Telšių apylinkės teismo sprendimas

2011-04-15 UAB „GEODEMOS PLANAI" atliko jo žemės sklypo geodezinius mata­vimus ir nubraižė planą , todėl 2011-05-17 jis kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Mažeikių žemėtvarkos skyrių su prašymu suderinti šio sklypo kadastrinių matavimų pla­nus, tačiau 2011-05-30 gavo atsakymą, kad jo žemės sklypo kadastrinės bylos ir planų suderinti negalima, nes paženklintos jo žemės sklypo ribos nėra suderintos su gretimo že­mės sklypo Nr. 200, kurio unikalus Nr. 6140-0004-0075, savininke - atsakove. 2011-05-31 VĮ Registrų centro Mažeikių filialo Kadastro duomenų valdymo skyrius jam išdavė kadastrinio žemėlapio ištrauką, kurioje yra nurodyta, kad jo žemės sklypas esą kerta at­sakovės žemės sklypą taške Nr. 4 per 1,86 m ir taške Nr. 5 per 4,60 m, o taškuose Nr. 6 ir Nr. 7 yra atitrūkęs nuo jos sklypo atitinkamai per 0,96 m ir 2,47 m. Kadangi atsakovė taip pat nėra įregistravusi viešajame registre savo 2 ha žemės sklypo ge­odezinių matavimų duomenų ir jos žemė tebėra likusi suformuota atliekant preliminarinius matavi­mus , jo matininkas atsakovei pasiūlė suderinti jo parengtą ieškovo žemės sklypo geodezinio matavimo plano projektą , tačiau ši atsisakė tai padaryti, motyvuodama tuo, kad ieškovo sklypo matavimų duomenys esą neatitinka ne tik jos sklypo 2009-10-19 geodezinio matavimo duomenų , bet ir ieškovo 1995-04-26 plano-abriso duomenų. Tokiu būdu kilus nesutarimams tarp ieškovo ir atsakovės dėl ieškovo sklypo su jos sklypu ri­bų, ieškovas reiškia teisme ieškinį LR CK 4.45 str. 1 d. pagrindu ir reikalauja kad teismas nustatytų ieškovo žemės sklypo su atsakovės sklypu ginčijamas ribas nuo taško Nr. 3 iki taško Nr. 7 pagal ieškovo pateiktą žemės sklypo 2011-04-15 geodezinių matavimų planą, nurodydamas, kad pridedami prie bylos rašytiniai įrodymai visiškai patvirtina, kad ieškovo žemės sklypas buvo suformuotas iš esmės atsižvelgiant į ieškovo žemės sklypo 1995-04-26 planą-abrisą, kuriame nubraižyto ieškovo sklypo kon­figūracija ir jo kraštinių, besiribojančių su atsakovės žemės sklypu, ilgiai iš esmės sutampa su geo­dezinio matavimo metu nubraižytame plane nurodyta ieškovo žemės sklypo konfigūracija ir jo krašti­nių, besiribojančių su atsakovės žemės sklypu, ilgiais, be to, ieškovo sklypo konfigūracija yra identiška nurodytajai kadastro žemėlapio ištraukoje, gautoje iš VĮ Registrų centras 2010-05-19 . Nurodo, kad ieškovo ir atsakovės žemės sklypų planai-abrisai buvo nubraižyti vieno ir to paties matinin­ko B. Š. tais pačiais 1995 m., tačiau juose nežinia dėl kokios priežasties jų sklypų ginčijamos ribos yra nurodytos ne vienodo ilgio. Be to, 1995 m. matuojant ieškovo sklypą buvo atsižvelgta į tai, kad jo riba atkarpoje nuo taško Nr. 5 iki taško Nr. 7 eitų lygiagrečiai atsakovės ūkiniam pastatui, o tuo tarpu jos 2009 m. darytame geodeziniame plane lygiagretės nebėra, nes yra žymiai pailginta sklypo kraštinė nuo taško Nr. 4 iki taško Nr. 5 ir dar pakeista jo konfigūracija. Ieškovas, vadovaudamasis LR CK 4.45 str. 1d., prašo nustatyti ieškovo žemės sklypo, unikalus Nr. 6140-0004-0070, su atsakovės žemės skly­pu, unikalus Nr. 6140-0004-0075, ribas nuo taško Nr. 3 iki taško Nr. 7 pagal ieškovo pridedamą prie ieškinio mano žemės sklypo planą, nubraižytą 2011-04-15 UAB „GEODEMOS PLANAI".

