- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- 2S-1661-934/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00269-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Skolininkas
- M. B.
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugų valdymo biuras“
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko M. B. (apelianto) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-08-08 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. L2-3180-675/2019, pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugų valdymo biuras“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorius uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Paslaugų valdymo biuras“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui M. B.. Teismas 2019-02-25 išdavę teismo įsakymą ir kartu su pranešimu išsiuntė jį registruotu paštu skolininkui. 2019-08-05 teisme gauti skolininko prieštaravimai dėl priimto teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-3180-675/2019. Prieštaravimuose skolininkas nurodė, kad teismo įsakymas jam buvo įteiktas 2019-07-23, todėl prieštaravimai teikiami nepraleidus nustatyto 20 dienų termino nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Papildomai pažymėjo, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo turėjo būti paliktas nenagrinėtu paaiškėjus, kad skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019-08-08 nutartimi atsisakė priimti skolininko prieštaravimus. Teismas nurodė, kad priimtas teismo įsakymas 2019-02-25 buvo išsiųstas skolininkui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir grįžo į teismą, nes nebuvo įteiktas. Teismo įsakymas pakartotinai buvo išsiųstas 2019-03-15 skolininko darbovietės adresu, tačiau grįžo atgal neįteiktas. Teismo įsakymas 2019-04-03 buvo pakartotinai išsiųstas skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir po 30dienų (t.y. 2019-05-03) laikytinas įteiktu tinkamai. Įsiteisėjus teismo įsakymui 2019-06-12 buvo išduotas vykdomasis dokumentas. Teismas skolininko prieštaravimus atsisakė priimti, nes jie pateikti be pateisinamos priežasties praleidus terminą prieštaravimams pateikti ir skolininkas neprašė atnaujinti praleistą terminą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Skolininkas 2019-08-26 atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019-08-08 nutartį, atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti. Skunde nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis teismo įsakymo įteikimas remiantis vien registrų duomenimis yra nepakankamas, teismo įsakymas turi būti realiai įteikiamas skolininkui. Teismo įsakymo įteikimas skolininkui formaliuoju būdu vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, kai teismo įsakymas nėra realiai įteikiamas, o tik vykdomos procedūrinės taisyklės, laikytinas svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Skolininkas teismo įsakymą realiai gavo 2019-07-23, prieštaravimus pareiškė 2019-08-06, taigi savo procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai, nevilkino laiko dokumentams pateikti. Nepriėmus skolininko prieštaravimų buvo pažeista jo teisė būti išklausytam. Papildomai nurodė, kad kreditoriaus reikalavimas jo atžvilgiu yra nepagrįstas, nes skola atsirado dėl automobilio, kuris 2017-06-21 buvo parduotas bei perduotas ir nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui, saugojimo.
Atsiliepimas
4. UAB „Paslaugų valdymo biuras“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad skolininkas atskirajame skunde neginčija aplinkybės, jog jis neprašė pirmosios instancijos teismo atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, nenurodė, kodėl tokio prašymo neteikė pirmosios instancijos teisme, todėl neturi teisės tokio prašymo reikšti apeliacinės instancijos teisme. Skolininkas netinkamai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas prieštaravimus atsisakė priimti, nes jis nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių, kadangi teismas nutartyje nurodė, jog skolininkas neprašo atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti. Papildomai nurodė, kad skolininkas jau ilgą laiką tyčia nenuvyksta pasiimti jam siunčiamų registruotų laiškų, nenurodo, kodėl paštu siunčiamų registruotų siuntų jam įteikti nepavyksta, todėl toks elgesys laikytinas neapdairiu ir sukeliančiu teisinės pasekmes. Skolininko nurodyta automobilio pirkimo – pardavimo sutartis pasirašyta atgaline tvarka praėjus daugiau kaip 2 metams po priverstinio transporto priemonės nuvežimo, ji neregistruota VĮ „Regitra“.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
5. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti prieštaravimus, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
6. Byloje nustatyta, kad UAB „Paslaugų valdymo biuras“ pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (b. l. 1), teismas 2019-02-25 teismo įsakymą išdavė (b. l. 10), pranešimas dėl teismo įsakymo ir teismo įsakymo nuorašas registruotu paštu buvo siunčiami skolininkui, tačiau grįžo neįteikti (b. l. 12-14). Teismo įsakymas įsiteisėjo 2019-05-24 (b. l. 15). Teisme 2019-08-05 buvo gauti skolininko prieštaravimai dėl teismo įsakymo (b. l. 16), kuriuos teismas atsisakė priimti (b. l. 17).
7. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog taikant procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas bylose dėl teismo įsakymo, turi būti atsižvelgta ir į šių bylų specifiką, be kita ko, į tai, kad teismas, priimdamas įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis), o skolininkas turi teisę, gavęs teismo įsakymą, pateikti prieštaravimus, kuriuos pareiškus teismo įsakymas negali įsiteisėti (CPK 439 straipsnis). Taigi, visais atvejais turi būti įvertinama, ar galimybės skolininkui prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-27 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018 25 punktą, 2019-06-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-313/2019).
8. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, jog įstatymo leidėjo valia šis teisine fikcija grindžiamas dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-21 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 26 punktas).
9. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tuo atveju, kai sprendimas už akių priimtas prieš šalį, kuri apie pradėtą civilinę bylą buvo informuota teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, tokiai šaliai pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidus CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ta aplinkybė, kad buvo remtasi įteikimo fikcija, laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, taip užtikrinant asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą. CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo faktiškai (realiai) informuotas apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).
10. Nors minėtoje kasacinio teismo praktikoje (žr., 8-9 punktus) ir šioje byloje skiriasi faktinės aplinkybės, tačiau išaiškinimai aktualūs nagrinėjamoje byloje vertinant aplinkybes, kurios laikytinos svarbiomis sprendžiant klausimą dėl prieštaravimų priėmimo ir/ar įstatymo nustatyto praleisto termino atnaujinimo, kuomet taikoma procesinių dokumentų įteikimo teisinė fikcija.
11. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog skolininkui teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami deklaruoto gyvenamosios vietos adresu, į darbovietę, tačiau nepavykus jų įteikti, taikytas CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatytą įteikimo būdas. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog teismo procesiniai dokumentai skolininkui įteikti 2019-05-03 (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Skolininkas nurodė, jog teismo įsakymas realiai buvo įteiktas 2019-07-23, todėl nepraleido termino prieštaravimams pateikti.
12. Viena vertus, teismas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, jog skolininkui teikiant prieštaravimus nebuvo pateikti termino praleidimą pateisinantys įrodymai. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju įteikiant teismo procesinius dokumentus buvo remtasi įteikimo fikcija, spręstina, jog tai savaime yra svarbi priežastis dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas prieštaravimams pateikti. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino apelianto nurodytos aplinkybės, jog apie priimtą teismo įsakymą skolininkas sužinojo 2019-07-23. Esant situacijai, kuomet taikoma procesinių dokumentų įteikimo fikcija, taip pat svarbu nustatyti, kada realiai skolininkas sužinojo apie priimtą teismo įsakymą, prireikus teismas, taikydamas trūkumų šalinimo institutą, turėtų pasiūlyti pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Realus sužinojimo apie priimtą teismo procesinį sprendimą momentas yra svarbus siekiant nustatyti, ar skolininkas nuo sužinojimo momento per įstatymo nustatytą terminą ėmėsi aktyvių veiksmų pažeistai teisei ginti. Nustačius realų sužinojimo apie priimta teismo procesinį dokumentą faktą ir nesant duomenų, jog skolininkas piktnaudžiauja teise, terminas prieštaravimams pateikti galėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kada skolininkas realiai sužinojo apie priimtą teismo procesinį dokumentą.
13. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti skolininko prieštaravimus, neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą, ir šis pažeidimas turėjo įtakos priimant neteisingą procesinį sprendimą. Todėl pirmosios instancijos nutartis naikintina ir prieštaravimų priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju būtų pažeista šalių teisė į apeliaciją.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-08-08 nutartį panaikinti ir perduoti prieštaravimų priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.