Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja S. Gerybienė Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01482-2011-5 Procesinio sprendimo kategorija

22.4.;30,.2.;30.5.;121.21.

NUTARTIS

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. P. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-38-636/2012 pagal ieškovo Z. P. ieškinį atsakovei Z. K., tretiesiems asmenims VĮ Registrų centro Mažeikių filialui, Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo pagal ieškovo pateiktą žemės sklypo planą ir atsakovės Z. K. priešieškinį ieškovui Z. P. dėl žemės sklypo ribų nustatymo pagal atsakovės pateiktą žemės sklypo planą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Priteisė iš ieškovo Z. P. atsakovei Z. K. jos patirtas 139 Lt bylinėjimosi išlaidas ir 2600 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš ieškovo Z. P. 36,70 Lt išlaidų, susijusių su bylinėjimusi Valstybei.

1. Teismas svarbiausiu sprendimo argumentu nurodo faktinę aplinkybę, kad atsakovė, neva, pirmoji pradėjo valdyti ginčijamą sklypo dalį, nes prieš tai ją valdė jos mama. Tai yra absoliuti netiesa, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, jog ieškovas beveik 9 metais anksčiau už atsakovę apsigyveno ginčo žemėje, nes sodybą nusipirko 1987 m. kovo 3 d., kai tuo tarpu atsakovė šalia sodybos esančiuose ūkiniuose pastatuose, kurie sovietmečiu buvo nacionalizuo­ti, pradėjo kurtis tik po to, kai teismo 1996 m. sausio 3 d. sprendimu iškeldino ieškovą iš pusės šių pastatų. Sodyboje esančia žeme ieškovas naudojosi kaip namų valda, o nuo 1995 m. rugpjūčio 23 d. tapo viso 4,35 ha žemės sklypo savininku. Atsakovės motinai tą pačią dieną buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos žemės sklypą, bet sovietinės santvarkos metu ji šia žeme nesinaudojo, kadangi joje dar neturėjo nuosavybės teise jokių pastatų arba žemės, suteiktos pagal Valstiečių ūkio įstatymą. Prieš ieškovui ir atsakovės motinai tampant žemių savininkais, vienas ir tas pats matininkas atliko preliminariuosius abiejų žemės sklypų matavimus ir jų pagrindu nubraižė abrisus bei laikinuosius planus, kurie tapo neatskiriamomis žemės nuosavybės liudijimų dalimis. Ieškovo žemės sklypo abrisas 1995-04-26, o laikinasis planas - 1995-05-26. Atsakovės motinai tie patys dokumentai buvo išduoti vėliau, atitinkamai 1995-05-10 ir 1995-05-29. Duomenys apie abu žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre buvo nustatyti vieną ir tą pačią dieną, t. y. 1995 -09-11. Po beveik 9 metų atsakovė iš motinos gavo dovanų jos že­mės sklypą, kuriame stovėjo jai sugrąžinti pastatai, ir 4 metus ieškovui Z. P. nereiškė jokių pretenzijų, kad, ne­va, neteisėtai naudojamos jos žemės. Tik kai ieškovas nusprendė sklypus skiriančias ribas pa­sižymėti vielos tinklo tvora ir taip, kaip yra nurodyta ieškovo abrise ir laikinajame žemės sklypo plane bei matosi iš Registrų centro gautoje bei pateiktoje teismui 2010-05-19 kadastro žemėlapio ištraukoje, atskaitos tašku imant riboženklį, kuris yra matyti ieškovo 2012-01-24 pridėtoje prie bylos fotonuotraukoje, atsakovė Z. K. pradėjo ieškovą skųsti į įvairias instancijas.

