- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-27
- Bylos Nr.
- e2-295-600/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- M. B.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 41-as notarų biuras
- Advokatai
- Kęstutis Jokimas, Indrė Panavaitė
viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovei M. B. dėl nuosavybės teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, piniginių lėšų pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 41-as notarų biuras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės reikalavimas ir nurodomas jo faktinis pagrindas.
1. Ieškovė prašo: a) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti atsakovei M. B. 2018 m. gegužės 22 d. notarės V. Zubavičiūtės išduotą nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį turto, įgyto gyvenant santuokoje su A. B., išduotą į ½ dalį lėšų, esančių sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Šiaulių bankas“; b) pripažinti lėšas, esančias sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Šiaulių bankas“, bendrai 74 142,72 Eur sumai asmenine A. B. nuosavybe; c) pripažinti ieškovę nurodytų lėšų, esančių sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Šiaulių bankas“, 74 142,72 Eur sumai vienintele teisėta paveldėtoja.
2. Ieškinyje nurodė, kad notarė, išduodama paveldėjimo teisės ir nuosavybės teisės liudijimus atitinkamai ieškovei ir atsakovei nurodė, kad lėšos, esančios sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Šiaulių bankas“, mirusiam A. B. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktine M. B., todėl paveldėtoja A. G. gali pretenduoti tik į pusę piniginių lėšų, esančių nurodyto banko nurodytose sąskaitose.
3. Ieškovė laiko, kad miręs tėvas jai nurodyto banko nurodytose sąskaitose paliko visas jo mirties dieną buvusias lėšas. Pozicija grindžiama tuo, kad ieškovės tėvas, atsakovės sutuoktinis, buvo žymus rašytojas ir, ieškovės turimais duomenimis, į ginčo sąskaitas galėjo pervesti asmeninės nuosavybės teise jam priklausančias pinigines lėšas, realiai sukauptas / gautas iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo ir A. B. santuokos su M. B. sudarymo, t. y. (duomenys neskelbtini), taip pat į šias sąskaitas galėjo būti pervedamos lėšos, gautos pardavus velioniui asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą.
4. Ieškovė prašo vadovautis civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.89 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. Ieškovės vertinimu, ginčo sąskaitose tėvas laikė pinigines lėšas, gautas iki santuokos su atsakove sudarymo ir ten laikė lėšas, gautas kaip autorinius honorarus iki santuokos sudarymo.
5. Teismui tenkinus ieškovės reikalavimą, kad ginčo sąskaitose buvusios lėšos buvo asmeninės ieškovės tėvo lėšos, būtų nuginčyta CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įstatymo įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
Atsakovės ir į bylą įtraukto trečiojo asmens atsiliepimuose nurodytos aplinkybės.
6. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime nurodė, kad notarė, išduodama nuosavybės teisės liudijimą, pagrįstai vadovavosi įstatyme įtvirtinta prezumpcija dėl lygių dalių, nes jai nebuvo ir nėra žinomas nei teisinis, nei faktinis pagrindas dėl ginčo sąskaitose esančių lėšų nuosavybės rūšies, kas sąlygotų priimti kitokį sprendimą. Be to, nuosavybės teisės liudijimo išdavimo metu nebuvo nuginčyta ar ginčijama įstatyme įtvirtinta prezumpcija.
8. Ieškinio pareiškimo teisme metu nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys ieškovės nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinių lygių dalių principo paneigimo, kas leistų daryti išvadą, kad ginčo sąskaitose buvusios lėšos ar kokia nors šių lėšų dalis palikimo atsiradimo momentu priklausė A. B. asmeninės nuosavybės teise, o ne jo ir atsakovės bendrai jungtinei nuosavybei.
9. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės ir A. B. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) ir iki sutuoktinio mirties, t.y. (duomenys neskelbtini) santuokoje pragyveno 26 metus. Visą šį laikotarpį jie kartu tvarkė ne tik santuokos metu gautas pinigines lėšas, bet įgijo ir realizavo tam tikrą nekilnojamąjį bei kitą turtą, sprendė ir dėl kiekvieno iš jų iki santuokos įgyto turto panaudojimo.
