo atlikti ginčo statinio kadastriniai matavimai (b. l. 22), tačiau daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos (b. l. 17).
Apeliantė apeliaciniame skunde teigė, kad įgyjamosios senaties institutas šiuo atveju netaikytinas, nes pastatą ji įgijo pagal sandorį, juo naudotis pareiškėjui leido taip pat sandorio pagrindu. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nepagrįsti.
CK 4.68 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, išaiškino kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma:
1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas.
2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).
3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).
4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas.
5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas.
6. Daiktas valdomas nepertraukiamai.
7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas).
8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje konstatavo, kad yra objektyvi būtinybė pakeisti iki šiol egzistavusią teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, pagal kurią pripažįstant nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi daikto atviro valdymo sąlygos dalimi buvo reikalavimas įregistruoti daikto valdymą viešajame registre. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Išplėstinė kolegija konstatavo, kad teisme nustačius visas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai).
Kaip minėta, apeliantė ginčo pastatą nupirko 2001-06-26 be varžytynių parduodamo turto pirkimo–pardavimo sutartimi (b. l. 6) iš V. kiaulių komplekso žemės ūkio bendrovės pagal Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatus. Tarp pareiškėjo ir apeliantės notarine forma (CK 6.393 straipsnio 1 dalis) nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Kadangi formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančią (CK 6.393 straipsnio 2 dalis), apeliantės ir pareiškėjo pasirašyto pakvitavimo negalima pripažinti galiojančia nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartimi, taigi, pareiškėjas CK 4.68 straipsnio 1 dalies prasme nėra daikto savininkas.
Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytą faktą, jog pareiškėjas nuo 2001 m. faktiškai valdė veršidę, joje atliko pagerinimo darbus. Pažymėtina, kad ir pati apeliantė apeliaciniame skunde patvirtino tą faktą, jog ginčo pastatu pareiškėjui leido naudotis ir jis nuo 2001 metų turėjo šio pastato dokumentus. Apylinkės teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad daikto valdymas nuo 2001 metų buvo aiškus ir suprantamas tiek pareiškėjui, tiek ir apeliantei, ir kad pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą įgijo (užvaldė) sąžiningai. Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių apylinkės teismo argumentą, jog ji laikotarpiu nuo 2001 metų nereikalavusi grąžinti jai daiktą iš pareiškėjo valdymo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, sutikdamas su apylinkės teismo sprendimo išvadomis, sprendžia kad šioje byloje yra nustatytos visos įstatymo numatytos nuosavybės teisės į daiktus įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos: pareiškėjas nėra daikto savininkas; daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; daiktas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu; pareiškėjas sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip 10 metų; pareiškėjas visą valdymo laiką daiktą valdė kaip savą.
Apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad ypatingos teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą padavė suinteresuotas asmuo O. G.. Jos ir pareiškėjo interesai yra priešingi. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, apeliantė privalo atlyginti pareiškėjui 600 Lt išlaidas už advokatės pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 91) (CPK 98 straipsnis, CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–326 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui G. T. iš suinteresuoto asmens O. G. 600 Lt (šešių šimtų litų) išlaidas už advokatės pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.