2. Pridėtas prie ieškinio UAB „Geodemos planai” 2011-04-15 nubraižytas Z. P. žemės skly­po planas iš esmės atitinka 1995-04-26 abrisą ir 1995-05-26 laikinąjį planą, nes sklypo ribų atkarpa geodeziniame plane tarp 4 ir 5 taškų iš atsakovės ūkinio pastato galo yra 63,03 metro ilgio, t. y. 3 centimetrais ilgesnė nei abrise ir preliminariųjų matavimų plane, o atkarpa geodeziniame plane tarp 5 ir 7 taškų iš atsakovės ūkinio pastato galinės fasado pusės yra 65,86 metro arba 4,14 metro trum­pesnė nei abrise ir preliminariųjų matavimų plane. AB „Šiaulių hidroprojektai” 2009-10-19 pareng­tame atsakovės žemės sklypo geodeziniame plane ieškovo sklypo ribų atkarpa iš atsakovės ūkinio pastato galo tarp 6 ir 5 taškų, kas ieškovo plane atitinka 4 ir 5 taškus, yra 65,77 metro arba 23 centi­metrais trumpesnė nei atsakovės 1995-05-10 abrise bei 1995-05-29 preliminariųjų matavimų plane, bet ilgesnė net 2,74 metro nei ieškovo tiksliųjų matavimų plane, o atsakovės geodeziniame plane nurodyta ieškovo atkarpa iš atsakovės ūkinio pastato galinio fasado pusės tarp 5 ir 4 taškų, kas atitinka ieškovo plano 5 ir 7 taškus, yra 68,05 metro arba 9,95 metro trumpesnė už atsakovės abrise bei preliminariųjų matavimų plane nurodytą ilgį ir 2,19 metro trumpesnė nei nurodyta ieškovo tiksliųjų matavimų plane. Tačiau pateiktuose geodeziniuose planuose svarbiausia yra tai, kad ieškovo plane nurodyta žemės sklypo konfigūracija iš esmės yra tapati tiek ieškovo faktiškai valdomo žemės sklypo tvora pažymėtai konfi­gūracijai, tiek ir kadastro žemėlapio ištraukoje plika akimi matomai šio žemės sklypo konfigūraci­jai, kuri Registrų centre tebėra oficialiai nustatyta nuo 1995-09-11. Todėl teismo išvada, jog atsako­vė, esą, pirmoji faktiškai pradėjo valdyti ginčo žemės sklypo dalį, todėl ji tariamai ir yra teisėta jos valdytoja, yra nepagrįsta.

3. Atsakovės planą nubraižęs matininkas A. M. teisme pripažino, kad jis atsakovei matavo sklypą ten, kur ji nurodžiusi, ir nesirėmė registro planu, nes priešingu atveju jis būtų priartėjęs ir prie ieškovo gyvenamojo namo. Kiti teisme apklausti liudytojai taipogi itin kritiškai pasisakė apie atsakovės pateiktą ribų nustatymo projektą.

4. Neobjektyvi teismo išvada, kad, esą, dėl sprendimo ieškovo interesai iš esmės nenukentės, kadangi jis praras tik 2 metrus iš turimų virš 4 ha, o štai atsakovė negalės privažiuoti prie savo mėšlidės su įvairia žemės ūkio technika, nes tam yra reikalingi kokie 7 metrai pločio. Atsakovė teismui nėra pateikusi rašytinių įrodymų, kad kapitalinę mėšlidę ji įsirengė legaliai, jau nekalbant apie tai, kad byloje apskritai nėra duomenų apie jokius viešai įregistruotus jos statinius.

5. Atsakovei nusistačius netradicinę smailiakampę savo sklypo konfigūraciją, o ne stačiakampę, kurios kraštinė eina lygiagrečiai ūkiniam pastatui, kaip siū­lė ieškovas savo plane ir projekte, atsakovės sklypo dalis, esanti už ūkinio pastato, įsirėžė gilyn į ieškovo kiemą ir priartėjo prie ieškovo gyvenamojo namo ne per 2 metrus, kaip teigiama skundžiamame sprendime, o net per 4,60 metro, todėl tai iš esmės pažeidžia ieškovo interesus.

1. Nurodo, kad teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei įvertino visas šiai bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurias pateikė šalys, jų atstovai, kiti byloje dalyvavę asmenys, bei kurios yra užfiksuotos teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose. Teismas įvertino tai, jog ginčytiną teritoriją iki ieškovas savavališkai ją užvaldė 2008 metais, iš tiesų naudojosi bei valdė atsakovė; taip pat įvertino neteisėtus ieškovo veiksmus atsakovės atžvilgiu savo nuožiūra nu­keliant riboženklį bei užsitveriant tvorą, po ko jis vėliau ir atliko savo sklypo geodezinius matavimus.

2. Teismas įvertino, kad prie atsakovės ūkinio pastato esant atsakovės mėšlidei, prie jos atsakovei išties yra reika­lingas nors 7 m pločio privažiavimas su žemės ūkio technika, be to, sprendė, jog nustačius atsakovės ir ieškovo žemės sklypų ribas pagal atsakovės pateiktą priešieškinį, ieškovo interesai iš esmės nenu­kentėtų, tuo tarpu priešingu atveju atsakovės interesai nukentėtų ženkliai, t. y. teismas vadovavosi ne tik LR CK 4.45 str. 1 dalimi, bet ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais.

