- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-06
- Bylos Nr.
- e2A-1399-924/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Marius Bartninkas, Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Snaigė“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ulpas“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Žibutės Budžienės ir Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Snaigė“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ulpas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Snaigė“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Ulpas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės AB „Snaigė“ (toliau – atsakovė) 14 983 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2021 m. rugpjūčio 11 d. sudarė darbų sutartį Nr. 2021/48/ES, pagal kurią ieškovė atliko pramoninio šaldytuvo CC70 įsisavinimo ir PPU spintų užpildymo modulio inžinerinių komunikacijų prijungimo darbus už bendrą 18 499,37 Eur sumą. Darbų atlikimą patvirtina ieškovės išrašytos ir atsakovės priimtos sąskaitos faktūros: 2021 m. gruodžio 16 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. ULPD21-984, 14 983 Eur sumai ir 2021 m. gruodžio 21 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. ULPD21-993, 3 516,37 Eur sumai. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo ir tuo pagrindu teismas 2022 m. kovo 8 d. teismo įsakymu išieškojo iš skolininkės kreditoriaus naudai 18 499,37 Eur sumą. Po minėto teismo įsakymo priėmimo, atsakovė 2022 m. kovo 7 d. pavedimu sumokėjo ieškovei 3 516,37 Eur sumą pagal 2021 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ULPD21-993, o likusios 14 983 Eur sumos pagal 2021 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ULPD21-984, nesumokėjo ir liko skolinga. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo, todėl ieškovė kreipėsi su ieškiniu dėl likusios įsiskolinimo sumos. Atsakovė dėl ieškovės atliktų darbų jokių pretenzijų nepateikė, kas reiškia, kad darbai atlikti tinkamai ir sutartis iš ieškovės pusės įvykdyta pilnai. Faktą, kad atsakovė yra skolinga ieškovei ir įsiskolinimo suma yra aiški patvirtina ir 2022 m. vasario 23 d. skolų suderinimo aktas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovė suteikė paslaugas, kurių pagrindu buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Atsakovė laiku nepadengė susidariusio įsiskolinimo, tačiau gavusi ieškovės raginimus padengti įsiskolinimą, nedelsiant kreipėsi į ieškovę ir susitarė, kad skola bus padengta 2022 m. birželio 15 d. visiškai. Susitarimas tarp šalių atstovų įvyko žodžiu. Pagal susiklosčiusią praktiką šalys susitardavo žodžiu. Atsakovė laikosi nuomonės, kad šalys žodžiu susitarė ir dėl skolos išdėstymo. Prievolės įvykdymo terminas pagal šalių pasiektą susitarimą yra nesuėjęs, todėl pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė ieškovei UAB „Ulpas“ iš atsakovės AB „Snaigė“ 14 983 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 14 983 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 337 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys 2021 m. rugpjūčio 11 d. sudarė darbų sutartį Nr. 2021/48/ES, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovei pramoninio šaldytuvo CC70 įsisavinimo ir PPU spintų užpylimo modulio inžinerinių komunikacijų prijungimo darbus, kurių kaina su PVM 13 531,43 Eur, o atsakovė atitinkamai įsipareigojo per 60 dienų nuo atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo ir PVM sąskaitos faktūros pateikimo. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tokių darbų pobūdį šalių santykiai kvalifikuotini kaip rangos teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios rangos nuostatos (CK 6.444 – 6.671 straipsniai). Darbų atlikimą patvirtina ieškovės išrašytos ir atsakovės priimtos sąskaitos faktūros: 2021 m. gruodžio 16 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. ULPD21-984, 14 983 Eur sumai ir 2021 m. gruodžio 21 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. ULPD21-993, 3 516,37 Eur sumai bei 2021 m. gruodžio 16 d. atliktų darbų aktai, kurie pasirašyti tiek ieškovės, tiek atsakovės. Iš byloje pateikto 2022 m. vasario 23 d. skolų suderinimo akto matyti, jog atsakovė aiškiai pripažino esamą įsiskolinimą ieškovei. Teismas pažymėjo, kad atsakovė su ieškove neatsiskaitė ir liko skolinga 14 983 Eur. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo ir teismas 2022 m. kovo 8 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo išieškojo iš skolininkės kreditoriaus naudai 18 499,37 Eur sumą. Po minėto teismo įsakymo priėmimo, atsakovė 2022 m. kovo 7 d. pavedimu sumokėjo ieškovei 3 516,37 Eur pagal 2021 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr.ULPD21-993, o likusios 14 983 Eur sumos pagal 2022 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr.ULPD21-984, nesumokėjo ir liko skolinga. Teismas sprendė, kad ginčo, dėl skolos sumos bei duomenų, jog ieškovė netinkamai atliko darbus, nėra. Duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškove atsiskaitė, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Atsiliepimas