Ieškovas Z. P. teismo posėdyje parodė, kad K., jo kaimynė, darydama savo žemės sklypo geodezinius matavimus, ribas pasiženklino taip, kad į jo kiemą įlindo 4 m. 60 cm. Tada jis pasidarė geodezinius matavimus savo žemės sklypo ir jie rodo ką kitą. Teismo prašo jo ieškinį tenkinti pagal jo matavimus, tai yra pagal jo ribas.

Advokatas V. P. teismo posėdyje parodė, kad šalys jau turi vieną bylą, kur jo atstovaujamasis yra atsakovas dėl neteisėto tvoros savo sklype užsitvėrimo, atsakovė ten yra ieškovė. Teismas jos ieškinį patenkino, bet bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka sustabdytas iki šis teismas nustatys kieno sklypo ribos yra teisingos, pagal pirminius dokumentus, kurie yra išlikę formuojant pirminius šių sklypų projektus, bei dokumentus, kurie buvo pateikti byloje, stengiantis projektus įteisinti. Atsakovės projekte nubrėžtos ribos, kurios yra už ūkinio pastato, tačiau riboja ieškovo kiemo fasadinę pusę, eina platėjančiu kampu į ieškovo pusę, pažeidžia ieškovo interesą turėti kiemą, kuris, kiek įmanoma yra suformuotas stačiakampio forma. Atsakovė tvirtina, kad negali tinkamai aptarnauti savo ūkinio pastato iš nugaros, jeigu pasižiūrėti dabar, į naujai pateiktą projektą, tai ji prie savo ūkinio pastato ne tik negalėtų privažiuoti, bet ir prieiti. Todėl visiškai neaiškūs atsakovės ketinimai, kodėl siekiama atsistatyti ribas pagal tokį projektą. Ieškovo pateiktas projektas yra parengtas remiantis plano abrisu, kuris buvo sudarytas 1995-04-26. Šito plano – abriso matmenys ir sklypo konfigūracija nurodyta tame abrise, iš esmės atitinka konfigūraciją, nurodytą geodezinio matavimo plane, kai tuo tarpu, atsakovės pateiktame projekte, regis, irgi atitinka abrisą. Tačiau atsakovė yra nukrypusi nuo pirminio – preliminariojo plano. Ieškovės ir atsakovo turimi abrisai buvo parengti tais pačiais metais, tik skiriasi atlikimo mėnuo. Ieškovo buvo parengtas pirma, atsakovės po mėnesio. Mėnesio laike parengti abrisai iš esmės skiriasi ir prieštarauja vienas kitam. Ieškovas savo geodezinius matavimus grindžia savo turimu abrisu, kuris iš esmės atitinka ribas, kurios nurodytos jo tiksliųjų matavimų plane. Atsakovės plane matavimai yra tokie, kaip jai atrodo patogiau. Esminis prieštaravimas yra tame, kur ieškovė su savo priešieškiniu pateikdama gretimų sklypų ribų naudojimosi planą, pateikė kitokį, nei tiksliųjų matavimų planas. Tai yra siekis iš paskutiniųjų pateisinti savo ribas, kurios, manoma, esamos teisingos. Pagal pateiktus dokumentus matyti, kad tas priešieškinys nėra pagrįstas ir todėl neturėtų teismo būti tenkinamas. Atsakovė braižėsi ribas taip, kaip ji norėjo.