10. Atsakovė 2002 m. sausio 25 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė jos iki santuokos turėtą, asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą adresu (duomenys neskelbtini), už 220 000 Lt (63 716,40 Eur). Dalis gautų pinigų buvo investuoti į buto, esančio (duomenys neskelbtini), statybą (butas parduotas atsakovei 2002 m. vasario 1 d.). Sutuoktiniai šį butą buvo nutarę įsigyti tikslu nuomoti, o gautas pajamas naudoti pragyvenimui.
11. A. B. jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą adresu (duomenys neskelbtini), kur šalys apsigyveno po santuokos sudarymo, pardavė 2002 m. lapkričio 29 d. už 174 000 Lt (50 393,88 Eur). Tokį sprendimą priėmė todėl, kad butas buvo per didelis jų dviejų asmenų šeimai ir reikalaujantis nemenkų išlaikymo kaštų (komunalines išlaidos).
12. Atsakovė paaiškino, kad abu sutuoktiniai, pardavę jiems asmeninės nuosavybės teise priklausiusius butus adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gautų lėšų dalį panaudojo buto adresu (duomenys neskelbtini), įrengimui, dalį naudojo pragyvenimui. Vėliau šį butą pardavė už 600 000 Lt (173 772,00 Eur). Pardavus butą gauti pinigai skirtingomis sumomis (po 50 000 Lt, 60 000 Lt) buvo pervesti į skirtingas abiejų sutuoktinių vardu atidarytas sąskaitas laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 20 d. iki 2007 m. balandžio 20 d., tame tarpe ir į AB „Šiaulių bankas“. Sprendimą gautą sumą laikyti skirtinguose bankuose lėmė sutuoktinių sprendimas ne tik siekti išvengti rizikos dėl galimo kurio nors banko nemokumo ir pan., bet ir dėl bankų indėlininkams mokamų palūkanų dydžio.
13. Kiek pamena pati atsakovė, palikėjo A. B. vardu ginčo sąskaitose ir buvo laikomi už minėtą abiejų sutuoktinių bendrai jungtinei nuosavybei priklausiusį nekilnojamąjį daiktą gauti pinigai, t. y. dalį jų iš karto pervedus po buto adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo, o kitus už šį daiktą gautus pinigus vėliau pervedant iš kitų bankų sąskaitų bei šiose sąskaitose kaupiant ir palūkanas, sietinas su jose laikomomis piniginėmis lėšomis ar indėliais.
14. Atsakovė pažymėjo, kad pagal atliktus pinigų pervedimus galėtų pretenduoti ir reikalauti didesnės nei ½ dalies ginčo sąskaitose, į kurias ji pervedė lėšas už butą adresu (duomenys neskelbtini), nes jam įgyti didžiąja dalimi buvo panaudotos jos asmeninės lėšos, tačiau gerbia sutuoktinio valią ir nori ją vykdyti. Be to, ieškovė nutyli aplinkybę, kad sutuoktiniams nutarus parduoti A. B. priklausiusį butą adresu (duomenys neskelbtini), ji neprieštaravo sutuoktinio sprendimui vienerius metus materialiai remti suaugusią, brandaus amžiaus dukrą, t. y. ieškovę ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus). Sutuoktinis savo užrašuose žymėjo, kiek yra davęs pinigų dukrai, ir pagal jo skaičiavimus matyti, kad laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. sausio 1 d. palikėjas ieškovės asmeninių poreikių tenkinimui (jai nuosavybės teise priklausiusio buto, buto, kuriuo naudojosi, komunalinių mokesčių mokėjimui, buto remontui, skolų bankui dengimui, įvairų daiktų pirkimui, medicininių procedūrų atlikimui, dovanoms, paramai) davė ne mažiau kaip 101 000,00 Lt ir 5567,20 Eur (arba 34 818,82 Eur). Be to, tam tikru laikotarpiu atsakovė sutuoktinio prašymu mokėjo už ieškovę komunalinius mokesčius.
15. Taip pat pažymėjo, kad palikėjo ir atsakovės bendromis lėšomis buvo įrenginėjamos patalpos adresu (duomenys neskelbtini), kurios iš pradžių buvo kūrybinės dirbtuvės, o vėliau leista jas rekonstruoti į gyvenamas patalpas – butą (leidimas išduotas 2002 m. kovo 19 d.). Šiose patalpose sutuoktiniai kartu gyveno iki palikėjo mirties, o šiuo metu atsakovė.
16. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad vėlyvuoju kūrybos laikotarpiu A. B. parašė keletą kūrinių, tačiau skirtingai nei nurodo ieškovė, šių kūrinių išleidimui A. B. naudojo savo lėšas, todėl buvo daugiau išlaidų. Nurodyti, kiek lėšų palikėjas gavo iš intelektinės veiklos santuokos sudarymo laikotarpiu, M. B. negali, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 3.89 straipsnio 1 dalies 4 punktu, jos yra priskiriamos bendrai sutuoktinių nuosavybei.
17. Byla nagrinėjama nedalyvaujant trečiajam asmeniui, apie teismo posėdį asmuo informuotas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti notarei nedalyvaujant.
18. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį, prašė tenkinti.
19. Atsakovės atstovė taip pat palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išdėstyti teismo motyvai.
Motyvuojamoji dalis
20. Byloje nustatyta, kad ieškovės tėvas, atsakovės sutuoktinis A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 9). Po A. B. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi tiek ieškovė, tiek atsakovė (t. 1, b. l. 20). Šalims buvo išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimai, atsakovei – 2018 m. gegužės 22 d. nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį piniginių lėšų, esančių ginčo sąskaitose, kaip turto, įgyto palikėjui gyvenant santuokoje kartu su M. B. (t. 1, b. l. 9-10, 62-63).
21. Byloje nustatyta, kad atsakovės ir palikėjo santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 61).
22. Palikėjas A. B. (duomenys neskelbtini) sudarė oficialų testamentą, kurio 1 punkte nurodyta, kad jis visas jam nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas su palūkanomis, esančias AB „Šiaulių bankas“, jis palieka dukrai A. G. (t. 1, b. l. 6).
23. Byloje kilo ginčas dėl mirusio fizinio asmens turtinių teisių apimties, t. y. koks turtas A. B. mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) jam priklausė, į kurį įstatymo nustatyta tvarka turi būti išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas (CK 5.1 straipsnis).
24. Byloje nustatyta, kad ieškovės tėvas mirė santuokoje. Vadinasi, šalių ginčas turi būti sprendžiamas vadovaujantis CK trečios knygos II skirsnio, reglamentuojančio sutuoktinių turto teisinį režimą, normomis. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Koks turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, yra nurodyta CK 3.88 straipsnyje, t. y. 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno sutuoktinio vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
25. Atsižvelgdama į sprendimo 24 punkte nurodytą įstatyminį reglamentavimą, ieškovė nurodo, kad iki santuokos sudarymo, t. y. (duomenys neskelbtini)., jos tėvas turėjo asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir buvo sukaupęs didelę piniginių lėšų dalį, laikytą ginčo sąskaitose, kurios turi būti pripažintos palikėjo asmenine nuosavybe. Be to, nurodytose sąskaitose palikėjas ir vėliau laikė lėšas, gautas kaip honorarus iš intelektinės veiklos.
26. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nurodyta įstatyme įtvirtinta prezumpcija sąlygoja įrodinėjimo pareigos, kilus ginčui dėl sutuoktinių turto teisinio režimo, perkėlimą ieškovei. Tai reiškia, kad CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareiga, numatanti, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasis aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia, tenka ieškovei. Šioje byloje ginčas turi būti sprendžiamas vadovaujantis CK 3.88 straipsniu, reglamentuojančiu sutuoktinių santuokos metu įgyto turto teisinį režimą ir ieškovei reiškiant reikalavimą dėl palikėjo turto / jo dalies pripažinimo asmenine palikėjo nuosavybe, tenka pareiga nuginčyti CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prezumpciją dėl santuokoje įgyto bendro turto lygių dalių principo ieškovei teigiant, kad ginčo sąskaitose palikėjas laikė lėšas, gautas už palikėjui asmeninės nuosavybės teise priklausiusį parduotą turtą bei lėšas, gautas iš intelektinės veiklos iki santuokos sudarymo (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).
27. Byloje nustatyta, kad atsakovės ir palikėjo santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 61). Iki santuokos sudarymo A. B. asmeninės nuosavybės teise priklausė butas (duomenys neskelbtini), atsakovei – butas (duomenys neskelbtini), kurie parduoti po santuokos sudarymo praėjus maždaug 10 metų (t. 1, b. l. 64-69, 70-71, 72-75). Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai sąlygoja išvadą, kad už parduotą asmeninės nuosavybės teise abiejų sutuoktinių turėtą turtą gauti pinigai buvo panaudoti įsigyjant kitą nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini), bei panaudoti atlikti kūrybinių dirbtuvių adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją pertvarkant negyvenamąsias patalpas į gyvenamąsias patalpas pagal 2002 m. kovo 19 d. išduotą statybos leidimą (t. 1, b. l. 89, 90-91).
28. Atsakovės pateikti sąskaitų išrašai patvirtina, kad sutuoktiniams pardavus butą adresu (duomenys neskelbtini), už 600 000 Lt (173 772,00 Eur), gauti pinigai buvo pervesti į atsakovės sąskaitą, o iš atsakovės sąskaitos 2007 m. balandžio 26 d. buvo pervesti skirtingomis sumomis (po 50 000 Lt, 60 000 Lt) į skirtingas abiejų sutuoktinių vardu atidarytas sąskaitas, tame tarpe ir į A. B. vardu atidarytą sąskaitą AB „Šiaulių bankas“ (sąskaitos Nr. ... (duomenys neskelbtini)), AB Parex banke, AB Snoras, AB Ūkio banke, UAB Medicinos banke, AB banke „Hansabankas“ (t. 1, b. l. 92-93).
29. Analizuojant į bylą pateiktus sąskaitų išrašus nustatyta, kad ginčo sąskaitos palikėjo A. B. vardu AB „Šiaulių bankas“ buvo atidarytos po santuokos su atsakove sudarymo ((duomenys neskelbtini)), t. y. sąskaita Nr. ... (duomenys neskelbtini) atidaryta 2007 m. balandžio 25 d., o sąskaitos Nr. ... (duomenys neskelbtini) ir Nr. ... (duomenys neskelbtini) – 2016 m. gegužės 12 d. (t. 3, b. l. 50).
30. AB Ūkio banko 2019 m. rugpjūčio 19 d. rašte Nr. 240-01-48 nurodoma, kad 2013 m. kovo 4 d. AB Šiaulių bankui buvo perduota A. B. banko sąskaita ir terminuotų indėlių sąskaitos, atidarytos AB Ūkio banke (t. 4, b. l. 119).
31. Į bylą pateiktų sąskaitų išrašai patvirtina atsakovės nurodytą aplinkybę dėl terminuotų indėlių sutarčių sudarymo skirtinguose bankuose (t. 3, b. l. 51-96, t. 4, b. l. 21-36, 58-90, 110-129).