6. Teismas sprendė, kad atsakovės atsiliepime nurodyti argumentai, jog šalys žodžiu susitarė dėl prievolės išdėstymo ir prievolės įvykdymo terminų, o ieškovės atstovui teismo posėdžio metu tai paneigus, nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad rangos sutartis buvo sudaryta rašytinės formos, todėl atitinkamai visi pakeitimai turėjo būti tokios pačios formos (CK 6.192 straipsnio 4 dalis), todėl teismas atmetė atsakovės teiginius, jog šalys žodžiu susitarė dėl prievolės termino pratęsimo ar skolos išdėstymo dalimis, kaip neįrodytus.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų ieškovei sumokėjusi reikalaujamą sumą (CPK 178 straipsnis), todėl atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 14 983 Eur skolą, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 14 983 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
V. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
8. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir išspręsti ginčą iš esmės – ieškovės UAB „Ulpas“ ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nagrinėjamu atveju galiojantis teisinis reglamentavimas, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, šalims nedraudžia sudaryti susitarimų dėl prievolės įvykdymo ir išdėstymo, kas ir buvo pasiekta. CK 1.72 straipsnis nedraudžia šalia rašytinės sutarties turėti žodinius susitarimus, modifikuojančius sutarties nuostatas.
1.2. Šalys susitarė dėl prievolės išdėstymo ir prievolės įvykdymo terminų. Toks šalių susitarimas neprieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui, yra galimas ir privalomas šalims. Prievolės įvykdymo terminas pagal šalių pasiektą susitarimą yra nesuėjęs, todėl pagrindo tenkinti nepagrįstą ieškovės reikalavimą nebuvo.
9. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
2.1. Pažymėtina, kad jokių pretenzijų dėl atliktų darbų atsakovė ieškovei iki šios dienos nepateikė, kas reiškia, kad darbai atlikti tinkamai ir sutartis iš ieškovės pusės įvykdyta visiškai. Faktą, kad atsakovė yra skolinga ieškovei ir įsiskolinimo suma yra aiški patvirtina ir skolų suderinimo aktas, kuriuo suderintas įsiskolinimas ieškovei, ir kurį pasirašant, atsakovė aiškiai pripažino esamą įsiskolinimą ieškovei.
2.2. Ieškovė patvirtina, kad jokių susitarimų dėl mokėjimo terminų pakeitimo, nebuvo sudaryta ir tai yra atsakovės niekuo neparemti melagingi teiginiai, kuriais siekiama vilkinti teisminį procesą, siekiant iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą. Atsakovės teiginiai dėl neva buvusių žodinių ieškovės ir atsakovė tarpusavio susitarimų yra niekiniai ir negaliojantys
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos už atliktus darbus iš atsakovės priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kaip rangos sutartis kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).
13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2021 m. rugpjūčio 11 d. sudarė darbų sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovei pramoninio šaldytuvo CC70 įsisavinimo ir PPU spintų užpylimo modulio inžinerinių komunikacijų prijungimo darbus, o atsakovė atitinkamai įsipareigojo per 60 dienų nuo atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo ir PVM sąskaitos – faktūros pateikimo. Byloje nekilo ginčo, kad ieškovė pagal šią sutartį tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, todėl gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo (sumokėjimo už atliktus darbus). Nėra ginčo, kad atsakovė priėmė darbus, gavo ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, pripažino ieškovei esamą įsiskolinimą, tačiau iki šiol su ja neatsiskaitė. Atsakovės skola ieškovei sudarė iš viso 18 499,37 Eur sumą. Ieškovės pareiškimo pagrindu pirmosios instancijos teismui 2022 m. kovo 8 d. išdavus teismo įsakymą dėl 18499,37 Eur skolos išieškojimo, atsakovė sumokėjo ieškovei 3 516,37 Eur sumą, todėl liko skolinga 14 983 Eur (18499,37 Eur - 3 516,37 Eur). Būtent šią skolą pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės. Su priimtu sprendimu atsakovė nesutinka, apeliaciniame skunde nurodydama, kad šalys žodžiu susitarė dėl prievolės išdėstymo ir prievolės įvykdymo termino, kuris vis dar yra nesuėjęs.
