Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-07-24 · Civilinė byla Nr. e2YT-11385-819/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-07-24
Bylos Nr.
e2YT-11385-819/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Misiūnaitė-Bashir
Pareiškėjas
A. M., L. M., J. P.
Kategorijos
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-11385-819/2023

Teismo procesinis Nr. 2-68-3-06847-2023-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2

(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 24 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. M., L. M. ir J. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja valstybės įmonė „Turto bankas“, A. D. ir A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai priėmė motinos A. M. palikimą, po jos mirties pradėdami jį faktiškai valdyti. Nurodo, kad juridinio fakto nustatymo tikslas – paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas/gavimas.

Pareiškime pareiškėjai nurodo, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų motina A. M.. A. M. iš viso turėjo 5 vaikus - pareiškėjus A. M., L. M. ir J. P., suinteresuotus asmenis A. D. ir A. S.. Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į palikimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau per nurodytą terminą pareiškėjai priėmė palikimą po motinos A. M. mirties faktiškai pradėdami jį valdyti. Pažymi, jog Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos sudarytų testamentų, palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų, kas reiškia, kad po A. M. mirties niekas iš įpėdinių nebuvo padavęs palikimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo/atsisakymo.

Paaiškina, kad palikėja nuo (duomenys neskelbtini) buvo santuokoje su A. M.. Su juo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ji nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Pagal tuo metu galiojusį Santuokos ir šeimos kodeksą turtas, įgytas santuokos metu, buvo laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, o padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys buvo laikomos lygiomis (21, 23 straipsniai). Jokio kito nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo registruotino turto A. M. jos mirties dieną neturėjo. Pažymi, jog A. M. nuo 1983 m. birželio 21 d. iki 2000 m. rugpjūčio 26 d. gyvenamąją vietą buvo deklaravusi Bute. A. M. mirus, jos palikimo dalimi liko jai nuosavybės teise priklausiusi ½ dalis Buto, kuriame liko gyventi A. M. vyras A. M. bei trys jų vaikai – pareiškėjai. Pagal susitarimą, buvusį šeimoje, A. M. priklausiusią ½ dalį Buto po jos mirties užvaldė ir pradėjo juo rūpintis pareiškėjai, t. y. visi kartu mokėjo mokesčius už Butą lygiomis dalimis, remontavo Butą, tuo tarpu jų tėvas A. M. rūpinosi savo ½ dalimi Buto. Šeimoje bendro ūkio vedimas buvo grindžiamas pasitikėjimo santykiais, todėl dažniausiai su Butu susijusias išlaidas padengdavo kuris nors iš pareiškėjų ar tėvas, o kiti asmenys pastarajam atlygindavo savo dalį.

Nurodo, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas ir palikėjos sutuoktinis A. M., kuris po A. M. mirties rūpinosi tik savo ½ dalimi Buto ir mokėjo mokesčius už ½ dalį Buto. Nors pareiškėjai dokumentų, įrodančių, kad pareiškėjai mokėjo su Buto išlaikymu ir priežiūra susijusius mokesčius nuo motinos mirties dienos, neišsaugojo, teikiami dokumentai patvirtina, kad daugelį metų pareiškėjai rūpinosi motinos ½ dalimi Buto kaip savo, jie Bute faktiškai gyveno, senai jame yra deklaravę savo gyvenamąsias vietas. Paaiškina, kad nors J. P. gyvenamąją vietą deklaravo Bute tik 2016 m. vasario 9 d., minėtu adresu ji gyveno jau ilgą laiką.

Pažymi, kad pareiškėjų atlikti veiksmai, tokie kaip naudojimasis Butu, jo išlaikymas bei priežiūra, įrodo tai, kad jie tikslingai siekė, išreiškė valią ir atliko veiksmus tam, kad įgytų paliktą palikimą po motinos mirties, Butą valdo sąžiningai, atvirai kaip savą, todėl yra visi požymiai, rodantys, kad palikimas buvo faktiškai priimtas. Pareiškėjų vertinimu, nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju visos įstatyme bei susiformavusioje teismų praktikoje įtvirtintos sąlygos tam, kad būtų nustatytas palikimo priėmimo faktas, nurodant, kad jis priimtas faktiškai pradedant Butą valdyti, egzistuoja.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos A. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. M. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjai priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui. VĮ „Turto bankas“ atsiliepime prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra pagal šioje byloje surinktus įrodymus, nedalyvaujant VĮ „Turto bankas“ atstovui.