32. Aukščiau aptarti įrodymai sąlygoja išvadą, kad pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina ieškovės tvirtinimo, kad nurodytose sąskaitose palikėjo mirties dieną buvo laikomos piniginės lėšos, kurias palikėjas buvo gavęs vien tik iš intelektinės veiklos iki santuokos su atsakove sudarymo, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Pateiktų rašytinių įrodymų – nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčių, sąskaitų išrašų analizė sąlygoja išvadą, kad sutuoktiniai po santuokos sudarymo savo veiksmais susitarė bendram turtui įgyti panaudoti pinigines lėšas, gautas pardavus kiekvienam iš jų asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą ir už dalį gautų lėšų įgyti kitą nekilnojamąjį turtą, dalį lėšų panaudoti terminuotiems indėliams, dalį lėšų naudoti jų kasdienių poreikių tenkinimui. Tokią išvadą sąlygoja ir tai, kad sutuoktiniai nebuvo sudarę ikivedybinės ar povedybinės sutarties (CK 3.102 straipsnis). Teismas sutinka su atsakovės atstovės argumentais, kad ieškovė nepateikė įrodymų įstatyme nustatytai prezumpcijai paneigti. To nepatvirtina ir ieškovės atstovo dėstomi teiginiai apie pelningiausią A. B. intelektinės veiklos laikotarpį iki santuokos sudarymo. Dėl nurodyto, teismo vertinimu, ieškovės pateikti argumentai nebuvo patvirtinti į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, kad būtų paneigta įstatyme įtvirtinta prezumpcija (CPK 177, 180 straipsniai).
33. Be to, analizuojant palikėjo visose sąskaitose nurodytų piniginių lėšų judėjimą, matyti, kad į ginčo sąskaitą Nr. LT... (duomenys neskelbtini) buvo pervesta dalis piniginių lėšų, gautų pardavus jo santuokoje su atsakove įgytą butą adresu (duomenys neskelbtini), t. y. 60 000 Lt (t. 1, b. l. 92). Vėliau, kaip matyti, buvo sudaromos terminuotų indėlių sutartys, lėšos buvo pervedamos iš vienos sąskaitos į kitą, iš vieno banko į kitą, kas iš esmės atitinka atsakovės atsiliepime pateiktus paaiškinimus (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).
34. Nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu ieškovės reikalavimas nurodytu jo pagrindu netenkinamas teismui padarius išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad ginčo sąskaitose buvo laikomos iki santuokos palikėjo įgytos piniginės lėšos ir joms netaikomas CK 3.88 straipsnyje numatytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas, nepaneigė atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų. Teismui netenkinus reikalavimo dėl palikėjo asmeninės nuosavybės į ginčo sąskaitose nurodytas pinigines lėšas pripažinimo, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl nuosavybės teisės liudijimo į ½ ginčo sąskaitose esančių piniginių lėšų nuginčijimo, taip pat ir dėl ieškovės pripažinimo vienintele nurodyto ginčo turto paveldėtoja.
35. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant įrodymus, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).
36. Teismo ištirtų įrodymų visumos analizė sąlygoja išvadą, kad ieškovės pateikti įrodymai dėl palikėjo gautų pajamų iki palikėjo santuokos su atsakove sudarymo, duomenys apie išleistus kūrinius nekeičia teismo padarytų išvadų, nes palikėjas nebuvo sudaręs ikivedybinės ar povedybinės sutarties, ginčo sąskaitos atidarytos palikėjo santuokos sudarymo metu, taip pat įvertinus į bylą pateiktus įrodymus dėl pinigų judėjimo, nekilnojamojo turto perleidimo ir naujo turto įgijimo sąlygoja išvadą, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimo, dėl ko ieškinys netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
37. Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, viso 3 040,00 Eur, kurias sudaro advokato išlaidos byloje, kurios savo dydžiu ir esme atitinka LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8 punkte nurodytų paslaugų dydžius (t. 4, b. l. 137-140, CPK 93, 98 straipsniai).
38. Ieškinį atmetus, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistos teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro šalių ir teismo procesinių dokumentų siuntimas, viso 11,95 Eur (LR CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 98, 259-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 3040,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 11,95 Eur teismo pašto išlaidų, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.