14. Sutarties laisvės principas garantuoja kiekvienam asmeniui teisę laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jei tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.64 straipsnio 1 dalį sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. CK 1.73 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. CK 1.76 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys.
15. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas iš esmės yra kilęs dėl rašytinės rangos sutarties sąlygų keitimo tvarkos, atsakovei nuo jai pareikšto reikalavimo dėl skolos už atliktus darbus priteisimo ginantis sutarties sąlygų pakeitimu žodiniu susitarimu.
16. Sutarties laisvės principas garantuoja asmenims teisę ne tik, laikantis įstatymo reikalavimų, sudaryti sutartį, bet ir keisti jos sąlygas (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). CK 6.192 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymo ar sutarties nustatytus atvejus. Rangos sutarčiai nėra nustatyta privalomos formos reikalavimo, o sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 straipsnio 2 dalis), toks sandoris gali būti sudaromas ir žodžiu, taip pat žodžiu gali būti sudaromi su rašytinės sutarties vykdymu susiję sandoriai, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai (CK 1.72 straipsnis).
17. Nagrinėjamu atveju šalys, kaip minėta, dėl rangos darbų susitarė raštu, šia sutartimi šalys susitarė, kad sutartis gali būti keičiama šalių susitarimu, pakeitimą įforminant raštu bei patvirtinant parašais susitarimo tikrumą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2012).
18. Taigi, šalių sudarytos darbų sutarties sąlygos galėjo būti pakeistos ne tik raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais ar žodžiu, tačiau, priešingai nei nurodo apeliantė, ji byloje tokio šalių susitarimo neįrodė. Atsakovė apeliaciniame skunde pakartoja iš esmės tuos pačius teiginius apie žodinio susitarimo tarp šalių dėl prievolės išdėstymo ir prievolės įvykdymo terminų egzistavimą, tačiau, nepaisant to, kad toks susitarimas iš esmės yra galimas, nepateikia įrodymų, jog šalys buvo sudariusios atsakovės minimą susitarimą. Pažymėtina, kad abi sutarties šalys turi susitarti dėl kitokio sutarties įvykdymo būdo, be to, šis susitarimas turi būti aiškus ir nedviprasmiškas. Šiuo atveju atsakovė ne tik nepateikia įrodymų apie abiejų šalių susitarimą dėl kitokio sutarties įvykdymo būdo, bet ir neįvardina, dėl ko konkrečiai, atsakovės teigimu, susitarė šalys. Atsakovė apeliaciniame skunde net neįvardija prievolės įvykdymo termino, dėl kurio, atsakovės teigimu, susitarė šalys, abstrakčiai paminėdama, kad jis dar nėra suėjęs, nors atsiliepime į ieškinį buvo nurodžiusi, kad šalys susitarė, kad skola bus sumokėta iki 2022 m. birželio 15 d. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neigė tokio susitarimo egzistavimą, kreipėsi į teismą dėl skolos iš ieškovės priteisimo, siekdama kuo greičiau atgauti skolą, nesutikimą su prievolės įvykdymo termino atidėjimu ieškovė išdėstė ir atsiliepime į apeliacinį skundą, todėl neįrodytais ir nepagrįstais pripažintini apeliacinio skundo argumentai, kad šalys žodžiu susitarė dėl prievolės išdėstymo ir prievolės įvykdymo terminų.
19. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai, jei įvykdoma tik iš dalies, jei praleidžiamas įvykdymo terminas, pažeidžiamos kitos sutartos jos vykdymo sąlygos, bendradarbiavimo pareiga, imperatyviosios teisės normos ar bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-611/2018). Nesant duomenų, kad atsakovė sumokėjo ieškovei 14 983 Eur skolą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai šią sumą priteisė ieškovei iš atsakovės.
20. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytų argumentų visuma, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos, todėl naikinti jo, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, arba sprendimą keisti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, atsakovė neturi teisės į apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.