Bylą 2012 m. rugsėjo 3 d. nagrinėjant žodinio proceso tvarka posėdyje dalyvavę apeliantas Z. P. ir jo atstovas advokatas V.Peikštenis prašė apeliacinį skundą patenkinti, o atsakovė Z. K. ir jos atstovas advokatas V.Jonaitis prašė apeliacinį skundą atmesti.

Trečiųjų asmenų VĮ Registrų centro Mažeikių filialo ir Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovai posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai.

Į teismo posėdį kviesta liudytoja I. K. paaiškino, kad pagal jos paruoštą ir teismo patvirtintą bei prie ginčijamo sprendimo pridėtą „Ribų tarp žemės sklypų, kurių Un. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Un. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatymo projektą“ šalims bus galima atlikti geodezinius matavimus ir spręsti dėl šių sklypų pasikeitusių plotų įteisinimo ir kitus klausimus, nes „Projektas“ yra parengtas vadovaujantis AB „Šiaulių hidroprojektas“ 2009 m. spalio mėn. parengtu „Žemės sklypo planu“, kuris yra šioje byloje, b. l. 86., nes pastarasis yra atliktas koordinačių sistemoje. Kodėl į „Ribų nustatymo projektą „ įrašė, kad geodezinis planas sudarytas 2009-10-09, neprisimena. Nurodė, kad pagal teismo patvirtintą „Ribų nustatymo projektą „ pažymėti atsakovės sklypo ribas neįmanoma, nes reikia atlikti geodezinius matavimus. Teismui nustačius šalių ginčijamas vidines jų sklypų ribas, bus galima atlikti abiejų sklypų geodezinius matavimus ir spręsti dėl sklypų įteisinimo pagal minėtus matavimus. Planus braižė abiejų šalių prašymu, taip kaip jos buvo nurodžiusios. Koregavo tik tas sklypų ribas, kurios yra tarp ieškovo ir atsakovės sklypų.

Apeliacinis netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Išnagrinėjusi byloje esančius įrodymus, papildomai išklausiusi šalių paaiškinimus ir liudytojos I. K. parodymus, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 22 d. sprendimu teisingai išsprendė ginčą, atsisakydamas tenkinti ieškovo Z. P. ieškinį ir tenkindamas atsakovės Z. K. priešieškinį, tačiau patikslintina sprendimo rezoliucinė dalis, kad šiuo sprendimu yra nustatoma tik vidinė riba tarp ieškovo Z. P. ir atsakovės Z. K. žemės sklypų, o ne patvirtinamos visos atsakovės Z. K. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos pagal „Ribų tarp žemės sklypų, kurių Un. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Un. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatymo projektą“. Taip pat patikslintina, kad vidinė riba tarp sklypų yra nustatoma pagal AB „Šiaulių hidroprojektas“ Z. K. užsakymu 2009 metais matininko A. M. parengtą ir direktoriaus K. T. 2009-10-20 patvirtintą žemės sklypo U/Nr. (duomenys neskelbtini) geodezinių matavimų planą (M1:1000, sklypo plotas 20719 kv. m), esantį byloje, b. l. 86.

Byloje nustatyta, kad ieškovas Z. P. 1987 m. kovo 3 d. iš C. M. nupirko pastatus ir statinius (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-5). 1995-04-26 matininkas B. Š. sudarė Z. P. žemės sklypo ir miško sklypo abrisus (b. l. 22), AB „Šiaulių hidroprojektas“ (darbų vykdytojas B. Š.) 1995-05-26 sudarė Z. P. 4,35 ha „Laikiną žemės sklypo planą“, kuriame pažymėjo žemės sklypą su namų valda (sklypo Nr. 191) ir atskirai miško sklypą (Nr. 191), (b. l. 21). Telšių apskrities valdytojo administracijos 1995-09-11 įsakymu Nr. 357 „Dėl žemės suteikimo naudotis asmenims, susigrąžinantiems žemę, žemės (miškų) ūkio veiklai (duomenys neskelbtini)“, Z. P. suteikta žemė privačiam ūkiui steigti (duomenys neskelbtini) du bendro 4,35 ha žemės ploto sklypai: pirmas - 4,05 ha bendro ploto (žemės ūkio veiklai), antras 0,30 ha bendro ploto (miškų ūkio veiklai) (b. l. 6). Abu sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre: 4,05 ha bendro ploto žemės sklypui suteiktas unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 19-20). Kilus ginčui su gretimo sklypo savininke Z. K., 2011- 04-15 Z. P. užsakymu UAB „Geodemos planai“ atliko 44308 kv. m ploto žemės sklypo geodezinius matavimus, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsisakė suderinti, o Nekilnojamojo turto registro tarnyba atsisakė įregistruoti šį geodezinių matavimų planą, nes planas neatitinka jau pažymėtų Kadastro registre kaimyninio sklypo, kurio U/Nr. (duomenys neskelbtini), ribų ir nesuderintas su kaimyninio sklypo savininke Z. K.. VĮ „Registrų centro“ Mažeikių filialas informavo Z. P., kad jo užsakymu parengtas planas atskiruose taškuose kerta gretimo Z. K. sklypo ribą, o atskiruose taškuose yra atitolęs nuo šios ribos (b. l. 7, 8).