Suinteresuotas asmuo A. S. pateikė atsiliepimą, kuriame pažymi nežinojusi apie reikalingus imtis būtinus aktyvius veiksmus palikimui priimti. Susipažinusi su pareiškėjų pareiškimu į palikėjos Turtą nepretenduoja ir sutinka, kad paveldimas turtas pereitų pareiškėjų nuosavybėn. Atsiliepime suinteresuotas asmuo prašo pareiškimą tenkinti pilna apimtimi ir bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo A. D. pateikė atsiliepimą, kuriame pažymi nežinojusi apie reikalingus imtis būtinus aktyvius veiksmus palikimui priimti. Susipažinusi su pareiškėjų pareiškimu į palikėjos Turtą nepretenduoja ir sutinka, kad paveldimas turtas pereitų pareiškėjų nuosavybėn. Atsiliepime suinteresuotas asmuo prašo pareiškimą tenkinti pilna apimtimi ir bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. M., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) Mirties momentu ji buvo santuokoje su A. M., gimusiu (duomenys neskelbtini) turėjo penkis vaikus – pareiškėjus A. M., L. M. ir J. P., suinteresuotus asmenis A. D. ir A. S.. Jos sutuoktinis A. M. mirė (duomenys neskelbtini) Byloje nėra duomenų, kad mirus A. M., notarų biure būtų pradėta paveldėjimo byla. Testamentų registre nėra registruotų jos palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti faktų. A. M. mirties dieną Nekilnojamojo turto registre jos vardu apskritai nebuvo registruoto jokio nekilnojamojo turto. Jos mirties dieną Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 24-3894 pagrindu buvo registruota jos sutuoktinio A. M. nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

A. M. mirties dieną galiojęs 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 587 straipsnis numatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis numatė, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po A. M. mirties pareiškėjai, būdami įstatyminiais jos įpėdiniais (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjai teigia, kad nepaisant to, jie savo motinos A. M. turtą po jos mirties pradėjo faktiškai valdyti ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis pareiškėjams turi juridinę reikšmę.

Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad pareiškėjai, būdami įpėdiniais pagal įstatymą, siekia įforminti nuosavybės teisę į jos palikimą (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis), pripažintina, kad prašomas nustatyti faktas, kad pareiškėjai priėmė savo motinos palikimą po jos mirties pradėdami jį faktiškai valdyti, pareiškėjams turi juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

Byloje nustatyta, kad A. M. mirties momentu Nekilnojamojo turto registre tik jos sutuoktinio A. M. vardu nuosavybės teise buvo registruotas Butas, įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 24-3894 pagrindu, tai yra A. M. esant santuokoje su A. M. nuo (duomenys neskelbtini). Tuo metu sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK), kuris numatė, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 straipsnio 3 dalis). Tai patvirtina, kad Butas, nepaisant jo registravimo Nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu, buvo bendroji jungtinė A. M. ir A. M. nuosavybė pastarosios mirties momentu.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjų rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjai Bute gyveno tiek iki jų motinos A. M. mirties, tiek ir po to. Pareiškėjas A. M. Bute savo vietą yra deklaravęs nuo 1997 m. gruodžio 11 d., pareiškėja L. M. - nuo 1984 m. rugpjūčio 8 d., pareiškėja J. P. - nuo 2016 m. vasario 9 d., nors faktiškai jame gyveno jau anksčiau. Nors po A. M. mirties Bute liko gyventi ir jos sutuoktinis A. M., pagal šeimoje buvusį susitarimą, kurio nei vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų neneigia, jį buvus patvirtina, pareiškėjai rūpinosi būtent A. M. priklausiusia Buto dalimi (mokėjo šiai Buto daliai tenkančius mokesčius ar jų dalį atlygindavo tėvui A. M., remontavo Butą, gerino jo būklę). Vertindamas šių byloje surinktų įrodymų visumą, nepaisant to, kad jie tiesiogiai nepatvirtina A. M. palikimo priėmimo aktyviais pareiškėjų veiksmais per šešis mėnesius nuo jos mirties, suinteresuotiems asmenims, kurie pagal Testamentų registro duomenis kartu su pareiškėjais yra priėmę A. M. palikimą, neginčijant pareiškime nurodomų aplinkybių ir teikiamo prašymo, teismas neturi pagrindo abejoti, kad būtent pareiškėjai atliko aktyvius veiksmus jų motinos A. M. palikimui priimti, pradėdami jį faktiškai valdyti nuo pat palikėjos mirties momento (1964 m. CK 587 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Įvertinus tai, pareiškėjų pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjų A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdami jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtą, priklausiusį A. M., išduoti pareiškėjams A. M., L. M. ir J. P..

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir