Šiaulių apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2S-355-368/2021 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02041-2020-7 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.4.; 3.1.7.11.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 28 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. J. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-92-1118/2021. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė valstybės įmonė Turto bankas (toliau – VĮ Turto bankas) kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei I. J., kuriuo prašė nustatyti, kad Z. J., miręs (data neskelbtina), ir I. J., santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise iki Z. J. mirties valdė šį turtą: butą, esantį (adresu: duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (adresu: duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (adresu: duomenys neskelbtini); sodo pastatą, sandėlį, sandėlį, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, esančius (adresu: duomenys neskelbtini); pinigines lėšas, esančias (bankų) sąskaitose. 2. Atsakovės I. J. atstovas (globėjas ir turto administratorius) A. P. atsiliepimu su pateiktu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad po sutuoktinio mirties priėmė visą jam priklausančio turto dalį faktiškai jį valdydama, šiuo turtu disponuoja iki šiol, moka mokesčius. Telšių apylinkės teismo (data neskelbtina). atsakovė buvo pripažinta neveiksnia tiek neturtinių, tiek turtinių santykių srityje, o (data neskelbtina) nutartimi jai paskirta nuolatinė globa, globėjas ir jos turto administratorius. 3. Ieškovė, susipažinusi su atsakovės atsiliepimu, pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriuo prašė bylą nutraukti. Nurodė, jog ies?kovei kreipiantis i? teismą 2020 m. rugsėjo 8 d., atsakovei dar nebuvo is?duotas pavelde?jimo teise?s liudijimas ir ies?kovė neture?jo jokiu? z?iniu?, kad palike?jo Z. J. turtas pavelde?tas. 2019 m. lapkričio 21 d. ras?tu (notaro biuro) notare? informavo ies?kovę, kad iki (data neskelbtina) mirusiojo sutuoktine? nesikreipe? i? notaru? biura? de?l palikimo teise?s liudijimo is?davimo. Atsakove? prie?me? palike?jo turta? tik 2020 m. rugsėjo 23 d., o ies?kovė i? teisma? kreipe?si 2020 m. rugsėjo 8 d., tad ieškovė objektyviai negale?jo z?inoti, kad palike?jo palikimas yra priimtas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2021 m. kovo 5 d. nutartimi priėmė ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir civilinę bylą Nr. e2-92-1118/2021 nutraukė. Atsakovės I. J. atstovo (globėjo ir turto administratoriaus) A. P. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino. 5. Teismo vertinimu, ieškovė, atstovaudama valstybę, teisėtai 2020 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į teismą, nes atsakovės palikimo priėmimo faktas Testamentų registre įregistruotas po ieškinio priėmimo, tai yra 2020 m. rugsėjo 23 d., nėra nustatyti neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas) arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, todėl laikė, kad nėra pagrindo priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai 6. Atskiruoju skundu atsakovės I. J. atstovas (globėjas ir turto administratorius) A. P. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. nutarties dalį dėl nepriteistų bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš ieškovės VĮ Turto bankas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas 500 Eur pirmosios instancijos teisme ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais: 9.1. Ieškovės procesinis elgesys nebuvo tinkamas, nes ieškovė kaip viešojo administravimo subjektas, ruošdama ieškinį ir kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo, atsakovę nurodė I. J., gim. (data neskelbtina) visiškai nepasitikrinęs svarbių aplinkybių ir net nepasidomėjęs, ar kas nors pasikeitė po atsakovės I. J. vyro Z. J. mirties, kuris mirė (data neskelbtina). Ieškovė VĮ Turto bankas į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus su ieškiniu kreipėsi tik 2020 m. rugsėjo 8 d., kai tuo tarpu jau (data neskelbtina) Telšių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-YT-45-832/2019, atsakovė I. J. buvo pripažinta neveiksnia turtinių ir neturtinių santykių srityse, o (data neskelbtina) Telšių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6279-832/2019, neveiksniai atsakovei I. J. buvo nustatyta nuolatinė globa ir jos globėju bei turto administratoriumi buvo paskirtas A. P. Neįsitikinus savo teisumu kai tam buvo galimybė, teikti ieškinį, o po to jo atsisakyti, nėra tinkamas viešojo administravimo subjekto procesinis elgesys, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės turėjo būti priteistos. 