Atsakovė Z. K. žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įsigijo 2004 m. birželio 18 d. dovanojimo sutarties pagrindu iš savo motinos O. Č., kuriai nuosavybės teisė į 2000 kv. m ploto sklypą buvo atkurta tuo pačiu Telšių apskrities valdytojo administracijos 1995-09-11 įsakymu Nr. 357, o 1995-05-10 matininkas B. Š. buvo sudarę O. Č. žemės sklypo abrisą (b. l. 22, 72). Pažymėtina, kad byloje yra pateiktas 1995-05-29 matininko B. Š. sudarytas Z. K. 2,62 ha žemės sklypo Nr. 199 „Laikinas žemės sklypo planas“, tačiau jame yra pažymėtas ir O. Č. žemės sklypas Nr. 200, besiribojantis su Z. P. žemės sklypu Nr. 191 (b. l. 52). Šalys neginčija, kad ir O. Č. žemės sklypo Nr. 200 „Laikinas žemės sklypo planas“ buvo sudarytas 1995-05-29 matininko B. Š..

Gretimo sklypo savininkė Z. K. nesutiko suderinti Z. P. užsakymu UAB „Geodemos planai“ parengtą sklypo planą dėl, jos manymu, netikslių vidinių sklypų ribų ir pateikė teismui I. K. parengtą „Ribų, tarp žemės sklypų, kurių Un. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Un. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatymo projektą“ (b. l. 129), sudarytą AB „Šiaulių hidroprojektas“ geodezinio plano (b. l. 86) pagrindu, nurodydama, kad būtent šiuose planuose nurodytos vidinės sklypų ribos yra teisingos.

Dėl ginčo dalyko ir Mažeikių apylinkės teismo 2012-02-22 sprendimo rezoliucinės dalies patikslinimo.

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 22 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nusprendė: „Nustatyti atsakovei Z. K. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), bei ieškovui Z. P. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal projekto vadovės I. K. , atestato Nr. 8855 , dirbančios (duomenys neskelbtini), sudarytą patikslintą naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, laikant šį projektą neatskiriama sprendimo dalimi“.

Iš tikrųjų šioje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vidinių ieškovo Z. P. ir atsakovės Z. K. sklypų ribų: ieškovo Z. P. pateiktame UAB „Geodemos planai“ geodezinių matavimų plane pažymėtų nuo taško „3“ iki taško „7“ (b. l. 18), o atsakovės Z. K. pateiktame AB „Šiaulių hidroprojektas“ geodezinių matavimų plane pažymėtų nuo taško „4“ iki taško „7“ (b. l. 86). Kad ginčas tarp šalių buvo tik dėl šių ribų, patvirtina tiek pirmosios instancijos teisme esantys įrodymai, tiek ir šalių paaiškinimai bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovė Z. K. prie priešieškinio buvo pateikusi projekto vadovės I. K. sudarytą „Naudojimosi tvarkos tarp žemės sklypų, kurių Un. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Un. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatymo projektą“ (b. l. 85) ir patikslintą „Ribų tarp žemės sklypų, kurių Un. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Un. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatymo projektą“ (b. l. 129), kuriuose ryškia spalva pažymėta būtent riba, esanti tarp šių dviejų sklypų. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė Z. K. taip pat patvirtino, kad ginčas byloje vyksta tik dėl vidinių ribų tarp Z. P. sklypo ir jos sklypo, kad dėl kitų ribų ir sklypų dydžio ginčo nėra. Atsakovė byloje teigė, kad ginčas dėl vidinės ribos atsirado tik 2008 metais, kai ieškovas Z. P. užsitvėrė tinklo tvorą, perkeldamas sklypo ribą, Z. P. plane pažymėtą nuo 5-to iki 7-to taško, o jos geodezinių matavimų plane pažymėtą nuo 4-to iki 5-to taško, 4,5 metro į atsakovės sklypo pusę, link jos ūkinio pastato, palikdamas 5 metrų atstumą ir tuo ženkliai pablogindamas privažiavimą prie jai priklausančio ūkinio pastato (b. l. 80-81). Šalys neginčijo ir neįrodinėjo kitų savo sklypų ribų.

