Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-11-13 · Civilinė byla Nr. 2A-1136-115/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-13
Bylos Nr.
2A-1136-115/2012
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-01459-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Goda Ambrasaitė-Balynienė, Rūta Burdulienė, Algirdas Auruškevičius
Ieškovas
J. E.
Atsakovas
P. G.
Civilinė byla Nr. 2A-1136-115/2012Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01459-2010-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 29.4.; 121.14.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Godos Ambrasaitės - Balynienės, Rūtos Burdulienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. E. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. E. ieškinį atsakovui P. G. (P. G.) dėl valdymo teisių pažeidimo, žemės sklypo ribų nustatymo bei neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priimti sprendimą pašalinti jai nuosavybės teise priklausančio 0,36 ha ploto žemės sklypo valdymo teisės pažeidimus, įpareigojant atsakovą atlaisvinti ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą bei savo darbu ir lėšomis atstatyti riboženklius į pirminę padėtį, buvusią iki savavališko privataus žemės sklypo užgrobimo; priteisti iš atsakovo 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad jai priklausančiame žemės sklype buvo iškirsti augę medžiai, sunaikinti 4 riboženkliai. Minėtus veiksmus atlikęs atsakovas taip pat savo reikmėms naudojasi ir ieškovei priklausančiu žemės sklypu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovei 605 Lt nuostoliams atlyginti už kadastrinius žemės sklypo matavimus ir riboženklių atstatymą, 632 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas iš ieškovės ir liudytojų parodymų nustatė, kad atsakovas savavališkai sunaikino ieškovei priklausančio žemės sklypo riboženklius ir sklypą užarė. Šiais veiksmais atsakovas pažeidė ieškovės nuosavybės teises, kadangi ji nebegalėjo sklypu naudotis savo nuožiūra. Anot teismo, liko neįrodyta, kad ieškovės sklype augo miškas. Nors iš pateiktų fotonuotraukų ir liudytojų parodymų seka, jog miško augmenijos ieškovei priklausančiame sklype iš tiesų būta, tačiau sklypo paskirtas yra žemės ūkio, o pareiškimų dėl miško iškirtimo netenkino nei policija, nei žemėtvarkos skyrius. Be to, ieškovė neįrodė, kad pagal Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių 14 punktą ji pranešė apie miško įveisimą aplinkos apsaugos agentūrai ir pateikė atitinkamą pažymą Žemėtvarkos skyriui.

Teismas sprendė, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą negali būti tenkinamas, nes ieškovės sveikatos sutrikimai neturi tiesioginio priežastinio ryšio su atsakovo padarytu pažeidimu. Pripažinęs, kad atsakovas apribojo ieškovės nuosavybės teises, pastarajai iš atsakovo priteisė 605 Lt, kurie ieškovės buvo sumokėti už kadastrinius matavimus ir riboženklių atkūrimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė J. E. prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinys, ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais motyvais:

1. Teismas nepagrįstai negynė ieškovės nuo atsakovo veiksmų, kuriais jis atėmė iš ieškovės jai priklausančio žemės sklypo valdymą. Teismas nepateikė nei vieno argumento, kad ginčo žemės sklypas nėra užimtas ar kad ieškovei nėra apribota teisė juo naudotis, ar į jį patekti. Teismas visiškai netyrė ir nepasisakė dėl 2010 m. liepos 7 d. atsakovo surašyto atsakymo į ieškovės įspėjimą, kuris liudija apie tęstinius atsakovo veiksmus, kuriais yra trukdoma ieškovei valdyti jai priklausantį žemės sklypą. Išvada, kad žemės sklypas nėra užimtas, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, kurie tvirtina, kad teismo sprendimo priėmimo dieną medžiai žemės sklype nėra atsodinti, o atsakovas ginčija ieškovei priklausančio žemės sklypo ribas.

2. Atsakovas pažeidė ieškovės teises, kadangi žemės sklypo valdymą atėmė iš ieškovės neteisėtai. Taigi ieškovė turi teisę tiek į turtinės, tiek į neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė dėl atsakovų veiksmų ne tik patyrė dvasinį sukrėtimą, dėl ko pablogėjo jos sveikata, bet kartu ieškovei kilo nepasitikėjimas valstybinėmis institucijomis, be to, ieškovė patyrė nemažai nepatogumų, nes buvo priversta kreiptis į policiją, teismą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas P. G. prašo panaikinti ieškovės jam metamus kaltinimus. Teigia, kad teismą pasiekęs incidentas įvyko dėl to, kad ieškovė tiksliai nežinojo savo sklypo ribų. Nei atsakovas, nei jo darbininkai ieškovei priklausančio žemės sklypo nearė. Ieškovei priklausantis žemės sklypas iki 2010 m. buvo naudojamas žemės ūkio kultūrų auginimui, jame jokie miško sodinimo darbai nebuvo vykdomi. Byloje pateiktos nuotraukos neturi nieko bendro su ginčo sklypu, nes jame per klaidą užfiksuotas kitas sklypas, priklausantis valstybei. Ieškovė susirgo tikriausiai dar iki įvykio, ir būtent ieškovės liga išprovokavo incidentą, ką patvirtina ir neadekvatus ieškovės elgesys teismo posėdžio metu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Toks savininko teisių gynimo būdas teisės praktikoje ir doktrinoje vadinamas negatoriniu ieškiniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 str. aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Faktinės bylos aplinkybės pripažįstamos nustatytomis, kai yra pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros su ginčo dalyku susijusios aplinkybės egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 str.). Tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti materialiosios teisės normas ir teisingai išspręsti ginčą, nes teisės normos taikomos vadovaujantis jose įtvirtintomis jų taikymo sąlygomis ir atsižvelgus į konkrečioje byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011).