7. Atsiliepimu į atsakovės I. J. atstovo (globėjo ir turto administratoriaus) A. P. atskirąjį skundą, ieškovė VĮ Turto bankas prašo jį atmesti, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais: 7.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė pareiškė pagrįstą reikalavimą, o atsakovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jos pačios laiku neatliktų veiksmų, todėl ieškovė atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginti neprivalo. Ieškovė taip pat visiškai pritaria ir pirmosios instancijos teismo argumentams, jog ieškovė, atstovaudama valstybę, teisėtai 2020 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į teismą, atsakovės palikimo priėmimo faktas Testamentų registre įregistruotas po ieškinio priėmimo, tai yra 2020 m. rugsėjo 23 d., nėra nustatyti neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas) arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020), todėl atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas pagrįstai netenkintas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas tenkintinas. 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). 9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria priimtas pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, civilinė byla nutraukta ir nepriteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovės atstovui (globėjui ir turto administratoriui), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose 2020 m. rugsėjo 11 d. priimtas ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti, kad Z. J., miręs (data neskelbtina), ir I. J., santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise iki Z. J. mirties valdė šį turtą: butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (adresu: duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (adresu: duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (adresu: duomenys neskelbtini); sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (adresu: duomenys neskelbtini); pinigines lėšas, esančias (bankų) sąskaitose. Atsakovės I. J. atstovas (globėjas ir turto administratorius) A. P. pateikė atsiliepimą, su ieškiniu nesutiko ir nurodė nesutikimo motyvus. Ieškovė 2021 m. kovo 3 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Nurodė, kad ies?kovei kreipiantis i? teisma?, tai yra 2020 m. rugsėjo 8 d., atsakovei dar nebuvo is?duotas pavelde?jimo teise?s liudijimas ir ies?kovė neture?jo jokiu? z?iniu?, kad palike?jo Z. J. turtas pavelde?tas. 2019 m. lapkričio 21 d. ras?tu (notaro biuro) notare? informavo ies?kovę, kad iki (data neskelbtina) mirusiojo sutuoktine? nesikreipe? i? notaru? biura? de?l palikimo teise?s liudijimo is?davimo. Atsakove? prie?me? palike?jo turta? tik 2020 m. rugsėjo 23 d., o ies?kovė i? teisma? kreipe?si 2020 m. rugsėjo 8 d., tad ieškovė objektyviai negale?jo z?inoti, kad palike?jo palikimas yra priimtas. Remiantis ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, pareiškimu dėl ieškinio atsisakymo, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2021 m. kovo 5 d. nutartimi atsisakymą nuo ieškinio priėmė, bylą nutraukė, tačiau nepriteisė atsakovės I. J. atstovui (globėjui ir turto administratoriui) A. P. patirtų bylinėjimosi išlaidų. 11. Atsakovės I. J. atstovas (globėjas ir turto administratorius) nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš dalies dėl nepriteistų, nutraukus bylą, bylinėjimosi išlaidų, savo poziciją grindžia argumentais, jog ieškovės procesinis elgesys nebuvo tinkamas, nes ieškovė nesiėmė protingų ir sąžiningų veiksmų prieš kreipiantis į teismą. To nepadarius, ieškovė, kaip viešojo administravimo subjektas, pažeidė tinkamo procesinio elgesio standartus, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės turėjo būti priteistos. 12. Tuo tarpu ieškovė, atsikirsdama į atsakovės atstovo (globėjo ir turto administratoriaus) atskirąjį skundą, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota taisykle panašiu, bet neanalogišku, atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020). Mano, kad teismo išvados dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovės atstovui (globėjui ir turto administratoriui) jos susidarė dėl pačios atsakovės elgesio, laiku nepriėmus palikimo ir jos neįregistravus Testamentų registre, yra pagrįstos. Laikosi nuomonės, jog neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti apeliantės (ar jos atstovo) interesus, kadangi ieškinį pateikė dar iki palikimo priėmimo ir to fakto išviešinimo Testamentų registre. Su šiais ieškovės argumentais apeliacinės instancijos teismas iš esmės nesutinka. 