iš 1995-05-10 parengto abriso plano matyti, kad atsakovės šiaurinė sklypo atkarpa nuo 180 metrų buvo sumažinta iki 160 metrų. Atsakovės sklypo duomenys tiek geodezinių matavimų plane, tiek ribų nustatymo plane, skiriasi dar ir toje vietoje, kad ieškovo sklypo 7 taškas yra nutolęs nuo atsakovės sklypo 4 taško per 2 metrus 47 cm. Šitas 7 taškas pasistūmėjo link 4 taško 5 metrais 57 cm. ir viršijo 7 taško nesuderinamumą net 3 m 11 cm. Atsakovė reikalaudama nustatyti jos ir sklypo ribas pagal jos pateiktą planą, neužsimena, kad jis neatitinka 1995 m. abriso, toje dalyje, kad jos abrise yra duomenys apie tai, kad sklypo atkarpos tarp 5 ir 6 taškų ilgis yra 66 metrai, o tarp 4 ir 5 taškų yra 62 metrai, tuo tarpu jos planuose šių atkarpų ilgiai yra ne 66, o 77 metrai, ir ne 62, 65 metrai. Tarp ieškovo ir atsakovės turimuose abrisuose jų nurodytose žemės ribų atkarpų ilgiai yra nurodyti nevienodai. Ieškovo abrise yra 63 metrai, atsakovė abrise 66 metrai. Vienas ir tas pats matininkas tą pačią atkarpą skirtinguose matavimuose nurodė neteisingai net 3 metrais. Ir tie neteisingi nurodyti 3 metrai keičia konfigūraciją ginčijamoje vietoje. Jeigu teisingu laikyti atsakovės abrisą, tai atsiranda esminis skirtumas, o pagal ieškovo abrisą gaunasi teisingai ir tvarkingai, lygiagrečiai su atsakovės ūkiniu pastatu. Atsakovė, bekaitaliodama savo sklypo ribas, neišsprendė esminio klausimo, tai yra kelio servituto, per kurį ieškovas patenka į savo sklypą. Ieškovas 1987-03-03 nusipirko sodybą – vienkiemį Dargių kaime, Mažeikių rajone ir 1995-08-26 buvo priimtas Telšių apskrities viršininko sprendimas, kurio pagrindu šalia sodybos buvo atkelta paveldėta jo senelio žemė pagal preliminariuosius matavimus, pagal ką jam buvo suformuotas 4,45 ha žemė sklypas. Kadangi nepavyko geruoju su kaimyne Z. K. nusistatyti savo žemės ribas, ką liudija ir ankstesnioji byla, kurios tikslas buvo, ne suderinti ribas, o dėl to, kad, neva, kaimynas pažeidė jos teises, jos žemės sklype įsirengdamas tvorą. Matydamas, kad yra šitokia situacija, kai nėra teismo sprendimo, o byla yra sustabdyta , kuri laukia šito teismo sprendimo, ieškovas buvo priverstas padaryti savo tiksliuosius matavimus, kuriuos jam 2011-04-15 padarė UAB „Geodemos panai“. Atlikus šituos matavimus, kurie yra pridėti prie ieškinio kaip pagrindas, nustatyti prašomas sklypo ribas, jis 2011-05-17 kreipėsi į nacionalinę Žemės tarnybą prie ŽŪM Mažeikių žemėtvarkos skyrių prašydamas suderinti sklypo kadastrinių matavimų planus ir 2011-05-30 gavo atsakymą, kad jo žemės kadastrinio sklypo bylos negalima suderinti su matavimais, nes jo žemės ribos nėra suderintos su kaimyninio sklypo matavimu, kaip žinia, atsakovė šito irgi nėra pasiekusi, todėl yra tokia situacija, kad šalių žemės sklypų matavimai yra įregistruoti registrų centre tik kaip preliminarūs, todėl iš esmės jie neatitinka. O kaip suderinsi, jeigu šalys tarp savęs nesusitaria, atsakovė nepripažįsta ieškovo turimų matavimų. Ieškovas prašo teismo nustatyti jo žemės sklypo ribas pagal pateiktą prie ieškinio matavimo planą, atliktą 2011-04-15 ir pagal šios dienos pateiktą suderinimo planą. Atsakovė laikosi savo