Todėl pirmosios instancijos teismas, sprendimo rezoliucinėje dalyje patvirtindamas visą atsakovės pateiktą „Naudojimosi tvarkos nustatymo projektą“, t.y. iš esmės nustatydamas visas atsakovės sklypo ribas, peržengė priešieškinio reikalavimo ribas (CPK 265 str.).

Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo šalių tikslas šioje byloje yra nustatyti ginčijamas vidines ribas tarp Z. P. sklypo, kurio U/Nr. (duomenys neskelbtini), ir Z. K. sklypo, kurio U/Nr. (duomenys neskelbtini), kas leistų tiek ieškovui, tiek ir atsakovei parengti naujus geodezinius savo sklypų planus, išspręsti klausimus dėl pravažiavimo kelio, įstatymų nustatyta tvarka įteisinti sklypų dydžio pasikeitimus ir, pagaliau, įregistruoti savo valdomus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pagal tikslius geodezinius matavimus, kas iki šiol nebuvo padaryta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto Z. P. skundo argumentas, kad teismo patvirtintame I. K. sudarytame „Patikslintame naudojimosi tvarkos nustatymo projekte“ yra nurodyta į neegzistuojantį 2009-10-09 sudarytą geodezinių matavimų planą, kai byloje tebuvo pateiktas AB „Šiaulių hidroprojektas“ geodezinių matavimų planas, sudarytas 2009-10-19, negali būti pagrindu naikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (CPK 328 str.).

Z. K. į bylą pateiktame AB „Šiaulių hidroprojektas“ parengtame sklypo U/Nr. (duomenys neskelbtini) geodezinių matavimų plane nėra nurodyta tiksli jo data, tik nurodyta, kad šį planą pasirašė: direktorius K. T. – 2009-10-20, vyr. inžinierius A. A. - 2009-10-19, grupės vadovas R. B. – 2009-10-19, matininkas A. M. – 2009-10-12, todėl teisėjų kolegija pripažįsta būtinu patikslinti ginčijamo sprendimo rezoliucinę dalį, nustatydama, kad vidinės ribos tarp Z. P. sklypo, kurio U/Nr. (duomenys neskelbtini), ir Z. K. sklypo, kurio U/Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 4-to taško iki 7-to taško yra nustatomos pagal AB „Šiaulių hidroprojektas“ Z. K. užsakymu 2009 metais matininko A. M. parengtą ir 2009-10-20 direktoriaus K. T. patvirtintą žemės sklypo U/Nr. (duomenys neskelbtini) geodezinių matavimų planą (M1:1000, sklypo plotas 20719 kv. m), nustatant, kad nuo 4-to taško iki 5-to taško ribos linijos ilgis yra 68,05 metrai, nuo 5-to taško iki 6-to taško ribos linijos ilgis yra 65,77 metrai ir nuo 6-to taško iki 7-to taško ribos linijos ilgis yra 100,66 metrai.

Nors projekto vadovės I. K. sudarytame ir teismo sprendimu patvirtintame „Patikslintame naudojimosi tvarkos nustatymo projekte“ vidinių abiejų sklypų ribų konfigūracija ir linijų ilgiai atitinka AB „Šiaulių hidroprojektas“ 2009 metais matininko A. M. parengtą geodezinių matavimų planą, tačiau „Projekte“ nėra nurodyti vidinių ribų taškai, planas parengtas ne koordinačių sistemoje, todėl gali iškilti ginčų vykdant tokį teismo sprendimą.

Dėl ribų nustatymo.

Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovas Z. P., tiek atsakovė Z. K. kilusį ginčą dėl sklypo ribų yra iškėlę LR CK 4.45 straipsnio pagrindu, reikalaudami nustatyti gretimų jų sklypų ginčo ribą. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011 pažymėjo, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikčių nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais. Kad teismas, nagrinėdamas kaimyninių sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo Z. P. ir atsakovės Z. K. žemės sklypų vidinė riba yra neaiški, nes nėra išlikusių aiškių riboženklių, ieškovo ir atsakovės žemės sklypai tą pačią 1995 m. rugsėjo 11 d. užregistruoti Nekilnojamojo turto registre pagal preliminarius matavimus, tačiau 1995 metais sudarytuose abiejų sklypų abrisuose ta pati riba tarp sklypų (UAB „Geodemos planai“ 2011 m. plane pažymėta nuo 4-to iki 5-to taško, o AB „Šiaulių hidroprojektas“ 2009 m. plane pažymėta nuo 5-to iki 6-to taško) viename abrise nurodyta 63 metrų ilgio (b. l. 22), o kitame abrise - 66 metrų ilgio (b. l. 72); 1995 m. sudarytuose „Laikinuosiuose žemės sklypų planuose“ abiejų sklypų vidinės ribos ilgiai taip pat neaiškus (b. l. 50, 52). Nors atsakovė Z. K. pirmosios instancijos teisme teigė, kad vidinė sklypų riba yra aiški ir tik ieškovas Z. P. pažeidė šią ribą, už jos sklypo ribos pastatydamas savo tvorą, tačiau tiek iš Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-02-14 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-37-215/2011 (b. l. 89-92), tiek iš pačios atsakovės priešieškinio (b. l. 80-82) matyti, kad riba tarp sklypų yra neaiški ir yra ginčijama.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyvendinant teismo kompetenciją, būtina atsižvelgti į įstatyme (CK 4.45 straipsnio 1 dalis) įtvirtintų kriterijų visetą, o kurio nors iš įstatyme įtvirtintų kriterijų visiškas nepaisymas reikštų netinkamą materialiosios teisės normos taikymą. Kad teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011, 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-6/2010). Nurodė, kad pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaromos prielaidos ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011, 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas atsakovės Z. K. priešieškinį ir nustatydamas ginčijamą ribą tarp ieškovo ir atsakovės žemės sklypų, pagal atsakovės pateiktą planą, šių Kasacinės instancijos teismo nuostatų nepažeidė, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus, pakankamai aiškiai motyvavo spendimą, todėl nėra pagrindo naikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo ieškovo Z. P. apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais.

Tai, kad ieškovas kitu pagrindu faktiškai vienas iki 1995 metų valdė žemės sklypą, šioje byloje yra nereikšminga, nes tik 1995-09-11 Telšių apskrities valdytojo administracijos įsakymu Nr. 357 tiek ieškovui Z. P., tiek atsakovės motinai O. Č. žemės sklypai buvo suteikti nuosavybės teise; 1995-09-11 Nekilnojamojo turto registre įregistruoti abiejų sklypų, suformuotų atliekant preliminarius matavimus, kadastriniai duomenys.

Ieškovo skundo argumentai, kad jo žemės sklypo abrisas ir Laikinasis žemės sklypo planas to paties matininko B. Š. buvo nubraižyti anksčiau, nei O. Č. abrisas ir Laikinasis žemės sklypo planas, esmės nekeičia, nes, kaip jau buvo minėta, ne dėl šalių kaltės abrisuose viena ir ta pati sklypus skirianti linija buvo nurodyta skirtingo ilgio, t.y. 63 metrai ir 66 metrai, o Laikinuosiuose žemės sklypų planuose linijų ilgiai tarp sklypų nenurodyti, todėl nustatyti tikslią sklypų konfigūraciją pagal šiuos dokumentus nėra galimybės. Pažymėtina tai, kad nors ieškovas teigia, jog sklypo linija tarp jo ir atsakovės sklypo turėjo būti stačiu kampu, o ne smailėjančiu kampu, kaip savo plane nurodė atsakovė, tačiau pagal Z. P. sklypo abrisą, taikant stačiakampio taisyklę, linija, kurios ilgis abrise nurodytas 63 metrai, turėtų būti (175 m - 110 m) 65 m., kas labiau atitinka O. Č. sklypo abrisą, kur šios linijos ilgis nurodytas 66 metrai.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovei Z. K. 2004 m. birželio 18 d. įgyjant sklypą dovanojimo sutartimi, buvo nustatytos preliminarios atsakovės sklypo ribos ir pastatyti laikinieji riboženkliai. Byloje pateiktas AB „Šiaulių hidroprojektas“ (projekto autorius O. B., grupės vadovas R. B.) 2004 metais parengtas ir Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo Z. Š. patvirtintas, O. Č. žemės sklypo U/Nr. (duomenys neskelbtini), planas, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo ribos paženklintos vietoje pagal žemės sklypo paženklinimo – parodymų aktą; iš spaudo matyti, kad 2004-06-03 šio sklypo ribos pažymėtos Kadastro žemėlapyje. Žemės sklypo plane nurodytos gretimybės, o taip pat nurodyti vidinių ribų tarp sklypo U/Nr. (duomenys neskelbtini) ir Z. P. sklypo Nr. 191 linijų ilgiai bei konfigūracija. Nurodyta, kad linijos ilgis tarp riboženklių 1 ir 2 yra 67,70 m, tarp riboženklių 2 ir 3 yra 75,10 m, tarp riboženklių 3 ir 4 yra 100,30 m. (b. l. 87, 88). Atsakovės Z. K. užsakymu AB „Šiaulių hidroprojektas“ (matininkas A. M., grupės vadovas R. B.) 2009 metais parengtas Z. K. žemės sklypo U/Nr. (duomenys neskelbtini) geodezinis planas, kuriame nurodytos gretimybės, o taip pat nurodyti vidinių ribų tarp atsakovės sklypo U/Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovo Z. P. sklypo U/Nr. (duomenys neskelbtini) linijų ilgiai tarp žemės sklypo pastovių riboženklių bei sklypo konfigūracija. Nurodyta, kad linijos ilgis tarp riboženklių 4-to ir 5-to yra 68,05 m, tarp riboženklių 5-to ir 6-to yra 65,77 m, tarp riboženklių 6-to ir 7-to yra 100,66 m. (b. l. 86). Kas atitinka atsakovės pateiktą projekto vadovės I. K. sudarytą patikslintą „Ribų tarp žemės sklypų, kurių Un. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Un. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatymo projektą“, pagal kurį pirmosios instancijos teismas nustatė ginčo ribas (b. l. 129). Liudytojos Žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja O. B. ir VĮ „Registrų centro“ darbuotoja S. B. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad buvo atlikta („užskaityta“) šio plano patikra, tačiau jis nebuvo įregistruotas registre galimai dėl neišspręsto keliuko klausimo (b. l. 154, 155). Taigi atsakovė Z. K. kur kas anksčiau pasirūpino savo sklypo ribų tinkamu nustatymu ir pažymėjimu.