13. Pažymėtina, kad pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Kita vertus, įpėdiniui priėmus palikėjo turtą pradedant jį faktiškai valdyti, nereikalaujama, jog įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu, – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 16 punktas; kt.). Visgi, įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, tačiau teisiškai neįforminęs palikimo priėmimo fakto, nesant akivaizdžiai išviešinto palikimo faktinio valdymo, prisiima riziką dėl valstybės atliktų veiksmų siekiant įforminti palikimo perėjimą valstybei (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020). 14. Dėl valstybės paveldimo turto ir vėliau paaiškėjusio įpėdinio, kuris priėmė palikimą pradedant faktiškai turtą valdyti ginčo klausimo, aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje, suformuota nauja teisės aiškinimo taisyklė. Kai turtą paveldi valstybė CK 5.62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, o vėliau įpėdinis, priėmęs palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), šiuo pagrindu kreipiasi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teismas pripažįsta palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, tokioje civilinėje byloje įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei ((žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, 32 punktas). 15. Taigi, šiuo aspektu, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, svarbus ne tik atsakovės procesinis elgesys, neišviešinus palikimo priėmimo Testamentų registre, t. y. yra išviešinus tik po to, kai jau ieškovė pasikreipė į teismą, ką akcentavo pirmosios instancijos teismas, bet taip pat, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, yra tikslinga įvertinti ir VĮ Turto bankas veiksmus (neveikimą), nulėmusius kreipimosi į teismą ieškiniu dėl palikimo priėmimo procedūrų pradėjimą. 16. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė, atlikdama Z. J., mirusio (data neskelbtina), palikimo perėjimo valstybei procedūras, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsniu, 2019-07-05 raštu kreipėsi į (notarų biurą) dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo į mirusiojo Z. J. vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Mirusysis minėtą turtą įgijo būdamas santuokoje su atsakove I. J., todėl laikė, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad turtas VĮ Registrų centre įregistruotas mirusiojo Z. J. vardu ir yra nepadalintas. Kadangi atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, (notarų biuro) notarė I. Z. 2019-11-21 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą iki nebus nustatyta mirusiajam priklausanti turto dalis ir įregistruota nekilnojamojo turto registre, ieškovė pateikė ieškinį 2020-09-08 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams. Ieškinys teisme priimtas 2020-09-11. Sužinojusi iš atsakovės atstovo (globėjo ir turto administratoriaus), kad palikimas jau yra priimta ir 2020-09-23 įregistruotas Testamentų registre, ieškovė ieškinį atsiėmė. 17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ne atsakovė, o pati ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, taip pat neatliko visų jai, kaip viešojo administravimo subjektui, veikiančiam pagal LR Viešojo administravimo įstatymą, priskirtų veiksmų. Iš ieškovės ieškinio turinio matyti, kad pastaroji remiasi 2019-11-21 (notarų biuro) notarė I. Z. 2019-11-21 raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau, iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė dar 2019-10-23 teismo sprendimu buvo pripažinta neveiksni tiek turtinių, tiek neturtinių teisinių santykių srityje ir šie duomenys, dar nagrinėjant bylą dėl asmens neveiksnumo yra perduodami Neveiksnių asmenų registrui (CPK 466 straipsnio 1 dalis). Taigi, ieškovė turėjo pakankamai laiko iki pat 2020-09-08 (beveik 1 metai), kol pateikė ieškinį teismui, ir galėjo šį faktą apie atsakovę patikrinti Neveiksnių asmenų registre, ko pastaroji nepadarė. Akivaizdu, kad po atsakovės sutuoktinio mirties 2016-10-09, atsakovė pati būdama senyvo amžiaus turėjo sveikatos problemų, o neveiksnumo nustatymo asmeniui procedūros užima laiko, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė buvo ilgai pasyvi, ją tiek ieškovė, tiek kiti valstybės ar savivaldybės institucijų subjektai ragino oficialiai prisiimti palikimą, tačiau pastaroji jokių veiksmų nesiėmė ir delsė išviešinti palikimo priėmimo faktą. Juo labiau, ieškovė turėjo suprasti, kad sutuoktinį Z. J. pergyvenusi atsakovė, galimai gyvena ir naudojasi, t. y. priėmė palikimą faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis; 13 šios nutarties punktas) jai su mirusiu sutuoktiniu priklausančiu bendrosios jungtinės nuosavybės turtu. Ieškovė šio fakto nepatikrino užsiklausdama gyvenamosios vietos savivaldybę, seniūniją ar socialinių paslaugų skyriaus. Ieškovė taip pat nepateikė teismui jokių duomenų, kad atsakovė nemokėjo mokesčių už butą ar kitą nekilnojamąjį turtą, dėl ko ji būtų galėjusi spręsti, kad likusi ½ dalis po Z. J. mirties turto – bešeimininkis ir ieškovė pagrįstai inicijuoja turto dalies paveldėjimo valstybės naudai procedūrą. 