pozicijos, ji laikosi savo plano ir nori, kad ribos būtų nustatytos pagal jos turimus matavimus. Šalys yra giminės ir tai kas vyksta, labai kenkia jų sveikatai. Prašo teismo, kad ieškovo ieškinys būtų patenkintas, o priešieškinys atmestas, nes mano, kad pagal esamus dokumentus, pagal planą abrisą, kuris yra žymiai arčiau tiesos, sklypo ribos būtų nustatytos protingiausiai ir teisingiausiai. Prašo teismo ieškovo ieškinį tenkinti ir priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

L. R. P. teismo posėdyje parodė, kad pas P. atliko geodezinius matavimus pagal pirminį abrisą, kurį pateikė savininkas. Daugiau nebuvo kuo vadovautis, plano nebuvo. O pagal datą, P. abrisas buvo darytas anksčiau nei Ko.. Kraštinė riba skyrėsi trimis metrais, tačiau P. abrisas visu mėnesiu buvo darytas anksčiau, todėl jis ir atmatavo tuos 66 metrus. Abrisai turėtų nesiskirti, galėjo būti, kad kažkas apsiriko. Pagal turimus abrisus negalima nustatyti prisirišimo. Nesako, kad P. sklypo ribos įsikerta į K. ribas, jis tiesiog atmatavo pagal parodytą riboženklį. Pirmas abrisas yra darytas P., K. vėliau. Kažkuris yra klaidingas, tačiau kuris, nežino, nes ne jis juos darė. Viename yra parašyta 66 metrai, kitame -63 metrai. Kuriame yra apsirikta, nežino, bet jie turi nesiskirti. Tais laikais matininkai matavo su dvimetriu matu, tad visaip galėjo nutikti. Gretimo sklypo dokumentų jis nežiūrėjo. Paskui gavo duomenis iš Žemėtvarkos, tada ir pamatė, kad abrisai tarp savęs skiriasi. Kad gretimame sklype jau yra daryti geodeziniai matavimai, žinojo, tačiau neturėjo kaip jų pasižiūrėti, nes matavimas nebuvo įregistruotas Žemėtvarkoje. Jo matavimo atskaitos taškas buvo kampinis riboženklis, kurį parodė ieškovas. Tai buvo įkastas stulpas, kuris buvo laikomas riboženklis. Buvo atėjusi kaimynė, kuri pasakė, kad riba yra ne čia. Jis parašė, kad kaimynė su ženklinimo aktu nesutinka, po juo nepasirašo ir viskas. Jį matuoti pakvietė P., jis parodė savo sklypo ribas, pagal jas jis ir matuoja. J. K. sklypą jos matininkas irgi matavo taip, kaip parodė ji, o ne kaip kaimynas. Svarbiausia dabar yra tai, kad nėra prie ko pririšti, nėra to pradinio atskaitos taško. Skirtumas yra trys metrai. Nuo kaimynės pastatų riba praeina už penkių metrų. Praėjimui ir pravažiavimui užtenka. Matė tvorą, kas už tvoros buvo nesidomėjo . Jis atidėjo 63 metrus ir vadovavosi prisirišimo tašku pagal abrisą. Nemato problemos dėl įvažiavimo. Dabar ribos sueina į trikampį ir nežino, kuris laimės gavęs tuos tris metrus. Dirba 12 metų ir pirmas atvejis, kad kaimynai šitaip neišsiaiškina. Juokingai atrodo tas ginčas dėl trijų metrų. Pagal atsakovę jos žemė praplatėtų 3 metrais ir pasibaigtų trikampiu. Vienas sklypo galas būtų 8 metrai, kitas – 5 metrai. Pastatus dabar jis yra prisimatavęs. Pagal atsakovę, ieškovo ūkinis būtų pasitraukęs į jos pusę. Ieškovo sklypo ploto dydžio prieš matavimą ir po matavimo, koks buvo, be dokumentų neatsimena Mano, kad jis yra paklaidos ribose. Tikrai nepadidėjo. Paklaida leidžia ir daugiau, ir mažiau. Ieškovo sklypas padidėjo 6 arais, tai yra leistina paklaida. Kiek sumažėjo K. sklypas, nežino, nes jis jos sklypo nematavo.