Apeliaciniu skundu ieškovė siekia, kad būtų panaikinta ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo netenkintas ieškovės prašymas įpareigoti atsakovą atlaisvinti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Toks apeliacinio skundo reikalavimas galėtų būti tenkinamas tik nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktą medžiagą ir padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas nėra užėmęs ieškovei priklausančio žemės sklypo.

Byloje nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties 0,36 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktas atsakovo 2010 m. liepos 7 d. raštas „Dėl žemės sklypo savininkui padarytos žalos atlyginimo“, ieškovei priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai, liudytojų J. A. (J. A.), T. S., S. A. (S. A.) patvirtina, kad atsakovas suarė ieškovei priklausantį žemės sklypą neturėdamas jos leidimo. Kad atsakovas būtų atlikęs dar kokius nors veiksmus, kurie pažeistų ieškovės, kaip ginčo žemės sklypo savininkės, teises, byloje duomenų nėra. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodomi argumentai esą žemės sklypo užėmimą patvirtina aplinkybės, jog žemės sklype nėra atsodinti atsakovo suarti medžiai, o atsakovas ginčija ieškovės sklypo ribas, yra nepagrįsti.

Faktą, jog ieškovei priklausančiame žemės sklype jo neteisėto suarimo metu neaugo miškas patvirtina visetas aplinkybių: pirma, ginčo žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties; antra, nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad ieškovė būtų apželdinusi ginčo žemės sklypą ir apie teisės aktų nustatyta tvarka informavusi Aplinkos apsaugos ministerijos aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrą bei pateikusi atitinkamą pažymą Žemėtvarkos skyriui; trečia, nei pateiktos fotonuotraukos, nei liudytojų parodymai nepatvirtina, kad ginčo žemės sklype jo suarimo metu būtų buvęs įveistas miškas. Bet kuriuo atveju net ir vertinant šias aplinkybes kitaip, t.y. kaip patvirtinančias, jog ginčo žemės sklype jo suarimo metu augo medeliai, įpareigojimas atsakovą juos atsodinti būtų neįvykdomas, nes ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kiek medelių arimo metu buvo iškirsta, kokio amžiaus bei rūšies jie buvo. Taigi ieškovė nepagrindė šio savo reikalavimo pagrįstumo (CPK 12, 178 str.). Tai, kad atsakovas keičia savo poziciją dėl ginčo žemės sklypo ribų bei galimai su jomis nesutinka, nereiškia, kad tokiu būdu yra pažeidžiamos ieškovės nuosavybės teisės ar daroma kitokia žala jos interesams. Pažymėtina, kad ieškovei atsakovo padaryta tiesioginė turtinė žala – riboženklių panaikinimas, pirmosios instancijos teismo buvo priteista ieškovei iš atsakovo.

Sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad negali būti tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala). Šioje byloje buvo neginčijamai nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai - žemės sklypo suarimas, bei jo kaltė. Iš byloje pateiktų ieškovės raštų Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. PK, Vilniaus apskrities Šalčininkų r. Žemėtvarkos skyriui matyti, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2010 m. gegužės 14 d. Pateiktas išrašas iš ieškovės medicininių dokumentų patvirtina, kad 2010 m. birželio 4 d. ieškovei dėl streso buvo diagnozuotas sveikatos pablogėjimas. Sveikatos pablogėjimo diagnozavimo laikas, priežastis suponuoja, jog yra labiau tikėtina nei netikėtina, kad stresą ieškovei sukėlė būtent neteisėti atsakovo veiksmai, todėl yra visos būtinosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti dėl ieškovei padarytos neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.246 - 6.250 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovės prašomas priteisti patirtos neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai neproporcingas atsakovo veiksmų bei jais sukeltų pasekmių atžvilgiu. Neturtinė žala dėl savo specifinės prigimties negali būti visiškai kompensuojama materialia forma. Todėl atsižvelgiant į faktines aplinkybes, spręstina, kad pakankama neturtinės žalos atlyginimo satisfakcija ieškovei būtų teigiama ginčo baigtis bei iš atsakovo priteisti 1 000 Lt patirtai žalai atlyginti (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Pagal CPK 93 str. 5 d. jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal to paties straipsnio 2 d. jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą - ieškovei papildomai priteisus dalį prašytos neturtinės žalos atlyginimo, atitinkamai keistina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas priteisti neturtinę žalą tenkintas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistų išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, dydis didintinas nuo 500 Lt iki 1 000 Lt. Patenkinus apytiksliai 7 proc. (1000*100/15000) reikalavimo priteisti neturtinę žalą, ieškovei iš atsakovo papildomai priteistina 50 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už reikalavimą priteisti neturtinę žalą. Remiantis tuo ieškovei iš atsakovo priteistina ir 50Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti ieškovei J. E. iš atsakovo P. G. 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti ieškovei J. E. iš atsakovo P. G. papildomai 500 Lt už advokato pagalbą ir 50Lt žyminio mokesčio.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei J. E. iš atsakovo P. G. 50Lt žyminio mokesčio išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Teisėjai Algirdas AuruškevičiusGoda Ambrasaitė – BalynienėRūta Burdulienė