- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-18
- Bylos Nr.
- 2S-979-642/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria buvo išspręstas T. Ž. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad automobilis (duomenys neskelbtini), 1960 metų, mėlynos spalvos yra jos mirusiojo tėvo V. Ž. nuosavybė. Nurodė, jog tėvas yra miręs (duomenys neskelbtini), o ji yra vienintelė paveldėtoja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjos T. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjos prašymas prieštarauja CPK 444 straipsnio nuostatoms, kuriose numatyti juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo būdai. Savo esme pareiškėjos prašymas yra ne dėl buvusio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kai nėra išlikę tai patvirtinantys dokumentai, o pareiškėja siekia, kad teismas priimtų sprendimą dėl kilnojamojo daikto pripažinimo jos mirusio tėvo asmenine nuosavybe. Teismas pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjos teisės į kilnojamąjį daiktą, kuris galimai priklausė jos mirusiam tėvui, negali būti nagrinėjamos kreipiantis į teismą ypatingosios teisenos tvarka dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
4. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka. Teismas atkreipė pareiškėjos dėmesį į tai, jog teikiant ieškinį ginčo teisenos tvarka, ieškovei tenka pareiga nurodyti ginčo daikto – automobilio valstybinius numerius, jo vertę ir nuo jos dydžio sumokėti žyminį mokestį pagal CPK 80 straipsnį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja T. Ž. (toliau – apeliantė), prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl pareiškimo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui spęsti iš naujo, nušalinti Klaipėdos apylinkės teismo teisėją V. Č. nuo jos atskirojo skundo priėmimo ir nagrinėjimo, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Pareiškėja pažymėjo, kad informaciją apie tai, jog jos tėvui V. Ž. priklausė automobilis (duomenys neskelbtini), privalėjo (turėjo pareigą) kaupti ir išsaugoti būtent valstybės įmonė „Regitra“, kurį archyvinius dokumentus neteisėtai sunaikino.
5.2. Pareiškėja nurodo, kad negali gauti ir (ar) atkurti dokumento, kuris patvirtintų, kad kilnojamasis objektas (t. y. automobilis (duomenys neskelbtini), 1960 m. gamybos) realiai egzistuoja ir kad priklausė jos mirusiam tėvui V. Ž. ir jos mirusiai motinai I. Ž., jog buvo įgytas jų santuokos sudarymo metu ir buvo jų bendroji jungtinė, šeimos nuosavybė.
5.3. Pareiškėja akcentuoja, kad ji turi teisę pati spręsti, kokią teiseną taikyti ir kaip gintis, o teismas neturi jokių įgalinimų kištis ir vienasmeniškai vadovauti šiuo klausimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
8. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Asmens teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik nurodytoje proceso teisės normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018), o būtent: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad automobilis (duomenys neskelbtini), 1960 metų, mėlynos spalvos yra jos mirusiojo tėvo V. Ž. nuosavybė, pažymėdama, jog tėvas yra miręs (duomenys neskelbtini), o ji yra vienintelė paveldėtoja.
11. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 444 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas sąrašas bylų, kuriose teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ypatingosios teisenos nuostatas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (CPK 444-448 straipsniai) nurodė, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali gauti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Pažymėtina, kad ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008, 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009).
12. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja, siekdama, kad teismas priimtų sprendimą dėl kilnojamojo daikto pripažinimo jos mirusio tėvo asmenine nuosavybe, turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka. Pažymėtina, kad tokioje byloje pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl turto nuosavybės teisės sudaro įrodinėtinų aplinkybių visumą. Atkreipiamas dėmesys, kad teikdama atskirąjį skundą, pareiškėja teigia, kad minėtas automobilis priklausė pareiškėjos mirusiam tėvui V. Ž. ir jos mirusiai motinai I. Ž., jog buvo įgytas jų santuokos sudarymo metu ir buvo jų bendroji jungtinė šeimos nuosavybė. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali būti įrodinėjimo dalyku kitoje civilinėje byloje, siekiant išsiaiškinti turto nuosavybės teisę, tam, kad būtų nustatyta pareiškėjos teisė įgyti nuosavybės teise daiktą, kuris galimai buvo paveldėjimo objektu.
13. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą bei formuodamas vieningą teismų praktiką taikant minėtą institutą yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į turtą ir koks šios teisės turinys – juridinis faktas negali būti nustatinėjamas, tokie klausimai turi būti sprendžiami ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-240/2008, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. nutartis Nr. 2S-1143-622/2009).
14. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į atsakovės atskirajame skunde pateiktą prašymą nušalinti teisėją V. Č. nuo pateikto atskirojo skundo nagrinėjimo. Pažymėtina, kad, remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Nagrinėjamu atveju įvertinus apeliantės pateikto reikalavimo argumentus, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, pažymėtina, kad šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą, teisėtumo ir pagrįstumo, o klausimas dėl teisėjos V. Č. nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl atskirojo skundo teiginiai dėl teisėjos V. Č. nušalinimo yra nesusiję su skundžiama nutartimi, jų apeliacinės instancijos teismas nevertina.
15. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
16. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo klausimu ir, atsisakydamas priimti pareiškėjos pareiškimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. Atskirojo skundo netenkinus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.