L. O. B. teismo posėdyje parodė, kad dirba Žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja. Žino, kad tarp šalių yra ginčas dėl žemės sklypo ribų. Žodžiu, pradiniuose dokumentuose, o tai yra abrisai, pagal kuriuos buvo atkurta žemės nuosavybė ir juos nubraižė tuometiniai matininkai, nesutinka kraštinių ilgis. Iš to viskas ir išplaukia. Gali pasakyti, kad tie planai tikrai yra labai netikslūs ir tik preliminarūs, anksčiau ant jų būdavo net užrašo, kad planas galioja iki bus atlikti kadastriniai matavimai. Pagal abrisus sklypų ribos yra, tiesiog, plaukiojančios, kaip jie kad sako, o atsitiko taip, kad tada sklypai buvo matuojami su sieksniais ir to tikslumo net negalėjo būti. Tokius matavimus tada apmokėjo Valstybė.Kadastriniai matavimai privačiame sklype yra apmokami savininko lėšomis. Dabar ribos būtų nustatytos pagal dabartinį naudojimą, kuris yra ginčijamas. Mano, kad geriausiai būtų ginčijamą dalį dalinti per pusę, nes klaida yra gimusi norminiuose dokumentuose. Gerai, jeigu išlikę pirminiai riboženkliai, bet jeigu ne, tada nėra ką daryti. Jeigu ji turėtų, kaip specialistė nuspręsti kieno planas yra teisingiausias, ji imtų P. planą. Todėl, kad spręstinas yra ir įvažiavimas į sklypą, ne tik atstumas iki ūkinio pastato. Šiame plane yra išspręstas ir įvažiavimas ir atstumas iki ūkinio pastato, nes pagal statybos reglamentą atstumas iki pastato turi būti toks, kad būtų galima laisvai pro jo privažiuoti ir aptarnauti, metrų jau neatsimena. K. sklypo riba eitų per keliuką, todėl įvažiavimas P. turėtų būti, arba servitutinis, arba K. sklypo riba turėtų būti dar ir už kelio. Jeigu imti aklai, pagal pradinius pamatavimus, tada kelias servitutinis. Šiandieną jų turimuose planuose kelias yra kaip bendro naudojimo. Tada, iki buvo atkuriama nuosavybė, netgi krašto keliai buvo paliekami ir pažymėti, kaip neįskaičiuoti į sklypo plotą.Klaida yra preliminariuose planuose, todėl jie ir vadinasi preliminariais. Tą pačią liniją matuojant kelis kartus, ji gali sėkmingai skirtis. Negali atsakyti, kuris abrisas yra teisesnis, abu jie teisūs, nes pagal juos buvo įregistruoti sklypai. Tačiau dar kartą sako, tai ne kadastriniai matavimai, tai preliminarūs planai. Šiaip atliekant vėlesnį matavimą reikėjo pritaikyti prie pirminio, tačiau trys metrai, matomai, buvo laikoma labai nežymia paklaida ir nepritaikė. Tokio reikalavimo, kad riba eitų lygiagrečiai pastato, ji nežino, svarbu, kad būtų išlaikytas atstumas iki pastato. Priklausomai nuo pastato aukščio, jo paskirties ir kitų aspektų. Atsakovės kadastriniai matavimai nebuvo įregistruoti pagrinde dėl neišspręsto kelio klausimo.