18. Esant įpėdiniams, kurie liko gyventi minėtame bute, ieškovė, būdama viešojo administravimo subjektu, kuriam keliami žymiai aukštesni reikalavimai dėl sąžiningumo, turėjo pagrįstai įtarti, kad palikimas priimtas faktiniu valdymu, kas pagal įstatymą prilygsta tinkama palikimo priėmimo būdui (CK 5.50 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, prieš pradedant paveldimo turto perėmimo procedūrą, ieškovė ne tik turėjo patikrinti Neveiksnių asmenų registrą, bet ir turėjo pranešti apie ketinimą kreiptis į teismą turto bendrasavininkei – atsakovei ar jos atstovui, pirmiausia įsitikinti, jog yra pagrindas teikti ieškinį teismui. To neatlikusi, ieškovė, kaip viešojo administravimo subjektas, neveikė atidžiai, sąžiningai ir rūpestingai, t. y. pažeidė tinkamo protingo procesinio elgesio standartus ir turi prisiimti iš to kilusias pasekmes. 19. Nors tiek ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, tiek pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje rėmėsi kasacinio teismo nutarties Nr. e3K-3-359-969/2020 išaiškinimais, tačiau, šiuo aspektu, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamo atvejo ir minimos kasacinio teismo nutarties faktinės aplinkybės ratio decidendi nesutampa. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, formalus rėmimasis kasacinio teismo nutartimi ir viena aplinkybe, jog atsakovė (jos atstovas) palikimo priėmimo faktą Testamentų registre išviešino 2020-09-23, jau po ieškovės ieškinio teismui 2020-09-08 pateikimo, neatsižvelgiant į kitas šios nutarties 16-17 punktuose nustatytas aplinkybes, prieštarauja elementariems sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 1.5 straipsnis). Dėl nurodyto, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti palikta galioti pilna apimtimi. 20. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad šalies prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos) advokato darbo laiko sąnaudas (Rekomendacijų 2.9. punktas) ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2.10 punktas). Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, jog ieškovė neturėjo pakankamai duomenų apie paveldimą turtą ir jo galimus paveldėtojus, nepranešė apie ketinimą kreiptis į teismą atsakovei, neįsitikino, kad palikimą galėjo priimti faktiniu valdymu mirusiojo sutuoktinė, nepatikrino viešųjų registrų bei neatliko kitų veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 634 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ 23-24 punktuose ir tokių duomenų byloje nėra. Dėl tokio ieškovės neveikimo, atsakovei ir jos atstovui (globėjui ir turto administratoriui) buvo būtina ginti savo teises ir teisėtus interesus, rengti procesinius dokumentus bei dalyvauti ieškovės inicijuotame procese. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra tikslinga iš ieškovės priteisti atsakovei ir jos atstovui (globėjui ir turto administratoriui) 500 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. 21. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei ir jos atstovui (globėjui ir turto administratoriui) priteisimo, neįvertino ieškovės, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų (neveikimo) ir neatsižvelgė, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės veiksmų (neveikimo). Atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindo naikinti nepagrįstą ir neteisėtą nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir ją tenkinti. 22. Tenkinus atskirąjį skundą, iš ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas priteistinos atsakovės atstovo (globėjo ir turto administratoriaus) A. P. patirtos teisinės pagalbos išlaidos (200 Eur) apeliacinės instancijos teisme. Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nutaria: Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. kovo 5 d. nutartį pakeisti. Priteisti iš ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovės I. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovo (globėjo ir turto administratoriaus A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme. Kitą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. kovo 5 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas atsakovės I. J. atstovui (globėjui ir turto administratoriui) A. P. 200 Eur (du šimtus eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjas Egidijus Mockevičius