Trečiojo asmens atstovė Mažeikių žemėtvarkos skyriaus darbuotoja V. V. teisme nurodė, kad esminė priežastis, dėl kurios Registrų centre tiek ieškovas Z. P., tiek atsakovė Z. K. negali įregistruoti savo turimų parengtų geodezinių planų yra tai, kad pagal pirminius dokumentus, t.y. sklypų abrisus, nesutampa vidinės sklypų ribos ir sklypų savininkai nesutinka abipusiu susitarimu nustatyti šias ribas. Išsprendus ginčą dėl vidinių ginčo sklypų ribų, vėliau bus galima spręsti kitus klausimus (b. l. 155).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nustačius sklypo ribą pagal ieškovo Z. P. pateiktą projektą, nukentėtų atsakovės interesai, nes ji negalėtų tinkamai privažiuoti prie savo ūkinio pastato ir mėšlidės su įvairiu žemės ūkio transportu. Iš byloje esančių nuotraukų matyti ( b. l. 42, 145), kad ūkinį pastatą, pro kurį eina viena iš ginčijamų sklypų ribų, atsakovė naudoja gyvulių auginimui, dėl ko objektyviai susikaupia tam tikras kiekis mėšlo ir reikalinga vieta jį atitinkamą laiką laikyti (sandėliuoti), o vėliau išvežti, panaudojant atitinkamą žemės ūkio techniką, tačiau už atsakovės tvarto apie 5 metrų atstumu užtverta ieškovo tvora, kurią jis laiko ir nustatytina sklypo riba, sutampa su esamos mėšlidės riba, todėl esant sukrautam mėšlui, nebūtų jokios galimybės privažiuoti tiek prie mėšlo krūvos, tiek ir apskritai prie tvarto su jokia didesne specialiąja technika (pvz. priešgaisrine), ar žemės ūkio technika. Ieškovo argumentai, kad nėra gautas leidimas mėšlidei įrengti, ar kad mėšlas laikomas pažeidžiant kokias nors taisykles, nėra pagrindas perkelti sklypo ribą.

Apelianto argumentai, kad dėl matininko A. M. bei kitų pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų „itin kritiškų pasisakymų“ apie atsakovės pateiktą ribų nustatymo projektą, nesuteikia pagrindo naikinti sprendimą, nes dauguma šių pasisakymų buvo dėl kelio, o A. M. pasisakymas, kad jis AB „Šiaulių hidroprojektas“ parengtame 2009 m. geodezinių matavimų plane, nustatydamas ribą tarp šalių sklypų išvengė didesnio priartėjimo prie ieškovo Z. P. gyvenamojo namo, tik patvirtina, šio plano privalumą.

Iš atsakovės Z. K. pateikto ir teismo pripažinto tinkamu I. K. sudaryto patikslinto „Ribų tarp žemės sklypų, kurių Un. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Un. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatymo projekto“(b. l. 129) ir ieškovo Z. P. teismui pateikto tos pačios I. K. sudaryto „Naudojimosi tvarkos tarp žemės sklypų, kurių Un. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Un. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatymo projekto“(b. l. 118), matyti, kad šiaurinė Z. P. sklypo linija, kuri pagal UAB „Geodemos planai“ geodezinių matavimų planą atitinka liniją nuo 7-to iki 8-to taško (b. l. 18), yra to paties ilgio, t.y. 109,71 metrai, todėl neaišku, kuo remdamasis ieškovas tvirtina, kad atsakovei nusistačius netradicinę smailiakampę savo sklypo konfigūraciją, o ne stačiakampę, kurios kraštinė eina lygiagrečiai ūkiniam pastatui, atsakovės sklypo dalis, esanti už ūkinio pastato, įsirėžė gilyn į ieškovo kiemą ir priartėjo prie ieškovo gyvenamojo namo net per 4,60 metro, juolab, kad to patvirtinimui apeliantas nėra pateikęs plano (brėžinio), kuriame būtų tiksliai nurodyti atstumai, nuo atsakovės nurodytos sklypo ribos ir jo gyvenamojo namo.

Atsižvelgdama į tokias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ribos tarp ginčo sklypų aiškumo, nepažeidė CK 4.45 straipsnyje nustatytų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytų kriterijų, kuriais remiantis turi būti sprendžiami tokio pobūdžio ginčai.

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo Z. P. apeliacinis skundas atmestinas, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. sprendimas paliktintinas galioti patikslinant rezoliucinę jo dalį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 93 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl teisėjų kolegijai atmetus ieškovo Z. P. apeliacinį skundą, pareiga atlyginti atsakovės Z. K. turėtas advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos tenka ieškovui (apeliantui) Z. P..

Iš bylos duomenų matyti, kad Z. K. išlaidas sudaro: 1200,-Lt už atsiliepimo dėl apeliacinio skundo surašymą ir 1000,- Lt už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Atsižvelgiant į LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatas, 1200,-Lt išlaidos (b.l. 197) už atsiliepimo dėl apeliacinio skundo surašymą pripažintinos protingomis, nes panašias 1500,- Lt išlaidas už apeliacinio skundo surašymą turėjo ieškovas (b.l. 190), tačiau 1000,- Lt išlaidos už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme pripažintinos per didelėmis, nes jokie papildomi įrodymai teismui nebebuvo renkami ir teikiami, tas pats advokatas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o taip pat rašė atsiliepimą dėl apeliacinio skundo, posėdis truko apie 1,5 val., kitos šalies atstovui už dalyvavimą posėdyje sumokėta 500,- Lt., todėl Z. K. išlaidos, sumokėtos už atstovavimą posėdyje, mažintinos iki 500,- litų ir iš atsakovo Z. P. ieškovei Z. K. priteistina 1700,- litų advokato atstovavimo išlaidų.

Apeliacinės instancijos teisme turėtos ir iš ieškovo priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (7,03Lt) neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų Ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyto minimalaus dydžio, todėl jos Valstybei nepriteistinos (LR CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Z. P. apeliacinį skundą atmesti.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant šio sprendimo pirmąją revoliucinę dalį taip:

„Z. P. ieškinį atmesti, Z. K. priešieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad vidinės ribos tarp Z. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, kurio U/Nr. (duomenys neskelbtini), ir Z. K. ( a.k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, kurio U/Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 4-to taško iki 7-to taško yra nustatomos pagal AB „Šiaulių hidroprojektas“ Z. K. užsakymu 2009 metais matininko A. M. parengtą ir 2009-10-20 direktoriaus K. T. patvirtintą žemės sklypo U/Nr. (duomenys neskelbtini) geodezinių matavimų planą, nustatant, kad nuo 4-to taško iki 5-to taško ribos linijos ilgis yra 68,05 metrai, nuo 5-to taško iki 6-to taško ribos linijos ilgis yra 65,77 metrai ir nuo 6-to taško iki 7-to taško ribos linijos ilgis yra 100,66 metrai“.

Priteisti iš ieškovo Z. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), atsakovei Z. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), jos apeliacinės instancijos teisme patirtas 1700 Lt ( vieno tūkstančio septynių šimtų litų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.